Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų A. J., V. J., D. J. įgaliotos atstovės advokatės Lauretos Ulbienės apeliacinį skundą dėl 2025-03-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžio, kuriuo

R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. padarymo perduodant laiduotojo V. R. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 3 metams su 5000 Eur užstatu. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 str., uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams.

Valstybės naudai priteista 648.51 Eur, išlaidoms susijusioms su antrinės teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai A. J. atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

1.1. R. R. buvo kaltinamas pagal BK 281 str. 5 d. tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. 2023-11-12, apie 04.12 val., A1 kelyje „Vilnius – Kaunas – Klaipėda“, 32 kilometre, ties Elektrėnų sav., Vievio sen., Lazdėnų k., vairuodamas V. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 132 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais“, 1 priedo kelio ženklo Nr. 329 reikalavimą, numatantį, kad „draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle“, 118 punkto reikalavimus, numatančius, kad „dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti“, 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, 99 punkto reikalavimus, numatančius, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“, tai yra važiuodamas magistralės A1 keliu „Vilnius - Kaunas - Klaipėda“, Kauno kryptimi, 32 kilometre, ties Elektrėnų sav., Vievio sen., Lazdėnų k., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 329 reikalavimą, numatantį leistiną maksimalų 70 km/h greitį, važiuojant apie 93 km/h greičiu, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, atskirta dviguba ištisine geltona kelio ženklinimo linija ir joje susidūrė su G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusiu Vilniaus kryptimi. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nukentėjo keleiviai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurioms dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas G. J. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Pirmosios instancijos teismas atleido R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukė. Konstatavo, kad egzistuoja visi BK 40 str. numatyti R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai. Jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio baudžiamojoje nėra, laiduotojas V. R. vertas pasitikėjimo ir darys kaltinamajam teigiamą įtaką.

II. Apeliacinis skundas, atsikirtimai ir proceso dalyvių prašymai teisme

2. Apeliacinio skundo motyvai, prašymai.

2.1. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, toks sprendimas prieštarauja paties įstatymo prasmei, suformuotai teisminei praktikai, baudžiamosios bylos medžiagai. Teismas, taikydamas laidavimo institutą, tinkamai neįvertino kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nepagrįstai jo poziciją: prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neįvertino jo elgesio po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai pripažino laiduotoją vertu teismo pasitikėjimo.

2.2. BK 40 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikaltimų.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 str. nuostatas, nustatė kaltininko R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau tokia lengvinanti aplinkybė negalėjo būti nustatyta, nes tam reikėjo konstatuoti tokios aplinkybės sąlygų visumą, t.y. tai, kad R. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl tokios veikos padarymo nuoširdžiai gailisi.

2.3.1. Teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti veikos padarinius (kasacinės nutartys 2K-7-29-594/2025, 2K-58-628/2025).

2.3.2. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ne laisva valia, tai patvirtina jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu: apklausiamas 2023-11-21 specialiuoju liudytoju, jis teigė jam inkriminuotu laiku ir vietoje - remontuojamo kelio atkarpoje važiavęs nepažeisdamas greičio reikalavimų, t.y. apie 70 km/ vai. greičiu, važiavęs savo eismo juostoje bei nurodė, kad eismo taisykles pažeidė priešais atvažiuojantis automobiliu vairuotojas G. J., automobilio šviesomis jį apakinęs ir įvažiavęs į jo eismo juostą ir tokiu būdu sukėlęs eismo įvykį. Po eismo įvykio specialaus tyrimo, kuriuo buvo nustatyta, kad būtent R. R., vairuodamas automobilį BMW-320, įvažiavo į G. J. važiavimo juostą ir taip sukėlė eismo įvykį. Tik gavęs autotechnikos specialisto išvadą, apklaustas įtariamuoju 2024-03-19, R. R. pripažino, kad galimai jis išvažiavo iš savo eismo juostos, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Vienok jis, lyg ir pripažindamas savo kaltę dėl eismo įvykio, ginčijo, kad viršijo važiavimo greitį, kuris buvo nustatytas specialaus tyrimo metu, dėl to buvo papildomai apklausiamas tyrimą atlikęs specialistas R. M., patvirtinęs duotą išvadą. Tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kai buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad būtent R. R., pažeisdamas kelių eismo taisykles, sukėlė aptariamą eismo įvykį, jis teigė, kad visiškai prisipažįsta kaltu ir kad nuoširdžiai gailisi. Tą patį jis nurodė teisminio nagrinėjimo metu.

