Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-405/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
1-1067-405/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44659-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kaltinamasis
K. G.
Kategorijos
  • 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-405/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44659-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,kaltinamajam K. G.,kaltinamojo gynėjai adv. padėjėjai Laurai Songailienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. G. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. Švenčionių r. sav., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59-ame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių, arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei, ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“), 119 p. („Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.“) – stabdydamas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. A., ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Nukentėjusiajam J. A. eismo įvykio metu padaryti dauginiai kairės šlaunies šoninio ir užpakalinio paviršiaus nubrozdinimai, kairės šlaunies intraraumeninė hematoma, kairės plaštakos žaizda, dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis simfizio srityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės lateralinės masės išilginis lūžis nuo S1 iki S5, S1-3 lygyje siekiantis kryžkaulio angas (lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą), kairiojo šlaunikaulio trochanterio lūžis, kairiojo šlaunikauio diafizės lūžis, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, IV delnakaulio kaklelio lūžis, kurie dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais kaltinamasis K. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Dėl kaltės.

Kaltinamasis K. G. kaltę pripažino. Paaiškino, kad tą dieną kartu su mama I. G. važiavo iš Vilniaus link Švenčionių m. Oro sąlygos buvo blogos, snigo, tačiau jis važiavo saugiu leistinu greičiu. Kelio atkarpoje prie posūkio į (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, ties posūkiu pamatė automobilių koloną. Priekyje važiuojantys automobiliai ėmė stabdyti, jis taip pat ėmė stabdyti. Kelias buvo slidus, apsnigtas, jo automobilis ėmė slysti. Nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, kuria važiavo automobilis „VW Passat“, ir susidūrė su šiuo automobiliu. Smūgis nebuvo labai stiprus, buvo užkabintas jo vairuojamo automobilio priekinis bamperis ir jo vairuojamas automobilis atsistojo skersai kelio. Po sekundės į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Nissan Juke“. Nematė, kur po susidūrimo nuvažiavo automobilis „VW Passat“. Po to jis su mama išlipo iš automobilio ir nuėjo prie Greitosios medicinos pagalbos automobilio, kur buvo apžiūrėti. Išlipęs iš savo automobilio matė, kad automobilis „VW Passat“ stovi griovyje šonu, automobilis nebuvo labai apgadintas. Po eismo įvykio matė šalia savo automobilio stovintį automobilį „Nissan Juke“, kurio valstybinės registracijos numerio ženklų lentelė gulėjo šalia jo automobilio, iš to galima spręsti, kad šis automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Anksčiau nebuvo padaręs eismo įvykių, atrodė, kad ir šį kartą vairavo atsargiai. Labai gailisi, kad padarė žalos, atsiprašė nukentėjusiojo per atstovę. Sutinka, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta žala, žalą atlygina draudimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. A., liudytojų A. K., V. K., A. K., J. B., I. G., V. S., P. K., E. I., J. C. (J. C.) parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. A. (I t., b. l. 124-127) paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11 val. automobiliu „VW Passat“ važiavo iš Švenčionių pusės link Vilniaus m., važiavo vienas, buvo blaivus. Automobilio valstybinės registracijos numerio neprisimena, kadangi automobilis priklauso jo draugo patėviui, kurio pavardės nežino. Draugas paprašė nuvežti jį į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini), susitarė su savo patėviu, kad paskolintų automobilį. Jis nuvežė draugą į kaimą ir kitą dieną važiavo atgal į Vilnių. Matomumas buvo geras, kelias slidus, nesnigo, nelijo, ant kelio buvo provėžos, važiavo apie 70 km/h greičiu. Negali nurodyti tikslios eismo įvykio vietos, nes retai būna tose vietovėse. Kelyje jo eismo juostoje priešais jį automobilių nebuvo, iš paskos važiavo automobilis, bet negali nurodyti, koks tai buvo automobilis. Priešingo eismo juostoje iš Vilniaus m. pusės važiavo automobilių kolona, galėjo būti apie penkiolika automobilių. Staiga iš priešingos krypties eismo juostos į jo juostą išvažiavo mikroautobusas, atstumas iki mikroautobuso buvo gal apie 10 m, jis iš karto stabdė, bet kelio danga buvo slidi, todėl nepavyko išvengti susidūrimo. Jis bandė sukti į dešinę, bet kaire priekine puse atsitrenkė į mikroautobusą. Smūgis buvo stiprus, po smūgio jo vairuojamą automobilį apsuko ir automobilis nuvažiavo į griovį. Automobilio priekis buvo nukreiptas į Švenčionių m. pusę. Mikroautobusui važiuojant savo eismo juosta, prieš jį važiavo gal du automobiliai, nežino, kodėl mikroautobusas staiga išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Po susidūrimo sąmonės nebuvo praradęs. Neprisimena ir negali pasakyti, ar, besisukant automobiliui, jis kliudė kitus automobilius. Po eismo įvykio Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę, kurioje praleido apie tris savaites. Toliau gydosi Naujininkų poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją, gydymas tęsiamas toliau. Lankėsi konsultacijoje Lazdynų sveikatos priežiūros centre pas traumatologą. Eismo įvykio metu jis jau nebedirbo – gruodžio 20 d. išėjo iš darbo, tačiau nedarbingumą turi ir jis tęsiamas. Jis užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. III, b. l. 36-39) apklausiamas kaip liudytojas A. K. paaiškino, kad jam priklauso „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. šiuo automobiliu, kurį vairavo jo sūnus P., kartu su sutuoktine V. ir dukra A. važiavo iš Vilniaus m. į Švenčionių r. sav. esantį (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo keleivio vietoje automobilio priekyje, automobilio gale sėdėjo žmona ir dukra. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir toliau esantį tiltą, kuriuo važiuojant greitis ribojamas iki 70 km/h, važiavo miškinga vieta, kurioje yra nuokalnė. Prieš juos važiavo automobilis „Volvo“, prieš „Volvo“ važiavo mikroautobusas „Opel“, o prieš mikroautobusą „Opel“ važiavo kiti automobiliai. Kelias buvo slidus, ypatingai nuokalnėje, vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo susidariusios provėžos. Įvažiavęs į posūkį nuokalnėje, pamatė, kaip mikroautobusas „Opel“ staiga pakeitė kryptį, t. y. kelio viduryje atsistojo skersai kelio – pamatė jo šoną, bet nematė, kaip jis atsidūrė kelio viduryje. Sūnus ėmė stabdyti automobilį, automobilis ėmė slysti. Priekyje važiuojantis automobilis „Volvo“ užstojo matomumą. Tuo metu kairėje kalio pusėje pamatė rūkstantį, kylantį sniegą, jam pasirodė, kad nuo mašinų sukimosi, bet nieko tiksliau pasakyti negali. Viskas įvyko staiga. Tuomet pamatė, kad jų eismo juosta atsilaisvino, Volvo kelyje nebuvo, priekyje, priešpriešinėje eismo juostoje matė skersai kelio ar tai stovintį, ar važiuojantį mikroautobusą „Opel“. Sūnus tuo metu stabdė, jie čiuožė susidariusiomis provėžomis, nes jų juosta buvo laisva, ir tuomet pamatė, kad priekyje siaurėja jiems pravažiuoti skirtas kelio plotas – gal mikroautobusas „Opel“ slydo atgal į jų važiuojamąją kelio dalį. Tuomet dešinėje pusėje pastebėjo ir automobilio „Volvo“ kampą. Likus 20-25 m atstumui iki transporto priemonės „Opel“ pamatė, kad neliko vietos pravažiuoti jų automobiliui tarp automobilių „Opel“ ir „Volvo“ ir suprato, kad susidūrimo neišvengs. Tuo metu nesuprato, ar jų automobilis užkabino automobilį „Volvo“, ar jis jų automobilį, tik pajuto kažkokį kontaktą dešinėje pusėje, kaip ir minėjo, matė šio automobilio užpakalinį kairįjį kampą ir tuomet iš karto, praktiškai vienu metu, atsitrenkė automobilio priekine dalimi į automobilį „Opel“, tačiau negali pasakyti, į kurią šio automobilio dalį atsitrenkė. Prieš atsitrenkiant į automobilį „Opel“, šis automobilis stovėjo skersai kelio, užėmęs didesnį jų eismo juostos plotą. Po susidūrimo jų automobilis atsistojo skersai savo važiuojamojoje juostoje, už jų galinės dalies griovyje buvo automobilis |Volvo“. Kitoje kelio pusėje griovyje buvo automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas pats išlipti negalėjo. Įvykio metu jis susimušė krūtinę, bet jokių rimtesnių sužalojimų nepatyrė, lūžių nebuvo. Nematė, kurie automobiliai susidūrė pirmi, bet įsitikinęs, kad pirminis kontaktas tikrai buvo ne tarp jų automobilio ir mikroautobuso „Opel“.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. III, b. l. 46-49) apklausiama kaip liudytoja V. K. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11–11.30 val. ji kartu su šeima automobiliu „Nissan Juke“ važiavo iš Vilniaus m. į Švenčionių r. sav. Automobilis nuosavybės teise priklauso vyrui A. K., automobilį vairavo sūnus P. K., priekyje, keleivio vietoje sėdėjo vyras, ji sėdėjo gale už jo, o už vairuotojo sėdėjo dukra A. K. Važiavo ramiai. Ji nestebėjo kelio, beveik visą laiką kalbėjo telefonu, sveikino kitus šeimos narius. Mašinų kelyje buvo daug, kiek prisimena, važiavo viena paskui kitą. Negali pasakyti, kokiu greičiu jie važiavo, bet važiuodama su sūnumi, ji jaučiasi saugiai. Niekas nieko nelenkė, ramiai važiavo vorele. Netoli (duomenys neskelbtini), jai bekalbant telefonu, vienu metu po stabdymo pasižiūrėjo į kelią ir priekyje pamatė kažkokį automobilių chaosą, pajuto, kad jų automobilis slysta, pradėjo šaukti, išsigando. Gal dėl išgąsčio ji nepastebėjo, kas vyko kelyje, nežino, kokie automobiliai susidūrė, tik pamatė, kad mikroautobusas stovi jiems užblokavęs kelią, jie slydo ir susidūrė. Tuo metu ji užsimerkė ir nematė, į ką atsitrenkė. Po susidūrimo ji iššoko iš automobilio ir tada jų automobilio dešinėje pamatė griovyje stovintį automobilį „Volvo“, priekyje stovėjo mikroautobusas „Opel“, vėliausiai pamatė kitoje kelio pusėje griovyje šviesios spalvos automobilį, tačiau nežino, kaip jis ten atsidūrė, iš kurios pusės jis važiavo. Dar vienas automobilis stovėjo netoli mikroautobuso priekio. Išlipus iš automobilio, toje vietoje kelio danga buvo labai slidi, buvo susidariusios provėžos, kuriomis jie ir važiavo. Eismo įvykio metu stipriai nenukentėjo, lūžių nepatyrė, jai skaudėjo šoną, kreipėsi į šeimos gydytoją, į kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbinga nebuvo.

