Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.

19. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog 2018 m. spalio 1 d. tarp ieškovės, atstovaujamos A. G., ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Kliento sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įrangos nuomos. Kliento sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atstovaujama vadovo V. I.. Kliento sutarties priedus sudaro: Nr.1 Kliento įgalioti atstovai, Nr. 2 Sąskaitų mokėjimo tvarka ir terminai. Kliento sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad nuomos mokesčiai mokami pagal bendrovės išrašytą sąskaitą faktūrą šios sutarties priede Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. sudaryta laidavimo sutartis, kurioje šalys nurodytos taip: kreditorius – ieškovė, atstovaujama A. G., ir laiduotojas – V. I..

21. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovė išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 168,61 Eur, 2018 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 241,53 Eur, 2018 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 102,40 Eur, 2018 m. spalio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 12,71 Eur, 2018 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 198,17 Eur, 2018 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 12,52 Eur, 2018 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 55,62 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 37,57 Eur, 2018 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 334,04 Eur. Iš viso už 888,19 Eur.

22. Taip pat ieškovė išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 253,27 Eur, 2018 m. gruodžio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 138,96 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 93,81 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 54,21 Eur, 2019 m. sausio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur, 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 54,21 Eur, 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 189,67 Eur, 2019 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur, 2019 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 44,04 Eur, 2019 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 201,71 Eur, 2019 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur, 2019 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 54,21 Eur, 2019 m. balandžio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 417,15 Eur. Iš viso už 1 765,51 Eur.

23. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas 15 dienų apmokėjimo terminas, taip pat įtvirtintas 0,02 proc. palūkanų dydis.

24. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB (duomenys neskelbtini) dėl bankroto. 2020 m. balandžio 21 d. priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigė likvidavimu dėl bankroto (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

27. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

28. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.

29. Pažymėtina, kad pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

30. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.

31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė prievolės ieškovei, ginčas byloje kilo dėl laidavimo sutarties pasirašymo.

32. Apelianto teigimu, jis išnaudojo visas jam prieinamas priemones ir būdus surinkti įrodymus, jog ne jis pasirašė laidavimo sutartį, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutartį galėjo pasirašyti apeliantas. Teismas padarė šališką, protingumo principui prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas pasirašė laidavimo sutartį, ir neįrodė fakto, kad ant laidavimo sutarties ne atsakovo parašas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir toliau pateikiamų motyvų pagrindu juos atmeta kaip nepagrįstus.

33. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o nusprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantas nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kita vertus, apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo iš esmės grindžiami apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio dalies tenkinimas) ir atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

34. Vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

35. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti būtina surinkti ir remtis įrodymais, kurių informacijos būtų pakankama faktams patvirtinti.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad apeliantas objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apelianto kaip laiduotojo atsakomybės už bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtas prievoles. Apelianto nurodomi argumentai, kad kilus neaiškumams dėl sutarčių pasirašymo aplinkybių, apeliantui kategoriškai tvirtinant, kad jis nepasirašė UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių, pateikus rašytinius įrodymus, kad sutarčių pasirašymo dieną apeliantas dirbo kitoje įmonėje ir kitoje vietovėje, todėl negalėjo pasirašyti sutarčių, pareiga įrodyti, kad 2018 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį ir 2018 m. spalio 1 d. Kliento sutartį pasirašė apeliantas, kilo ieškovei, laikytini nepagrįstais. Šioje byloje apeliantui atsikirtimų pagrindu byloje nurodžius aplinkybę, kad jis nepasirašė laidavimo sutarties, tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga teko pastarajam. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmeniui teigiant, kad tam tikrame dokumente yra ne jo parašas, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą. Teisėjų kolegija mano, kad nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė.

38. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, kilus vidinei abejonei ir nepavykus jos pašalinti kitais leistinais įrodymais, kad ant laidavimo sutarties ne atsakovo parašas, turėjo paskirti rašysenos ekspertizę, kad išsklaidytų bet kokias abejones.

39. Iš laidavimo sutarties matyti, kad prie parašo rekvizitų ties žodžiu „laiduotojas“ yra nurodyta „V. I.“ ir šalia parašas, pasirašyta ant kiekvieno laidavimo sutarties puslapio. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes: teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas A. G. paaiškino, kad sutartys pasirašomos su įmonės vadovais, prieš tai patvirtinus tapatybę; vadovas turi pateikti dokumentą su nuotrauka – pasą, ID kortelę arba vairuotojo pažymėjimą; A. G. nurodė, paprastai vadovus mato tik vieną kartą, nes įrangą gali pasiimti įgalioti asmenys; iš Kliento sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad įgaliotu asmeniu nurodytas trečiasis asmuo N. A..

40. Pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, jog 2021 m. kovo 8 d. posėdžio metu atsakovas pripažino, kad buvo nuvykęs su N. A. į Registrų centrą pasirašyti dokumentų. Sulyginus byloje esančius Registrų centre pasirašytus dokumentus su laidavimo sutartyje esančiu parašu, vizualiai akivaizdžių skirtumų nematyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai pažymėjo, jog parašo tikrumo nustatymas reikalauja specialių žinių turėjimo, todėl teismas, neturėdamas tokių žinių ir nebūdamas rašysenos ekspertu, negali daryti pagrįstų išvadų apie parašo atitinkamuose dokumentuose buvimo tikrumą. Parašo priskyrimą vienam ar kitam asmeniui galima patikrinti atliekant rašysenos ekspertizę.

41. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį, šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs (CPK 90 straipsnio 3 dalis).

42. Ginčijamos laidavimo sutarties atsakovo parašo tikrumui nustatyti apeliantas buvo pateikęs prašymą skirti rašysenos ekspertizę. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovui nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, be kita ko, pateikė prašymą skirti rašysenos teismo ekspertizę siekiant nustatyti 2018 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties autorystę, parašų tikrumą, tačiau nėra pateikęs duomenų apie užstato sumokėjimą. 2020 m. gruodžio 2 d. pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo apeliantas pažymėjo, jog ekspertizės kaina neturėtų viršyti 250–600 Eur, priklausomai nuo sudėtingumo. Nurodė, kad yra bedarbis, šiuo metu neturi pinigų apmokėti ekspertizės išlaidas. Apeliantas 2020 m. gruodžio 8 d. pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo ir ekspertizės skyrimo prašė įvertinti aplinkybę, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti už ekspertizę, ir paskirti rašysenos ekspertizę teismo iniciatyva. Nurodė, kad atsakovas neturi santaupų, turto ir pajamų, iš kurių galėtų sumokėti užstatą už ekspertizę. Tokios pačios pozicijos laikėsi teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 8 d., metu.

43. Pirmosios instancijos teismas apelianto argumentus dėl ekspertizės atsisakymo vertino kritiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas 2021 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą priteisti 1 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Kaip teisingai pastebėta ginčijamame sprendime, atsakovas nemokama teisine pagalba nesinaudojo, byloje jam atstovauja advokatas, vadinasi, finansinių lėšų turėjo(-i). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai jo prašymo skirti ekspertizę teismo iniciatyva netenkino.

44. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto teiginius, jog ginčijamą laidavimo sutartį galbūt už jį pasirašė trečiasis asmuo N. A., nurodė, kad apeliantas buvo kreipęsis į prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt padaryto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 2020 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštas patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, negavus duomenų, kad buvo padarytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

45. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, jog tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad jis buvo įdarbintas ir realiai pradėjo dirbti, reikšminga tuo, kad protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo nepradės vykdyti vadovo pareigų, kol su juo nebus suderintos būtinosios darbo sąlygos. Tai svarbu nustatant aplinkybę, ar tikėtinumo prasme apeliantas turėjo interesą ir galėjo pasirašyti 2018 m. spalio 1 d. Kliento sutartį ir 2018 m. spalio 1 d. Laidavimo sutartį.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog vien tai, kad apeliantas teismui pateikė nepasirašytą darbo sutartį ir tik civilinės bylos metu pradėjo kelti klausimą dėl šios sutarties nepasirašymo, negali būti laikoma pakankamu įrodymu pritarti tokiai pozicijai. Apeliantui yra paranku pateikti nepasirašytą darbo sutartį, o kadangi bendrovė yra likviduota, ieškovė šiais dokumentais nedisponuoja. Paaiškina, kad sudarius darbo sutartį bendrovė apie šiuos darbo santykius pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondui. Teigia, jog apeliantas, ne tik buvo sudaręs darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) tačiau ir gavo darbo užmokestį už vykdytas funkcijas, tai matyti iš apelianto į bylą pateiktos pažymos apie jo valstybinį socialinį draudimą. Apdairus ir rūpestingas asmuo, gaunantis pajamas, kurių pagrindo jis nežino, turėtų kreiptis į šias sumas mokantį asmenį ar Valstybinio socialinio draudimo fondą siekdamas išsiaiškinti, kodėl jam yra mokamas darbo užmokestis, tačiau tokių ar panašių veiksmų apeliantas neatliko.

47. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

48. Apelianto atstovas teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 8 d., metu nurodė, kad preliminarūs sutartiniai santykiai susiformavo. Buvo susitarta dėl darbo užmokesčio ir kad bus pasirašyta darbo sutartis, tačiau galutinis etapas, kuris formalizuoja darbo santykių pradžią, – rašytinė darbo sutartis – pasirašyta nebuvo. Nors apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo paskirtas pagal akcininko sprendimą, bet darbo sutarties nepasirašė (2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 41 sek. – 51 min. 30 sek.). Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 8 d., metu apeliantas nurodė, kad 2018 m. jis kartu su N. A. dirbo statybos darbus. N. A. apeliantui pasiūlė darbą. Apeliantas iš pradžių dirbo vidaus apdailos pagalbiniu darbuotoju. Vėliau dirbant objektuose N. A. apeliantui pasiūlė darbą įmonės vadovu, teigė, kad jam nieko nereikės daryti, tai tik formalumas, ir pažadėjo piniginį atlygį. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, po 3 mėnesių, nesulaukęs atlyginimo už vidaus apdailą ir vadovo pareigas, apeliantas pateikė prašymą atleisti iš darbo ir iš pareigų. Vėliau apeliantui su N. A. susisiekti nepavyko. Tuomet apeliantas nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) pranešti buhalterei apie išėjimą iš darbo, kadangi jis įmonėje nebedirbo, tačiau buvo įdarbintas vadovu. Po mėnesio paskambinęs N. A. apeliantui pranešė, kad jį atleis iš darbo už pravaikštas. Po kažkurio laiko apeliantas išvyko į (duomenys neskelbtini), o jo motinos adresu atėjo teismo procesiniai dokumentai, su kuriais susipažino tik grįžęs. Susipažinęs su dokumentais nusprendė kreiptis teisinės pagalbos (2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 40 sek. – 39 min. 13 sek.). Apeliantas 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis, kaip įmonės vadovas, buvo nuvykęs su N. A. į Registrų centrą pasirašyti dokumentų (2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 00 sek. – 50 min. 19 sek.). Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas žinojo ir suprato, jog jį su UAB (duomenys neskelbtini) sieja darbo santykiai.

49. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ginčijama Laidavimo sutartis pasirašyta V. I. (atsakovo) vardu kaip fizinio asmens asmeniškai. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Kliento sutarties, kurią UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė vadovas V. I., (ne)teisėtumo, atsakovas tvirtino, kad nepasirašė sutarties, kuria jis laidavo už Kliento sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad tam, jog fizinis asmuo prisiimtų laidavimo įsipareigojimą už juridinio asmens prievoles, nereikalaujama, jog fizinis asmuo būtų tam tikru būdu susijęs su juridiniu asmeniu. Esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto argumentai dėl to, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

51. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, ginčo laidavimo sutartyje nurodyta sutarties sudarymo vieta – Vilnius. Ieškovės buveinės adresas, nurodytas Juridinių asmenų registre, yra (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutarčių forma yra standartizuota, tuo tarpu sutartys pasirašomos ieškovo padaliniuose. Ieškovė turi padalinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. G., kaip (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas, pasirašė Kliento sutartį ir ginčo sutartį. A. G. patvirtino, kad sutartys paprastai pasirašomos padaliniuose, tačiau retais atvejais, pagal kliento pageidavimą, sutartys gali būti pasirašomos ir objektuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju sutarties pasirašymo aplinkybės nėra visiškai aiškios.

52. Analizuojant apelianto į bylą pateiktus mobiliojo ryšio GPS duomenis apie judėjimo maršrutą, matyti, kad pirmieji įrašai yra 11.03 val., o nuo 14.35 val. iki 16.19 val. iš viso nėra jokių įrašų apie maršrutą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad būtent apeliantas judėjo pateiktais maršrutais, nėra. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, apeliantas neginčija, kad pasirašė Kliento sutartį, todėl manytina, kad apeliantas tą pačią dieną galėjo pasirašyti ir ginčo laidavimo sutartį. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas tą dieną faktiškai negalėjo pasirašyti sutarties.

