- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-42-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02488-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Ž. R.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovui Ž. R., atsakovei V. M., atsakovės atstovui advokatui P. V., išvadą teikiančios institucijos atstovei A. J. P.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui Ž. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. R. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei V. M. (toliau – atsakovė) prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
2. Ieškinyje nurodė, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais M. R. ir R. R. išvyko gyventi į kitą vietą, pas dabartinį jos sugyventinį. Ieškovas parsiveždavo vaikus pas save ir pastebėjo, kad vaikai nebe tokie kokie anksčiau, vaikai sakydavo, kad jie yra skriaudžiami, būdavo neprižiūrėti, purvini. Ieškovas iš atsakovės motinos ir sesers sužinojo, kad vaikai ilgą laiką yra paliekami vieni arba pas atsakovės ir jos sugyventinio giminaičius. 2021 m. spalio mėn. buvo fiksuotas smurtas šeimoje prieš tris nepilnamečius vaikus, ieškovas iš vaiko teisių apsaugos specialistų sužinojo, kad smurtauja atsakovės sugyventinis prieš vyriausią sūnų M. R.. Reikalavimo dėl sūnaus R. R. gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas nereiškia dėl šio sūnaus mažo amžiaus, jam tik 4 metai. Ieškovas gyvena vieno kambario nuomojame bute, kuris tinkamas gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku, šį būstą yra apžiūrėję ir įvertinę vaiko teisių apsaugos specialistai. Ieškovas mano, kad sūnui M. gyvenant kartu su juo, jis galėtų geriau jį prižiūrėti, užtikrinti saugią aplinką. Ieškovas mano, kad jo prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį, patenkintų būtinuosius vaiko poreikius. Ieškovas galėtų pakeisti darbo grafiką, darbo vietą, todėl gali vaiką pristatyti į mokyklą, o esant būtinumui, jam padėtų ieškovo sesuo.
3. Ieškovas iš esmės sutiko su atsakovės priešieškiniu prašomu priteisti išlaikymu, sutiko su bendravimo su vaikais tvarka.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; prašė priteisti iš ieškovo 202,50 Eur dydžio išlaikymą M. R., mokamą kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; prašė priteisti iš ieškovo 2 960 Eur išlaikymo M. R. įsiskolinimą; prašė priteisti iš ieškovo 206 Eur dydžio išlaikymą R. R., mokamą kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; prašė priteisti iš ieškovo 3 044 Eur išlaikymo R. R. įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. M. R. nuo gimimo gyvena su atsakove, yra prisirišęs prie aplinkos, kartu gyvena broliai, seserys, nusistovėjusi tvarka, vaikas lanko jam įprastą mokyklą, yra tinkamai ugdomas. Atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu J. M. ir nepilnamečiais vaikais name. Būste yra sudarytos visos gyvenimo sąlygos vaikams, jie turi atskirus kambarius. Gyvenamosios vietos keitimas neigiamai veikia vaiko psichologinę būseną, jo raidą, sūnus M. R. yra atitolęs nuo ieškovo. Šeimoje yra buvęs smurto atvejis, kai M. R. skriaudė brolį, o sugyventinis M. sudavė per rankas, tuomet atsakovė iškvietė policiją. Po ieškovo bendravimo su vaiku, atsakovei būdavo sunkiau susikalbėti su vaiku, vaikas būdavo nuteikinėjamas prieš atsakovės sugyventinį. Mažesnio vaiko poreikiai didesni dėl to, kad reikia pirkti sauskelnes ir mokėti už darželį. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo šalių bendro gyvenimo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. kovo mėn. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal jos realiai patirtas išlaidas vaikų išlaikymui. Ieškovas vaikų išlaikymui mokėjo po 200 Eur nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovas sumokėjo 130 Eur ir daugiau nemokėjo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė šiuo metu nedirba, augina dukrą, registruota darbo biržoje, gauna apie 340 Eur dydžio išmoką iš Sodros. Sugyventinio pajamos siekia apie 2 000 Eur. Atsakovė gauna išmoką iš valstybės, už kiekvieną vaiką virš 100 Eur, iš viso apie 350 Eur. Nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Atsakovė turi apie 500 Eur santaupų. Turi finansinių įsipareigojimų (moka už automobilį, už buitinius prietaisus įsigytus išsimokėtinai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisė iš atsakovės išlaikymą M. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; priteisė iš atsakovės ieškovui 313 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 72 Eur žyminį mokestį ir 7,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; nustatė nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą R. R. po 206 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; priteisė iš ieškovo 539 Eur išlaikymo įsiskolinimą M. R. nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario 18 d.; priteisė iš ieškovo 539 Eur išlaikymo įsiskolinimą R. R. nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario 18 d.; nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi R. R. tvarką:
1. Ž. R., vykdydamas tėvo pareigas bei atsižvelgiant į R. R. amžių, socialinę brandą, R. R. poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą, turi teisę bendrauti su R. R. tiesiogiai ryšio priemonėmis tuo metu, kai R. R. nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra jo poilsio ir miego laikas (ne vėliau nei iki 21 val.);
2. R. R. tėvas – Ž. R., turi teisę ir pareigą susitikti su R. R. abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi jam nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus vaiko ligos laikotarpius;
3. R. R. tėvas Ž. R. turi teisę ir pareigą susitikti su R. R. ir jį pasiimti, informuojant raštu vaiko motiną V. M. prieš 1 dieną, kas antrą savaitgalį. Ž. R. pasiima R. R. iš vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio savaitės penktadienį ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina R. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
4. Ž. R. kitais šalių nustatytais laikotarpiais (švenčių ir proginėmis dienomis, atostogų laikotarpiu) pasiima R. R. iš jo gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos prieš jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio dieną, ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina R. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
5. Jei Ž. R. nepasiima su savimi R. R. jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba R. R. negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tos dienos nekompensuojamos dienomis, kurios priklauso V. M. būti su vaiku.
6. R. R. būna su Ž. R. švenčių ir proginėmis dienoms:
Neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas;
Poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas;
Kiekvienų metų Motinos dieną R. R. praleidžia su motina V. M., o Tėvo dieną R. R. praleidžia su tėvu Ž. R.;
R. R. motinos gimtadienio dieną vaikas praleidžia su motina V. M., o R. R. tėvo gimtadienio dieną vaikas praleidžia su tėvu Ž. R.;
7. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti R. R. su savimi vaiko ugdymo įstaigos atostogų šalių sutartais laikotarpiais, išskyrus švenčių ir progines dienas, kurios pagal šios bendravimo tvarkos sąlygas priskirtos R. R. būti su mama V. M..
8. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti R. R. su savimi kasmetinėms atostogoms vaiko ugdymo įstaigos vasaros atostogų metu nepertraukiamam 14 dienų laikotarpiui. Tokių vasaros atostogų konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau, nei 30 dienų iki numatomo R. R. pasiėmimo datos. Šių atostogų metu Ž. R. turi teisę su R. R. vykti į užsienį, jei kelionės vieta ir laikas suderinti su V. M., likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tokios kelionės pradžios.
9. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi R. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos rudens atostogų laikotarpiui.
10. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi R. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu nepertraukiamam 7 dienų laikotarpiui. Tokių Vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau nei 30 dienų iki numatomo Vaiko pasiėmimo datos.
11. Šalių rašytinį susitarimą ir informavimą raštu apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
12. Šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra R. R., turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie Vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.
13. Šioje bendravimo tvarkoje numatomi minimalūs reikalavimai dėl rūpinimosi R. R. ir nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikui ar dėl atskirų šios bendravimo sutarties punktų kiekvienu konkrečiu atveju susitarti kitaip.
priteisė iš ieškovo atsakovei 1 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;
likusią priešieškinio dalį atmetė;
priteisė iš ieškovo valstybei 80 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-3299-673/2021, J. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje už tai, kad tris kartus tyčia ranka sudavė atsakovės mažamečiui sūnui M. R. per rankas, tuo sukeldamas vaikui fizinį skausmą.
8. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad ginčo dėl šalių vaiko R. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tarp šalių nėra, duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį R. R. atžvilgiu ar netinkamą aplinką atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra, išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų dėl šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat nėra. Teismas padarė išvadą, kad R. R. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaiko interesus. Dėl vaiko M. R. gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių kilo ginčas. Teismas vadovavosi valstybės institucijos teikiamoje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis apie kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių vienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygos būtų netinkamos. Teismo psichologė K. S., dalyvavusi išklausant nepilnamečio vaiko M. R. nuomonę, nurodė, kad labai stipriai jaučiasi vaiko ilgalaikiai trauminiai patyrimai. Teismas sprendė, kad atsakovės sugyventinio J. M. fizinio smurto panaudojimas prieš nepilnametį vaiką M. R. bei vaiko auklėjimas naudojant psichologinį smurtą – rėkimą, dėl kurio vaikas jaučia ilgalaikius trauminius patyrimus, nėra suderinami su esminiu vaiko interesu augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų, todėl yra pagrindas pakeisti M. R. gyvenamąją vietą. Teismas atsižvelgė į vaiko nuomonę, kad vaikas galėtų gyventi su tėvu atskirai nuo brolio. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir vaiko M. R. gyvenamą vietą nustatė su ieškovu. Teismas netaikė pereinamojo laikotarpio, kadangi laikė, jog vaikas M. R. nėra tiek atitolęs nuo savo biologinio tėvo ir praradęs artimą ryšį su juo, kad būtų reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį tokio ryšio atkūrimui. M. R. yra lankęsis pas ieškovą, jam yra pažįstama ieškovo gyvenamosios vietos aplinka, vaikas ieškovą atpažįsta ir supranta kaip savo tėvą, todėl yra vaiko kontaktas su ieškovu, vaiko ir tėvo ryšys galės būti sustiprintas vaikui gyvenant kartu su tėvu.
9. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo M. R. ir atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo R. R.. Nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas iš esmės atitinka kiekvienai iš šalių tenkančią išlaikymo dalį pagal nustatytus vaiko poreikius. Nurodė, kad nustačius vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ieškovu, atmetamas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui M. R. priteisimo iš ieškovo.
Šalies argumentai
10. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams M. R. 2 960 Eur, o R. R. 3 044 Eur, kurį skaičiavo nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo mėn. iki priešieškinio pateikimo teismui 2022 m. vasario mėn., iš viso už 24 mėnesius. Šalys pradėdamos gyvenimą skyrium 2020 m. kovo mėn. iš esmės susitarė dėl išlaikymo vaikams po 200 Eur. Ieškovas 2020 m. kovo mėn. pervedė į atsakovės sąskaitą 191 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 230 Eur, nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. vasario mėn. po 200 Eur kas mėnesį, 2021 m. kovo mėn. – 210 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 277,03 Eur, nuo 2021 m. gegužės mėn. iki liepos mėn. po 260 Eur kas mėnesį, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 300 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. – 260 Eur, 2021 m. spalio mėn. 130 Eur. Teismo vertinimu, šie ieškovo atlikti lėšų pavedimai rodo, kad ieškovas vykdė pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., ir dalinai 2021 m. spalio mėn. pervesdamas pusę sumos lyginant su praėjusį mėnesį pervesta 260 Eur suma. Kadangi atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., išlaikydama vaikus patyrė didesnes išlaidas ir neužteko ieškovo teikiamos išlaikymo dalies, nepateikė, atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. kaip nepagrįstą. Kadangi ieškovas iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams 2021 m. spalio mėn. (pervedė 130 Eur vietoje 260 Eur), o nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. įskaitytinai, išlaikymo nemokėjo, todėl teismas priteisė iš ieškovo 539 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. R. už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario 18 d. (priešieškinio pateikimo dienos) bei 539 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui R. R. už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario 18 d. (priešieškinio pateikimo dienos). Likusią priešieškinio reikalavimų dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškovas neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. R., nurodydamas, kad nedraus ir neribos atsakovės bendravimo su šiuo sūnumi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nustačius nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ieškovu, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su šiuo vaiku nėra, todėl tokia tvarka nenustatytina, o atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas. Kadangi ieškovas dėl atsakovės priešieškiniu prašomos nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. R. tvarkos esminių prieštaravimų nereiškė, teismas nustatė atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su vaiku R. R. tvarką, motyvuodamas dar ir tuo, kad tokiu būdu bus užtikrintas šeimos santykių stabilumas ir pašalintos potencialios priežastys kilti ginčams tarp šalių.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė iš viso 313 Eur, o atsakovė iš viso 2 831 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas iš atsakovės priteisė visas ieškovo 313 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti 50 procentų. 72 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, teismas priteisė valstybei iš atsakovės. 80 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio atsakovė buvo atleista, teismas priteisė iš ieškovo valstybei. 10,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteista 7,82 Eur šių išlaidų dalis, o ieškovui tenkanti šių išlaidų 2,61 Eur dalis iš ieškovo nepriteista, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (5,00 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimą iš dalies: atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta nustatyti nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ieškovu; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės išlaikymą M. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovui 313 Eur bylinėjimosi išlaidas; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista valstybei 72 Eur žyminis mokestis ir 7,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos; priimti naują sprendimą, atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai, nustatyti nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu M. R.:
1. Ž. R., vykdydamas tėvo pareigas bei atsižvelgiant į M. R. amžių, socialinę brandą, M. R. poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą, turi teisę bendrauti su M. R. tiesiogiai ryšio priemonėmis tuo metu, kai M. R. nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra jo poilsio ir miego laikas (ne vėliau nei iki 21 val.);
2. M. R. tėvas Ž. R. turi teisę ir pareigą susitikti su M. R. abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi jam nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus Vaiko ligos laikotarpius;
3. M. R. tėvas Ž. R. turi teisę ir pareigą susitikti su M. R. ir jį pasiimti, informuojant raštu vaiko motiną V. M. prieš 1 dieną, kas antrą savaitgalį. Ž. R. pasiima M. R. iš vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio savaitės penktadienį ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina M. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
4. Ž. R. kitais šalių nustatytais laikotarpiais (švenčių ir proginėmis dienomis, atostogų laikotarpiu) pasiima M. R. iš jo gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos prieš jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpį dieną, ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina M. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
5. Jei Ž. R. nepasiima su savimi M. R. jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba M. R. negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tos dienos nekompensuojamos dienomis, kurios priklauso V. M. būti su vaiku.