Apklausiama kaip liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. III, b. l. 56-59) paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais ir broliu važiavo iš Vilniaus m. į Švenčionių r. sav., automobilį vairavo brolis P. K., tėvas sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o ji su mama gale. Automobilis priklauso tėčiui. Iki eismo įvykio snūduriavo, todėl tikslios vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, nurodyti negali. Ji nubudo nuo mamos rėkimo, jautė, kad mašina stabdoma, tada suprato, kad kažkas negerai. Pro langą priekyje pamatė daug mašinų, užsimerkė ir pajuto smūgį. Jų automobiliui atsitrenkus į priekyje esantį automobilį, ji atsisegė saugos diržą ir išlipo iš mašinos. Tada pamatė, kad jie atsitrenkė į mikroautobusą „Opel“, stovėjusį viduryje kelio skersai. Jų automobilio dešinėje griovyje stovėjo automobilis „Volvo“, kitoje kelio pusėje griovyje pamatė automobilį „VW Passat“. Susidūrimo tarp tų automobilių nematė. Išlipus po eismo įvykio, toje vietoje kelias buvo slidus, apsnigtas, buvo provėžos. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo, nuo saugos diržo po smūgio jautė skausmą krūtinės srityje, bet į gydymo įstaigas nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu (III t., b. l. 26-29) apklausiamas kaip liudytojas P. K., kuriam paskelbus prokuroro nutarimą dėl jo apklausos vadovaujantis BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d., nurodė, kad sutinka būti apklausiamas specialiuoju liudytoju, paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 11.30 val. jis važiavo iš Vilniaus pusės į Švenčionis. Važiavo kartu su motina V. K., tėvu A. K. ir seserimi A. K. Vairavo tėvui nuosavybes teise priklausantį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Pravažiavo (duomenys neskelbtini), tiltą su posūkiu, prieš jį važiavo automobilis „Volvo“, o prieš automobilį „Volvo“ važiavo mikroautobusas „Opel“. Nuo (duomenys neskelbtini) kelias buvo apsnigtas, slidus, susidariusios provėžos. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Tiksliai nematė, eismo įvykio, bet jam atrodo, kad mikroautobusas „Opel“ skersai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, iš to sprendžia, kad jis slydo keliu. Supratęs, kad tai ne lenkimo manevras, jis ėmė stabdyti, nes prieš jį važiavo automobilis „Volvo“, priešingos krypties juosta taip pat važiavo automobiliai. Prieš jį važiuojantis „Volvo“ taip pat stabdė, jis nuslydo į šoną dešiniau, tuomet jam buvo vietos važiuoti, tačiau sustabdyti automobilio nepavyko, automobilis čiuožė, ten buvo nuokalnė. Slysdamas jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į priekyje buvusio automobilio „Opel“, kaip jam pasirodė, vairuotojo pusės šoną, labiau per vidurį. Vėliau po įvykio matė, kad automobilio „Opel“ sudaužyta priekinė dalis. Viskas vyko greitai. Matė sudaužytą „Volvo“, bet neprisimena, ar jo vairuojamas automobilis užkabino ir šį automobilį. Nematė, su kokiu automobiliu susidūrė automobilis „Opel“, nematė to smūgio, bet mano, kad galėjo susidurti su „VW Passat“, nes buvo pažeista šio automobilio kairė pusė. Automobilį „VW Passat“ pamatė griovyje tik išlipęs iš savo automobilio, bet nesuprato, kaip jis ten atsidūrė. Kaip suprato, „VW Passat“ automobiliu važiavo vienas vyriškis, jį medikai išvežė jį į ligoninę. Jis (liudytojas) nesigydė.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. III, b. l. 66-69) apklausiama kaip liudytoja J. B. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 11.30 val. ji kartu su draugu E. I. važiavo iš Vilniaus m. į Ignalinos r. sav. jo vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo“. Ji sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje. Iki įvykio jie važiavo paskui mikroautobusą „Opel“. Prieš kelio ženklą „Pamerionys“, mikroautobusas „Opel“ ėmė vinguriuoti kelyje, tuomet staigiai pasisuko ir išvažiavo priekiu į priešpriešinio eismo juostą. Girdėjo susidūrimo garsą, bet nematė, su kuo susidūrė automobilis „Opel“. Viskas įvyko staiga, akimirksniu. Automobiliui „Opel“ išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, draugas stipriai stabdė, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu „Opel“, jam pavyko sustabdyti ir neįvažiuoti į jį. Sustojo dešinėje kelio pusėje, manė, kad sustojo saugiai, bet pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, po kurio jų automobilis nuslydo į griovį. Numano, kad į juos atsitrenkė važiavęs jiems iš paskos automobilis „Nissan“, nes iš paskos važiuojančių kitų automobilių nebuvo. Jai išlipus iš automobilio, kiti eismo įvykio dalyviai, išskyrus prispaustą automobilyje vyriškį, jau buvo išlipę. Nežino, kaip automobilis „VW Passat“ atsidūrė griovyje kitoje kelio pusėje, nematė to momento. Vyriškis, vairavęs automobilį „Touran“ sakė, kad prieš jį važiavo automobilis „VW Passat“. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo. Į įvykio vietą atvykę medikai automobilio „VW Passat“ vairuotoją iš karto išvežė į ligoninę. Jis vienas važiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu (III t., b. l. 83-86) apklausiamas kaip liudytojas E. I., kuriam paskelbus prokuroro nutarimą dėl jo apklausos vadovaujantis BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d., nurodė, kad sutinka būti apklausiamas specialiuoju liudytoju, paaiškino, kad automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. jis kartu su drauge J. B. važiavo iš Vilniaus m. į Ignaliną. Vairavo jis, o draugė sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje. automobilį., kuri sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Kelias buvo labai prastas, buvo grynas ledas, susidariusios provėžos, protarpiais snigo, bet ar įvykio metu snigo, negali pasakyti. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Jam atrodė šis greitis saugus. Važiuodamas keliu prieš pat ženklą „Pamerionys“, priekyje matė mašinų sambrūzdį, matė daug žibintų raudonų šviesų, priekyje jų važiavo mikroautobusas „Opel“, o prieš mikroautobusą priekyje važiavo dar trys ar keturi automobiliai. Buvo sunkios eismo sąlygos, kadangi buvo slidu, todėl jis atleido akseleratoriaus pedalą ir paliko pakankamai vietos iki automobilio „Opel“, jo greitis nebuvo didelis, laikėsi atstumo. Priekyje matė tankiai važiuojančius automobilius, todėl pradėjo švelniai lėtėti ir ėmė žiūrėti, kas vyksta priekyje. Tuo metu atstumas iki mikroautobuso „Opel“ buvo apie 100 m. Pastebėjo, kad automobilis „Opel“ stabdo, tuomet ir jis ėmė smarkiai stabdyti. Matė, kad priešpriešinio eismo juostoje iš Švenčionių m. pusės važiavo šviesi mašina. Mikroautobusas susimėtė, suvingiavo kelyje, stabdė, staigiai susisuko 45 laipsnių kampu ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur įvyko susidūrimas. Būtent tuomet, kai pamatė, kad mikroautobusas pasisuko ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kad smūgis neišvengiamas, ėmė pilnai stabdyti savo automobilį, bet stabdyti buvo sunku, nuolat veikė praslydimo kontrolės sistema. Jis matė „Opel“ susidūrimą su šviesia mašina, numano, kad „Opel“ susidūrė su automobiliu „VW Passat“. Nematė, kur po smūgio sustojo automobilis „VW Passat“, nes susikaupė ties savo automobilio stabdymu. Tuo metu, kai mikroautobusas pasisuko ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, jis pats jau maksimaliai stabdė ir laikėsi labiau dešinės pusės, kad, esant galimybei, apvažiuotų automobilį „Opel“ iš dešinės pusės arba nuvažiuotų į griovį, bet jam pavyko saugiai sustabdyti automobilį šalikelėje, jis priekiu į jokį automobilį neatsitrenkė. Sustabdęs automobilį, pajuto labai stiprų smūgį į jo automobilio galinę dalį iš kairės pusės, dėl smūgio jo automobilį nubloškė į griovį (šonu buvo nustumtas į griovį). Mano, kad į jo automobilį įvažiavo automobilis „Nissan Juke“, kuris iki eismo įvykio važiavo jam iš paskos. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad mikroautobuso „Opel“ priekis buvo visiškai sudaužytas, labiau apgadinta vairuotojo pusė, ratas išmuštas. Mikroautobusas buvo pasisukęs ir stovėjo viduryje kelio. Pamatė, kad automobilio „Nissan“, kuris važiavo iš paskos, priekis visiškai sudaužytas, automobilis stovėjo galine dalimi nukreiptas į jo automobilį. Jis paskambino numeriu 112, bandė paaiškinti situaciją, jo paklausė, ar yra prispaustų, kažkas pasakė, kad yra prispaustų, tada kitoje kelio pusėje, griovyje pamatė automobilį „VW Passat“. Nuėjo prie automobilio „VW Passat“ vairuotojo, lietuviškai klausė, ar jam šalta, vairuotojas nelabai reagavo, jis buvo kruvinas. Dar padavė antklodę, kad jį apklotų. Kol automobilio „VW Passat“ vairuotoją išlaisvino iš automobilio, jis turėjo galimybę pasikalbėti su aplinkiniais žmonėmis, vienas iš jų buvo vairuotojas, vairavęs automobilį „Toyota“ ir važiavęs prieš mikroautobusą „Opel“. Jis pasakė, kad nesuprato, kaip viskas įvyko, nes jo paties stabdymas nebuvo toks stiprus, kad būtų susidariusi tokia situacija. Jam nežinoma, kodėl mikroautobuso vairuotojas nepasuko labiau į dešinę, o išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Įvykio vietoje dar buvo automobilis „VW Touran“, jo šonas buvo perbrėžtas nuo pat priekio per ratlankį iki galo, per abi duris. Jį vairavęs vyresnio amžiaus vyras pasakė, kad važiavo paskui automobilį „VW Passat“ link Vilniaus, bandė išvengti susidūrimo ir kiek galėjo suko į kelkraštį, bet vis tiek kliuvo jo automobiliui. Jis (liudytojas“ dėl sužalojimų niekur nesigydė.