2.3.3. Įvertinus tokius R. R. parodymus, matyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne savo noru, bet verčiamas įrodymų, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus, siekiant teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Net teisme R. R., teigdamas, kad kaltu pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, savo kaltumą švelnino, nurodydamas, kad galimai G. J. vairuodamas automobilį, jį apakino šviesomis, kad buvo blogos metereologinės sąlygos, kelio žymėjimas, ribojantis važiavimo greitį, eismo juostų atskyrimą, buvo neryškus ir panašiai, nors esant tokioms jo nurodytoms sąlygoms, jis pats turėjo vairuoti itin atidžiai, neviršydamas ribojamo greičio.

2.4. Teismas, atleisdamas R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neįvertino ir tos aplinkybės, kad jis po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, vairuodamas automobilį itin šiurkščiai pažeidė Kelių taisykles, vėl viršijo leistiną važiavimo greitį, už ką buvo nubaustas administracine tvarka.

2.5. Laiduotojas V. R. nėra vertas teismo pasitikėjimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jis per paskutinius metus yra baustas tris kartus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl vargu ar toks asmuo gali daryti įtaką sūnui, darančiam tokius pat pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiant teisme V. R. dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis juos apibūdino itin atsainiai, kaip nereikšmingus pažeidimus. Todėl kyla klausimas, kaip gali būti laiduotoju asmuo, toleruojantis įstatymų pažeidimus ir kaip toks asmuo gali daryti teigiamą įtaką kitam asmeniui.

2.6. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, teismai neprivalo taikyti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į R. R. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad dėl jo šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės, kad be G. J. sukeltų mirtinų sužalojimų, buvo sužaloti dar trys asmenys, taip pat atsižvelgus į 2.3.- 2.5 p. paminėtas aplinkybes, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, negalėjo būti taikomas( kasacinės nutartys 2K-18-976/2025,2K-109-511/2024).

2.7.1. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 21 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 329 str. 3 p.).

2.7.2. R. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. skirti didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

2.7.3. Draudimo vairuoti transporto priemonę terminą nustatyti ilgesnį už sankcijos vidurkį (BK 68 str.).

3. Kaltinamojo R. R. atsiliepimo motyvai, prašymai.

3.1. Dėl lengvinančios aplinkybės - visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi. Apeliantai teigia, neva R. R. kaltu dėl veikos padarymo pripažino ne laisva valia, ką neva įrodo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-21. Nurodo, kad savo kaltę R. R. pripažino tik 2024-03-19, kai buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, tačiau ir tada ginčijo, kad viršijo greitį, dėl ko papildomai buvo apklaustas tyrimą atlikęs specialistas. Taip pat teigia, kad švelnino savo kaltę, nurodydamas, jog buvo blogos meteorologinės sąlygos ir neryškus kelio žymėjimas, bei kad žuvusysis apakino kaltinamąjį savo automobilio šviesomis. Daro išvadą, kad neturėjo būti atleistas pagal laidavimą ir dėl to, kad vėliau vairuodamas automobilį viršijo greitį ir tuo itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Su tokiu traktavimo kategoriškai nesutinka.

