Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-512-485/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-09-17Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
AN2-512-485/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01099-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-512-485/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01099-2020Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties V. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. kovo mėn. 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje pakrautoje kelių transporto priemonėje KAMAZ, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio mėn. 21 d. 11 val. 51 min., būtų tinkamai uždengtos vežamos birios medžiagos ir taip nekeltų pavojaus eismui, už ką Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas 2020 m. sausio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui M. D., vairavusiam minėtai įmonei priklausančią kelių transporto priemonę KAMAZ, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir vežusiam birias medžiagas neuždengus ir taip keliant pavojų eismui. Institucijos nutarime nurodyta, kad V. M. pažeidė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ­ – ir Reikalavimai) 6 punktą ir jam pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su minėtu institucijos nutarimu V. M. jį apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

3. Nubaustojo V. M. atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvadų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina krovinio siuntėju, taip pat nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis nustatė V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui, tenkančias pareigas ir konstatavo jų pažeidimą. Be to, konstatuodamas, kad V. M. turėjo pareigą organizuoti krovinio uždengimą, nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė Lietuvos transporto saugumo administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo tvirtinimo reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai) ribas. Apylinkės teismas taip pat nepasisakė dėl jam pateiktame skunde išdėstytų argumentų apie netinkamą administracinio nusižengimo požymių nustatymą bei teisinio pagrindo patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pasak apelianto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytina krovinio siuntėju, todėl jai netaikytinos Reikalavimų 8 punkto nuostatos. Konstatuodamas priešingai, apylinkės teismas rėmėsi jokios teisinės reikšmės siuntėjo statuso nustatymui neturinčiu dokumentu – 2020 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta siuntėju. Pažymima, kad Reikalavimuose apskritai nepateikiama siuntėjo sąvoka. Ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – KTK) ir Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET). Cituojant KTK 26 straipsnio 2 dalyje numatytą siuntėjo sąvokos apibrėžimą ryšium su KTK 27 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 808 straipsnio 1 dalimi, skunde nurodoma, kad siuntėjas yra vežimo sutarties šalis, perduodanti vežėjui vežti krovinį siuntėjo nurodytam gavėjui ir sutartimi įsipareigojanti sumokėti vežėjui užmokestį už vežimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi vežimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią būtų įsipareigojusi pateikti vežėjui tam tikrą apibrėžtą krovinį ir sumokėti už krovinio pervežimą. Byloje esančioje sąskaitoje faktūroje pateiktos sąvokos nedaro jokios įtakos vežimo procese dalyvaujančių subjektų teisinio santykio klasifikavimui. Sąskaita rodo nebent tik žvyro pirkimo pardavimo santykių, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pardavėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pirkėjas, buvimą.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas tinkamai nenustatė ANK 459 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių, neišsprendė kaltės nustatymo klausimų. Aptariama norma numato itin platų administracinės atsakomybės subjektų ratą. Vis tik, prieš asmenį patraukiant administracinėn atsakomybėn, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, yra būtina tinkamai ir objektyviai nustatyti asmens veiką, kuria buvo pažeisti Reikalavimuose nustatytų įpareigojimų punktai, įtvirtinantys konkretų elgesio modelį, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Reikalavimų 6 punkto formuluotė savaime nenustato jokių konkrečių reikalavimų ir/ ar pareigų joje nurodytiems vežimo dalyviams. Baigtinis pareigų sąrašas yra numatytas Reikalavimų 8, 9 ir 10 punktuose, kurie konkrečiai ir turi būti nurodyti. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinant kaip krovėją, nenurodyti jokie konkretūs 9 punkto reikalavimai, kurie buvo pažeisti, taip pat nenustatyta, kokiais kaltais veiksmais ar neveikimu buvo pažeisti atitinkamai krovėjui tenkantys įpareigojimai. Taip pat nenustatyta, ar šiuo atveju bendrovės vadovui buvo pavesta ir jis galėjo objektyviai kontroliuoti krovinio vežimą, tačiau to nepadarė.