Ikiteisminio tyrimo metu (III t., b. l. 132-135) apklausiama kaip liudytoja I. G. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. ji važiavo kartu su sūnumi K. G. iš Vilniaus m. į (duomenys neskelbtini), esantį Švenčionių r. sav. Sūnus vairavo, o ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Automobilis įregistruotas sutuoktinio R. G. vardu, tačiau tai yra jų bendras turtas. Dažnai važiuoja į Švenčionių r. sav., todėl kelias žinomas. Kelyje nuo Nemenčinės atsirado provėžos, sūnus lėtai važiavo, ji dar nustebo, kodėl jis taip atsargiai važiuoja apie 50-60 km/h greičiu. Apie 11–11.30 val. važiuojant keliu Švenčionių r. sav., netoli (duomenys neskelbtini) posūkio į dešinę buvo provėžos, ant kelio buvo košė, šitoje vietoje susidarė mašinų grūstis, priekyje važiuojantys keturi ar trys automobiliai lėtino greitį, bet, kaip jai pasirodė, nebuvo visiškai sustoję. Po eismo įvykio iš vairuotojų pokalbių nuogirdų suprato, kad automobiliai stabdė norėdami praleisti kažkokį manevruojantį automobilį. Jie tą pamatė saugiu atstumu. Sūnus ėmė stabdyti, automobilis slydo, nestojo, jų automobilio priekis staiga išlindo, t. y. nuslydo, į priešpriešinio eismo juostą (nedaug), ten priešpriešais važiavo automobilis, kuris užkabino jų priekinį bamperį ir jį nunešė. Tai buvo labiau užkabinimas, perbrėžimas, nes nebuvo stipraus tiesioginio smūgio. Po šio smūgio ji pamatė į juos atvažiuojantį automobilį „Nissan“, kuris atsitrenkė į vairuotojo pusės priekinį šoną, labiau į ratą, nes būtent po šio smūgio buvo apgadintas visas automobilio kairės pusės priekinis šonas, išmuštas ratas. Šis smūgis buvo labai stiprus. Po „Nissan“ smūgio jų automobilis liko stovėti vietoje. Po smūgio automobilio „Nissan“ visas priekis buvo sudaužytas. Išlipusi iš automobilio, pamatė priekyje stovinčias mašinas, priešingo eismo juostos pusnyje matė automobilį, tačiau nežino, koks tai buvo automobilis,. Jų eismo juostoje, pusnyje buvo du automobiliai – „Nissan“ sudaužytu priekiu stovėjo prie jų automobilio, jis nuo smūgio atšoko kažkiek, nes stovėjo nedideliu atstumu nuo jų, ir kitas automobilis, tačiau ji nežino, kaip jis atsirado pusnyje. Jai medikai nustatė bendrus sumušimus ir hematomas.

Ikiteisminio tyrimo metu (III t., b. l. 156-157) apklausiamas kaip liudytojas J. C., kuriam paskelbus prokuroro nutarimą dėl jo apklausos vadovaujantis BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d., nurodė, kad sutinka būti apklausiamas specialiuoju liudytoju, paaiškino, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. 2021 m. gruodžio 25 d. jis važiavo iš Švenčionėlių į Vilniaus m. pusę. Pravažiavęs posūkį į kairę, vedantį į (duomenys neskelbtini), už posūkio apie 150 m atstumu pamatė, kaip mikroautobusas „Opel“ ėmė suktis ant kelio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Kaip suprato, mikroautobuso vairuotojas važiavo ta pačia juosta kaip ir jis, t. y. Vilniaus kryptimi. Negali pasakyti, kokie dar automobiliai važiavo iš paskos, nes automobilių buvo labai daug iš abiejų pusių, automobiliai važiavo kolonomis. Ant kelio buvo provėžos, bet nepasakytų, kad buvo labai slidu. Greičio nebuvo, nes mašinų daug buvo ir aplenkti koloną buvo sunku. Važiavo ramiai. Viskas įvyko apie 11.30 val. Jis atkreipė dėmesį į mikroautobusą, kai jį pradėjo suktis, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, priekiu užkirto kelią. Kai mikroautobusas pasisuko į jo pusę, pastebėjo, kad jo priekinės grotelės ir visas priekis sudaužytas. Jis bandė išvengti susidūrimo, stabdė, bet išvengti susidūrimo nepavyko ir automobilis „Opel“, išlindęs į jo juostą, priekiu užkabino jo automobilio kairės pusės (vairuotojo) šoną. Tai buvo perbraukimas per jo vairuojamo automobilio šoną, buvo apgadintos abejos kairės pusės durelės, galinis ir priekinis sparnai, priekinis bamperis, kairės pusės sparnas. Važiavo kartu žmona V. S., nei vienas iš jų sužalojimų nepatyrė, tik išsigando, medikų pagalbos neprireikė nei jam, nei žmonai. Negali pasakyti, kodėl mikroautobusą suko kelyje, kitų susidūrimų nematė, tik išlipęs iš savo mašinos pamatė, kad automobilio „Opel“ ratas išmuštas. Nematė, su kuo susidūrė automobilis „Opel“. Universalą „VW Passat“ pamatė, stovintį griovyje jo juostoje, bet automobilio priekis buvo nukreiptas į Švenčionių m. pusę. Jis stipriai į kažką atsitrenkė, nes vairuotojas buvo užspaustas automobilyje. Kai ištraukė vairuotoją, pamatė, kad visas automobilio „VW Passat“ šonas sudaužytas.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. III, b. l. 169-172) apklausiama kai liudytoja V. S. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. ji kartu su vyru J. C. jam priklausančiu automobiliu „VW Touran“ važiavo į Vilniaus m. pusę. Vairavo vyras. Vyras važiavo apie 70-75 km/h greičiu, buvo blaivus. Kelias buvo valytas, bet slidus, snigo, provėžų kelyje nepastebėjo. Pamatė, kaip mikroautobusą suko kelyje, nuo jo lėkė įvairios detalės į visas puses. Vyras ėmė stabdyti automobilį, pasislinko kiek galima labiau į dešinę pusę. Lekiančios detalės kliudė jų automobilį. Nežino, kokia kryptimi važiavo mikroautobusas, nes jį pradėjo sukti. Kai mikroautobusas sukosi, vyras nuvažiavo į dešinę kiek buvo įmanoma. Jiems privažiuojant, mikroautobusas jau buvo beveik sustojęs, bet ne galutinai, jam iš priekio kabojo detalės, kuriomis jis užkliudė jų automobilį. Tai nebuvo smūgis, o tiesiog perbraukimas per jų automobilio kairę pusę. Jos manymu, mikroautobusas prieš tai susidūrė su kita mašina, dėl to detalės jo priekyje buvo atšokusios. Nematė, kas vyko aplinkui tuo metu, išsigando labai. Vyras sustojo pačiame kelkraščio šone. Matė jų važiuojamojoje dalyje priekyje nuvažiavusi į griovį automobilį, kurio vairuotojas buvo sužalotas. Dar vienas automobilis stovėjo griovyje jai iš kairės pusės, o kitas automobilis stovėjo ant kelio su sudaužytu priekiu ar galu. Medikų pagalbos jai neprireikė, vyras taip pat nesusižalojo. Tikrai pamena, kad dar iki jiems privažiuojant prie mikroautobuso, nuo jo į įvairias puses lėkė detalės, vėliau pamatė, kad jo priekis sudaužytas.