3.1.1. R. R. pirmoji apklausa vyko, kai jo statusas buvo „specialusis liudytojas“. Kaip yra nustatyta byloje, per eismo įvykį, kuris vyko 2023-11-12, R. R. pat buvo sužalotas. Savo 2023-11-21 parodymuose, kuriuos davė praėjus 9 dienoms po autoįvykio, pažymėjo, kad galvoje turi dvi žaizdos, taip pat yra lūžusi kairė ranka. Šis lūžis buvo operuotas, nes buvo sulaužyta ne tik ranka, bet buvo pažeisti ir raiščiai. Pažymėjo, kad susidūrimas su kitu automobiliu įvyko žaibiškai. 2023-11-21 apklausos metu buvo sunku atsiminti įvykius, kurie įvyko vos per kelias akimirkas. Nurodė, jog po įvykio ištiko stiprus šokas, dėl kurio buvo sunku „sudėlioti visus epizodus, kurie įvykio iki susidūrimo, per jį ir po jo”. Esant tokiam stresui, kai apklausos metu buvo informuotas, kad žuvo kito automobilio vairuotojas (apie tai anksčiau nežinojo), taip pat kai pats buvo stresinėje situacijoje ir nelabai atsiminė įvykį, tos apklausos metu galėjo nurodyti ir ne visai tikslias aplinkybes. Tačiau jau pirmoje apklausoje įtariamuoju, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Apklausų nevengė ir ne nuo kaltinamojo priklausė, kad apklaustas įtariamuoju jis buvo po to, kai jau buvo gauta autotechninio tyrimo išvada.

3.1.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. neva vengė atsakomybės, nurodydamas tokias aplinkybes, kaip blogas matomumas, prastos meteorologinės sąlygos, taip pat kad žuvusysis likus nedideliam atstumui mane apakino ilgomis šviesomis. Šias aplinkybe nurodė ne bandydamas išvengti atsakomybės, o apibūdindamas sąlygas, kuriomis padarė nusikalstamą veiką. Kad matomumas buvo blogas, jokių papildomų įrodymų nereikia, nes buvo naktis, tai yra tamsus paros metas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pateikė 2024-04-08 pažymą Nr. (5.58-10 Mr)-B8-980, kad meteorologinis matomumo nuotolis buvo 1 km. (pažymoje nurodyta, kad kai atmosferos sąlygos yra geros, didžiausia meteorologinio matomumo reikšmė yra 20 km). Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, tvyrojo rūkas, buvo blogas matomumas”. Tačiau nežiūrint to, R. R. tiek teismo posėdžio metu, tie ir ikiteisminio turimo metu pripažino savo kaltę, todėl teigti, kad jis siekė išvengti atsakomybės, apibūdindamas sąlygas, kuriomis padarė nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.

3.1.3. Nesutinka ir su apeliantų teigimu neva kreipimasis dėl papildomų klausimų uždavimo specialistui reiškė nesutikimą su nustatytu greičiu. Specialisto buvo klausiama atsakyti į tuos klausimus, kurie nebuvo nurodyti jo pirminėje išvadoje - kokia yra abiejų automobilių nustatyto greičio paklaida ir ar buvusios meteorologinės sąlygos, kurios nurodytos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2024-04-08 pažymoje Nr. (5.58-10 Mr)-B8-980 bei liudytojo parodymuose galėjo įtakoti specialisto nustatytą greitį. Prašyme niekur nebuvo teigiama, kad nesutinkama su specialisto išvada, tik buvo klausiama, ar jis įvertino visus faktorius. Specialistas pateikė paaiškinimus, kuriais papildė savo išvadą (pvz. nebuvo nurodytas paklaidos dydis). Tačiau pat kreipimasis į specialistą dėl išvados paaiškinimo nereiškia, jog R. R. neigia greičio viršijimo faktą. Juo labiau, kad teismo posėdžio metu pripažino, kad specialistai nustatė teisingą greitį", kas užfiksuota 2025-02-20 teismo posėdžio protokole.

3.1.4. Negali būti laikoma nesutikimu ta aplinkybė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą. R. R. nurodė buvęs apakintas automobilio šviesomis. Ši aplinkybė nėra paneigta. Remiantis logikos dėsniais, asmuo (tai yra nukentėjusysis), kuris mato, kad į jo eismo juostą įvažiavo kita transporto priemonė (tai yra R. R. automobilis), įspėdamas apie tai gali įjungti ilgąsias šviesas, kas ir buvo konkrečiu atveju. Nors žuvusiojo sutuoktinė A. J., kuri sėdėjo keleivio vietoje, tai neigė, tačiau jos parodymai dalyje dėl techninių dalykų (ilgųjų šviesų perjungimo, automobilio greičio) galėjo būti neteisingi, nes ji nurodė, kad jos sutuoktinio vairuojamas automobilis važiavo 60 km/h greičiu, nors specialistas savo išvadoje nurodė, kad greitis buvo apie 85 km/h.

3.1.5. Apeliantai taip pat teigia, kad R. R. po nusikaltimo padarymo „itin šiurkščiai“ pažeidė Kelių taisykles, viršydamas greitį, už ką buvo baustas. Neginčydamas paties KET pažeidimo nesutinka, kad pažeidimas buvo „itin šiurkštus“. Šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu laikomi tokie pažeidimai, kurie kelia didelį pavojų eismo saugumui ar sukelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Lietuvoje, remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir Kelių eismo taisyklėmis, prie šiurkščių pažeidimų priskiriami atvejai, kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h, už ką skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. R. R. atveju to nebuvo, jam buvo skirta piniginė bauda, lygi 15 eurų, kurią R. R. sumokėjo. Taip pat pažymi, kad šis nusižengimas buvo padarytas daugiau kaip prieš metus, po to jokių nusižengimų nėra padaręs.

3.1.6. Todėl daro išvadą, kad R. R. parodymai buvo nuoseklūs tiek pareiškus įtarimus, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, kur jis pilnai pripažino savo kaltę pažeidus KET reikalavimus ir padarius nusikalstamą veiką.

3.1.7. Svarbi ir ta aplinkybė, kad R. R. yra teigiamai charakterizuojamas, tai matyti iš pateiktos darbdavio charakteristikos, taip pat jis dar iki bylos nagrinėjimo per nukentėjusiųjų atstovę atsiprašė nukentėjusiųjų. Kitos galimybės atsiprašyti anksčiau neturėjo, nes nedisponavo nukentėjusiųjų kontaktiniais duomenimis, o tyrėja nurodė, kad nukentėjusieji nepageidauja jų nurodyti. Taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų ir teismo posėdžio metu, kas taip pat įrodo, jog R. R. pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką.

3.1.8. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido R. R. nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą nes tam yra visi BK 40 str. numatyti pagrindai. Tai yra, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusių patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė. Yra pagrindas manyti, kad ir atietyje R. R. laikysis įstatymų ir nedarysiu naujų nusikalstamų veikų.

3.2. Dėl laiduotojo asmenybės.

3.2.1. Teismas laiduotoju skyrė R. R. tėvą V. R.. Apeliantai teigia, neva laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo, nes buvo baustas administracine bausme už KET pažeidimus, kuriuos teismo posėdyje apibūdino „itin atsainiai“. Su tokiu aiškinimu kategoriškai nesutinka. V. R. yra padaręs KET pažeidimus, jie buvo padaryti 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais, tai yra laiduotojas turėjo galiojančius nusižengimus bylos nagrinėjimo metu. Už juos sumokėjo baudas (atitinkamai 10 ir 30 Eur), tai yra jų neginčijo. Kiti ankstesni pažeidimai buvo padaryti 2021-2022 metais, baudos už juos taip pat sumokėtos. Todėl daryti išvadą, kad asmuo, padaręs KET pažeidimus ir sumokėjęs baudas nevertas teismo pasitikėjimo nėra pagrįsta, nes reikia vertinti ir kitas tokio asmens savybes. Juo labiau, kad per pastaruosius metus jokio naujo ANK nusižengimo jis nėra padaręs, tai yra neturi galiojančių nuobaudų.

3.2.2. Nesutiktina ir su tuo, kad V. R. „itin atsainiai“ vertino padarytus pažeidimus. V. R. tuo pačiu tonu atsakinėjo į visus klausimus ir paaiškino apie KET pažeidimų aplinkybes, nekvestionuodamas savo kaltės. Juo labiau, kad baudas jis yra sumokėjęs, kas įrodo, kad su pažeidimais sutinka.