3.4. Pažymima, kad iš Reikalavimų turinio kylantis atsakomybės ribų paskirstymas yra siejamas su faktine ir teisine krovinio kontrole. Kitaip tariant, konkretus krovinio vežimo dalyvis už jam nustatytų pareigų vykdymą atsako tol, kol jo žinioje yra krovinys. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas vežė neuždengtą krovinį, tačiau V. M., kaip krovėjo bendrovės generalinis direktorius, krovinio vežimo metu neturėjo pareigos bei objektyvių galimybių užtikrinti, kad birus krovinys būtų vežamas tinkamai uždengtas.

Šalies argumentai

3.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš viso nenustato jokių aiškių reikalavimų biraus krovinio vežime dalyvaujančių subjektų atžvilgiu, dėl ko šie subjektai neturi galimybės aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti jiems nustatytų pareigų ir jų turinio. Aptariamuose Reikalavimuose netgi nėra pateikiama biraus krovinio sąvoka. Dėl to V. M. atsakomybė apskritai negali būti taikoma.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašoma bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, neteisingai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias eismo saugumo automobilių keliuose pažeidimus.

8. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimus. Tai blanketinė teisės norma, todėl kiekvienu atveju asmeniui ją inkriminuojant, būtina nustatyti specialiojo teisės akto, numatančio aptariamus reikalavimus, pažeidimą, nurodant konkrečias jo nuostatas, kurios buvo pažeistos, bei veiksmus, kuriais šis pažeidimas atliktas.

9. Šiuo atveju V. M. inkriminuotas ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kaip nurodyta Institucijos nutarime, pasireiškė Reikalavimų 6 punkto pažeidimu. Šioje normoje numatyta, kad visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Kaip pagrįstai tvirtinama atstovo skunde, ši teisės norma yra bendrojo pobūdžio, joje nurodoma, jog atsakomybė už tinkamą krovinio išdėstymą ir tvirtinimą tenka tiek siuntėjui, tiek krovėjui bei vežėjui, tuo tarpu konkrečiai kiekvienam iš šių subjektų vežimo procese tenkančios pareigos apibrėžiamos Reikalavimų 8–10 punktuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad, konstatuojant, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas pažeidus vertinamojo pobūdžio bendruosius reikalavimus, taip pat privaloma nustatyti ir papildomas aplinkybes, pagrindžiančias šių bendrųjų reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju iš administracinio nusižengimo aprašymo nutarime nėra aišku, ar asmens veiksmai vertinami kaip tik krovėjo bendrovės vadovo, ar ir kaip siuntėjo (nurodoma, kad V. M. yra įmonės, kurioje buvo pakrauta transporto priemonė, vadovas). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip siuntėjo, dalyvavimas vežimo veiksmuose iš esmės buvo įrodinėjamas tik pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu pažeidžiant asmens teisę žinoti, dėl ko jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn jau nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia teisinė situacija, kuomet skundžiamame nutarime konkrečiai nenurodyta, ar asmuo teisės aktų nuostatas pažeidė veikdamas kaip krovėjas, ar ir kaip siuntėjas, ir juolab nenurodytos specialios teisės akto nuostatos, apsiribojant bendrojo pobūdžio taisykle, kuri, kaip jau minėta, apibrėžia visų vežimo procese dalyvaujančių subjektų bendrąją pareigą, jos nedetalizuojant, yra negalima. Dėl aptariamos aplinkybės, administraciniame kaltinime nurodžius tik minėtą bendrojo pobūdžio normą, susidarė situacija, kai tiek asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jo pagrindu priimtame nutarime nusižengimo aprašymas yra visiškai nekonkretus ir suvaržantis jo teisę gintis procese. Tokia išvada darytina jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, o kartu ir Institucijos atstovas, pateikdamas atsiliepimą į nubaustojo skundą, jau nubaustojo skundo nagrinėjimo procese ėmėsi aiškinti ir detalizuoti, ar V. M. nurodytas nusižengimas padarytas jo bendrovei esant siuntėju, ar krovėju, bei papildomai vertinti asmens veiksmus ne jam inkriminuoto Reikalavimų 6 punkto, kuris yra bendroji nuostata, o 8–10 punktų, detalizuojančių kiekvienam subjektui konkrečiai priskirtas funkcijas, kontekste. Iš nutarimo turinio nesant aišku, ar asmens veiksmai atitinka tik krovėjo, ar ir siuntėjo funkcijas, tokiu būdu sudaromos prielaidos pabloginti asmens padėtį galimai išplečiant jam suformuoto kaltinimo ribas jau jo skundo nagrinėjimo teisme procese.

