Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, neteista;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamoji B. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Įvykio dieną važiavo pirkti bulvių. Apie 10 val. privažiavo prie sankryžos, jai tuo metu degė žalios spalvos signalas, buvo tuščia gatvė, kai išvažiavo iš posūkio. Šalia važiavo kitas automobilis, jis norėjo rikiuotis į jos juostą, ji pasuko galvą į kairę pusę ir iš dešinės pusės įvyko susidūrimas su moterimi. Matė, jog pėstiesiems dega žalia, jai taip pat degė žalios spalvos signalas. Vėliau jau pamatė tik moters veidą ant stiklo ir sustojo. Ta moteris trenkėsi galva į jos automobilio priekinį stiklą. Tuomet moteris paėjo atgal 4-5 žingsnius ir nukrito ant asfalto. Ištraukė vaistinėlę, norėjo padėti ją moteriai po galva, tačiau aplink buvę liudininkai sakė, kad nejudintų moters. Pradžioje moteris buvo gyva. Pats susidūrimas su moterimi nebuvo stiprus, bet jos automobiliui sudužo stiklas nuo smūgio Pripažįsta pažeidusi KET taisykles, pripažįsta, kad dėl KET pažeidimo žuvo žmogus. Transporto priemones vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad važiuodama per pėsčiųjų perėja nukreipė žvilgsnį į kitą automobilį, nes jai pasirodė, jog tas automobilis gali į ją įvažiuoti. Pėsčiųjų perėjos prieigose žmonių nematė, perėja ir prie perėjos buvo tuščia, ji žmonių nematė. Susidūrimas įvyko už perėjos 1-2 m atstumu. Policija matavo, kad jos mašina buvo puse mašinos už perėjos, o moteris gulėjo ant asfalto. Po smūgio automobilį iš karto sustabdė, mano, jog negalėjo dėl smūgio toliau važiuoti. Neginčija, jog moterį partrenkė perėjoje.

4. Galima laiduotoja M. T.-V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jos motina, kuris su ja pasidalino tą pačią dieną kas nutiko. Su motina bendrauja dažnai, susiskambina, nors kartu negyvena, bet po įvykio labai dažnai bendrauja. Mano, jog būtų gera laiduotoja, nes su motina turi glaudų ryšį. Jos motina yra pasiryžusi daugiau nebevairuoti, ji palaiko tokį motinos norą. Ji pati vairuoja, jos pačios dukros irgi vairuojančios. Šeimoje pasitarė, kad jos motinai nebereikėtų vairuoti dėl lėtesnio reakcijos laiko, be to, po įvykio pablogėjo motinos sveikata. Prašo laidavimą taikyti be užstato, nes šeimoje šio klausimo neaptarė. Užstato taikymas ar netaikymas neįtakotų jos pasiryžimo laiduoti, jai svarbu, jog motina gerai jaustųsi. Ji yra dirbanti, ištekėjusi, turi tris pilnamečius vaikus, neteista, nebausta administracine tvarka. Jos šeimos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, išlaiko savo vaikus, bet jie yra suaugę ir dirbantys. Jei teismas nutartų taikyti užstatą, ji savo asmeninėmis lėšomis galėtų padengti iki 5 000 Eur užstatą. Jos įtaka kaltinamajai pasireikštų tuo, kad užtikrintų, jog motina daugiau nevairuotų, suteiktų jai paramą ir pagalbą, nuvežtų ją kur jai reikalinga nuvykti. Palaikytų motiną po tokio įvykio, jog ji nesijaustų blogiau, stengtųsi daugiau bendrauti ir užsiimti bendromis veiklomis. Ši nelaimė sukrėtė juos visus, tokia nelaimė suartina šeimą. Mano, kad jos motina dairėsi, dėl to sumažėjo jos matymo laukas ir įvyko susidūrimas, motinos matymas yra silpnesnis ir mano, jog jos motina tos moters nematė.

5. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš, dėl žalos atlyginimo klausimus sprendžia civiline tvarka. Palaiko prokuroro poziciją. Įvyko baisi tragedija, kurį jį suartino su tėvu. Nesiekia keršto ar neatleidimo pagal laidavimą, tas nepadėtų, nesumažintų patirtos traumos.