3.2.3. V. R. yra puikiai charakterizuojamas, tai matyti iš pridėtų charakteristikų. Jose jis apibūdinamas kaip nekonfliktiška ir atsakinga asmenybė, pasižyminti tokiomis savybėmis, kaip darbštumas, sąžiningumas, atsakingumas ir punktualumas. Svarbu ir tai, kad jis yra baigęs M. Riomerio Universiteto teisės specialybę, yra dirbęs (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, todėl jam gerai žinomas laidavimo institutas ir atsakomybė, jei R. R. padarysiu naujas nusikalstamas veikas.

3.2.4. V. R. taip pat paliudijo, kad R. R. kritiškai vertina savo veiksmus ir gailisi dėl jų padarymo. Nurodė, kad nuo šiol R. R. gyvens kartu Vilniaus mieste, ir laiduotojas darys teigiamą įtaką, kartu leidžiant laisvalaikį ir kartu remontuojant sodybą. Viso to tokia apimtimi nebuvo nusikaltimo padarymo metu, kadangi tuo metu R. R. gyveno atskirai Vievyje pas savo mamą ir su tėvu bendravo mažiau.

3.2.5. Svarbi aplinkybė, kad V. R. sutiko su 5000 Eur užstato sumokėjimu, tai yra jam yra suvokiama, kad jis rizikuoja šią sumą prarasti, jei R. R. vėl nusikalstų.

3.2.6. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai V. R. įvertino kaip vertą pasitikėjimo laiduotoją, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam.

3.7. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą,

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. R. R. ir jo gynėjas skundą prašė atmesti.

5. Prokuroras prašė skundė tenkinti dalinai – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. R. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir skiri laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Bausmę sumažinus 1/3, skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Teisės vairuoti transporto atėmimo terminą 2 metams 6 mėnesiams, palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

6. Apeliaciniame skunde R. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ginčijamas iš esmės 3 pagrindais. Nurodoma, kad nėra BK 40 str. (čia ir toliau - 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) 2 d. 1 p. numatyto pagrindo – kaltinamojo visiško prisipažinimo ir gailėjimosi; nėra BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyto pagrindo manyti, kad R. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų; laiduotoju paskirtas kaltinamojo tėvas V. R. neatitinka BK 40 str. 4 d. numatytų sąlygų, nes nėra vertas pasitikėjimo ir nedarys teigiamos įtakos kaltininkui.

7.1. BK 40 str. 2 d. 1 p. nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025 ir kt.).

7.2. Viso proceso metu kaltinamasis R. R. buvo apklaustas 4 kartus.

7.2.1. 2023-11-21 apklaustas BPK 80 str., 82 str. 3 d. tvarka savo kaltės nepripažino, nurodė, kad remontuojama kelio atkarpa, kurioje įvyko avarija jam gerai žinoma, nes šiuo keliu važinėja dažnai. Prieš prasidedant remontuojamam kelio ruožui iš anksto sumažino greitį iki leistino 70 km/h greičio ir važiavo su autopilotu. Į priešpriešinės krypties eismo juostas išvažiavęs nebuvo ir dvigubos ištisinės linijos nekirto. Iš priekio priartėjęs automobilio vairuotojas akimirką iki susidūrimo galimai įjungė ilgas šviesas ir taip apakino R. R. (t. 3, b.l. 9-11).

7.2.2. 2024-03-19 apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino dalinai, pripažino, kad galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tai padarė dėl susiklosčiusių nepalankių, nuo R. R. nepriklausančių aplinkybių – blogo matomumo, netinkamo ir neaiškaus priešpriešinio eismo juostų atskyrimo ir dėl to, kad iš priekio važiuojantis vairuotojas prieš pat susidūrimą apakino R. R., įjungdamas ilgas šviesas. Toliau neigia, kad viršijo leistiną 70 km/h greitį (t. 3, b.l. 45-47).

