- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2-9026-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04473-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Liucija Jankoi
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Kamitra ir Ko“ atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Kamitra ir ko“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 310,00 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 18 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), šalia Cirkle benzino kolonėlės automobilio ratas įvažiavo į didelę duobę. Jokių įspėjamųjų ženklų ar specialaus duobės aptvaro nebuvo. Paros laikas jau buvo tamsus ir drėgnas, ko pasekoje matomumas buvo labai prastas. Prakirtus padangą iš karto buvo važiuojama į servisą UAB „Vilniaus Dagris“, kadangi jis buvo arčiausiai nuo įvykio vietos. Reikėjo minimaliai keisti dvi priekines padangas ir daryti važiuoklės patikrą. Žala padaryta viso sumoje-310,00 eur. Yra video medžiaga, nurodanti duobės vietą ir matomumą, padangos nuotraukos darytos servise, PVM sąskaita faktūra už remontą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Prašė jį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, kadangi vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu ir atsakomybe, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybė 2023 metais su UAB „Kamitra“ ir ko (toliau - ir rangovas) (j. a. k. 126247592) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties ir jos priedų nuostatų analizė, (9.3 p.; 7.1.9 p.; 7.1.10 p.) leidžia daryti išvadą ir teigti, jog atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybė) sudarydama minėtą sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kamitra“ ir ko, turėjo tikslą perduoti priežiūros atsakomybę savo srities profesionalams, įgalinant juos daryti ūkinį bei fizinį poveikį prižiūrimoms gatvėms savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Apibendrinus, matoma, jog UAB „Kamitra“ ir ko pasirašydama sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe sutiko perimti atsakomybę ir atlyginti žalą Savivaldybei ar tretiesiems asmenims dėl netinkamos priežiūros ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Šioje civilinėje byloje atsakovu turėtų būti traukiama ne atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, o atitinkamai UAB „Kamitra“ ir ko. Siekdama įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą, ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovė neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovė pasigedo eismo įvykio nuotraukų ir apgadinto automobilio (ratų) nuotraukų. Atsakovė prie pridėtų ieškinio priedų pasigedo eismo įvykio schemos, kurioje atsispindėtu automobilio važiavimo kryptis ir duobės vieta. Taip pat, atsakovei iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip automobilis buvo išgabentas iš įvykio vietos ir kaip jis apgadintas nuvyko į autoservisą. Ieškovė nurodo, jog įvykis įvyko 2024-01-29 apie 18 val., ieškinyje taip pat nurodoma, jog: „Prakirtus padangą iš karto buvo važiuojama į servisą UAB Vilniaus Dagris, kadangi jis buvo arčiausiai nuo įvykio vietos“, atsakovė nori akcentuoti, jog ieškovė galimai klaidina, nes ieškovės teikta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), yra išrašyta tik 2024-01-30, tai yra, kitą dieną po eismo įvykio. Kartu pateikiamos padangos nuotraukos, tačiau iš jų nėra aišku ar tikrai ši padanga buvo apgadinta ir ar ji buvo eksploatuojama įvykio metu. Atsakovė nepateikė tinkamų duomenų, kuriose būtų tinkamai matoma duobė, jos vieta (ar duobė yra važiuojamojoje kelio dalyje), gylis. Nėra duomenų, jog automobilis tikrai važiavo (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie žalą, tai yra, jog automobilis tikrai įvažiavo į ieškovės nurodomą duobę ir patyrė ieškovės nurodomus sugadinimus, automobilio stovinčio ant/prie ieškovės minimos duobės nuotraukų byloje nėra pateikta. Apibendrinus, nenustačius aukščiau minėtų aplinkybių byloje, atsakovė negali vertinti savo galimos atsakomybės dėl įvykio. Ieškovė nurodo, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), pro minėtą gatvę pravažiuoja labai dideli srautai automobilių, tačiau tokio masto sugadinimai atsirado būtent minėtam automobiliui ir ieškovei. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie duobės gylį, vietą ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Akcentuotina, kad automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę, iš nuotraukos matoma, jog padanga yra įpjauta, tokį pjūvį gali sukelti nebūtinai įvažiavimas į duobę. Svarbu pažymėti ir tai, kad po įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, nebuvo kviesti dalyvauti ir nedalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Įvykio metu nebuvo kviesta policija. Akcentuojama, jog nėra aišku, koks automobilis įvažiavo į duobę, nėra pateikti automobilio galiojančios techninės apžiūros duomenis, kurie rodytu, jog automobilis buvo tvarkingas eksploatuoti (dalyvauti eisme).Pažymėtina, jog iš teiktos 2024-01-30 sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nėra aišku, kokiam automobiliui buvo atliekami remonto darbai, taip pat iš bylos duomenų nėra aišku, kodėl darbų/paslaugų pirkėjas yra įmonė UAB „Smart Safety“, o ne ieškovė S. J.. Akcentuojama, jog pagal teiktus ieškovės duomenis, mokėjimą atliko minėta įmonė UAB „Smart Safety“, o ne ieškovė, todėl daroma išvada, jog ieškovė nuostolių nepatyrė, nes mokėjimą už darbus/paslaugas atliko ne ji. Akcentuojama, jog šiuo atveju, jei bus nustatyta, jog įmonė nėra PVM mokėtoja, sumokėto pridėtinės vertės mokesčio negalima laikyti ieškovės nuotoliu, nes automobilio remonto paslaugas teikianti UAB „Vilniaus Dargis“ yra juridinis asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, už prekes ir paslaugas, todėl ieškovė galimai nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo PVM. Šiuo atveju, turi būti vertinama, ar sumokėtas PVM galės būti susigrąžintas iš biudžeto į mokėjimą atlikusios įmonės sąskaitą. Iš ieškovės teiktos medžiagos nėra aišku, kokioje konkrečioje vietoje buvo duobė, jos gylis, koks automobilis įvažiavo į ieškovės nurodoma duobę. Pažymima, jog sąskaita-faktūra yra išrašyta ir apmokėta ne ieškovės, o minėtos įmonės vardu, kuri bylos duomenimis, neturi nieko bendro su atsiradusia žala ar įvykiu. Svarbu atsižvelgti į faktines aplinkybes, jog įvykio metu apie 18 val. buvo tamsu, o kelio danga buvo šlapia (žiemos sezonas). Įvertinus šias aplinkybes eismo įvykis galėjo įvykti dėl paties vairuotojos neatidumo, kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 128 punkto reikalavimų nesilaikymo. Tomis pačiomis Vilniaus miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja nemaži automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai, tai reiškia, kad ir transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, todėl, atsakovės manymu, vairuotojas būdamas atidus ir atsakingas turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent jis ir yra atsakingas už žalą. Kaip minėta į bylą nėra pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos. Ieškovės pateiktuose nuotraukose apskritai nesimato automobilio, matomos tik išmontuotos padangos. Ieškovė neįrodinėja, kokia buvo duobė (gyli ir/ar aštriomis briaunomis ir pan.), pažymėtina, jog ne visos duobės gali taip apgadinti automobilį. Atsakovės vertinimu, įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pareiga įrodyti faktą, kad duobė tikrai apgadino automobilį kyla ieškovei, tačiau ji šios pareigos neatliko. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju teismas privalo vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Taigi nesant priežastinio ryšio tarp duobės ir atsiradusios žalos – nėra aišku, kokios žalos nuostoliai vertintini. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Transporto priemonės vairuotojas galimai nesilaikė KET reikalavimų, nors tokia pareiga yra nustatyta, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šios bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pabrėžtina, kad vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Atsižvelgus į faktines aplinkybes, oro sąlygas, tamsų paros metą, manoma, jog vairuotoja galimai nesilaikė saugaus eismo taisyklių reikalavimų, buvo neatsargi ir tokiu elgesiu sukėlė didelė žalą automobiliui. Vairuotojai buvus atidžiai atsakovės nuomone būtų buvę galima išvengti tokio masto sugadinimų, o gal net ir pačios žalos atsiradimo.
3. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra ir ko“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 67368 ir DOK – 93821) nurodė, kad nesutinka dėl jos kaip valdytojos civilinės atsakomybės. Prašė patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš šalies, kuriai sprendimas bus nepalankus, kadangi ginčas yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovės, o trečiasis asmuo atsakingu būti negali.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad 2024 m. sausio 29 dienos vakare, apie 18 val., kai buvo tamsu, šlapia, buvo dulksna, (duomenys neskelbtini) ties Cirkle K degaline papuolė į duobė, kurios nespėjo išvengti, važiuodama 40-50 km/h greičiu. Automobilyje esantis prietaisų skydelis parodė, kad nuleista padanga, tad pasukus į dešinę sankryžoje tuoj pat sustojo. Sustojusi išsikvietė sūnų ir vis pripūsdami padangą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį Vilniaus Dagris servisą, nes jis dirbo iki 19 val. Buvo netaisomai prakirsta dešinės pusės padanga, tad reikėjo dėl saugumo keisti abi priekines padangas. Automobilis priklausė jos sūnui, kurį ji valdo. Kadangi tarp UAB “Vilniaus Dagris” ir UAB “Smart Safety” buvo tarpusavyje prievolinių įsipareigojimų ir UAB “Vilniaus Dagris” buvo skolingas UAB “Smart Safety”, tai ieškovė įnešė į UAB “Smart Safety” kasą 310,00 Eur sumą ir buvo manyta, kad bus skola sudengta. Bet paskui visgi, prasidėjus šiai bylai. UAB “Smart Safety” sumokėjo pagal jai išrašytą 2024-01-30 PVM sąskaitą faktūrą UAB “Vilniaus Dagris”. 2024 m. sausio 31 dieną ji siuntė laišką savivaldybei, stengiantis tartis gražiuoju, bet sprendimą gavo tik 2024-02-29, kad kreiptis į trečiąjį asmenį. Kai gavo atsakymą iš trečiojo asmens, tada kreipėsi į policiją, t. y. 2024-03-01. Tikėjosi geranoriškai išspręsti, bet deja teko kreiptis į teismą. Iš žiniasklaidos žinojo, kad atsakinga yra savivaldybė. Automobilis buvo draustas tik privalomuoju draudimu, turėjo galiojančią techninę apžiūrą.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog neginčija, jog yra gatvės savininku, bet trečiasis asmuo UAB „Kamitra ir Ko“ yra šios gatvės valdytoju. Kadangi sugadintos padangos buvo žemesnės nei gamintojo rekomenduotos, tai taip pat galėjo sąlygoti pažeidimą. Buvusios duobės faktas aiškiai byloje neįrodytas, aplinkybės neatskleistos. Duomenų apie tvarkytą duobę atsakovė neturi.
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė spręsti teismo nuožiūra, o gatvės valdymo teisė trečiajam asmeniui perduota nėra, tad atsako už kilusią žalą gatvės savininkas - savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatytina, kad 2024 m. sausio 29 dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje, galimai įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Maserati Ghibli, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu (vakare apie 18 val.) įvažiavo į duobę (ieškinio priedai, 2024-06-03 DOK - 86013). Eismo įvykio metu buvo apgadintas dešinės pusės priekinis ratas (UAB Vilniaus Dagris 2024-01-29 užsakymas – DOK – 86013; ieškinio priedai – foto nuotraukos). Duomenų apie kelių eismo taisyklių pažeidimą nepateikta. Transporto priemonė, kurios savininkas ieškovės sūnus, anot ieškovės (valdytojos), nebuvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, o tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė patyrė 310,00 Eur išlaidas, sumokėdama grynaisiais pinigais UAB „Smart Safety“, kurioje dirbo finansininke ir kuriai buvo išrašyta paslaugos teikėjo UAB „Vilniaus Dagris“ 2024-01-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 310,00 Eur už dvi naujas padangas ir jų montavimą (ieškinio priedai; rašytiniai paaiškinimai DOK -70928 ir papildomi įrodymai DOK – 86013). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad UAB „Vilniaus Dagris“ buvo skolingas UAB „Smart Safety“, todėl tokiu būdu norėjo skolą sudengti, bet prasidėjus šiai bylai, UAB „Smart Safety“ apmokėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kad nekiltų abejonių dėl patirtos žalos.
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygų pagrįstumo bei atsakomybę šalinančių aplinkybių.
Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
10. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas, kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2009).
11. Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis c. b. Nr. e3K-7-105-687/2016). Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė.
12. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Aptartų nuostatų gramatinės konstrukcijos rodo, kad: i) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė (prezumpcija), kad už kelio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako kelio savininkas, t. y. asmuo, kuris kelią valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis); ii) visgi, savininkas neatsako už kelio trūkumų sukeltą žalą tuomet, kai kelio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir joje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
13. Teismų praktikoje pastebėta, kad CK 6.266 straipsnis numato (aptaria) tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020, nutarties 37 punktą). Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (atsakovės) turima kelio (gatvės), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei (ne)kyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar atsakovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktinių bylos aplinkybių kontekste iš tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į kelią (gatvę).
14. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta viena iš pamatinių privatinės teisės taisyklių, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra. Ta pati CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos gramatinė konstrukcija rodo, kad savininko nuožiūros teisė į nuosavybės įgyvendinimą turi nepažeisti įstatymų. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų (subjektų) turimų teisių turinį skirstomą į privačios nuosavybės teisę ir viešosios nuosavybės teisę. Viešosios ir privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
15. Kadangi Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJĮ) (VSTVNDJĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13–14 dalys). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateikti duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
16. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Iš esmės analogiška nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.
17. Aptarto teisinio reguliavimo analizė rodo, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartą viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui.
18. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką statinio (bylos atveju – kelio (gatvės)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
19. Kadangi aptariamu atveju, pasisakydama dėl tinkamo atsakovo byloje, atsakovė remiasi ir su trečiuoju asmeniu UAB „Kamitra ir ko“ sudaryta sutartimi (atsiliepimo priedas), todėl būtina analizuoti ir vertinti, ar atsakovė iš tiesų yra perdavusi (duomenys neskelbtini), valdymo teisę pagal 2023-08-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: i) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; ii) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir joje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
20. Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Kamitra ir ko“ 2023-08-14 sudarytą sutartį, nustatyta, kad 2023-08-14 sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, sudaryta konkurso (viešųjų pirkimų) būdu (CK 6.380–6.382 straipsniai). Tai, kad analizuojama sutartis sudaryta konkurso būdu pagal viešųjų pirkimų įstatymą matyti tiek iš pačios sutarties nuostatų turinio (žr. sutarties specialiųjų sąlygų preambulę), tiek iš viešai prieinamos informacijos Centrinės viešųjų pirkimų Informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. P. D. (Rangos) pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.1, 1.2 punktus Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB ,,Kamitra ir ko“ (rangovė) sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktą, užsakovė sumoka rangovei už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-pardavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikti ir su užsakovu suderinti darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta Techninėje specifikacijoje) (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.5. punktas). Sutarties Techninės specifikacijos 7.1.9 papunktyje įtvirtinta, kad tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Kai duobės gylis daugiau kaip 5 cm šalina defektus ir be atskiro pavedimo. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Tiekėjas nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Techninės specifikacijos 7.1.10. p.).
22. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos minėtos darbų pirkimo sutarties nuostatos pagrindžia, kad sutarties šalys susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbų. Teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kamitra ir ko“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino nesavarankiškai. Sutartimi UAB „Kamitra ir ko“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB „Kamitra ir ko“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija.
23. Vertinant sutarties techninės specifikacijos 7.1.10 papunkčio nuostatą, kurioje įrašyta sąlyga, jog UAB „Kamitra ir ko“ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme pažymėtina, jog tokia sąlyga per se (liet. savaime) dar neįrodo, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog (duomenys neskelbtini), valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas). Atsakovė 7.1.10 techninės specifikacijos papunktyje nurodė nuorodas ne į bendrąsias valdymo teisės nuostatas, numatytas CK 4 knygoje, o tik į CK 6.266 straipsnį. Jau minėta, kad CK 6.266 straipsnis nereguliuoja valdymo teisės perdavimo klausimų. Sutarties 7.1.10 papunktyje numatyta nuoroda į CK 6.266 straipsnio nuostatą labiau pagrindžia tai, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.252 straipsnio) tarpusavio teisėms ir pareigoms. Kadangi prievolių teisėje, skirtingai nei daiktinėje teisėje, galioja sutarties uždarumo principas, tai sutarties 7.1.10 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisės perdavimą CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiūriu, aktuali tik tarpusavio sutarties šalių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolėje apimčiai. Aptarta nuostata nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra. Be to, pirmiau nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto atitinkamos dalies gatvių ir kiemų dangos, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021, 2022-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022 ir kt.)
24. Konstatavus, kad gatvės valdymas UAB „Kamitra ir ko“ neperėjo, šioje byloje ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus miesto savivaldybė kaip kelio (gatvės) savininkė yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.266 straipsnį, atsakomybę šalinančių aplinkybių
25. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).
26. Atsakovė, nesutikdama su jai kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. duobe, buvusia (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra įvykio schemos, apgadinto automobilio fotonuotraukų, pateikiamos neaiškios padangos foto nuotraukos, neaiškus duobės gylis. Kitaip tariant, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje neįrodytas buvusios (duomenys neskelbtini), duobės faktas. Tokiai atsakovės pozicijai teismas nepritaria.
27. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, kartu su ieškiniu yra pateikiamas trumpas filmuotos gatvės epizodas, kaip paaiškino ieškovė, vieta buvo nufilmuota, kai automobilį po truputį pučiant pradurtą padangą nuvairavo į UAB „Vilniaus Dagris“, esantį netoliese nuo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini). Iš filmuotoje medžiagoje tamsiu paros metu fiksuoto vaizdo galima matyti tamsiais kontūrais išsiskiriančią palei šaligatvį „dėmę“, kuri panaši į ieškovės įvardintą duobę (duomenys neskelbtini). Įvertinus vaizdo įrašą bei teisėjai gerai žinant ieškovės nurodytą vietą bei gatvę, teismui nekyla abejonės dėl ieškovės dėstytos faktinės aplinkybės apie buvusios duobės vietą (duomenys neskelbtini) bei išsamius po priesaika teiktus paaiškinimus, kad automobilio skydelyje informavus apie nuleistą padangą, ieškovė turėjo galimybę sustoti tik pasukus sankryžoje į dešinę. Šios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl įvykusio įvykio, kad ne iš karto suprato esant pradurtai padangai, o tik po kelių sekundžių pasirodžius informacijai skydelyje, natūralu, kad tai galėjo sąlygoti nesustojimą prie duobės ir eismo įvykio fiksavimą foto nuotraukomis, esant ypač judriai (duomenys neskelbtini) gatvei vakariniu laiku.
28. Kita vertus, vertinant UAB „Vilniaus Dagris“, veikiantį netoliese (duomenys neskelbtini), 2024-01-29 18:50 transporto priemonės remonto-aptarnavimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) darbų aprašymą (DOK – 86013), kuris atliko dviejų padangų pardavimą ir keitimą (2024-01-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kaip nurodė ieškovė remonto metu padarytas dešinės priekinės pusės padangos dvi nuotraukas (ieškinio priedas), kurios liudija akivaizdų padangos šono prapjovimą, leidžia labiau tikėti, kad dviejų priekinių padangų keitimas buvo sąlygotas eismo įvykio, įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini), ir prakirtus dešinės pusės padangą.
29. Pats faktas, kad įvykus eismo įvykiui, ieškovė nefiksavo duobės bei automobilio foto nuotraukomis (dėl ko tas nebuvo padaryta aptarta 27 punkte) bei nekvietė policijos į eismo įvykio vietą nepaneigia atsakovės, kaip gatvės savininkės atsakomybės, esant kitų rašytinių įrodymų visetui neleidžiančiam abejoti ieškovės dėstoma pozicija dėl automobilio žalą sąlygojusios duobės buvimo fakto.
30. Viena vertus, iš ieškovės pridėtų susirašinėjimų matyti, kad ieškovė jau 2024-01-31 raštu kreipėsi į atsakovę (kaip minėjo teismo posėdžio metu telefonu ją informavus, kokiais kontaktais reikia kreiptis) dėl žalos atlyginimo, savivaldybės atsakyme nurodžius kreiptis į UAB „Kamitra ir ko“. O laiške trečiajam asmeniui nurodžius tapačius faktus dėl duobės (duomenys neskelbtini) ir gavus 2024-03-01 neigiamą atsakymą situacijai spręsti (ieškinio priedai – susirašinėjimas), tuoj pat 2024-03-01 teikė pranešimą policijos įstaigai (DOK – 86013; DOK - 86478). Šis nuoseklus, kryptingas, logiškas žalą patyrusio asmens veikimas, pristatant automobilį remontui ir bandant tuoj pat po eismo įvykio ir patirtos žalos išsiaiškinti kaltuosius asmenis, leidžia teismui tikėti, kad tokią veiksmų seką galėjo ir turėjo sąlygoti patirta reali žala, patekus į duobę (duomenys neskelbtini) gatvėje, valdomą atsakovės. Kitokios priežastys tokio kryptingo, nuoseklaus ieškovės veikimo, kreipiantis raštu į kompetentingas institucijas, teismo vertinimu nebūtų sąlygojusios.
31. Kita vertus, teismas suteikė šalims teisę teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius byloje įrodinėtinus faktus. Atsakovė, būdama gatvės savininkė, ir turėdama Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kamitra ir ko“, turėjo galimybę pateikti teismui duobės buvimo faktą paneigiančius įrodymus, ieškovei nurodžius, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę 2024-01-30 po pietų, prieš tai skambučiu informavus savivaldybės atstovą apie duobę, duobė buvo užtaisyta. Esant šalių sutartiniams santykiams, buvo galimybė pateikti trečiojo asmens fiksuotus duomenis apie tvarkytų duobių faktą Vilniaus mieste minėtu laikotarpiu, kas galimai leistų paneigti ieškovės įrodinėtą gatvės savininko kaltę. Tokių įrodymų atsakovė neteikė ir duobės egzistavimo paneigimo duomenų į bylą neteikė.
32. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
33. Teismas įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, filmuotą medžiagą, ieškovės išsamius, neprieštaraingus paaiškinimus, sprendžia, kad visuma įrodymų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad transporto priemonės sužalojimą (vieno dešinės pusės rato sugadinimą) sąlygojo (duomenys neskelbtini) gatvėje 2024-01-29 vakare buvusi duobė, į kurią ieškovės valdomas automobilis įvažiavo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Išvadą, ar automobilio sužalojimai atitinka nukentėjusios asmens nurodytoms aplinkybėms – tamsiu paros metu įvažiavus į gatvėje buvusią pilną duobę, galėtų paneigti transporto specialistai, tačiau atsakovė tokių įrodymų neteikė. Įvertinus visumą įrodymų, atsakovės argumentai, samprotavimai teismui neleidžia abejoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (atsiradusios gatvėje duobės) ir kilusių pasekmių transporto priemonei.
34. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K- 3-80-611/2016; 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014).
35. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) galimai kalta ir automobilio vairuotoja – S. J.. Atsakovės teigimu, tai, kad įvyko eismo įvykis, būtent ir patvirtina, kad galimai vairuotoja buvo nerūpestinga, neatidi bei galimai nesilaikė saugaus greičio.
36. Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu, esant šlapiai kelio dangai, paros metu. Byloje duomenų apie konstatuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra. Tad, priešingai nei tvirtina atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Byloje atsakovės nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvusi duobė nebuvo pažymėta. Tai leidžia teigti, kad buvo susidariusios objektyvios kliūtys (ženklinimo dėl kliūties nebuvimas, buvusi šlapi kelio danga) trukdančios vairuotojui pastebėti duobę kelyje ir ją apvažiuoti, išvengiant žalos kilimo, o ne ieškovės didelis neatsargumas, nesilaikant Kelių eismo taisyklių, įpareigojančių pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas ir kt. (Kelių eismo taisyklių 133 p.). Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (ekspertizės išvados, specialistų vertinimas ir pan.), leidžiančių spręsti, kad vairuotojas galimai viršijo greitį, buvo neatidus, nerūpestingas ir tokiu būdu sąlygojo žalos kilimą. Atsakovė vairuotojos kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotoja buvo neatidi, pasirinko galimai nesaugų greitį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad tokių aplinkybių įrodinėjimas atsakovui galimai buvo apsunkintas, taip pat nėra pagrindas atleisti jį (šiuo atveju savivaldybę) nuo šios pareigos vykdymo, nes pagal įstatymą būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę.
37. Dar daugiau, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad prakirsta padanga yra žemesnė nei automobilio gamintojo viešai prieinamuose puslapiuose rekomenduojama naudoti, kas taip pat galėjo sąlygoti žalos kilimą. Nesutinkant su tokiu argumentu, teismas pažymi, kad atsakovė neteikė į bylą specialistų išvados, leidžiančios pagrįstai teigti esant pačios nukentėjusios kaltei ar dideliam neatsargumui važinėjant su konkrečių matmenų padangomis. Viena vertus, byloje nėra nurodyta, kad tokio matmens padangų naudojimas yra neleistinas. Kita vertus, nėra duomenų objektyviai spręsti dėl padangos matmens ir padangos prakirtimo pobūdžio tiesioginio ryšio ir priežastingumo.
38. Remiantis įrodymų visuma, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad automobilio vairuotojas turėjo galimybę eksploatuojant automobilį su gamintojo rekomenduojamų matmenų padangomis pastebėti kliūtį (duobę) kelyje bei būnant rūpestingu ir atidžiu, vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, išvengti kliūties. Teismui nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę.
39. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį taip pat kėlė abejones dėl žalos pagrįstumo, tačiau teismo posėdyje išklausius ieškovės paaiškinimų ir įvertinus pateiktus papildomus įrodymus, šios savo pozicijos nagrinėjimo iš esmės metu nebepalaikė. Ieškovės patirtų nuostolių dydis patvirtintas UAB „Vilniaus Dagris“ UAB „Smart Safety“ išrašyta 2024-01-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) (už dvi padangas) bei ieškovės minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimu (2024-01-30 kasos pajamų orderis – DOK-86013). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad UAB „Smart Safety“ PVM sąskaita faktūra išrašyta, kadangi tarp dviejų juridinių asmenų buvo tarpusavio prievolinių įsipareigojimų, o ieškovė dirbo UAB „Smart Safety“, kuriam 310,00 Eur sumą grąžino, įnešdama į kasą grynuosius pinigus. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su automobilio apgadinimo įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies bei 4 dalies 2 punkto sąlygas. Ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyta suma (žala) atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių tokios sumos pagrįstumą.
40. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad visi ieškovės nurodyti transporto priemonės sugadinimai, kurių būtinas remonto sąnaudas ieškovė yra patyrusi ir apmokėjusi, yra susiję su minėtu eismo įvykiu – įvažiavimu į duobę (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala nėra realiai patirta ar nesusijusi su įvykiu (CPK 178 str.).
41. Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio savininkei, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo gatvę, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 str.). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 310,00 Eur žalai atlyginti. Byloje nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti žalos sumažinimo klausimo. CK 6.263 straipsnyje numatyta žalą padariusio asmens pareiga visiškai atlyginti padarytą žalą.
42. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.
44. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra ir ko“ įtrauktas į bylą, kaip galimai perėmęs gatvės valdytojo teises ir turėdamas sutartinius santykius su savivaldybe, pastarajai kėlus klausimą dėl atsakovės byloje netinkamumo, prašė teismo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios bylą šalies, nes nė vienoje iš šalių pusėje ji neveikė. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus dėl 1951,13 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (DOK – 78109), surašius dvejus rašytinius paaiškinimus ir dalyvavus dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 30 min.
45. Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas trečiojo asmens prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Įvertinus ginčo pobūdį (ginčas nėra sudėtingas), bylos nedidelę apimtį, jos posėdžių trukmę, rengtų procesinių dokumentų skaičių, laiko sąnaudas jų rengimui ir posėdžių pasiruošimui sprendžia, kad 1951,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nelaikytinos sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei trečiojo asmens atstovo darbo laiko sąnaudas. Atstovei surašius du rašytinius paaiškinimus bei dalyvavus dviejuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1.5 valandos, teismo vertinimu teisinga ir sąžininga priteisti trečiajam asmeniui 1 000,00 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (maksimalūs dydžiai būtų – 0,8×2110,3 (2023 m. IV ketvirtis) už dviejų rašytinių paaiškinimų surašymą (8.16 punktas) + 0,2×2110,3 (2023 m. IV ketvirtis) už atstovavimą teisme, dalyvaujant 1,5 valandų trukmės teismo posėdžiuose (8.19 punktas).
46. Teismo vertinimu nėra objektyvaus pagrindo vadovautis maksimaliais dydžiais nurodytais Rekomendacijose, įvertinus nedidelę bylos apimtį ir nesudėtingą teisminį ginčą tarp šalių, esant gausiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį trečiojo asmens patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis trečiojo asmens išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Remiantis išdėstytu, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
47. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų) žalai atlyginti bei 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kamitra ir Ko“, kodas 126247592, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.