6. Nukentėjusysis J. K. palaikė savo sūnaus nukentėjusiojo R. K. išreikštą poziciją.

7. Kadangi kaltinamoji B. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji B. G. nurodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama, prisipažįsta pilnai, dėl autoįvykio ir jo sukeltų padarinių, kuomet žuvo žmogus, labai nuoširdžiai gailisi. Ankščiau nėra teista. Automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Per visą vairavimo laikotarpį jokių avarijų nėra turėjusi, nors vairuodavo ganėtinai dažnai. 2025 m. gegužės 22 d., apie 10.00 val., ji iš namų, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), vyko į parduotuvę, esančią už „Gariūnų“ (pavadinimo neprisimena, tačiau užsiima didmenine prekyba) nusipirkti bulvių. Po ko, ji vairuodama automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui, suko į dešinę pusę, iš Fabijoniškių g. į Ateities gatvę. Po ko, iškart pasukus buvo šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja ir matė, kad pėstiesiems taip pat degė žalia šviesa, leidžianti eiti. Ji pasižiūrėjo į kairę pusę dar prieš atliekant manevrą į dešinę pusę. Taip pat, jau pasukus į dešinę pusę, dar kartą pasižiūrėjo į dešinę pusę ir tuo metu jokių pėsčiųjų nebuvo. Perėja buvo tuščia, žmonės per perėją nėjo. Pasižiūrėjus į kairę pusę, pastebėjo, kad šiek tiek toliau už pėsčiųjų perėjos stovėjo žmonės, tačiau jie per perėją nėjo, laukė autobuso. Po ko, maždaug 2 m atstumu nuo perėjos (ji buvo išvažiavusi į pirmąją eismo juostą), pasižiūrėjo pro dešinį veidrodėlį ir pamatė, kad už jos važiuojantis automobilis rodė posūkio signalą rikiuotis už jos į kairę pusę, t. y. į antrąją eismo juosto. Po ko, iš karto išgirdo smūgį ir pamatė, kad jos automobilio stikle (arčiau keleivio vietos, jos sėdėjimo kryptimi, jai iš dešinės) buvo moteriškas veidas. Dėl ko suprato, kad partrenkė moterį, kuri trenkėsi savo korpusu į priekinę automobilio dalį, t. y. priekinį stiklą. Tai išgirdus ir pamačius, ji iškart sustabdė savo vairuojamą automobilį. Po ko pamatė, kad jos automobilio partrenkta moteris atbulomis paėjo apie 2-3 žingsnius, nukrito ant važiuojamosios kelios dalies pirmoje eismo juostoje, tačiau arčiau antros eismo juostos dalies, šalia punktyrinės linijos. Pamačius savo automobilio priekiniame stikle moters veidą sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir daugiau nevažiavo, iškart užgesino variklį. Po ko, ji iškart atidarė duris ir išlipus iš automobilio atsidarė savo automobilio bagažinę, pasiėmusi vaistinėlę nuėjo prie moters, kuri tuo metu gulėjo maždaug 1-2 metrų atstumu nuo jos vairuojamo automobilio. Jai priėjus prie moters, pamatė, kad moteriai gulint ant nugaros, jai iš galvos, t. y. pakaušio srities bėgo kraujas. Kraujas iš pradžių buvo tamsiai raudonos spalvos, o vėliau pamatė, kad jau kraujas šviesėja, todėl mano, kad moteris neteko daug kraujo, nes galimai nukritusi trenkėsi savo galva į asfaltą. Jai priėjus, moteris dar kvėpavo, tačiau nejudėjo ir mano, kad netrukus ji prarado sąmonę. Taip pat, prie partrenktos moters priėjo kiti šalia esantys žmonės, kurie sakė nejudinti moters. Ji pati nekvietė greitosios pagalbos, nes matė, kaip kiti šalia esantys žmonės ją kvietė. Po ko maždaug už 5 min., į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas ir iškart po jų, maždaug po 1 min., atvyko greitoji pagalba. Grįžus namo, iškart papasakojo savo vaikams apie įvykį. Tą patį vakarą vienas iš jos sūnų jai pasakė, kad ligoninėje, apie 19.00 val., jos partrenkta moteris mirė. Dėl auto įvykio kaltę pripažįsta pilnai. Labai gailisi, tačiau nuoširdžiai sako, kad ji nematė jokios moters, perėjoje nieko nebuvo, iš kur ji atsirado ji nežino ir nesupranta. Praėjus įvykiui maždaug 2-3 d. ji skambino žuvusios moters sūnui R., išreiškė užuojautą, pripažino savo kaltę ir siūlėsi padėti. Siūlė padengti laidotuvių išlaidas, tačiau kaip ji suprato, jis atsisakė jos pagalbos. Po ko, ji jam dar skambino apie 3-4 kartus. Siūlė jam kiekvieną mėnesį mokėti pusę savo pensijos dėl padarytos žalos, kas sudarytų apie (duomenys neskelbtini) Eur. Kadangi iškart vienu metu didesnės, kaip 5 tūkst. eurų žalos negalėtų apmokėti. Tačiau jis į jos tokį pasiūlymą nereagavo ir nurodė, kad teisme kreipsis dėl moralinės žalos (t. 2, b. l. 52-54).