54. Pagal CK 6.78 straipsnio nuostatas, laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

55. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

56. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog laidavimo sutarties 1.2 punkte nėra detaliai konkretizuota nuomos sutartis (data ir/ar numeris), už kurioje numatytų skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) prievolių tinkamą įvykdymą laiduoja laiduotojas. Kaip matyti iš Laidavimo sutarties 1.3 punkto, skolininko prievolės apibrėžtos kaip visi nuomos sutartyje numatyti įrangos tiekimai, mokėjimai (kainos bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų sumokėjimas, delspinigiai (jeigu jie bus), nuostoliai ir kiti mokėjimai), kuriuos privalo sumokėti skolininkas. Laidavimo sutarties baigiamosiose nuostatose nurodyta, kad laiduotojas patvirtina, jog susipažino su nuomos sutartimi (Laidavimo sutarties 5.1 punktas). Šios sutarties 5.2 punkte numatyta, jog šalims yra žinomos ir suprantamos visos prievolių sąlygos, įskaitant skolininko esamus ir būsimus įsipareigojimus ir jų tinkamumą nustatančias sąlygas. Laidavimo sutarties 5.3 punkte įtvirtinta, kad šalys prieš sudarydamos šią sutartį ir sutarties sudarymo metu teisingai supranta ir vertina šios sutarties faktus, sandorio esmę, jo dalyką ir kitas esmines sąlygas ir neturi abejonių dėl kitos sandorio šalies civilinio statuso, žino ir supranta tikrąją reikalų padėtį. Kiekviena šios sutarties nuostata buvo individualiai aptarta, ir šalys neturi jokių abejonių dėl sutarties ir kiekvienos jos nuostatos atskirai reikšmės ir taikymo (Laidavimo sutarties 5.4 punktas). Kiekviena šalis turi visus įgaliojimus ir įgalinimus ir teises sudaryti šią sutartį ir vykdyti visus ja prisiimtus įsipareigojimus (Laidavimo sutarties 5.5 punktas).

57. Ieškovė nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik viena pagrindinė sutartis, kurios pagrindu buvo sudaromi priėmimo–perdavimo aktai, o vėliau išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad be 2018 m. spalio 1 d. Kliento sutarties tarp ieškovės ir skolininko būtų buvę sudaryta daugiau sutarčių; priėmimo–perdavimo aktuose, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas tas pats „pirkėjo“ numeris – (duomenys neskelbtini), t. y., 2018 m. spalio 1 d. sudarytos Kliento sutarties numeris. Byloje teismo taip pat nustatyta, kad užsakymus teikdavo ir įrangą pasiimdavo trečiasis asmuo N. A., pastarasis yra atlikęs ir atsiskaitymus. Minėta, kad jis buvo Kliento sutarties priede Nr. 1 įvardytas kaip įmonės įgaliotas asmuo. Ieškovė nurodė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais arba banko kortele, į bylą pateikė kvitus. Nors kvituose prie grafos „nuomos sutartis“ nurodytas ne Kliento sutarties numeris, tačiau, kaip matyti kvituose, pirkėjo kodas yra (duomenys neskelbtini) (Kliento sutarties numeris), o prie grafos „nuomos sutartis“ įrašytas priėmimo–perdavimo akto numeris, kuris prasideda raidėmis „SUT“. Atlikti mokėjimai pagal kvitus iš esmės atsispindi ieškovo pateiktuose kliento balansuose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog Laidavimo sutartis sudaryta tą pačią dieną kaip ir Kliento sutartis, todėl atsakovas turėjo suprasti, už kokią skolininkės prievolę laiduoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo numatyti, kokios pasekmės jam kils pagrindinei skolininkei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o jeigu to nesuprato, tai, prieš pasirašydamas Laidavimo sutartį, turėjo kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sutiktina su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog atsakovo argumentai, kad laidavimo sutartimi nebuvo laiduojama už ieškiniuose nurodytų prievolių vykdymą, laikytini nepagrįstais.

58. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimą, taip pat nesutinka su Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dydžiu. Apeliantas teigia, kad pareikštu ieškiniu (ieškiniais) reikalaujama suma yra mažesnė, ir tai patvirtino liudytojas N. A..

59. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų kilti pagrįstai abejonei dėl mažesnio įsiskolinimo dydžio. Ieškovė, vykdydama teismo pasiūlymą, pateikė visus kvitus, išrašytus UAB (duomenys neskelbtini) jai atsiskaičius grynaisiais pinigais. Kvituose nurodytas kliento numeris ir priėmimo–perdavimo akto numeriai. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad N. A. teisme patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas ieškovei yra mažesnis. Minėtas liudytojas tik patvirtino faktą, dėl kurio nebuvo ginčo byloje, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitant grynaisiais, buvo išrašomi kvitai. Iš ieškovės pateiktų kvitų ir UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymų balanso matyti, kad sumos sutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė prašo didesnės sumos nei realus bendrovės įsiskolinimas.