6. M. R. būna su Ž. R. švenčių ir proginėmis dienoms: (i) Neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas; (ii)Poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas; (iii) Kiekvienų metų Motinos dieną M. R. praleidžia su motina V. M., o Tėvo dieną M. R. praleidžia su tėvu Ž. R.; (iv) M. R. motinos gimtadienio dieną vaikas praleidžia su motina V. M., o M. R. tėvo gimtadienio dieną vaikas praleidžia su tėvu Ž. R.;
7. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti M. R. su savimi vaiko ugdymo įstaigos atostogų šalių sutartais laikotarpiais, išskyrus švenčių ir progines dienas, kurios pagal šios bendravimo tvarkos sąlygas priskirtos M. R. būti su mama V. M..
8. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti M. R. su savimi kasmetinėms atostogoms vaiko vasaros ugdymo įstaigos atostogų metu nepertraukiamam 14 dienų laikotarpiui. Tokių vasaros atostogų konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau nei 30 dienų iki numatomo M. R. pasiėmimo datos. Šių atostogų metu Ž. R. turi teisę su M. R. vykti į užsienį, jei kelionės vieta ir laikas suderinti su V. M. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tokios kelionės pradžios.
9. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi M. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos rudens atostogų laikotarpiui.
10. Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi M. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu nepertraukiamam 7 dienų laikotarpiui. Tokių vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau nei 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo datos.
11. Šalių rašytinį susitarimą ir informavimą raštu apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
12. Šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra M. R., turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie Vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.
13. Šioje bendravimo tvarkoje numatomi minimalūs reikalavimai dėl rūpinimosi M. R. ir nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių Vaikui ar dėl atskirų šios bendravimo sutarties punktų kiekvienu konkrečiu atveju susitarti kitaip.
priteisti iš ieškovo 202,50 Eur išlaikymą M. R., mokamą kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki M. R. sulauks pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriant atsakovę;
pakeisti sprendimo dalį:
priteisti iš ieškovo 2 960 Eur dydžio išlaikymo M. R. įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. vasario 18 d.;
priteisti iš ieškovo 3 044 Eur dydžio išlaikymo R. R. įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. vasario 18 d.;
kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą;
priteisti iš ieškovo visas atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
1.1. Teismas nustatydamas vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ieškovu pažeidė esminius vaiko interesus augti ir ugdytis kartu su kitais vaiko broliais ir seserimis, pažeidė kartu nuo gimimo gyvenančių brolių ir seserų neatskyrimo principą, neatsižvelgė į teikiančios išvadą byloje institucijos pateiktą nuomonę, jog vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, nevertino 2022 m. sausio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo akto duomenų, kuriame vaikas nurodė, jog norėtų gyventi su motina bei kartu su broliu ir seserimi; išimtinai rėmėsi tik teisme atliktos vaiko apklausos dalimi, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas yra linkęs į azartinius lošimus, dėl to turėjo skolų, kurios išieškomos, nevertino, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, neturi nuosavo būsto, neturi nuomos ar panaudos sutarties dėl būsto, kuriame šiuo metu gyvena, ieškovo būsto sąlygos nėra tinkamos vaikams – 2022 m. sausio 19 d. vaiko išklausymo akte vaikas nurodė, jog viešnagės pas ieškovą metu jis kartu su broliu ir tėvu miegojo vienoje lovoje; neatsižvelgė į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, dėl ko jam yra itin žalinga keisti ugdymo įstaigą;
1.2. Atsakovė neneigia, jog vieno iš konfliktų metu, bandant nuraminti M. , jog neskriaustų kitų vaikų, J. M. pasikarščiavo ir sudavė vaikui per rankas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po atsakovės pranešimo. Nei ikiteisminio tyrimo įstaigos, nei vaiko teisių apsaugos institucijos, nors šeimai ir buvo vykdoma atvejo vadyba, dėl šio įvykio neinicijavo procesų, jog vaiko M. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu ar būtų apribotas J. M. ar atsakovės bendravimas su vaiku – nebuvo nustatytas toks grėsmės vaikui lygis, jog atitinkami apribojimai dėl minėtų konfliktų būtų taikomi. Šiuo metu situacija šeimoje yra gera – vaikas auga stabilioje, ugdančioje ir saugioje aplinkoje;
Atsiliepimas
1.3. Atsakovė nesutinka su teismo psichologės išvada ir teismo motyvais, jog tariamai vaikas patiria psichologinį smurtą ar yra ilgalaikės traumuojančios pasekmės vaikui dėl atsakovės ar J. M. veiksmų. Vaiko nuomonė dar iki apklausos teisme buvo išklausyta vaiko teisių apsaugos specialistų ir vaikas nei karto nėra nurodęs, jog jam yra blogai jo gyvenamojoje aplinkoje, apie J. M., atsakovę, brolį, seserį jis visada atsiliepė teigiamai. Vaiko dalyvavimas teismo procese, vaikui turinčiam specialiųjų poreikių – raidos sutrikimą, sukėlė neigiamas pasekmes, o nesukurtas psichologės ryšys su vaiku prieš apklausą ir gauti apklausos metu atsakymai, lėmė atitinkamas neteisingas išvadas, kurios prieštarauja tiek ankstesnių vaiko apklausų metu gautiems duomenis, tiek ir kitai bylos medžiagai;
1.4. Nesutiktina su teismo teiginiais, jog ant vaiko yra pastoviai šaukiama ir taip jis psichologiškai traumuojamas. Šių aplinkybių vaikas nepatvirtino, jų nenurodė nei J. M., nei pati atsakovė. Vaikai auklėjami griežtai, t. y. jie turi ne tik teises, bet ir pareigas. Teismas šioje dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rėmėsi duomenimis ar galimai savo paties samprotavimais, bet ne bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis;
1.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti;