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. K. nurodė, kad yra N. K. sūnus. 2025 m. gegužės 22 d., apie 11.00 val., paskambino moteris, prisistačiusi iš policijos Reagavimo skyriaus, nurodė, kad jo motina pateko į avariją ir išvežta į Lazdynų ligoninę. Po ko, jam nuvykus į minėtą ligoninę, joje jam atidavė, dalį jo motinai priklausančių asmeninių daiktų ir informavo, jog paskambintų į reanimacijos skyrių. Apie (duomenys neskelbtini), su juo susisiekė iš Lazdynų ligoninės ir jį informavo, kad mama N. K. mirė apie (duomenys neskelbtini). Apie 2025 m. gegužės 22 d. įvykį nieko papasakoti neturi, nes asmeniškai įvykio nematė. Dėl motinos žūties ir laidotuvių patyrė tiek moralinę, tiek turtinę žalą (t. 2, b. l. 25-26).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. S. nurodė, kad įvykis buvo maždaug prieš 1-2 mėnesius, tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti apie 11 val. Jis eidamas į autobusų stotelę, Vilniuje (stotelės pavadinimas „Kaimelio“), maždaug likus apie 50 m iki stotelės išgirdo neįprastą garsą, kuris jį privertė pasukti savo galvą į kairę pusę, link įvykio vietos. Tuomet pamatė nuo automobilio smūgio skrendančią vyresnio amžiaus moterį, kuri nuo smūgio skrido ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies (kelio danga asfaltas). Galimai moteris galėjo atsidurti pirmoje arba antroje eismo juostoje. Išgirdęs smūgį, jis pamatęs auto įvykį, dar bėgdamas link įvykio vietos, iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė medikus. Jam priėjus prie gulinčios moters, pastebėjo, kad moteris dar lyg bandė keltis nuo žemės, judėjo. Mano, kad dar kvėpavo, tačiau pulso netikrino. Prie moters neprisilietė Kas partrenkė moterį jis nežino. Nežino, ar tai buvo vyras, ar moteris, į tai nekreipė dėmesio. Tik prisimena, kad moterį partrenkęs automobilis buvo „Škoda Fabia“ (v/n šiuo metu neprisimena, bet kviečiant greitąją pagalbą nurodė specialistams). Atlikęs savo pilietinę pareigą jis išėjo savo reikalais, kas toliau vyko su partrenkta moterimi, jis nežino (t. 2, b. l. 10-12).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. nurodė, kad tikslaus laiko neprisimena, tačiau viskas įvyko ryte. Tą dieną jis ėjo į autobusų stotelę iš Fabijoniškių gatvės, į stotelę esančią Ukmergės g. Kuomet einant link stotelės ir iki Fabijoniškių – Ateities gatvių sankryžos likus maždaug apie 30-40 m, išgirdo stiprų smūgio garsą. Po ko, šiek tiek pakėlęs galvą (kadangi nešioja akinius ir virš akinių (matymo zona be akinių) pamatė, kaip praskrido kažkoks objektas, kaip „torpeda“. Po ko, jis priėjęs arčiau pamatė važiuojamoje kelio dalyje ant nugaros gulinčią moterį (sprendė iš aprangos) ir šalia jos galvos buvo kraujo bala. Kokio amžiaus tai buvo moteris, nežino. Iškart po to, jis skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė pagalbą. Jis arčiau įvykio vietos nėjo, kadangi matė, jog ten jau buvo susirinkusių žmonių. Kiek prisimena moterį partrenkęs automobilis buvo „Škoda“, tamsios spalvos, į valstybinius numerius neatkreipė dėmesio. Jis pačio įvykio nematė, tik po visko pamatė jau ant žemės gulinčią moterį ir už maždaug 5-15 metrų atstumu nuo moters sustojusį automobilį. Kas vairavo minėtą automobilį jis nematė ir nežino, ar kažkas iš jo buvo išlipęs, taip pat nežino, kadangi įvykio vietoje buvo jau ne vienas žmogus. Kiek prisimena oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, nelijo, kelio danga buvo sausa. Jam iškvietus pagalbą, jis nuėjo į autobuso stotelę ir išvyko savo reikalais. Viskas galėjo trukti iki 5 min., nuo to laiko, kuomet išgirdo smūgį iki išėjo link savo reikiamos autobuso stotelės. Ar moteris ėjo per perėją degant žaliam, ar raudonam šviesoforo signalui, jis nežino, kadangi viską matė jau po įvykusio įvykio (t. 2, b. l. 14-17).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. nurodė, kad dirba RVUL (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. gegužės 22 d., apie 10.49 val., į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, GMP0853 brigada pristatė N. K., kuriai buvo diagnozuota galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu į smegenis, dauginiai kaukolės lūžimai, krūtinės sumušimas su plaučių abipusiu pažeidimu. Pacientė gilioje komoje, būklė kraštutinai sunki, paguldyta į reanimacijos skyrių, blogėjant būklei, dėl galvos traumos, pacientė mirė. N. K. mirtis buvo konstatuota (duomenys neskelbtini). Manoma mirties priežastis galvos trauma. Apie N. K. mirtį buvo informuotas jos sūnus R. K. (t. 2, b. l. 3-5).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. E. nurodė, kad 2025 m. gegužės 22 d., apie 10.15 val., jis kartu su Ž. P. važiavo automobiliu Ateities gatve, Vilniuje, į Visorių gatvę. Privažiuojant prie Fabijoniškių ir Ateities gatvių sankryžos, kitoje gatvės pusėje, sankryžoje ties šviesoforu pamatė sustojusį automobilį „Škoda“, numerių nežiūrėjo ir automobilio priekyje matė ant žemės kažką gulintį. Artėjant prie sankryžos, pastebėjo, kad prie minėto automobilio gulėjo žmogus. Jiems pravažiavus sankryžą, už 30-50 metrų sustojo autobuso stotelėje, pavadinimo nežino. Išlipę iš automobilio, nuėjo prie įvykio vietos pasitikslinti, ar reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Dar nebuvo atvykusių policijos pareigūnų ir greitosios medicininės pagalbos. Priėjus arčiau prie minėto automobilio, pastebėjo, kad priekyje automobilio, maždaug 2 ar 3 metrų atstumu nuo automobilio gulėjo žmogus, darė prielaidą, kad tai moteris. Minėtos moters galvos srityje matėsi kraujas ir nevalingai judantis žandikaulis. Sunku buvo spręsti, ar ji buvo sąmoninga, nes prie minėtos moters jau buvo priėjęs kitas, jam nepažįstamas žmogus, negali pasakyti, ar tai buvo moteris, ar vyras, kuris bandė kontaktuoti su nukentėjusiąja. Taip pat įvykio vietoje matė, atrodo vyrą, kuris kalbėjo telefonu. Paklausė jo, ar jis apie įvykį pranešė 112. Minėtas vyras atsakė, kad dabar kalba su pagalbos tarnyba. Minėto asmens vardo ir pavardės nežino, jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Gali pasakyti, kad automobilyje „Škoda“ nieko nematė. Įvykio vietoje buvo apie 4-5 žmonės, kurie buvo stresinėje situacijoje. Jie bėgiojo ir nežinojo ką daryti. Minėtų asmenų nei vardų, nei pavardžių nežino. Kadangi įvykio vietoje nebuvo spec. pagalbos tarnybos žmogaus, nusprendė apsaugoti įvykio vietą užtverdamas kelią kitiems automobiliams ir pėstiesiems, kad neužvažiuotų ant gulinčio žmogaus, ar netrukdytų pagalbos veiksmams. Apie 2 minutes jam saugant įvykio vietą, atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai. Matėsi, kad automobilio „Škoda“ priekinis stiklas įdaužtas. Panašu į tai, kad įdaužimas galėjo atsirasti nuo nukentėjusiojo smūgio galva. Pastebėjo, kad automobilio „Škoda“ priekinio automobilio dalys akivaizdžių sugadinimų, ar sulaužimų neturėjo, kaip paprastai būna po autoįvykio. Policijos pareigūnams paliko savo kontaktus. Jis su kolega Ž. P. pačio eismo įvykio, t. y. paties susidūrimo momento nematė. Kas buvo „Škoda“ automobilio vairuotojas, nežino, nes nematė. Įtaria, kad tai galėjo būti moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nežino, nes policijos pareigūnai tikrino jos blaivumą su alkotesteriu. Jie važiavo netarnybiniu automobiliu, vaizdo registratoriaus automobilyje nėra (t. 2, b. l. 7-8).