7.2.3. 2024-06-12 apklaustas įtariamuoju pakartojo, kad vairuodamas automobilį, buvo įsitikinęs, kad važiuoja leistinu greičiu (t. 3, b.l. 70).

7.2.4. 2025-02-20 apklaustas teisme, kaltu prisipažino dalinai ir iš esmės pakartojo 2024-03-19 duotus parodymus (7.2.2. p.), papildė, kad įvažiuodamas į remontuojamą kelio ruožą, nematė ženklo „Dvipusis eismas“. Prieš pat susidūrimą, apakintas iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesų, suko į dešinę ir galimai padidino greitį (t. 4, b.l. 8).

7.3 Iš 7.2.1.- 7.2.4. p. išdėstytų parodymų matyti, kad viso proceso metu R. R. išsisukinėjo, stengėsi sumažinti savo kaltės laipsnį dėl visų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti bent menkiausių abejonių ir pripažino tik tas aplinkybes, kurios neginčytinai įrodytos 2024-02-19 specialisto išvada ir 2024-05-02 specialisto paaiškinimu ir nukentėjusiųjų parodymais (t. 1, b.l. 101-109, t. 3, b.l. 57-58, 59). Nepaisant formalaus pareiškimo apie tai, kad pripažįsta savo kaltę, faktiškai R. R. savo kaltės, kad viršijo leistiną greitį taip ir nepripažino, o savo kaltę dėl to, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, galiausiai pripažino tik dalinai, nurodydamas, kad tai lėmė gausybė kitų faktorių – neaiškus kelio ženklinimas, blogos oro sąlygos, neva jį apakinusios automobilio šviesos. Pažymėtina, kad duodamas tokius parodymus R. R. prieštarauja pats sau, nes pirmoje apklausoje nurodė, kad remontuojamas kelio ruožas jam gerai žinomas, nes juo dažnai važinėjo (7.2.1. p.). Asmens gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo atsiskleidžia ne tik formaliais pareiškimas, bet ir objektyviu elgesiu, rodančiu, kad asmuo kritiškai vertina savo veiksmus ir juos keičia. Iš R. R. veiksmų to nesimato, nes 2024-01-31, praėjus vos dviem mėnesiams po įvykio jis vėl viršijo leistiną greitį ir važiavo 89 km/h greičiu mieste, kur leistinas maksimalus greitis yra 60 km/h (t. 3, b.l. 91-92). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta, atsiliepimo argumentus, išdėstytus 3.1.1. -3.1.4. p. ir daro išvadą, kad tokios R. R. pozicijos negalima vertinti kaip visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio.

7.4.1. BK 40 str. 1 ir 3 d. įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti. Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-18-976/2025 ir kt.).??? ???

7.4.2. Kaltinamojo R. R. tėvas laiduotojas V. R. nedarys teigiamos įtakos sūnui, nes pats nekritiškai vertina sūnaus elgesį, jį racionalizuoja. Kaip ir sūnus, pateisina jo veiksmus, kaltindamas dėl eismo įvykio netinkamą remontuojamos kelio atkarpos ženklinimą. Be to, V. R. netiesiogiai skatina sūnų toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles, nes aiškina, kad 2024-01-31 R. R. greitį viršijo, nes jam buvo liepta važiuoti kuo greičiau (užuot perspėjus, kad reikia važiuoti atsargiai, laikantis KET reikalavimų). Be to, V. R. nekritiškai vertina savo paties padarytus KET pažeidimus. Dėl 2021-06-01 greičio viršijimo ir 2022-07-05 važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui V. R. teisme paaiškino, kad tai nepavojingi, nežymūs pažeidimai. Nors administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, tai nėra svarbu, o svarbu tai, kad V. R. parodymai išreiškia jo paties atsainų požiūrį į KET reikalavimus. Pats turėdamas tokias nuostatas, R. R. negalės daryti teigiamos įtakos ir sūnui.

7.5.1. .<...> kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Tokių nuostatų teismų praktikoje laikomasi kalbant ir apie kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).