1.6. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu iš esmės prieštarauja vaiko interesams, nes toks drastiškas vaiko gyvenamosios aplinkos, ugdymo įstaigos pakeitimas, išskiriant brolius ir seseris neigiamai paveiks vaiko raidą, ypatingai atsižvelgiant į specifinę vaiko situaciją – vaikas turi specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimų. Ieškovas neturi galimybių ir noro skirti vaiko ugdymui tiek laiko, kiek yra reikalinga, pagal specialistų rekomendacijas. Pagal jo darbo grafiką jis neturi galimybės vaiko nuvežti į ugdymo įstaigą;
1.7. Vaiko apklausa teisme buvo atlikta nesilaikant tokioms apklausoms skirtų metodikų ir rekomendacijų. Vaiko apklausa truko apie valandą laiko – rekomenduojama trukmė atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius – 20-30 minučių, vaikui parodžius nuovargio ženklus, apklausa nebuvo sustabdyta, nepadaryta pertrauka, vaikas buvo tikslingai klausinėjamas tik išimtinai apie jo santykius su J. M., nebuvo užduodami iš anksto atsakovės pusės suformuluoti klausimai, buvo atmestas atsakovės prašymas dėl psichiatrinės - psichologinės ekspertizės, nenurodant motyvų;
1.8. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. J., S. J., J. M. parodymais, kurie patvirtino priešieškinio teiginius ir reikalavimus. Nevertino aplinkybės, kad ieškovas keturis mėnesius neteikė išlaikymo;
1.9. Šioje dalyje teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, iš esmės nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl turi būti pakeistas, tenkinant patikslinto priešieškinio reikalavimus ir nustatant M. R. gyvenamąją vietą su atsakove.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
1.10. Atsakovė nesutinka su šia sprendimo dalimi, nes M. R. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, turi būti nustatyta priešieškinyje nurodyta ieškovo bendravimo tvarka su M. R., kaip sprendimu buvo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su R. R.;
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
1.11. Atsakovė sutinka su teismo nustatytais atsakovės nurodytais vaikų poreikiais ir priteistinais išlaikymo dydžiais, tačiau nustačius M. R. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas 202,50 Eur/mėn. išlaikymas M. R.;
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
1.12. Nesutiktina su teismo sprendimu atmesti atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovas jeigu ir teikė vaikams išlaikymą, jis niekuomet nebuvo tokio dydžio, jog patenkintų vaikų poreikius ir ieškovui tenkančią šių poreikių dalį;
1.13. Sprendime konstatuotas 260 Eur dydžio vidutinis išlaikymo mėnesio dydis abiem vaikams prieštarauja konstatuotiems vaikų poreikiams ir teiktinam mėnesiniam vaikų išlaikymo dydžiui, atitinkamai R. R. išlaikymo suma per mėnesį sudaro 412 Eur, o M. R. 405 Eur per mėnesį. Net ir pagal tokią sprendimo logiką skaičiuojant priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 vasario mėn. 18 d. kiekvienam vaikui neišeina teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma (už 4 mėnesius ir 18 dienų, nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 vasario mėn. 18 d., iš viso 140 dienų susidaro mokėtina abiejų vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma – (260 Eur + 260 Eur + 260 Eur + 260 Eur + (260/30 d.x18 d.=156 Eur) – 130 Eur) / 2 = 533 Eur vaikui;
1.14. Iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. už 24 mėn. Ieškovas iš viso neteikė išlaikymo vaikams 2020 m. kovo mėn., bei 2021 m. lapkričio – 2022 m. vasario mėn., o kitais laikotarpiais buvo teikiamas tik dalinis išlaikymas, neatitinkantis vaikų poreikių (po 100 Eur per mėn. kiekvienam). Kadangi M. R. ir R. R. ieškovui tenkančio išlaikymo dydis atitinkamai yra 202,50 Eur ir 206 Eur per mėn., tai bendra ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 6 004 Eur (5 mėn. x 408,5 + 19 mėn. x 208,5 Eur = 6004 Eur ). Iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas atitinkamai 2 960 Eur M. ir 3 044 Eur Rokui.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovas bute, (duomenys neskelbtini), gyvena ilgiau kaip 7 metus, nuomos sutarties nėra privaloma sudaryti raštu, kadangi buto nuomos sutartis yra neterminuota. Prarasti būsto grėsmės nėra, nes ieškovo ir buto savininko santykiai yra ilgalaikiai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygos būtų netinkamos. Ieškovas nemiega su vaikais vienoje lovoje, tai galėjo nutikti vos kelis kartus, žiūrint televizorių, vaikams tiesiog užmigus;
2.2. Atsakovė iškraipo faktus, klaidina teismą, aplinkybes ir faktus ištraukia iš konteksto ar pateikia taip, kad atitinkamos aplinkybės (faktai) būtų naudingi tik atsakovei;
2.3. Atsakovės nurodytas CK 3.209 straipsnis reglamentuoja įvaikinimo teisinius santykius, o šiuo atveju byla nėra susijusi su įvaikinimu;
2.4. Teismas tinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes, atsižvelgdamas į jų visumą. Atsakovė kritikuoja profesionalę vaikų psichologę iš esmės vien tik dėl to, kad teismo psichologės išvada yra nepalanki atsakovei. 2022 m. liepos 4 d. vaiko apklausa truko ne valandą, o apie 35 minutes. Atsakovė teismui iš anksto pateikė 3 klausimus;
2.5. Atsakovė negali skirti dėmesio M. R., kadangi didelę laiko dalį skiria vaikui, kurio susilaukė su dabartiniu savo sugyventiniu;
2.6. Ieškovas su darbdaviu suderino darbą lankstesniu grafiku, jeigu M. R. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu, darbo laikas prasidės nuo 8 val. Ieškovo naujai parinktoje mokykloje yra ir prailginta grupė, todėl vaiką pasiimti iš mokyklos problemos nebus;
2.7. Ieškovas vykdė pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Nepagrįstai ieškovas laikomas nepareigingu tėvu, pavėlavus ar nesumokėjus išlaikymo vos kelis mėnesius;
2.8. Ieškovas neturi realių finansinių galimybių mokėti R. R. 412 Eur/mėn., o M. R. 405 Eur/mėn. išlaikymą, nes ieškovui neliks lėšų pragyvenimui pagal jo gaunamą atlyginimą ir turimų įsipareigojimų vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas Ž. R. ir atsakovė V. M. gyveno kaip faktinė šeima. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. R., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R. (1 t., b. l. 10-11). Šalys kartu negyvena nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai atsakovė su vaikais išsikraustė iš šalių bendrų namų ir apsigyveno pas savo sugyventinį J. M..
17. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-3299-673/2021 priimtu baudžiamuoju įsakymu J. M. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui M. R. 2021 m. liepos mėnesį ir 2021 m. rugsėjo mėnesį, t. y. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2 t., b. l. 46-48). 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sūnaus M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, o taip pat iš dalies netenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo
19. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
20. Civilinio kodekso 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.
21. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
22. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
23. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užfiksavus įvykį, kai J. M. tyčia ranka sudavė mažamečiui M. R. per rankas, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos, nei vaiko teisių apsaugos institucijos, nors šeimai ir buvo vykdoma atvejo vadyba, neinicijavo procesų dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Taip pat nebuvo ribojamas J. M. ar atsakovės bendravimas su vaiku, kadangi nebuvo nustatytas toks grėsmės vaikui lygis, jog atitinkami apribojimai dėl minėtų konfliktų būtų taikomi. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu situacija šeimoje yra gera. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais turi pagrindą sutikti.
26. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) į bylą pateiktais duomenimis situacija atsakovės šeimoje yra pagerėjusi. Į bylą pateiktoje 2023 m. rugsėjo 19 d. VTAT Skyriaus išvadoje Nr. 4SD-7223 pažymėta, kad 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės sugyventinį pripažinus kaltu dėl smurto prieš nepilnametį M. R., pakartotinai smurtas šeimoje nėra fiksuotas. V. M. šeimai nuo 2021 m. spalio 19 d. taikoma atvejo vadyba. Šeima priima teikiamą pagalbą, vykdo pagalbos planuose numatytus uždavinius.
27. Ieškovas Ž. R. 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžiuose nurodė, kad, jo įsitikinimu, smurto grėsmė sūnui M. R. atsakovės šeimoje nėra išnykusi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs objektyvių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu įrodymu nelaikytinas ir ieškovo į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 8 d. vaizdo įrašas, kuriame įrašytas M. R. video pokalbis su tėvu, kadangi minėto pokalbio metu vaikas tėvui nurodo, kad J. M. „mūsų jau nemuša“ (dokumento numeris DOK-16477 priedas). Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės gyvenamoji aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl M. R. gyvenamosios vietos pakeitimo atsižvelgė į vaiko nuomonę, išsakytą teismo posėdžio metu, kad vaikas galėtų gyventi su tėčiu atskirai nuo brolio, vertino ieškovo šeimos aplinkos sąlygų atitiktį vaiko interesams, ieškovo paaiškinimus apie jo pasirengimą gyventi kartu su vaiku. Teismas sprendė, kad M. R. nėra tiek atitolęs nuo tėvo, kad būtų reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Teismas vertino, kad vaiko ir tėvo ryšys galės būti sustiprintas vaikui gyvenant kartu su tėvu.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikslu išsiaiškinti, ar po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo yra išsaugotas ieškovo ir jo sūnaus M. R. artimas tarpusavio ryšys, 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje per teismo psichologą buvo išklausyta šalių mažamečio sūnaus M. R. nuomonė. Išklausiusi vaiko nuomonę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. R. išreiškė norą gyventi su motina. Tokią išvadą sustiprina aplinkybė, kad į teismo psichologės klausimą „Ar nori man kokią paslaptį pats pasakyti?“ vaikas atsakė „Kad pas tėvą negyvenčiau“. 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiko nuomonės išklausymo metu M. R. nurodė, kad jam mama sakė, jog apsigyvenus pas tėvą, jis nematys nei brolio, nei sesės, nei mamos. Įvertinusi tokius vaiko teiginius, teisėjų kolegija pritaria ieškovo pozicijai, kad galimai atsakovė įtakojo vaiko nuomonės susiformavimą. Taigi, išklausyta vaiko nuomonė nelaikytina kategoriška, vienareikšme. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma; vaiko nuomonė yra tik viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių (8 metai), nustatytus jo raidos sutrikimus, vaiko nuomonė nelaikytina lemiančiu veiksniu sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kitų svarbių aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo.
30. Teismo psichologė K. S. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu pateikdama M. R. nuomonės apibendrinimą, nurodė, kad po praeito pokalbio (teismo pastaba – 2022 m. liepos 4 d. vykęs M. R. nuomonės išklausymas per teismo psichologą) (2 t., b. l. 203-206) M. R. emocinis ryšys su tėvu susilpnėjo dėl to, kad jie mažai bendravo. Tuo tarpu, emocinis ryšys su J. M. tapo stipresnis. Teismo psichologės K. S. teigimu, vaiko interesus atitiktų gyvenimas su motina tuo atveju, jei vyktų pakankamas bendravimas su tėvu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis išimtinai šalių vaiko interesais.
31. Teisėjų kolegija spręsdama, ar pagrįstai ginčijamame sprendime teismas padarė išvadą, kad šalių sūnui M. R. tinkama aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu Ž. R., be kita ko, vertina bylos duomenis apie tai, ar Ž. R. (ne)dėjo pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą (CPK 376 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuo 2022 m. vasario 24 d. galiojančią teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo (2022 m. liepos 25 d.) iki 2023 m. birželio 27 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio betarpiškas ieškovo ir sūnaus M. bendravimas turėjo vykti ne mažiau kaip 30 kartų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog per minėtą laikotarpį Ž. R. su sūnumi M. R. betarpiškai bendravo tik 2023 m. sausio 1 d., abu vaikus pasiimdamas pas save dviems nepilnoms dienoms.
32. Byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad ieškovas Ž. R. netrukus po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo kreipęsis pagalbos į VTAT dėl atsakovės trukdymo jam vykdyti bendravimo tvarką. VTAT nustatė vaiko teisės bendrauti su tėvu pažeidimą (3 t., b. l. 138-158). Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog po 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė būtų pažeidusi ieškovo teisę bendrauti su vaikais į bylą nėra pateikta.
33. 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje Ž. R. paaiškino, kad jis nepasiėmė vaikų bendravimui, kaip tai numatyta nustatytoje bendravimo tvarkoje, kadangi „nuo balandžio atsakovė dingsta“. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Ž. R. į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad ieškovo betarpiškas bendravimas su vaikais itin ilgą laiką nevyko būtent dėl atsakovės sudaromų nuolatinių kliūčių (CPK 12, 178 straipsniai). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad pats ieškovas nerodė iniciatyvos ir nedėjo reikiamų pastangų bendrauti su vaikais, nesiekė išsaugoti tvirto ryšio su sūnumi M. R.. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo, pareiškusio reikalavimą nustatyti sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su juo, itin pasyvus elgesys, įgyvendinant jo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, suponuoja išvadą, jog Ž. R. nėra tinkamai pasirengęs nuolat auginti sūnų M. R., užtikrinant teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.
