Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucijos atstovo) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo K. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 18 d. 16.26 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nesilaikydama saugaus atstumo atsitrenkė į kitą automobilį „Hyundai Tucon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su kito automobilio vairuotoju nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, neparnešusi apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 1,38 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos atstovo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas.

6. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas, kvestionuodamas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo K. B. netaikymą, nekelia klausimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų nusižengimų įrodytumo, taip pat jų kvalifikavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamus žemesnės instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nustatęs esminių teisės taikymo klaidų, privalo jas ištaisyti.

7. Šiuo atveju nustatyta, kad K. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, nesilaikydama saugaus atstumo nuo kito automobilio į jį atsitrenkė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 1,38 prom. girtumo laipsnis. Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūnų, užfiksavusių K. B. administracinių nusižengimų galimą padarymą, tarnybinių pranešimų, visų pirma apie 16.25 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gauta informacija apie nesaugiai galimai apsvaigusio asmens manevruojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. Po ko buvo gauta duomenų, kad apie 16.31 val. tą patį automobilį vairavęs asmuo (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino. Šis automobilis buvo užfiksuotas ir sustabdytas vykstantis (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavusi K. B. nurodė alkoholinių gėrimų vartojusi apie 15 val. Patikrinus alkotesteriu, 16.50 val. jai užfiksuotas 1,38 prom. neblaivumo laipsnis. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. B., pripažinusi padariusi administracinius nusižengimus, nurodė, kad įvykio dieną ji vairavo neblaivi ir sukėlė eismo įvykį. Tuo tarpu, skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarime išdėstant įrodytomis pripažintas administracinių nusižengimų aplinkybes, skirtingai nei administracinio nusižengimo protokole, nurodyta, kad alkoholį K. B. vartojo jau po eismo įvykio. Jokių motyvų, kodėl įvykio aplinkybės, susijusios su nubaustosios apsvaigimu, buvo įvertintos iš esmės skirtingai nei administracinio nusižengimo protokole, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

8. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla asmeniui, kuris vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį bei apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Būtent tokie K. B. veiksmai jai buvo inkriminuoti administracinio nusižengimo protokole, nurodant ir tokius veiksmus atitinkančius pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus. Kaip jau minėta, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad K. B. teigė vartojusi alkoholį apie 15 val., apie jos pavojingą manevravimą buvo pranešta apie 16.25 val., apie galimai jos sukeltą eismo įvykį pranešta 16.31 val., o jau 16.50, pareigūnams sustabdžius, po eismo įvykio praėjus vos 19 min., jai buvo nustatytas 1,38 prom. neblaivumas, K. B. nurodžius, kad 15 min. laikotarpiu ji alkoholio nevartojo. Įvertinus tai, galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nubaustoji alkoholinius gėrimus vartojo jau po eismo įvykio, galimai neatitinka administracinio nusižengimo medžiagoje surinktų duomenų. Juolab kad pakeitęs administracinio nusižengimo protokole nurodytas įvykio aplinkybes iš esmės skirtingomis, tai yra detalizavęs, kad K. B. alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tuo pačiu nenurodė, kad nubaustoji pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 221 punkto, tiesiogiai numatančio, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, reikalavimus.

9. ANK 635 straipsnio 3 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą administracinio nusižengimo aprašymą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame aprašyto nusižengimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog teismas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinio nusižengimo protokolą, pagal kurį jam perduota medžiaga, numatant išlygą tik atlikti ištaisymą, jeigu buvo suklysta nurodant atitinkamą ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, iš esmės skirtingai įvertinęs K. Bagdanavičienei institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo būtinuosius sudėties požymius, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir minėto teisės akto taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo Kristinos Bagdanavičienės byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Panaikinus apylinkės teismo nutarimą ir grąžinus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo atskirai nevertinami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

institucijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.