14. 2025 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta Vilnius, Ateities-Fabijoniškių g. sankryža. Automobilio Škoda važiavimo kryptimi Fabijoniškių g. yra trys eismo juostos atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, toliau yra sankryža su Ateities g., kuri yra reguliuojama šviesoforų. Iš Fabijoniškių g. pasukus į Ateities g. yra reguliuojama pėsčiųjų perėja ir dvi eismo juostos. Dešinėje kelio pusėje prasideda juosta maršrutiniam transportui. Pėsčiosios ėjimo kryptimi Ateities g. yra reguliuojamas pėsčiųjų šviesoforas. Sankryžoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Automobilio, jo ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane, bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą, pliusinėje ir minusinėje zonoje. X0 taškas buvo pažymėtas nuo pėsčiųjų perėjos žymėjimo Ateities g. dešinėje kelio pusėje, kryptimi nuo Ateities g. – Fabijoniškių g. sankryžos, link Ukmergės g. Nuo X0 taško iki dešinio Ateities g. kelio krašto 0.1 m, nuo Xp taško iki dešinio Ateities g. kelio krašto 1.8 m. Bazinės linijos ilgis 11 m. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 39-55).

15. 2025 m. gegužės 22 d. transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra tamsios spalvos automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi Vilniuje, Ateities gatvėje, pirmoje eismo juostoje, ties pastatu pažymėtu Fabijoniškių g. 94, priekine dalimi nukreiptas link Kaimelio stotelės. Apžiūrint automobilio kėbulą, ant priekinio stiklo ties viduriu matoma skilimo žymė, bei stiklo šukės. Valytuvų apačioje yra pažirusios stiklo šukės. Taip pat ant automobilio kėbulo matomi kiti smukūs apgadinimai, kurie nėra susiję su šiuo eismo įvykiu. Automobilio kėbulas sausas, padengtas dideliu dulkių sluoksniu. Automobilio salone ir išorėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrint automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną matyti mechaninė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į pirmą bėgį, bei nėra užtrauktas rankinis stabdis. Sukant vairo ratą, judesiai tolygūs, persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžių pedalą, jaučiamas pasipriešinimas, automobilio valytuvai veikiantys. Automobilio Škoda variklio dangtis dešinėje pusėje yra įlenktas, priekiniai žibintai neapgadinti. Transporto priemonės priekinės pusės grotelės neapgadintos. Automobilio vairuotojo pusėje ant sėdynės yra šviesios spalvos pagalvė. Keleivio pusėje ant sėdynės yra įvairūs dokumentai, bei telefonas. Toliau apžiūrint automobilį, puodelių laikikliuose yra įvairūs smulkūs daiktai. Keleivio pusėje durelėse yra žalios spalvos butelis su vandeniu. Automobilio daiktinėse yra įvairūs dokumentai, bei keletas lempučių. Ant automobilio galinių sėdynių jokių daiktų nėra. Po automobilio galine sėdyne, iš kairės pusės, yra mėlynos spalvos maišas. Automobilio bagažinėje – daug įvairių daiktų, tokie kaip pirmos pagalbos rinkinys, meškerės. Automobilis grąžintas vairuotojui. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 56-111).

16. 2025 m. liepos 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti iš 2025 m. gegužės 22 d. Fabijoniškių-Ateities g. sankryžos auto įvykio vaizdo apžiūra. Vaizdo įrašas yra 26 min. 18 s. trukmės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo medžiagos pradžia yra 10:03:42 s. Dešinėje įrašo pusėje yra trys eismo juostos, iš kurių viena (dešinėje pusėje už pėsčiųjų perėjos) pažymėta „A“ kelio ženklinimu, skirta važiuoti maršrutiniam transportui. Už minėtos juostos matosi autobuso stotelė. Kairėje pusėje taip pat matosi trys eismo juostos, iš kurių dvi juostos pažymėtos kelio ženklinimu važiuoti tiesiai, o viena (dešinėje įrašo pusėje) pažymėta važiuoti į kairę pusę. Iš viso 6 eismo juostos, atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija. Visų minėtų juostų perimetru (dar prieš autobuso stotelę) yra kelio ženklinimas nurodantis „pėsčiųjų perėja“, taip pat sustojimo vietoje (skiriančioje priešinga kryptimi judančių transporto priemonių judėjimą) įžvelgiamas pėsčiųjų eismą reguliuojantis šviesoforas, tačiau įraše nesimato, kokia spalva dega minėtas šviesoforas. Virš šviesoforo yra ženklinimas nurodantis, kad tai yra „pėsčiųjų perėja“. Įrašo 10:06:53 minutėje matyti kaip per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės į dešinę pusę eina moteris per pėsčiųjų perėją. Moteris vilkinti žalsvos spalvos kostiumėlį (kelnės ir marškiniai), batus, ant dešinio peties laikanti krepšį, taip pat ant galvos dėvi pilkos spalvos skrybėlę. Moteris per perėją eina tvirtu, ganėtinai sparčiu ir užtikrintu žingsniu. Kairėje pusėje prie stop linijos (važiavimo kryptimi tiesiai) sustojęs vienas tamsios spalvos automobilis. Iš dešinės pusės į kairę pusę per pėsčiųjų perėją taip pat eina moteris. Dešinėje pusėje autobusų stotelėje matosi sėdintys du vyriškos lyties atstovai. Dešinėje pusėje matosi, kad per pėsčiųjų perėją pravažiuoja viena transporto priemonė tuo metu, kai važiavimo pusėje nėra einančių pėsčiųjų. Vaido įrašo 10:07:01 s. moteris dingsta iš vaizdo kamerų matomumo zonos (iškart už priešpriešines juostas skiriančios salelės). Taip pat tuo metu, kairėje vaizdo įrašo pusėje matosi einantys per pėsčiųjų perėję iš kairės į dešinę pusę 2 žmonės, t. y. vyras ir moteris. Po ko vaizdo įrašo 10:07:07 s. matyti kaip minėti asmenys sustoja, ar prieš sustojimo salelę, eismo juostoje skirtoje sukti į kairę pusę. Po ko, iškart matosi iš dešinės pusės važiuojantis tamsios spalvos automobilis dešiniausioje eismo juostoje, skirtoje važiuoti tiesiai (juostoje dar prieš maršrutiniam transportui skirtoje važiuoti juostoje) ir automobilio priekiniu bamperiu velką į priekį (automobilio judėjimo kryptimi) aukščiau minėtą moterį, vilkinčią žalsvos spalvos kostiumėlį. Už pėsčiųjų perėjos maždaug iki 5 metrų atstumu, horizontaliai žiūrint kartu su priešpriešinėse eismo juostose esančia „Stop“ linija moteris guli ant kelio (kelio danga asfaltas), ant nugaros. Minėtas automobilis, kuris partrenkė minėtą pėsčiąją, sustoja priešais ant žemės gulinčią moterį. Tuo metu prie „Stop“ linijos, priešpriešinėje eismo juostoje, nei gulinti partrenkta moteris, juostoje skirtoje sukti į kairę pusę, sustoja tamsios spalvos „Volvo“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Anksčiau minėti du vyriškos lyties atstovai, sėdintys autobusų stotelėje, iki pat moters partrenkimo, žiūri kažką pasilenkę į žemę ir nekreipia dėmesio kas vyksta aplinkui. Po ko, vienas iš vyriškių (sėdintis arčiau eismo įvykio pusės) pasižiūri į kairę pusę (jo sėdėjimo kryptimi), tada kai moteris jau guli ant žemės partrenkta. Taip pat minėti du asmenys, einantys per pėsčiųjų perėją, tiesiog nueina savo judėjimo kryptimi ir jų įraše daugiau nesimato. Taip pat už tamsios spalvos automobilio (kuris partrenkė pėsčiąją), važiuoja minėtam automobiliui iš kairės pusės kitas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jo judėjimo kryptimi) trečioje eismo juostoje (arčiausiai pėsčiųjų perėjos) sustojimo salelės ir šiek tiek stabteli. Po ko, matyti, kaip tamsios spalvos automobilis šiek tiek (labai nedaug) pavažiuoja atbuline eiga. Taip pat matyti, kad už automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja oranžinės spalvos „Nissan“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiek tiek stabtelėjęs, nuvažiuoja savo judėjimo kryptimi toliau. Minėtas vyras, sėdintis autobusų stotelėje atsistoja įrašo 10:07:22 s. ir eina link eismo įvykio vietos. Po ko, vaizdo įrašo 10:07:27:24 s. matosi, kaip iš tamsios spalvos automobilio (kurio vairuotojas partrenkė pėsčiąją) atsidaro vairuotojo pusės duris ir išlipa iš automobilio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tai moteris, (duomenys neskelbtini) plaukų, dėvinti tamsios spalvos drabužius ir kairėje rankoje laikanti šviesios spalvos skrybėlę. Minėta moteris nueina iki partrenktos moters. Iškart prie jos prieina vyras, dėvintis tamsios spalvos drabužius ir kuprinę ant nugaros. Kairėje rankoje laikantis mobilųjį telefoną, pridėjęs prie ausies. Iškart prie gulinčios moters taip pat prisistato vyras sėdėjęs autobusų stotelėje. Moteris, kuri su vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiąją, prieina prie gulinčios ant žemės moters ir šiek tiek pasilenkdama pasižiūri į gulinčią pėsčiąją. Taip pat minėta moteris uždeda savo kairę ranką sau ant krūtinės ir ją laiko. Po to moteris dar kelis kartus vėl pasilenkia arčiau partrenktos moters ir į ją žiūri, tačiau niekas moters neliečia. Taip pat nuo pat partrenkimo momento nematyti, kad moteris judėtų. Moteris guli ant žemės tokioje pačioje pozicijoje, kurioje buvo partrenkta. Viso įvykio metu vyksta kelių transporto priemonių judėjimas. Vyras, kuris kažkam skambino telefonu, vaizdo įrašo 10:09:05 s. pradeda kontroliuoti transporto priemonių judėjimą, tokiu būdu saugodamas ant žemės gulinčią pėsčiąją, kadangi moteris guli juostos dalyje, arčiau kitos juostos punktyrinės linijos. Kiek vėliau minėtas vyras atsineša geltonos spalvos dėžutę (galimai pirmosios pagalbos vaistinėlę) ir kalbėdamas telefonu iš vaistinėlės išsitraukia baltos spalvos (galimai bintą) ir kitas žmogus (dėvintis geltonos spalvos megztinį) minėtą bintą/tvarstį prideda prie gulinčios moters galvos. Taip pat matosi, kaip moteris (kuri partrenkė pėsčiąją) savo rankas prideda minėtai moteriai prie kaklo, galimai tokiu būdu patikrindama pulsą. Po ko moteris vilkinti žalios spalvos striukę ateina prie gulinčios moters, rankoje laikydama kažką balto, kažką panašaus į antklodę, kuri prideda ją prie moters galvos. Po ko, vaizdo įrašo 10:12:50 s. iš kairės pusės atvyksta Greitosios pagalbos automobilis 0885. Atvykus GMP, visi asmenys esantys prie partrenktos moters, pasitraukia. Tuo tarpu už moters privažiuoja tamsios spalvos transporto priemonė ir nematyti kas vyksta, kai prie moters ateina medikai. Po ko, automobilis pasitraukia atbuline eiga ir matosi, kaip 4 medikai bando suteikti pirmąją pagalbą partrenktai moteriai. Vaido įrašo 10:14:17 s. matyti, kaip į įvykio vietą ateina moteris vilkinti uniformą su užrašu „POLICIJA“ ir sustoja ant pėsčiųjų perėjos esančio salelės. Taip pat, netrukus iš dešinės pusės atvažiuoja dar vienas GMP 0853 automobilis, kuris užstoja įvykio vaizdą ir kas toliau vyksta nematyti. Vaizdo įrašo 10:18:20 s. matosi, kaip GMP 0885 automobilis išvažiuoja. Greitosios pagalbos medikai partrenktą pėsčiąją įnešą į GMP 0853 automobilio vidų. Vaizdo įrašo medžiagos pabaiga yra 10:30:00 val. (t. 1, b. l. 148-150).

17. 2025 m. gegužės 22 d. B. G. paaiškinime nurodyta, kad šiandiena apie 10.20 val. sankryžoje Fabijoniškių g. į Taikos g. prie perėjos esant žaliam šviesoforui ji suko į dešinę. Perėjoje nieko nebuvo. Lygiagrečiai sukosi kita mašina, žiūrėjo, kad nesusidurtų. Už perėjos staigus smūgis ir moters veidas. Ji sustojo, o moteris nukrito. Ji jos nematė (t. 1, b. l. 45).

18. 2025 m. birželio 20-26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, susiję su 2025 m. gegužės 22 d. eismo įvykiu iš Ateities g., Vilniuje (t. 1, b. l. 166-170).

19. 2025 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio (t. 1, b. l. 174).

20. Alkotesterio rodmenimis, B. G. 2025 m. gegužės 22 d., 10.22 val., užfiksuota 0,00 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 40).

21. Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė specialisto išvadą Nr. T-A 2348/2025(01), kurioje nurodyta, kad N. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 44).

22. 2025 m. gegužės 22-23 d. lavono apžiūros protokole nurodyta, kad RVUL, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios N. K. lavonas. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 113-124).

23. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 677/2025 (01) nurodyta, kad: 1. N. K. lavone nustatytas kūno sumušimas, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešiniame užausyje, kairiame sėdmenyje; žaizda dešiniame viršutiniame voke; odos nubrozdinimu dešiniame skruoste; poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje alkūnėje; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje blauzdoje; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje blauzdoje; žaizda su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, plaučių sumušimo židiniais; kryžkaulio lūžiu; C7 kaklo slankstelio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės srityje; dešinio žastikaulio vidinio krumplio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kaukolės pamato lūžiais; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaktinių skilčių priekiniais ir pamatiniais paviršiais ir ties smilkininių skilčių pamatiniais paviršiais; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių sferinių paviršių ir smilkininių skilčių sferinį paviršių; galvos smegenų sumušimo židiniais smegenėlėse ir smilkininėse skiltyse. Kūno sumušimas visumoje dėl kaukoles pamato lūžio kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatytos taškinės durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše su aplinkine poodine kraujosruva, kairio dilbio nugarinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinėje kirkšnyje, kurios padarytos medicinini manipuliacijų gaivinimo metu, todėl kaip sužalojimai yra nevertinamos ir nekvalifikuojamos; 2. N. K. lavone nustatytas kūno sumušimas, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešiniame užausyje, kairiame sėdmenyje; žaizda dešiniame viršutiniame voke; odos nubrozdinimu dešiniame skruoste; poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje alkūnėje; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje; poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje blauzdoje: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje blauzdoje; žaizda su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje; plaučių sumušimo židiniais; kryžkaulio lūžiu; C7 kaklo slankstelio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės srityje; dešinio žastikaulio vidinio krumplio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kaukolės pamato lūžiais; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaktinių skilčių priekiniais ir pamatiniais paviršiais ir ties smilkininių skilčių pamatiniais paviršiais; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skiliu sferinių paviršių ir smilkininių skilčių sferinių paviršių: galvos smegenų sumušimo židiniais smegenėlėse ir smilkininėse skiltyse. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais, iki kreipimosi į gydymo įstaigą 2025 m. gegužės 22 d.; 3. N. K. mirė nuo kūno sumušimo, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešiniame užausyje, kairiame sėdmenyje; žaizda dešiniame viršutiniame voke; odos nubrozdinimu dešiniame skruoste; poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje alkūnėje; poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje: poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje blauzdoje; poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių kraujosruva kairėje blauzdoje; žaizda su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje; plaučių sumušimo židiniais; kryžkaulio lūžiu; C7 kaklo slankstelio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės srityje; dešinio žastikaulio vidinio krumplio lūžiu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kaukolės pamato lūžiais; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaktiniu skilčių priekiniais ir pamatiniais paviršiais ir ties smilkininių skilčių pamatiniais paviršiais; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių sferinių paviršių ir smilkininių skilčių sferinių paviršių; galvos smegenų sumušimo židiniais smegenėlėse ir smilkininėse skiltyse. Tai komplikavosi koma (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, centrinės kilmės kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu; 4. Požymių ligų, kurios galėjo turėti įtakos mirčiai nėra; 5. N. K. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; 6. N. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas ir šlapimas) bus sunaikinti 2026 m. gegužės 28 d.; 7. Tikėtina, kad pirmiausia mirusioji kontaktavo su blauzdomis su automobiliu. Pasisakyti kaip tiksliau judėjo kūnas po susidūrimo tik tyrimo metu nustatytų sužalojimų neužtenka. Dėl detalesnio kūno judėjimo krypčių reikėtų atlikti papildomą ekspertizę su autotechniku; 8. Labiausiai tikėtina, kad mirusioji eismo įvykio metu buvo vertikalioje kūno padėtyje; 9. N. K. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; 10. Vadovaujantis VŠĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 25-RITS-225 duomenimis N. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133-144).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

24. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

25. KET 27 punkte nustatyta, kad važiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. KET 158 punkte nustatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

26. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024).

27. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 5 dalis), tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, bei BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, kliūties pastebėjimo atstumas, kelio matomumas toje dalyje, eismo intensyvumas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017).

28. Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamosios B. G. paaiškinimais teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų Z. S., G. G., R. E., J. L. paaiškinimais, transporto priemonės apžiūros protokolo, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su schema, specialisto išvada, vaizdo įrašų ir jo apžiūros protokolo duomenimis bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus), nustatyta, kad kaltinamoji B. G. 2025 m. gegužės 22 d., apie 10.10 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamoje Fabijoniškių – Ateities gatvių sankryžoje, sukdama į dešinę – į Ateities gatvę, ji vairuojamu automobiliu iš Fabijoniškių gatvės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Ateities gatve ir sukdama į dešinę – į Ateities gatvę, nepraleidusi, partrenkė pėsčiųjų perėja jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, per Ateities gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją N. K., kuri nuo patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio vietoje.

29. Kaltinamoji B. G. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui išvažiavo iš posūkio ir tuo metu matė, jog žalios spalvos šviesoforo signalas dega ir per pėsčiųjų perėją einantiems pėstiesiems. Nurodė, jog šalia jos automobilio važiavo kitas automobilis, kuris norėjo rikiuotis į jos juostą, dėl to ji buvo pasukusi galvą į to automobilio pusę, po ko atlikdama manevrą – sukdama į dešinę pusę – susidūrė su moterimi, matė ją atsitrenkiančią į kaltinamosios vairuotos transporto priemonės priekinį stiklą. Susidūrimas įvyko perėjoje. Kaltinamoji pripažino, kad tikėtina, jog dėl lėtesnės reakcijos ji dėl dėmesio nukreipimo į minėtą automobilį, nepastebėjo einančios pėsčiosios. Šios kaltinamosios B. G. nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ji atlikdama manevrą – posūkį į dešinę pusę (judėdama iš Fabijoniškių g. į dešinėje pusėję esančią Ateities g.), prieš kirsdama pėsčiųjų perėją pakartotinai nepažiūrėjo į atliekamo manevro pusę (kryptį), įvažiuodama į perėjos zoną, kur tuo metu degant žaliam šviesoforo signalui teisę būti perėjos ribose turėjo pėstieji, ar iš jos kairės pusės pėsčiųjų perėjoje nėra kitų eismo dalyvių – t. y. pėsčiųjų. Šiais savo veiksmais kaltinamoji tinkamai neįsitikino, jog posūkio į dešinę pusę manevrą yra saugu atlikti, nepamatė pėsčiųjų perėja ėjusios moters (t. y. nukentėjusiosios), pažeisdama KET, ji nepraleido pėsčiosios, kirtusios perėją degant žaliam šviesoforo signalui, ko pasekoje įvyko eismo įvykis – automobilio susidūrimas su nukentėjusiąja N. K.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui dėl neatsargumo (BK 11 straipsnio 2 dalis; BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji B. G. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsiprašė nukentėjusiųjų.

37. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu nusikaltimu buvo sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kaltinamoji B. G. pripažino, jog dėl jos nusikalstamos veikos buvo padaryta nukentėjusiesiems žala. Nuo pat ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, kaltinamoji buvo pasiryžusi padengti padarytą žalą. Tačiau, kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos medžiagos – joje nėra pareikštų civilinių ieškinių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. nurodė, kad patirtos žalos klausimas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštas. 2025 m. gegužės 22 d. įvykusio eismo įvykio metu žuvusios nukentėjusiosios N. K. sūnus R. K. kreipėsi į minėtą bendrovę dėl patirtos žalos atlyginimo, pagal pateiktus žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus, buvo paskaičiuotos draudimo išmokos (t. y. 23 000 Eur neturtinei žalai ir 3 038,50 Eur laidojimo paslaugoms atlyginti (t. 2, b. l. 162)). Tai reiškia, kad byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, kuriuos kaltinamoji turėtų atlyginti. Konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą, pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygina draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1A-354-898/2021).

38. Be aptartų sąlygų teismas turi įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl kaltinamosios B. G. asmenybės, teismas vertina, kad ji yra garbingo, brandaus amžiaus, pensininkė, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, našlė, išauginusi 5 vaikus. Remiantis administracinių nusižengimo registro duomenimis už 5 metus, nustatyta, kad B. G. galiojančių nuobaudų neturi, administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2022 m. už tai, kad vairuojant transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, paskirtas baudas linkusi atlyginti. Taigi paskutinius trejus metus iki eismo įvykio ji nebuvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamoji praeityje neteista. Be to, pažymėtina, jog B. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką būdama garbingo ir brandaus amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini) metų (nusikalstamos veikos padarymo metu; šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metai), nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Visos aptartos kaltininko asmenį apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti, jos padaryta nusikalstama veika transporto eismo saugumui yra padaryta dėl neatsargumo, kurį iš esmės nulėmė aplinkybės susijusios su jos amžiumi, sulėtėjusia reakcija, susilpnėjusiu regėjimu. Dėl šių aplinkybių ji tinkamai neįvertino savo galimybės greitai reaguoti kelyje ir rizikingose situacijose priimti skubius veiksmus siekiant išvengti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką – visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad B. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kad pats procesas nagrinėjamu atveju buvo prevencijos priemonė kaltininkei, neturėjusiai šiurkštaus teisei priešingo elgesio patirties praeityje. Visa tai leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

39. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

40. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės B. G. pagal laidavimą prašo jos dukra M. T.-V. Bylos duomenimis, kaltinamosios dukra M. T.-V. yra darbingo amžiaus, dirbanti, turinti legalų pragyvenimo šaltinį, yra ištekėjusi, turinti tris pilnamečius vaikus, praeityje neteista ir nebausta administracine tvarka. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu M. T.-V. nurodė, jog ją ir motiną sieja glaudus ryšis, nors kartu negyvena, tačiau jos dažnai pasiskambina ir daug bendrauja. Šis įvykis palietė visą jų šeimą, dar labiau suartino ją su motina. Mano, jog jos motina šią nusikalstamą veiką padarė dėl sulėtėjusios reakcijos, kuomet motinai dairantis sumažėjo jos matymo laukas ir dėl silpnesnio regėjimo ji nukentėjusiosios nepamatė. Ji, kaip laiduotoja, palaiko motinos norą nebevairuoti. Paaiškino, kad įsipareigoja kaip laiduotoja užtikrinti, kad motinai nereiktų vairuoti. Ji paaiškino, kad būdama laiduotoja padėtų motinai nuvykti, kur jai reikalinga, taip pat suteiktų motinai paramą ir pagalbą po tokio įvykio, stengtųsi daugiau bendrauti ir užsiimti bendromis veiklomis. Apie eismo įvykį motina ją informavo iš karto, mano, kad motina labai išgyvena dėl kilusių padarinių ir pats procesas jai yra sunkus. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog M. T.-V. vertina, kaip tinkamą asmenį, galintį būti laiduotoju. Teismo vertinimu, M. T.-V. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei jos artimą tarpusavio ryšį su kaltinamąją, pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamosios pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog M. T.-V. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju M. T.-V. yra tinkama laiduotoja.

41. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi kalbant ir apie kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).

43. Teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas nenustato jokių išlygų, kad dėl tam tikros kategorijos neatsargių nusikaltimų negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas ir tuo atveju, kai dėl neatsargumo žūva žmogus (pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju įstatymo leidėjo nustatyta griežta maksimali laisvės atėmimo bausmė už B. G. padarytą nusikalstamą veiką savaime nėra ta aplinkybė, kuri užkirstų kelią kaltinamajam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

44. Nagrinėjamoje byloje B. G. padaryta neatsargi nusikalstama veika sukėlė itin sunkius, neatkuriamus nusikalstamus padarinius – kito žmogaus mirtį. Kita vertus, vien tokių padarinių atsiradimas, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, šiuo konkrečiu atveju neeliminuoja tokio baudžiamosios teisės instituto taikymo galimybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-354-898/2021, 1A-258-1121/2022, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-24-574/2021, 1A-285-574/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-2261-1100/2024). Pažymėtina, kad vienoje naujausių Vilniaus apygardos teismo praktikų, tokios kategorijos bylose priimant sprendimą netaikyti atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą akcentuojamas ir vertinamas veikos pavojingumas (pvz. sprendimą panaikinti laidavimą lėmė aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog kaltininkas idealiąja sutaptimi padarė dvi nusikalstamas veikas, ir būtent tai lėmė teisėjų kolegijos sprendimą, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendis Nr. 1A-298-497/2025). Nagrinėjamos bylos atveju panašių ar kitokių dar didesnį pavojingumą žyminčių aplinkybių nenustatyta, todėl teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į padarytos veikos pavojingumą, nepasižymintį didesniu, negu tokiai veikai įprasta, pavojingumu, kartu vertinant kaltininko asmenybę (nebausta administracine tvarka, neteista, veiką padarė būdama (duomenys neskelbtini) metų, kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, po įvykio, nors realios pagalbos negalėjo suteikti, bet rodė pastangas pagal galimybes nukentėjusiajai padėti), yra ne tik formalus pagrindas atleisti B. G. nuo atsakomybės. Kaltinamosios pergyvenimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to kilusių pasekmių buvo matomas teismo posėdžio metu, kartu teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininkės amžius yra taip pat svarbus faktorius, kuris leidžia daryti išvadą, kad bausmės paskyrimas net ir atidedant realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo konkrečiu atveju nepasiektų įstatymo keliamų tikslų. Atsižvelgiant į B. G. amžių ir nuoširdžią gailėjimosi poziciją akivaizdu, kad kilusios itin skaudžios pasekmės bei pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo stiprų poveikį, pakeitusį jos požiūrį į galimybę ateityje vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindinis tikslas užkardyti galimybes ateityje panašiems veiksmams nutikti, gali būti visiškai realizuojamas atleidus B. G. nuo atsakomybės ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

45. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kartu vertindamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir sukeltus padarinius, sprendžia nustatyti 2 metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas įvertinus jau minėtas aplinkybes, bus pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai B. G. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamoji B. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje laiduotoja M. T.-V. prašė taikyti laidavimą be užstato, kadangi kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl užstato šeimoje nepasitarė, tačiau užstato taikymas ar netaikymas nedarytų įtakos jos norui laiduoti už motina, ji yra pasiryžus laiduoti. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, o būtent – kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis (turinti pastovią gyvenamąją vietą, neteista – ir pirmą kartą nusikalsto būdama itin garbaus amžiaus, grubių kelių eismo taisyklių nėra padariusi), į nusikalstamos veikos padarinius, laiduotojos asmenines, šeimines savybes, jos turtinę padėtį ir pateiktą prašymą, sprendžia, šiuo atveju taikyti laidavimą be užstato.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

46. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse). Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

47. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

48. Byloje nustatyta, jog B. G., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 27 ir 158 punktuose numatytus reikalavimus, ko pasekoje buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika ir sukelti negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji vairavo transporto priemonę esant geroms vairavimo sąlygoms, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje žuvo nukentėjusioji. Teismas pažymi, kad nors kaltinamoji turi sukaupusi didelę vairavimo patirtį, tačiau šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji dėl objektyvių aplinkybių (t. y. amžiaus, sulėtėjusios reakcijos ir silpno regėjimo) negali valdyti padidinto pavojaus šaltinio (automobilio), nes naudodamasi šia specialia teise kelia pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones B. G. taikytina didesniam negu minimalus terminas, t.y. ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 18 d. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir siekiamam laidavimo instituto tikslų įgyvendinimui.

49. Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, daro išvadą, jog tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 30 MGL (1 500 Eur) ir nustatant 12 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

V. Kiti klausimai

50. Kaltinamajai B. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones B. G. atėmimą.

51. Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos antrojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

B. G., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją M. T.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. G. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 18 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones B. G. atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, B. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinį diską (supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos antrojo tomo viršelio) su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.