34. Apeliantės teigimu, ieškovas neturi galimybių ir noro skirti vaiko ugdymui tiek laiko, kiek yra reikalinga pagal specialistų rekomendacijas. Pagal ieškovo darbo grafiką jis neturi galimybės vaiko nuvežti į ugdymo įstaigą. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
35. Į bylą pateikta 2020 m. spalio 30 d. Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. V2-141, kurioje nurodyta, kad M. R. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl kalbėjimo ir kalbos sutrikimo (kalbos neišsivystymo), mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos (1 t., b. l. 127-130). Į bylą pateikta 2021 m. gegužės 18 d. Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. V3/8-56, kurioje nurodyta, kad M. R. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai dėl kalbėjimo ir kalbos sutrikimo (kalbos neišsivystymo), mokymosi sunkumų dėl sulėtėjusios raidos (1 t., b. l. 63-65). Į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių r. Akademijos gimnazijos M. R. pedagoginė-psichologinė charakteristika Nr. R1-111, kurioje nurodoma, jog M. R. turi psichologinių, emocinių sutrikimų, dėl kurių sunkiai adaptavosi gimnazijoje (3 t., b. l. 53-54). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šalių vaikui M. R. reikia skirti daugiau tėvų dėmesio ir laiko, nei auginant vaikus, neturinčius specialiųjų poreikių. Akivaizdu, kad didžiausia našta tenkinant tokius vaiko poreikius tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.
36. 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje ieškovas Ž. R. paaiškino, kad jo darbo laiko apskaita yra suminė. Darbo grafikas yra nuo 7:00 val. iki 16:00 val. ir nuo 13:00 val. iki 22:00 val., įskaitant savaitgalius. Kartu paaiškino, kad darbdavys, esant poreikiui, nustatys jam lankstų darbo grafiką. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tuo atveju, jei M. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Ž. R., vaiko tėvas turėtų galimybę savo darbo grafiką pakoreguoti taip, kad vienas galėtų pasirūpinti sūnumi (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai ieškovo paaiškinimais, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi galimybes pakeisti darbo vietą ir grafiką, t. y. yra pasirengęs gyvenant su vaiku tinkamai užtikrinti visus, įskaitant ir specialiuosius vaiko poreikius.
37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu iš esmės prieštarauja vaiko interesams, nes toks drastiškas vaiko gyvenamosios aplinkos, ugdymo įstaigos pakeitimas, atskyrimas nuo brolio ir sesers, neigiamai paveiks vaiko raidą, ypatingai atsižvelgiant į specifinę vaiko situaciją – vaikas turi specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimų. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
38. Dėl argumento, kad broliai ir seserys turi augti drauge, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie yra gyvenę kartu, kur broliai ir seserys gyvena bylos nagrinėjimo metu, ar tėvai yra susitarę dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kokie yra brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose.
39. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, jog atsakovė V. M. sūnumi M. R. rūpinosi nuo pat jo gimimo, vaikas įpratęs būti su motina, su kuria vaiką sieja tvirtas ryšys. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog šalių sūnui M. R. jo motinos atsakovės V. M. gyvenamoji aplinka yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
40. Taip pat teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko tai, jog motinos šeimoje gyvena jaunesni nepilnamečio M. R. brolis R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei sesuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriais M. R. visą laiką kartu gyvena nuo jų gimimo. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje apibendrindama išklausytą M. R. nuomonę, teismo psichologė nurodė, kad M. R. ryšys su broliu ir seserimi yra stiprus.
41. 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje atsakovė V. M. paaiškino, kad prieš nepilną mėnesį pasikeitė šeimos gyvenamoji vieta, šeima apsigyveno Jonavos mieste. Kartu nurodė, kad vaikas nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti naują mokyklą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria 2023 m. rugsėjo 19 d. VTAT Skyriaus pateiktai išvadai, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas, kuomet berniuko gyvenime keistųsi ne tik gyvenamoji vieta, tačiau jis būtų atskirtas ir nuo brolio ir sesers, pakartotinai turėtų keisti ugdymo įstaigą, miestą, kuriame gyvena, gali turėti neigiamą įtaką vaiko emociniams išgyvenimams, sukelti socialinę ir (ar) psichologinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio sūnaus M. R. prisirišimu prie kiekvieno iš tėvų, brolio ir sesers, šalių galimybėmis sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, pakartotinio aplinkos pasikeitimo poveikiu šalių sūnaus emocinei ir psichologinei būsenai, daro išvadą, kad stabilios vaiko M. R. aplinkos gyvenant su atsakove išsaugojimas labiau atitinka vaiko interesus.
43. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, tenkinus ieškinio reikalavimą, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ir, tenkinus patikslinto priešieškinio reikalavimą, M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. M..
44. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo M. R. priteisimo
45. V. M. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 202,50 Eur dydžio išlaikymą M. R., mokamą kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki M. R. sulauks pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. R. motiną V. M..
46. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
47. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
49. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Atsakovės skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. galėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633:2=316,50). Vadovaujantis nutarties 48 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) atsakovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. R. poreikiai sudaro 516 Eur per mėnesį. Iš šios sumos atskaičius 111 Eur dydžio valstybės mokamą išmoką vaikui, šalims tenkanti M. R. išlaikymo suma per mėnesį sudaro 405 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas Ž. R. šio teismo nustatyto M. R. poreikių dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo pripažinti neteisingu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, sprendė nesant pagrindo nukrypti nuo šalių lygių dalių teikiant išlaikymą vaikams principo. Šios teismo sprendimo dalies nė viena iš šalių neginčijo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jos pripažinti nepagrįsta.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo M. R. dydis yra mažesnis, nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovas Ž. R. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame procese nėra pateikęs anksčiau nurodytų objektyvių priežasčių egzistavimą patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
53. Vadovaudamasis nutarties 46-52 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas tenkina patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 202,50 Eur dydžio išlaikymo M. R. priteisimo iš ieškovo.
Dėl bendravimo tvarkos su M. R. nustatymo
54. Nusprendus tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nustatyti M. R. gyvenamąją vietą su motina V. M., yra pagrindas spręsti ir dėl išvestinio patikslinto priešieškinio reikalavimo – dėl M. R. bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.
55. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus nustatyti M. R. gyvenamąją vietą su atsakove, turi būti nustatyta šio vaiko bendravimo tvarka su ieškovu, analogiška ginčijamu sprendimu teismo nustatytai ieškovo bendravimo tvarkai su kitu sūnumi R. R.. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad dėl atsakovės priešieškiniu prašomos nustatyti ieškovo bendravimo tvarkos su R. R., ieškovas esminių prieštaravimų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
56. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, teikdamas atsiliepimą tiek į patikslintą priešieškinį, tiek ir į apeliacinį skundą, nenurodė argumentų dėl nesutikimo su atsakovės prašoma nustatyti ieškovo ir M. R. bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2023 m. liepos 25 d. pateiktame prašyme dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog jo teikiama M. R. ir atsakovės bendravimo tvarka iš esmės yra panaši į pačios atsakovės apeliaciniame skunde pateiktą abiejų vaikų bendravimo su ieškovu tvarką ir pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi R. R. (3 t., b. l. 174-175). Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimu prašomos nustatyti ieškovo ir M. R. bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra konkreti, aiški, racionali, atitinka tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. Aptarti argumentai sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl M. R. ir ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo
57. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
58. Atsakovė 2022 m. vasario 18 d. pateiktu priešieškiniu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, t. y. bendrai už 24 mėnesius prašė priteisti iš ieškovo 2 960 Eur išlaikymo M. R. įsiskolinimą ir 3 044 Eur išlaikymo R. R. įsiskolinimą.
59. Apeliantė nurodo, kad ieškovas jeigu ir teikė vaikams išlaikymą, jis niekuomet nebuvo tokio dydžio, jog patenkintų vaikų poreikius ir ieškovui tenkančią šių poreikių dalį. Sprendime konstatuotas 260 Eur dydžio vidutinis išlaikymo mėnesio dydis abiem vaikams prieštarauja konstatuotiems vaikų poreikiams ir teiktinam mėnesiniam vaikų išlaikymo dydžiui, atitinkamai R. R. išlaikymo suma per mėnesį sudaro 412 Eur, o M. R. – 405 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
61. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. kovo mėnesį pradėdamos gyvenimą skyrium šalys iš esmės susitarė dėl 200 Eur išlaikymo dydžio abiems vaikams. Apeliantės teigimu, tokį išlaikymo dydį vienašališkai buvo nusistatęs ieškovas. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais atsakovės argumentais, akcentuoja, jog 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje atsakovė V. M. patvirtino, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio jai su vaikais išsikrausčius iš bendrų su ieškovu namų, šalys buvo susitarę, kad Ž. R. abiejų vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės bendrai 200 Eur sumą (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu susitarimu nustatydamos Ž. R. vaikams skirtino išlaikymo dydį, šalys įvertino tuo metu buvusių Ž. R. turtinių galimybių ir šalių vaikų poreikių pusiausvyrą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikydama vaikus patyrė didesnes išlaidas ir neužteko ieškovo teikiamos išlaikymo dalies, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams buvo pakankamas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad V. M. iki 2022 m. vasario 18 d. su reikalavimu dėl išlaikymo vaikams ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į teismą nesikreipė.
63. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad ginčijamame sprendime konstatuotas vidutinis išlaikymo įsiskolinimo dydis prieštarauja kitoje sprendimo dalyje teismo konstatuotiems šalių vaikų M. R. ir R. R. poreikių, atskaičius Valstybės mokamas išmokas po 111 Eur už kiekvieną vaiką, dydžiui (atitinkamai 405 Eur/mėn. ir 412 Eur/mėn.) ir ieškovo teiktinam vaikų M. R. ir R. R. išlaikymo dydžiui, atitinkamai 202,50 Eur/mėn. ir 206 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti vaikų poreikių bei vieno iš tėvų teiktino išlaikymo kiekvienam iš vaikų dydžiai buvo nustatomi sprendimo priėmimo momentui, o ne retrospektyviai. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki priešieškinio pateikimo 2022 m. vasario 18 d., t. y. už 24 mėnesius, Ž. R. mokėtina nepilnamečių vaikų M. ir R. R. išlaikymo suma sudaro 4 800 Eur (200 x 24).
64. Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje pateikti banko sąskaitos išrašai (1 t., b. l. 102, 2 t., b. l. 119-139) patvirtina, kad ieškovas 2020 m. kovo mėnesį pervedė į atsakovės sąskaitą 163 Eur, 2020 m. balandžio mėnesį – 240 Eur, nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio po 200 Eur kas mėnesį, 2021 m. kovo mėnesį – 210 Eur, 2021 m. balandžio mėnesį – 277,03 Eur, nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki liepos mėnesio po 260 Eur kas mėnesį, 2021 m. rugpjūčio mėnesį – 300 Eur, 2021 m. rugsėjo mėnesį – 260 Eur, 2021 m. spalio mėnesį – 130 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra ieškovo Ž. R. atsakovei V. M. vaikų išlaikymui pervesta suma sudaro 4 360,03 Eur (163+240+(200x10)+210+277,03+(260x3)+300+260+130). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu buvo susidaręs 439,97 Eur išlaikymo įsiskolinimas (4 800 Eur-4 360,03 Eur). Ginčijamu teismo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams M. R. ir R. R. kiekvienam po 539 Eur, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
65. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo patirtas 313 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė: 113 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtas 2 831 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė: 176 Eur žyminis mokestis ir 2 655 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
66. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistos visos jo patirtos 313 Eur bylinėjimosi išlaidos; atsakovei iš ieškovo priteista 1 415,50 Eur, t. y., ½ dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; valstybei priteista: iš atsakovės 72 Eur žyminis mokestis ir 7,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo 80 Eur žyminis mokestis.
67. Panaikinus sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimtu nauju sprendimu ieškinį atmetus bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio, laikytina, kad ieškinio reikalavimai nepatenkinti ir visiškai patenkinti du priešieškinio neturtiniai reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei vienas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, o turtinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies – 18 % ((2x539)/(2960+3044)x100). Taigi, iš viso yra patenkinta 80 proc. (100+100+100+18)/4) priešieškinio reikalavimų, o ieškinio reikalavimai visiškai atmesti. Todėl atsakovė turi teisę į 90 % (80+100)/2), o ieškovas turi teisę į 10 % ((20+0)/2) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė privalo ieškovui atlygini 31,30 Eur (313x10%) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas atsakovei privalo atlyginti 2 547,90 Eur (2 831x90%) bylinėjimosi išlaidų. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma sudaro 2 516,60 Eur (2 547,90-31,30).
68. Iš valstybės patirtų 10,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 9,39 Eur dalį (10,43x90%) turi atlyginti ieškovas, o 1,04 Eur dalį (10,43x10%) – atsakovė. 1,04 Eur valstybei iš atsakovės nepriteistina, kadangi ši suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur.
