- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-492-926/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko E. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo E. Ž. (toliau – E. Ž.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu E. Ž. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. gegužės 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo galingąjį keturratį motociklą ,,Kawasaki“, be valstybinio numerio ženklų, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, be to neužsidėjusi motociklininko šalmo, bei esant šiam motociklui nustatyta tvarka neregistruotam ir be privalomos valstybinės techninės apžiūros, bei esant neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204, 225, 226 punktų reikalavimus.
2. Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį E. Ž. buvo paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės vairavimą) – 50 (penkiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės vairavimą) – 50 (penkiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį – 60 (šešiasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) eurų bauda. Galutinė administracinė nuobauda E. Ž. buvo skirta pagal sankciją, nustatytą už sunkiausią iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. 424 straipsnio 2 dalį, skiriant E. Ž. galutinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
3. Be to, E. Ž. administracine tvarka buvo kaltinama ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymu, o būtent tuo, kad ji 2019 m. gegužės 19 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama galingąjį keturratį motociklą Kawasaki, be valstybinio numerio ženklų, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimą. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį E. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta, nes nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių E. Ž. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą (ANK 635 straipsnio 2 punktas).
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo dalį ir E. Ž. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį; likusią Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
4.1. Institucijos teigimu, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veikos instrukcijos patvirtinimo“ 25 punktą, transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti <...>. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone. įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analogiškai transporto priemonės stabdymas aiškinamas ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Policijos pareigūnai šiuose teisės aktuose numatytos stabdymo tvarkos, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame apylinkės teismo nutarime, nepažeidė, o E. Ž. to administracinio nusižengimo pažeidimo faktą patvirtino ir savo tarnybiniuose pranešimuose, pagal kuriuos, 2019 m. gegužės 19 d., apie 09.35 val. (duomenys neskelbtini) rajone važiuojant kelyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, buvo pastebėti trys keturračiai motociklai, kurių vairuotojai nebuvo užsidėję apsauginių šalmų, ką patvirtina ir policijos tarnybinio automobilio vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Remiantis jais, patrulių ekipažas apsisuka ir pradeda keturračių vairuotojų persekiojimą. Keturračių vairuotojams įsukus į lauko keliuką, įsijungę švyturėlius, pareigūnai per garsiakalbį išreiškia reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Keturračių vairuotojams nesustojus, jie nusuka į kairę ir dingsta pareigūnams iš akiračio. Policijos pareigūnams bendraujant su keturračių vairuotojais, nuo jų sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas vairuotojų, tame tarpe ir E. Ž., blaivumas. Tačiau, nagrinėdamas bylą, E. Ž. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas jos veiksmų dėl transporto priemonės vairavimo jai esant neblaiviai nesprendė, nes protokole nebuvo aprašyta administracinio nusižengimo esmė. Ir vis tik, Institucijos teigimu, pati vairuotoja E. Ž. patvirtina, kad jai buvo patikrintas girtumas, teigia, kad vartojo alkoholį sugrįžusi į garažą. Tačiau, atsižvelgiant į laiką, kuomet keturračių vairuotojai dingo iš policijos pareigūnų akiračio, įvertinus laiką, kai vairuotojai buvo surasti, tarp šių veiksmų yra vos kelių minučių skirtumas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad E. Ž. per tokį trumpą laiko tarpą fiziškai neturėjo jokios galimybės atvykusi į prie fermų esančius garažus, pasistatyti keturratį į garažą ir dar spėti pavartoti alkoholio (viskio), kadangi policijos pareigūnus jau pasitiko kartu su kitais stovėdama lauke.
4.2. Institucija pabrėžia, kad šiuo atveju policijos pareigūnų parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs. Jie de facto Lietuvos teismų praktikoje vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, kuriais turi būti remiamasi. Šioje byloje teismo posėdžio metu policijos pareigūnams duodant parodymus aiškiai nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Vertinamu atveju pareigūnai tiesiog vykdė tiesiogines savo tarnybines funkcijas ir vizualinio kontakto metu užfiksavo, jog keturračių vairuotojai (tame tarpe ir E. Ž.) buvo atsisukę bei matė juos persekiojančius pareigūnus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų tarnybos metu surašytais tarnybiniais pranešimais bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jų duotais parodymais, betarpiškai patvirtinančiais jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Ž. atstovas advokatas I. D. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai, t. y. kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.
8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne tik nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, bet ir aprašyti pažeidimo esmę t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi nusižengimo teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.
9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas E. Ž. atžvilgiu vertinamu atveju buvo surašytas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį. Tačiau, sprendžiant iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų E. Ž. inkriminuojamų administracinių nusižengimų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad vertinamu atveju jos apėmė tik ANK 424 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, apie ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo, numatančio administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmens, sudėties požymius E. Ž. veiksmuose neužsimenant. Remiantis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma, policijos pareigūnams privažiavus prie keturračius vairavusių asmenų, kuriuos, bylos duomenimis, policijos pareigūnai vijosi, nuo jų, tame tarpe ir E. Ž., sklido alkoholio kvapas, dėl ko, buvo patikrintas asmenų blaivumas alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZJ 0190, kuriuo E. Ž. buvo nustatytas 0,61 promiles atitinkantis girtumas (neaišku, ar po paklaidos, ar prieš ją) (b. l. 2-3, 4). Nors šios aplinkybės ir buvo nustatytos nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tačiau administracinio nusižengimo protokole apie jas neužsimenama, įvardijant tik tokius E. Ž. veiksmus, atitinkančius ANK 424 straipsnio 4 dalį bei Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
10. Šį administracinio nusižengimo protokolo trūkumą, sprendžiant iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, neabejotinai pastebėjo ir apylinkės teismas, tačiau dėl E. Ž. veiksmų, atitinkančių ANK 424 straipsnio 4 dalį, iš esmės nepasisakė, konstatuodamas, kad administracinio nusižengimo protokole neaprašyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, esmė, todėl kaltinimas nėra aiškus, tuo atimama E. Ž. teisė į tinkamą gynybą, o ANK nenumato galimybės Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, patikslinti administracinį kaltinimą. Kokia išvada iš to darytina, neaišku. Tokiu būdu, net ir matydamas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis apie galimą E. Ž. vairavimą šiai esant neblaiviai, pastebėjęs administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą pažeidimą, pirmosios instancijos teismas jokių veiksmų jo pašalinimui nesiėmė, E. Ž. veiksmų pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį neanalizavo, apie juos nepasisakė, tuo pačiu nepasisakydamas ir dėl galimo administracinio nusižengimo protokolo grąžinimo jį surašiusiai Institucijai, pripažįstant aukščiau aptartą faktą esminiu protokolu trūkumu, kurio ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galimybės nebuvo. Neabejotina, kad paminėto protokolo trūkumo egzistavimas trukdė objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, todėl pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ištaisyti šį protokolo trūkumą apeliacinės instancijos teisme, vėlgi nėra jokios objektyvios galimybės. Priešingu atveju, tiek iš E. Ž., tiek ir iš Institucijos būtų atimta apeliacinio skundo padavimo galimybė.
11. Tokiu būdu, įvertinus išdėstytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, atsižvelgiant į Institucijos apeliacinio skundo prašymą pripažinti E. Ž. kalta ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, dėl skundo priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl procesinių pažeidimų, Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su E. Ž. kaltės vertinimu, šiuo nutarimu neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.