7.5.2. R. R. savo veiksmais, idealiąja sutaptimi padarė vieną BK 281 str. 5 d. ir vieną BK 281 str. 1 d. numatytą veiką. Todėl kaltinamojo veika yra sunkesnė nei veikos, kurios apima tik BK 281 str. 5 d. numatytas pasekmes. Skirdamas bausmę teismas be kitą ko atsižvelgia ir į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į R. R. idealiąja sutaptimi padarė dvi nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galiams, net ir esant visoms BK 40 str. numatytoms sąlygoms.

7.6.1. Dėl bausmės. BK 281 str. 5 d. sankcija numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki 7 metų. R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nusikalstama veika priskirta prie neatsargių, tačiau R. R. sukelto eismo įvykio metu, kilo pasekmės, kurios idealiąja sutaptimi apima 2 nusikalstamas veikas (7.5.2. p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes visumoje, R. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

7.6.2. Dėl BK 64¹ str. taikymo. BPK 273 str. 1 d. (Sutrumpintas įrodymų tyrimas) nustato, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir perskaičius dokumentus gali būti nutrauktas. Nagrinėjamoje byloje po kaltinamojo R. R. apklausos, įrodymų tyrimas nebuvo nutrauktas, teisiamajame posėdyje dar buvo apklausti nukentėjusieji A. J., V. J., D. B., A. B., liudytojas V. R., po to perskaityti dokumentai. Toks procesas savo forma atitinka bendro, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo reikalavimus. Todėl taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir mažinti bausmę trečdaliu nėra pagrindo.

7.6.3. BK 75 str. 2, 5 d. nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikius baudžiamojo poveikio priemones – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, griežčiau kontroliuojant R. R. per draudimą išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės tikslai gali būti pasiekti, R. R. sulaikytas nuo analogiškų veikų padarymo ateityje ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes (7.5.2. p.), R. R. nustatytinas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas.

7.6.4. Bausmės paskirtis be kitą ko yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 str. 2 d. 2 p.). Dėl kaltų R, R. veiksmų vienas žmogus žuvo, trys žmonės patyrė sužalojimus. Tačiau kaltinamasis išvengė materialinių pasekmių, nes nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė ir pasitenkino tomis išmokomis, kurias gavo iš draudimo bendrovės. Pagal teismų praktiką, civilinių ieškinių dydžiai analogiškose bylose siekia 10 000 Eur ir daugiau nepriklausomai nuo to, ar žalą draudimo bendrovė atlygino ar ne. Jokių materialinių pasekmių nebuvimas visumoje su tuo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, gali sukelti kaltinamajam nebaudžiamumo įspūdį, leis manyti, kad jis išsisuko nuo atsakomybės už savo veiksmus. Tai prieštarauja BK 41 str. 2 d. 2 p. nuostatoms. Todėl R. R. papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytą tokios priemonės vidurkį.

7.7. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnybos) 2025-02-18 ir 2025-06-02 pažymos, kuriose nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudarė 648,51 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 95,83 Eur. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtos nuostatos galioja visų instancijų teismuose. Iš pateiktų pažymų matyti, kad nukentėjusiesiems atstovavo Tarnybos parinktas advokatė L. Ulbienė. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nukentėjusiųjų atstovės apeliacinį skundą, kuris didesne dalimi pripažintas pagrįstu. Nors priteisti šias išlaidas iš nuteistojo yra teismo teisė, o ne pareiga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. neginčija šių išlaidų, kurių didesnioji dalis (648,51 Eur) priteista ir pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma atlyginti už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiųjų atstovės laiko sąnaudas, yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo R. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusiųjų A. J., V. J., D. J. įgaliotos atstovės advokatės Lauretos Ulbienės apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti 2025-03-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

R. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 d., bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 6 d., 8 p., įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 6 d., 68 str. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 6 d., 71 str., paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą iki 2026-07-03.

Iš R. R. išieškoti valstybės naudai 744,34 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.