69. Skundžiamu sprendimu valstybei iš ieškovo priteistas 80 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už patenkintus priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo (56 Eur) ir dėl išlaikymo įsiskolinimo (24 Eur) priteisimo. Valstybei iš atsakovės priteistas 72 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
70. Kadangi abi šalys reiškė reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, už kuriuos šalys nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 56 Eur žyminis mokestis mokėtinas už minėtą priešieškinio reikalavimą iš ieškovo nepriteisiamas ir yra apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Iš ieškovo valstybei priteistinas 24 Eur mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo atsakovei priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos, kadangi ieškovas reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškiniu nereiškė ir CPK 96 straipsnio 4 dalies pagrindu nuo šios dalies žyminio mokesčio nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už šį reikalavimą mokėtinas 72 Eur žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas.
71. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina:
1) naikintina sprendimo dalis, kurioje iš atsakovės ieškovui priteistos 313 Eur bylinėjimosi išlaidos, sprendimo dalis, kurioje iš atsakovės valstybei priteistas 72 Eur žyminis mokestis ir 7,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti;
2) iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nuo 1 415,50 Eur padidintina iki 2 516,60 Eur.
3) iš ieškovo valstybei priteisto žyminio mokesčio suma nuo 80 Eur sumažintina iki 24 Eur.
4) iš ieškovo valstybei priteistina 9,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Ieškovas nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
72. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp V. M. ir advokato P. V. (3 t., b. l. 55). Apeliantė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 176 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 55). 2023 m. birželio 26 d. atsakovės advokatas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, 605 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje. Pateikė minėtoms sumoms advokato išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus (3 t., b. l. 163-167). 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovės advokatas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą (3 t., b. l. 178). 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovės advokatas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą (3 t., b. l. 194-195). Bendra atsakovės advokato išlaidų apeliacinėje instancijoje suma sudaro 2 904 Eur (1 573 Eur +605 Eur+363 Eur +363 Eur).
73. Advokatas P. V. parengė apeliacinį skundą, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą ir 8.19 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą dydžio. Bendra atsakovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma sudaro 3 080 Eur (176 Eur+ 2 904 Eur).
74. Nagrinėjamu atveju yra patenkinta 75 % apeliacinio skundo reikalavimų (100+100+100+0)/4) (100 proc. patenkinti neturtiniai reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, 100 proc. patenkintas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir netenkintas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), todėl proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai, atsakovė turi teisę į 2 310 Eur (3 080 Eur x 0,75) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
75. Už apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo M. R. priteisimo mokėtinas 72 Eur žyminis mokestis (202,50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, todėl apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo M. R. priteisimo tenkinus visiškai, iš ieškovo priteisiama 72 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).
76. Valstybės patirtos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti išieškotina šių išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas visiškai ir netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, išlaikymo M. R. priteisimo iš ieškovo bei M. R. ir ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti. Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 202,50 Eur (du šimtus du eurus 50 centų) nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
a) Ž. R., vykdydamas tėvo pareigas bei atsižvelgiant į M. R. amžių, socialinę brandą, M. R. poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą, turi teisę bendrauti su M. R. tiesiogiai ryšio priemonėmis tuo metu, kai M. R. nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra jo poilsio ir miego laikas (ne vėliau nei iki 21 val.).
b) M. R. tėvas Ž. R., turi teisę ir pareigą susitikti su M. R. abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi jam nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus Vaiko ligos laikotarpius.
c) M. R. tėvas Ž. R. turi teisę ir pareigą susitikti su M. R. ir jį pasiimti, informuojant raštu vaiko motiną V. M. prieš 1 dieną, kas antrą savaitgalį. Ž. R. pasiima M. R. iš vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio savaitės penktadienį ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina M. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
d) Ž. R. kitais šalių nustatytais laikotarpiais (švenčių ir proginėmis dienomis, ugdymo įstaigos atostogų laikotarpiu) pasiima M. R. iš jo gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos prieš jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpį dieną, ne vėliau kaip 17.00 valandą ir grąžina M. R. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 10.00 iki 13.00 valandos.
e) Jei Ž. R. nepasiima su savimi M. R. jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba M. R. negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tos kitos dienos nekompensuojamos dienomis, kurios priklauso V. M. būti su vaiku.
f) M. R. būna su Ž. R. švenčių ir proginėmis dienoms: (i) Neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas;
(ii) Poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas;
(iii) Kiekvienų metų Motinos dieną M. R. praleidžia su motina V. M., o Tėvo dieną M. R. praleidžia su tėvu Ž. R.;
(iv) M. R. motinos gimtadienio dieną vaikas praleidžia su motina V. M., o M. R. tėvo gimtadienio dieną vaikas praleidžia su tėvu Ž. R..
g) Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti M. R. su savimi vaiko ugdymo įstaigos atostogų šalių sutartais laikotarpiais, išskyrus švenčių ir progines dienas, kurios pagal šios bendravimo tvarkos sąlygas priskirtos M. R. būti su mama V. M..
h) Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti M. R. su savimi kasmetinėms atostogoms vaiko vasaros ugdymo įstaigos atostogų metu nepertraukiamam 14 dienų laikotarpiui. Tokių vasaros atostogų konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau nei 30 dienų iki numatomo M. R. pasiėmimo datos. Šių atostogų metu Ž. R. turi teisę su M. R. vykti į užsienį, jei kelionės vieta ir laikas suderinti su V. M. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tokios kelionės pradžios.
i) Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi M. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos rudens atostogų laikotarpiui.
j) Ž. R. turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi M. R. kiekvienų metų vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu nepertraukiamam 7 dienų laikotarpiui. Tokių Vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu konkretus laikas turi būti suderintas su V. M. raštu likus ne mažiau, nei 30 dienų iki numatomo Vaiko pasiėmimo datos.
k) Šalių rašytinį susitarimą ir informavimą raštu apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
l) Šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra M. R., turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie Vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.
m) Šioje bendravimo tvarkoje numatomi minimalūs reikalavimai dėl rūpinimosi M. R. ir nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių Vaikui ar dėl atskirų šios bendravimo sutarties punktų kiekvienu konkrečiu atveju susitarti kitaip.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti:
Panaikinti sprendimo dalis, kuriose iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 313,00 Eur (trijų šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas 72,00 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminis mokestis bei 7,82 Eur (septynių eurų 82 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos;
Iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 415,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiolikos eurų 50 centų) padidinti iki 2 516,60 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiolikos eurų 60 centų);
Iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų) sumažinti iki 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų);
Priteisti iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,39 Eur (devynis eurus 39 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 310 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį. Šia suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.