11. Be to, kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, V. M. atsakomybėn patrauktas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Susipažinus su viešai internete prieinamais duomenimis, matyti, kad šioje bendrovėje, veikiančioje beveik 27 metus, dirba apie 108 darbuotojai, o jos veikla apima produkcijos gamybą ir tiekimą keliuose karjeruose. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. D. patvirtino, kad karjere jam atvykus buvo ekskavatorininkas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju bendrovės generaliniam direktoriui inkriminuojant pakrovimo darbų pažeidimus, nepakanka tik formaliai nurodyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, numatančias, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, <...>. Vadovo veiksmai, be kita ko, apima bendrovės kasdienio darbo organizavimą, taigi būtina įvertinti, ar bendrovėje nebuvo paskirtas konkretus asmuo (darbuotojas), kuris pagal savo pareigybes ar jam priskirtas darbo funkcijas – atlikdamas krovos darbus, buvo supažindintas su Reikalavimų nuostatomis ir jų tinkamu laikymusi, tačiau, atlikdamas krovos darbus, jų tinkamai kaip to reikalauja teisės aktai, nevykdė.

12. Vertinant administracinio nusižengimo byloje V. M. priimto administracinio nusižengimo turinį, taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiką ir vietą. Nutarime nurodoma, jog nusižengimas įvykdytas (duomenys neskelbtini) 11.51 val., tai yra tuo metu, kai buvo sustabdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. D.. Tuo tarpu teigtina, kad krovos darbai turėjo būti atliekami karjere, kuris nuo aptariamos vietos, viešai internete prieinamais duomenimis, yra nutolęs ne mažiau kaip 70 km atstumu. Iš administracinio nusižengimo aprašymo nesant aiškiai nurodyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidimus padarė, kadangi ši bendrovė yra siuntėjas, ar tik kaip krovėjas, kyla abejonių dėl aptariamo nusižengimo galimo padarymo vietos bei laiko teisingumo.

13. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais, o asmens veiksmų analizavimas, detalizuojant ir galimai išplečiant jo vaidmenį krovimo procese bei specialaus teisės akto pažeidimus tik pirmosios instancijos teisme nagrinėjant skundą, vertintinas kritiškai.

14. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra jo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą, institucijos nutarimą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.

15. Šiuo atveju V. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą dėl jam inkriminuoto nusižengimo, nurodomas jo veiksmais galimai pažeisto norminio teisės akto punktas, kuris yra bendrojo pobūdžio nuostata ir savaime negali būti pakankama asmens veiksmus vertinant kaip nusižengimą tuo atveju, kai iš kaltinimo turinio negalima suprasti, ar jam inkriminuojamas siuntėjo, ar tik krovėjo vaidmuo ir, jei jų abiejų, tai kurie konkrečiai Reikalavimų 8–9 punktuose pažeidimai padaryti. Šių duomenų egzistavimas iš asmeniui suformuoto kaltinimo turinio neturi ir negali būti tik numanomas, sudarant prielaidas skundo nagrinėjimo procese išplėsti ar siaurinti asmens veiksmų kvalifikavimą bei jo vertinimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, kokie konkrečiai teisės akto punktai buvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Tuo tarpu apylinkės teismas ėmėsi vertinti asmens veiksmus kaip siuntėjo ar krovėjo, nepagrįstai nesant tam prielaidų (administraciniame kaltinime pakankamai aiškiai nesuformavus nurodytos aplinkybės), taip pat papildomai detalizavo teisės normą, kuri buvo pažeista, kai Institucijos nutarime nurodoma tik bendrojo pobūdžio nuostata, ir, nustatęs papildomus pažeidimus, administracinio kaltinimo jais nepapildė. Dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. kovo mėn. 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinamas ir V. M. byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Panaikinus apylinkės teismo nutartį bei institucijos nutarimą skirti V. M. nuobaudą ir grąžinus jo administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti administracinį nusižengimą bei taikyti už jį nuobaudą, pripažintina, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo administracinio nusižengimo požymių nustatymo bei teisinio pagrindo patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn nebuvimo, taip pat dėl birių produktų vežimo nereglamentavimo, atskirai nevertintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą V. M. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. kovo mėn. 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika