Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei prokuroro skundą „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį bei BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 Eur) dydžio bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 17 d. (a. b., t. 1, I-II d., b. l. 3-17).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas: A. Š. nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 eurų) dydžio bauda (a. b., t. 1, I-II d., b. l. 18-36).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Š. paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 11 metų 6 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 118 MGL (4 443 eurų) dydžio bauda (a. b., t. 1, I-II d., b. l. 51-67).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) pateiktais duomenimis, A. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d. (įskaitant 3 metus 11 mėnesių 25 dienas). Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. sausio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 15 d. – 1 metai 12 dienų.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Įvertinus nuteistojo A. Š. asmens bylą, konstatuotina, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad nuteistasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2021 m. sausio 27 d. Kita vertus, teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Taigi, aptariant vieną iš lygtinio paleidimo taikymo kriterijų – nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu atkreipti dėmesį į šio kriterijaus dinamiką nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip buvo minėta anksčiau, paskutinio nuteistojo A. Š. atlikto tyrimo metu pastarojo nusikalstamo elgesio rizika buvo pripažinta vidutine. Retrospektyviai žvelgiant į šį nuteistojo A. Š. asmenybės vertinimo kriterijų, pripažintina, kad minėtas rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi. Akivaizdu, kad nuo nuteistojo A. Š. atvykimo į laisvės atėmimo bausmės vietą pastarojo rizika nusikalsti nepasikeitė. Tai reiškia, kad nepaisant Komisijos nustatytų teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje resocializacijos proceso metu, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis A. Š. ėmėsi veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vykdė tam tikras 2017 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos antrame sektoriuje Komisijos sudarytame nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas priemones. Remiantis pateiktais duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. Š. vykdė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Nuo 2018 m. birželio 14 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbininku, o nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas dirbti į (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbininko pareigas. Nuo 2019 m. birželio 10 d. buvo perkeltas dirbti į (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) pareigas. 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. liepos 14 d. atsisakė dirbti (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 26 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) padalinio darbininko pareigas nuo 2021 m. balandžio 28 d. Darbo nuteistajam išlaikyti nepavyko, nes jis dėl įvykdyto drausmės pažeidimo nuo 2021 m. birželio 3 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 13 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus. Taigi, šiuo metu minėta priemonė nėra vykdoma. 2019 m. birželio 27 d. baigė Relaksacijos terapijos kursą, o nuo 2020 m. vasario 13 d. baigė Socialinių įgūdžių lavinimo programą. 2021 m. birželio 7 d. dalyvavo psichologinėje konsultacijoje. 2022 m. gegužės 11 d. nuteistasis savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniuose užsiėmimuose. 2022 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo individualiuose užsiėmimuose bendravimo stilių, emocijų atpažinimo ir valdymo bei konfliktų sprendimo temomis. 2022 m. spalio 27 d. diskutavo su 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistu apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi. 2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo užsiėmime „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“. 2023 m. vasario mėn. nuteistasis kreipėsi į psichologę pakartotinai dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Pokalbio metu išsakė norintis pratęsti individualų darbą, toliau dirbti su savo probleminėmis sritimis. 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis pradėjo dalyvauti pas psichologę individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. dalyvavo 10,5 akad. val. trukmės socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimuose, ugdant laisvės atėmimo bausme nuteistųjų socialinius įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą atlikus bausmę. 2023 m. balandžio 21 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ Nuteistųjų konsultavimo centro organizuotose 7 užsiėmimuose tema: „Skolos, antstoliai, išieškojimas, vykdymas“. 2023 m. liepos 13 d. individualaus pokalbio metu su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu diskutavo apie subkultūros žalingą įtaką asmenybės vystymuisi. 2023 m. balandžio - birželio mėnesiais dalyvavo įstaigos psichologės vedamuose individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: stalo teniso, tinklinio turnyruose. 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 val. mokymuose; viktorinose, proto mūšiuose.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo taikymo, šios, tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės, t. y. tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienų iš jų neišskiriant. Kartu pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo bausmės atlikimo metu nustatytas jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, A. Š. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti prokuroro skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl A. Š. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniai A. Š. kriminogeniniai veiksniai yra pripažintini – 1) didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius (5); 2) didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3); 3) nusikalstamam elgesiui yra būdingas nusikaltimų modelis; stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika; 4) kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų neigimas. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: 1) ambivalentiškos nuostatos darbinės veiklos bei teisėto pragyvenimo šaltinio atžvilgiu; 2) gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus, prosocialaus elgesio; 3) ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis; 4) kategoriškas, principingas mąstymas; 5) tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios ir toleruojančios nuostatos. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik du apsauginiai veiksniai – 1) išsprendė gyvenamosios ir darbo vietos problemą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; 2) teigiami bei palaikantys ryšiai su artimaisiais.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo A. Š. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje, vis dar konstatuotina, kad nuteistajam aktualios išlikusios ambivalentiškos pastarojo nuostatos darbinės veiklos bei teisėto pragyvenimo šaltinio atžvilgiu. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistojo darbinė patirtis nebuvo nuosekli, kadangi jis, ieškodamas geriau apmokamo darbo, keisdavo darbo vietas. Nuteistasis, atvykęs į bausmės atlikimo vietą, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, ko pasėkoje, 2017 m. birželio 14 d. jam buvo skirta nuobauda. Vėliau pastarojo pozicija pasikeitė ir nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoju, (duomenys neskelbtini) cecho darbininku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis 2020 m. liepos 10 d. bei 2020 m. liepos 14 d atsisakė dirbti (duomenys neskelbtini), o 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus. Šiuo metu A. Š. savęs darbinėje veikloje taip pat nerealizuoja, tačiau patvirtino galimybę būti įdarbintu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, iš Komisijos nutarimo bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis išliko motyvuotas finansinės naudos sau aspektu. Vertinant šią aplinkybę kartu su teismo nustatytu faktu, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, pritartina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytai išvadai dėl ambivalentiškų nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebėtina, kad nuteistasis savo kriminalinę patirtį pradėjo formuoti jau būdamas suaugusio amžiaus, o tai leidžia kelti prielaidas apie jo sąmoningą savo veiksmų bei galimų pasekmių įvertinimą bei pasirinkimą veikti tikslingai. Nuteistojo nusikalstamame elgesyje nepasireiškia spontaniškas, neapgalvotas veikimas, bet priešiningai – apgalvoti tikslingi veiksmai: disponavimas narkotinėmis medžiagomis, priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir pan. Nors nuteistasis savo gyvenimo eigoje nevengė socialiai priimtinais būdais realizuoti save, o būtent – mokėsi, dirbo, kūrė santykius, tačiau tai neapsaugojo jo nuo galimybių atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei pakartotinai nenusikalsti. Nors A. Š. teigia, kad jaučiasi supratęs savo netinkamai vesto gyvenimo stiliaus priežastis bei pasekmes, tačiau jo vidiniai resursai atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, vengti rizikingų situacijų, išlieka reikalaujantys paties nuteistojo motyvacijos siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, stiprinimo.

Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje – poelgiai pažeidžiantys visuomenės normas, tęstinis nusikalstamas elgesys, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje – yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška bei nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Analizuojant nuteistojo emocinę gerovę Socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime pripažintina, kad yra būdinga pakankamai aukšta savivertė bei teigiamas savęs vertinimas. Nuteistasis nėra linkęs savyje ieškoti trūkumų ar koreguotinų sričių. Didžiuojasi savo sugebėjimais veikti tikslingai, ieškoti iškylančių problemų sprendimo variantų, turėti svarų žodį supančioje aplinkoje bei laikytis savo pozicijos bei principų, kuriais jis vadovaujasi. Apibendrinant galima teigti, kad nors A. Š. emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau siekiant didinti nuteistojo socialinės integracijos potencialą, valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, socialiai priimtinų asmenybės ypatumų stiprinimas. Vertinant nuteistojo mąstymą yra stebimas nuteistojo pakankamai kategoriškas mąstymas, vadovavimasis savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis, kuriuos jis gali koreguoti tik esant vidinei motyvacijai. Nuteistojo nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, susiję su A. Š. nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvados dalyje susijusioje su nuteistojo nuostatų vertinimo kriterijumi, pripažinta, kad pastarasis turi trijų teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčią sunkėjančia dinamika. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis taip pat buvo nusikalstamo susivienijimo dalyviu. Šie faktai leidžia kelti prielaidas apie A. Š. būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias ar pateisinančias nuostatas bei nepakankamą gebėjimą laikytis visuotinai priimtinų normų ir įstatymų reikalavimų. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebima tam tikra nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų teigiama dinamika-jis sutiko dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, visgi, pastaraisiais metais pasitaikė atsisakymo dirbti neapmokamus darbus atvejai. Taip pat interviu metu pastebima, kad nuteistasis nevengia vadovautis principais, kurie yra artimi kriminalinį elgesį palaikančioms nuostatoms. Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne visuomet geba laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ko pasėkoje, buvo ne kartą baustas. Atsižvelgiant į įvertinimo metu gautą informaciją, galima teigti, kad A. Š. nuostatų ypatumai kriminalinio elgesio atžvilgiu: pakartotinis nusikaltimų vykdymas, priklausymas nusikalstamo susivienijimo veiklai, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, pastaruoju metu yra koreguojamos teigiama linkme

Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis dalyvavo tam tikrose socialinio reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, vien asmens dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nėra garantas, užtikrinantis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu iš esmės išlieka nepakitusios ir kol kas nėra efektyviai koreguojamos. Nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 14 kartus, skatintas 8 kartus), akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarasis deda pakankamas pastangas bei daro akivaizdžią pažangą, kurios pagrindu galima spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Tokio paties amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. A. Š. kriminalinę patirtį sudaro 3 teistumai. Dabartiniame teismo nuosprendyje savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimo ginkluoto susivienijimo veikloje, nepripažino. Interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai, pateikdamas subjektyvų nusikalstamos situacijos paaiškinimą. Pažymėtina, kad A. Š. dabartiniu metu atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą, už kurį buvo teistas praeityje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), o taip pat jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija – finansinės ar materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais, taigi, jo nusikalstamam elgesiui yra nustatomas turtinių nusikaltimų bei neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis modelis. Nusikaltimai sunkėja.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl pritartina prokuroro bei Komisijos skundžiamame nutarime atskirosioms motyvuotosioms Komisijos narių nuomonėms, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.

Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas kartotinai pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nesutinka su Komisijos nutarimu taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistasis neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl Komisijos nutarimas nėra tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Š. (A. Š.)“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.