Iš 2021 m. gruodžio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (I t., b. l. 21-46) esančių duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – Švenčionių r. sav., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km. Protokole užfiksuotos oro sąlygos – drėgna, -5 laipsniai, taip pat kelio sąlygos – asfaltas, apsnigtas, apledėjęs, slidu. Protokolo priede – fotolentelėje – užfiksuota eismo įvykio vieta, kaltinamojo vairuoto automobilio ir kitų automobilių išsidėstymas po eismo įvykio. Eismo įvykio vietos plane užfiksuotos automobilių ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos po eismo įvykio.

Iš 2021 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (I t., b. l. 88-95), 2022 m. vasario 24 d. Daiktų apžiūros protokole (II t., b. l. 74-77) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti išoriniai transporto priemonės apgadinimai. Iš VĮ „Regitra“ Informacijoje apie kelių transporto priemones (II t., b. l. 66), esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonės ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – R. G.

Iš 2021 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (I t., b. l. 97-104), 2022 m. sausio 14 d. Daiktų apžiūros protokole (II t., b. l. 165-179) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti išoriniai transporto priemonės apgadinimai. Iš VĮ „Regitra“ Informacijoje apie kelių transporto priemones (II t., b. l. 158), esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonės ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – N. R.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2022 m. kovo 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 165-170) nustatyta, kad eismo įvykio metu J. A. padaryti sužalojimai: dauginiai kairės šlaunies šoninio ir užpakalinio paviršiaus nubrozdinimai, kairės šlaunies intraraumeninė hematoma, kairės plaštakos žaizda, dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis simfizio sityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės lateralinės masės išilginis lūžis nuo S1 iki S5, S1-3 lygyje siekiantis kryžkaulio angas (lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą), kairiojo šlaunikaulio trochanterio lūžis, kairiojo šlaunikaulio diafizės lūžis, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, IV delnakaulio kaklelio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių, daugiau kaipo septyniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu ir laiku (2021 m. gruodžio 25 d.). Dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu remiantis Sveikatos sutrikdymo taisyklių 6.6.14 p., kairės šlaunies intraraumeninė hematoma, kairiojo šlaunikaulio trochanterio lūžis, kairiojo šlaunikaulio diafizės lūžis, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, IV delnakaulio kaklelio lūžis vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 d., dauginiai kairės šlaunies šoninio ir užpakalinio paviršiaus nubrozdinimai, kairės šlaunies intraraumeninė hematoma, kairės plaštakos žaizda vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, atlikę pateiktų objektų tyrimą, 2022 m. balandžio 28 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t., b. l. 1, 2-13), kurioje nurodė, kad kaltinamojo, vairuojančio automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriimtini veiksmai – stabdydamas nesuvaldė automobilio, kuris, įvažiavęs į kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojamosios dalies kairę pusę, susidūrė su priešingos krypties eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat specialistai pateikė išvadą, kad automobilių susidūrimo eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant link Švenčionių m., įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę, kurioje, judėdamas apie 47 km/h greičiu, susidūrė su priešpriešais link Vilniaus m. apie 55 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu automobilis „VW Passat“, judėdamas apie 26 km/h greičiu, sukosi prieš laikrodžio rodyklę, kairiuoju šonu į priekį nuslinko nuo kelio Zarasai–Švenčionys–Vilniaus sankasos jos dešinėje pusėje ir, atsitrenkęs į griovio šlaitą, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; susidūrimo metu automobilis „Opel Vivaro“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo įžambiai kelio Vilniaus–Švenčionys–Zarasai važiuojamosios dalies, jo dešinėje pusėje, priekiu nukreiptu daugiau link Vilniaus.

Kaltinamojo K. G. kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. Švenčionių r. sav., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59-ame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 p., dėl to stabdydamas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. A., ir dėl to transporto priemonės susidūrė, eismo įvykio metu automobilio „VW Passat“ vairuotojui J. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., sudėtis.

Kaltinamajam pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad po susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ kaltinamojo vairuojamam automobiliui „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus skersai kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Švenčionių kryptimi, automobilis sudarė kliūtį iš paskos link Švenčionių m. važiavusių automobilių „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojams ir priešpriešais važiuojančiam automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Kaltinamajam K. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 281 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu minėtoje kaltinimo dalyje nurodytų automobilių vairuotojams būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, be to, nenustatyta, kad šių asmenų sveikata būtų sutrikdyta nesunkiai. BK 281 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu sutrikdoma asmens sveikata nesunkiai (1 d.) arba sunkiai (3 d.), arba dėl eismo įvykio žūsta žmogus (5 d.), todėl vertinama, kad minėta kaltinimo dalis nesusijusi ne tik su kaltinamajam inkriminuojama veika, bet ir su BK 281 str. numatyta nusikalstama veika, todėl ši dalis iš kaltinimo pašalinama.

Dėl laidavimo.

Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyti BK 40 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamasis padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, padarė atitinkamas išvadas. Atsižvelgus į nustatytas ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – dirba, pagrindinėje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) charakterizuojamas, be kita ko, kaip patikimas, besilaikantis nustatytų normų ir taisyklių, motyvuotas siekti užsibrėžtų tikslų darbuotojas, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje charakterizuojamas, be kita ko, kaip atsakingas, pareigingas, besilaikantis darbo drausmės, tvarkos ir saugos taisyklių, kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkščius nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi, kaltinamasis supranta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik oro sąlygos, bet ir jo veiksmai, kritiškai vertina savo veiksmus, padarė išvadas ir ketina kelyje būti dar atidesnis, nusikalstama veika padaryta žalos, tačiau ją atlygina draudimo bendrovė, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prašė jį perduoti pagal laidavimą motinai I. G. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Kaltinamojo motina I. G., pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, neteista, vieną kartą buvo nubausta administracine tvarka, tačiau už nežymų nusižengimą, bauda sumokėta, nuobauda negalioja, dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip efektyviai ir rezultatyviai atliekanti pavestą darbą, turinti idėjų ir prisidedanti prie jų įgyvendinimo, draugiška, atjaučianti, empatiška. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis gyvena su tėvais, su motina bendrauja nuolat, jų santykiai artimi, I. G. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju darys teigiamą poveikį kaltinamajam ir tokiu būdu bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodamas I. G. atsakomybei. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusižengimų ir nusikalstamų veikų, skiriamas laidavimas be užstato, nustatomas laidavimo terminas – vieni metai.

LR BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018). K. G. eismo įvykį, dėl kurio sužalotas žmogus, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaip minėta, K. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, K. G. automobilį vairavo būdamas blaivus, per atstovę atsiprašė nukentėjusiojo, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebuvo nubaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, darbovietėse charakterizuojamas itin teigiamai, todėl padaryta nusikalstama veika vertinama kaip atsitiktinė, o ne kaip sisteminga ir nulemta ankstesnio kaltinamojo elgesio. Kaltinamojo veiksmai sukėlė sunkius padarinius kitam eismo dalyviui, tačiau jie iš dalies buvo nulemti tą dieną buvusių oro sąlygų, ir nors šia aplinkybe nepateisinama tai, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET ir padarė nusikalstamą veiką, į minėtą aplinkybę, kartu su kitomis aplinkybėmis, atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jau pats įvykis ir baudžiamasis procesas K. G. turėjo pakankamą poveikį, į tai, kad byloje negauta duomenų, kad po įvykio kaltinamasis būtų padaręs KET pažeidimų ar kitų neteisėtų veikų. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, manoma, kad, neuždraudus K. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones, tuo nebus visuomenei keliamas pavojus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (IV t., b. l. 79-82) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis J. A. ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 1-3) pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams K. G. ir Ergo Insurance SE, prašo solidariai iš atsakovų priteisti 30154,54 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą, atskaičius jam draudimo bendrovės išmokėtą bendrą (tiek turtinės, tiek neturtinės žalos) sumą, vertina 30 000 Eur.

LR CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo J. A. sveikata sunkiai sutrikdyta 2021 m. gruodžio 25 d. eismo įvykio metu dėl K. G. kaltės. Eismo įvykio metu K. G. vairuotos transporto priemonės „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2021 m. rugsėjo 19 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta transporto priemonės savininko R. G. ir draudiko Ergo Insurance SE. Draudimo sutarties terminas – nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 6 d.

Nukentėjusysis prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš draudiko ir žalą padariusio asmens. LR CK 6.254 str. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal šias nuostatas, draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Pagal minėto įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nuostatas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydis neviršija minėto įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nustatytų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo maksimalių sumų, kaltinamojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tenka draudikui ir nėra teisinio pagrindo žalos atlyginimą priteisti solidariai iš kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam teko įsigyti įvairius gydytojų paskirtus medikamentus, bendra turtinės žalos suma 154,55 Eur. Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė dokumentus turtinei žalai pagrįsti – 2022 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą KG22 Nr. 321, išrašytą 36 Eur sumai už vaikštynės su staliuku nuomą, 2022 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą KG22 Nr. 361, išrašytą 55 Eur sumai už slaugos lovos nuomą, 2022 m. kovo 15 d. ir kovo 17 d. kvitus už akupunktūros procedūras 35,60 Eur sumai, 2022 m. balandžio 22 d. sąskaitą faktūrą SIA Nr. 20220422-1, išrašytą 27 Eur sumai už alkūninį ramentą, t. y. pateikė įrodymus dėl 153,60 Eur turtinės žalos.

Civilinė atsakovė draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad civilinis atsakovas 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą atlyginti nukentėjusiajam 153,60 Eur dydžio turtinę žalą ir išmokėjo minėto dydžio draudimo išmoką. Iš civilinės atsakovės pateikto 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad draudimo bendrovė 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 329372 pervedė nukentėjusiajam 153,60 Eur dydžio išmoką turtinei žalai atlyginti, išmoka susideda iš 27 Eur už alkūninį ramentą, 55 Eur už slaugos lovos nuomą, 36,60 Eur už akupunktūros procedūras, 36 Eur už vaikštynės su staliuku nuomą. Nustatyta, kad civilinė atsakovė atlygino nukentėjusiajam 153,60 Eur dydžio turtinę žalą, kurią nukentėjusysis pagrindė įrodymais, byloje negauta duomenų, kuriais būtų pagrindžiama likusi prašoma priteisti 0,95 Eur dydžio turtinė žala, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmetamas.

Nukentėjusysis J. A. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad tokią sumą prašo priteisti atskaičius draudimo bendrovės išmokėtą 5473,82 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta dėl nuolatinio fizinio skausmo, stiprių dvasinių ir emocinių išgyvenimų, potrauminių reiškinių, kurie turės neabejotiną poveikį tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nukentėjusysis patyrė daugybę kūno sužalojimų, lūžių, buvo reanimacijoje, jam teko iškęsti dvi operacijas, buvo ilga ir skausminga reabilitacija. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo sugipsuotas, vėliau vaikščiojo tik su ramentais, kurį laiką buvo priklausomas nuo kitų asmenų. Dėl to nukentėjusysis jautė emocinį diskomfortą, jo nuotaika buvo bloga, jautė nepilnavertiškumo jausmą ir nuolatinę baimę dėl savo ateities, ir praėjus pakankamam laikotarpiui po eismo įvykio (civilinis ieškinys Vilniaus apskrities VPK pateiktas 2022 m. birželio 10 d.) nukentėjusiajam sunku vaikščioti, kartais tenka naudoti ramentus, dėl to negali įsidarbinti, priverstas vartoti skausmą mažinančius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, tai turėjo neigiamą įtaką jo emocinei būklei.

Atsiliepime į civilinį ieškinį civilinė atsakovė prašo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodo, kad nukentėjusiajam išmokėjo 10 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti. Nustatydama mokėtinos išmokos neturtinės žalos atlyginimui dydį vadovavosi norminiais aktais, kasacinio teismo formuojama praktika, LR Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias Lietuvos apeliacinis teismas (2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-749-1120/2020) pripažino atitinkančiomis ekonominę situaciją (įvertino medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę, atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastą. Atsiliepime nurodo, kad bylose dėl eismo įvykių, kurių metu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata, priteisiama neturtinės žalos suma nuo 5 000 iki 30 000 Eur, tačiau didžiausios sumos priteisiamos tik konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais. Pagal teismų praktiką, asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (LAT nutartis byloje Nr. 2K-422/2009). Prašo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl nusikaltimo. Šio straipsnio 1 d. numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs (nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010) , kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Iš medicininių dokumentų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2022 m. kovo 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam J. A. eismo įvykio metu padaryti dauginiai kairės šlaunies šoninio ir užpakalinio paviršiaus nubrozdinimai, kairės šlaunies intraraumeninė hematoma, kairės plaštakos žaizda, dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis simfizio srityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės lateralinės masės išilginis lūžis nuo S1 iki S5, S1-3 lygyje siekiantis kryžkaulio angas (lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą), kairiojo šlaunikaulio trochanterio lūžis, kairiojo šlaunikauio diafizės lūžis, kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžis, IV delnakaulio kaklelio lūžis, kurie dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po eismo įvykio nukentėjusysis nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 18 d. (24 paras) buvo gydomas stacionare, tuo metu jam atlikti įvairūs tyrimai, atliktos operacijos – kairiojo šlaunikaulio osteosintezė intrameduline vinimi, taip pat stipinkaulio distalinės dalies lūžio sintezė plokštele, delnakaulio sintezė vielomis. Nukentėjusysis 2022 m. sausio 7 d. konsultuotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, rekomenduota medicininė reabilitacija. Medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis taip pat patvirtinama, kad operacijos vyko sklandžiai, išrašant nukentėjusįjį iš stacionaro, jo būklė gera, žaizdos sugijusios, siūlai pašalinti, galūnių jutimai, motorika, kraujotaka nesutrikę, kairiojo riešo gipso imobilizacija, skausmas – 3 balai, kontroliuojamas analgetikais. Išrašant numatyta traumatologo konsultacija 2022 m. sausio 27 d. Nukentėjusysis PSPC siuntimu 2022 m. vasario 2 d. konsultuotas Viliaus universitetinėje ligoninėje dėl skysčių sankaupos kairiojoje šlaunyje. Apžiūrėjus nukentėjusįjį nustatyta, kad bendra būklė patenkinama, žaizdos sugijusios. Nukentėjusiajam taikytas gydymas – pašalintas kairiojoje šlaunyje susikaupęs skystis. 2022 m. vasario 21 d. konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo, išraše / siuntime užfiksuota, kad iš dalies mina kaire koja, žaizdos sugijusios, kairiojo riešo gipso langetė, KW vielų sritis rami, galūnes judina, jaučia, pašalintos KW, nuimtas gipsas, tvarsčiai. Nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. balandžio 3 d. nukentėjusysis buvo reabilitacijoje, epikrizėje užfiksuota, kad poreabilitacinė eiga sklandi, asmuo atvyko tolimesniam gydymuisi ir reabilitacijai, atvykęs skundėsi kairės kojos ir kairės rankos funkcijų sutrikimu, vaikščiojo naudodamas dešinįjį ramentą, išrašant po reabilitacijos nukentėjusysis jautėsi geriau, lengviau ir toliau nueina, jaučiasi atgavęs fizines jėgas. Vėlesnių medicininių dokumentų apie sveikatos būklę nukentėjusysis nepateikė.

Atsižvelgus į minėtus duomenis, nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė nukentėjusiajam neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą, baimę, laikinai dėl psichologinės būklės galėjo sutrikti ir miegas), kad dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijų ir dar kurį laiką, kol nukentėjusiajam buvo rekomenduojamas gulimas rėžimas, taip pat galimybių aktyviai leisti laiką, tiesiogiai bendrauti su kitais asmenimis bei dirbti sumažėjimas turėjo įtakos nukentėjusiojo psichologinės būklės pablogėjimui, tame tarpe ir nepilnavertiškumo jausmo atsiradimui. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, vertinamos nustatant J. A. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, tačiau jos savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą jo civiliniame ieškinyje nurodoma suma – 35 319,28 Eur. Vertinama, kad dėl patirtų traumų nukentėjusysis kurį laiką negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, tačiau tai nereiškia, kad tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iš medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų, operacijos ir pooperacinis laikotarpis praėjo sklandžiai, buvo nustatytas skysčių kaupimasis, tačiau nėra duomenų apie tai, kad tai kartojosi, nukentėjusysis nepateikė duomenų apie tai, kiek truko jo laikinas nedarbingumas, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu jam dar buvo taikomas gydymas ar būtų ateityje numatytų operacijų, taip pat nepateikė duomenų apie liekamuosius reiškinius, todėl nėra pagrindo vertinti, kad patirti sužalojimai turės įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ateityje.

Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau individualizuojant konkretų nagrinėjamą atvejį. Pavyzdžiui, LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo ir iki šiol jaučia didelį fizinį skausmą, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas), Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai ilgą laiką buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, šiuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryšiai, nutrūko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukštąjį išsilavinimą).

Nagrinėjamu atveju iš esmės sunkiausias nukentėjusiojo patirtas ir jam daugiausiai nepatogumų sukėlęs sužalojimas – dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis simfizio srityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės lateralinės masės išilginis lūžis nuo S1 iki S5, S1-3 lygyje siekiantis kryžkaulio angas (lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą). Teismų praktikoje dėl eismo įvykių, kurių metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs gaktikaulio lūžiu, ir kuriose nekonstatuoti liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiama neturtinė žala nuo 6 250 iki 14 284 Eur. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario srityje, kairio riešo ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaštakos plėštinė žaizda su III-o piršto tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairiojo šlaunikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva šioje srityje, ir kuriam ateityje turėjo būti atlikta dar viena operacija, buvo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 nukentėjusiajam, kuriam konstatuoti daugybiniai abipusiai šonkaulių (daugumos dešinės pusės), krūtinkaulio rankenos lūžiai su plaučių sumušimu ir oro į krūtinplėvės ertmes prasiveržimu, dubens kaulų lūžiai (kryžkaulio abiejų šoninių masių ir dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su abipusiu kaulinio dubens žiedo suardymu), ir nukentėjusiajam, kuriam nustatyti dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir kryžkaulio dešinės šoninės masės lūžiai su galimu plaučių sumušimu ir kvėpavimo nepakankamumu, priteista po 6 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021 nukentėjusiajam, kuriam konstatuotas kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir atviras kairiojo šlaunikaulio lūžis, nuspręsta priteisti 14 284 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-360/2020 nukentėjusiajam priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau jam konstatuotas ne tik gaktikaulio lūžis, bet ir dešiniojo smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, be to, buvo nustatyti ir liekamieji reiškiniai – nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, vertinama, kad nukentėjusiojo nurodomas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 35 319,28 Eur, viršija teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusiesiems padaromi dubens kaulų lūžiai, dėl kurių asmenims ilgą laiką apribojama galimybė judėti, tačiau nenustatoma liekamųjų reiškinių.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jam taikytą gydymą bei trukmę, reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat į tai, kad nukentėjusysis, civiliniame ieškinyje teigdamas, kad potrauminiai reiškiniai turės neabejotiną poveikį tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, pateikti dokumentai tik apie nukentėjusiojo sveikatos būklę iki 2022 m. balandžio 3 d., vėlesnių duomenų nepateikta, nėra pagrindo konstatuoti, kad patirti sužalojimai turės įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ateityje, taip pat atsižvelgus į tai, kad neturtinė žala atsirado dėl neatsargaus nusikaltimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir formuojama teismų praktika, vertinama, kad 10 000 Eur dydžio suma pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 329372 (V t., b. l. 39, 40) išmokėjo nukentėjusiajam 10 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl priteisti iš civilinės atsakovės neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Civilinis ieškovas prašė priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala atlyginta, todėl prašomos palūkanos nepriteisiamos.

Prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodo, kad išlaidas patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau, tačiau tokie dokumentai negauti. Nesant turėtas išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų, išlaidos advokato pagalbai nepriteisiamos.

Dėl proceso išlaidų.

Byloje pateikti duomenys (II t., b. l. 3-12) apie tai, kad Vilniaus apskrities VPK dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo nukentėjusysis J. A., nuvežimo ir saugojimo nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 26 d. patyrė 129 Eur dydžio turtinę žalą. Iš 2021 m. gruodžio 25 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto (II t., b. l. 160-161) nustatyta, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos nuvežta į UAB „Varimeda“, su kuria tuo metu buvo sudaryta Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo sutartis, saugojimo aikštelę, esančią Švenčionių m. Lentupio g. 43. Vilniaus apskrities VPK tyrėjo 2022 m. sausio 26 d. nutarimu minėtas automobilis grąžintas jo savininkui (II t., b. l. 184-185). Pagal LR BPK 103 str. 6 p., be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 p., proceso išlaidomis gali būti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. LR BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami eismo įvykio aplinkybių nustatymui būtini proceso veiksmai – nukentėjusiojo J. A. vairuota transporto priemonė buvo apžiūrėta ir nufotografuota (II t., b. l. 165-183), be to, automobilį vairavęs nukentėjusysis J. A. iš karto po eismo įvykio buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, operuojamas ir gydomas stacionare iki 2022 m. sausio 18 d., todėl neturėjo galimybių savarankiškai pasirūpinti transporto priemone. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje BPK 103 str. nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2010, 2K-300-697/2019, 2K-78-648/2020). Byloje nustatyta, kad buvo būtinybė nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę nuvežti į saugojimo aikštelę ir saugoti, automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atsiradimą sąlygojo kaltinamojo veiksmai, dėl kurių kilo eismo įvykis, todėl 129 Eur dydžio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 103, 105, 115, 273 str., 303-307 str., BK 40 str.,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei. Nustatyti laidavimo terminą – vienus metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš K. G. 129 (vieną šimtą dvidešimt devynis) Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nukentėjusiojo J. A. (J. A.) civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus..

Teisėja Nijolė Lisauskienė