60. Pažymėtina, jog iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

61. Kaip matyti iš bylos duomenų, laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (Laidavimo sutarties 3.1.1. punktas). Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp kurių (duomenys neskelbtini), Vilniaus filialo reikalavimai: 2 795,75 Eur skola, 92,14 Eur netesybos ir kt., iš viso 2 887,89 Eur. Antstolės V. D. pareiškime dėl kreditinių reikalavimų nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola išieškotojui (duomenys neskelbtini), Vilniaus filialas, yra 142,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, 24,06 Eur delspinigiai (skola), 2 653,70 Eur skola, 68,08 Eur palūkanos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, be kita ko, nutarė palikti galioti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, patvirtintą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi.

62. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti 2 653,70 Eur skolos ir 63,56 Eur palūkanų. Skolos dydį grindė pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, detalizacija (kliento balansais). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, ieškovės reikalavimą tenkino, konstatuodamas, jog atsakovas turi pareigą atsiskaityti ieškovei tokia pačia apimtimi kaip ir pagrindinė skolininkė UAB (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių vertinti priešingai.

63. Savo teisių pažeidimą pirmosios instancijos teisme apeliantas grindžia ir tuo, kad 2021 m. kovo 8 d. teismas nors ir tenkino atsakovo prašymą kaip liudytoją apklausti N. R., tačiau teismo posėdžio metu nepagristai šio asmens per ZOOM programą neapklausė dėl techninių kliūčių, nes nepavyko liudytojui įjungti mikrofono.

64. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. apelianto atstovas pateikė prašymą 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje kaip liudytoją byloje per ZOOM programą apklausti N. R.. Nurodė, jog iš šio liudytojo paaiškinimų galima nuspręsti, kad už įrankių nuomą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau ar gautas grynaisiais pinigų sumas (duomenys neskelbtini), įtraukė į apskaitą, jis atsakyti negali. Taip pat nurodė, kad liudytojo paaiškinimai šioje byloje yra reikšmingi, nes gali padėti nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su Kliento sutarties pasirašymu, vykdymu, sąskaitų išrašymu ir sąskaitų apmokėjimu, paaiškės asmenys, kuriems buvo perduodami grynieji pinigai ir pagal kokius dokumentus ar be dokumentų. Bylą nagrinėjantis teisėjas 2021 m. kovo 10 d. rezoliucija minėtą prašymą tenkino. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. balandžio 19 d., metu minėto liudytojo dėl techninių kliūčių apklausti nepavyko (teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 55 sek. – 36 min. 55 sek.). Teismas, išklausęs šalis ir jų atstovus, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pereiti prie baigiamųjų kalbų (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 27 sek. – 48 min. 59 sek.). Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl objektyvių priežasčių negalėjęs liudytojo apklausti, nepadarė esminių CPK teisės normų pažeidimų.

65. Be to, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog iš pirmiau nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad N. R. paaiškinimai nedarytų jokios įtakos bylos baigčiai – ieškovė į bylą pateikė atsiskaitymo dokumentus, bankroto byloje yra patvirtintas būtent toks įsiskolinimo dydis. Atsižvelgiant į tai, jog pirmiau aptarto apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

66. Apelianto teigimu, byloje yra ir kiti reikšmingi duomenys, pagal kuriuos laidavimas yra pasibaigęs, todėl skola iš apelianto negali būti priteista. Ieškovė praleido 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos, kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pasibaigus šiam terminui laidavimas buvo pasibaigęs. Ieškovė ieškinį pareiškė po to, kai buvo priimta teismo nutartis dėl UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto vertinimu.

67. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai.

68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; kt.).

69. Laidavimo sutarties, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir apelianto, 5.7 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, o tai suponuoja išvadą, kad šalys šia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl jie šiuo atveju netaikytini. Minėta Laidavimo sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant sutartį apeliantui turėjo būti aiški ir suprantama Laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis ir terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo.

70. Pažymėtina, jog bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda teisinis pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi įmonės bankroto byla yra laikoma baigta, kai yra priimamas sprendimas dėl jos pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

71. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).

72. Byloje nustatyta, kad sprendimas, kuriuo pagrindinės skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia, buvo priimtas 2020 m. balandžio 21 d. (įsiteisėjo 2020 m. gegužės 22 d.). Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) išregistruota 2020 m. birželio 10 d. Ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2020 m. vasario 13 d. (kitas pareiškimas pateiktas 2020 m. balandžio 17 d.), t. y. iki minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis minėta teismų praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo laikyti prievolę pasibaigusia, todėl nustačiusi, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo jai įstatymo suteiktomis teisėmis, teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

73. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma tenkinti atsakovo prašymą skirti ieškovei vieno tūkstančio eurų baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant (skiriant) atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kasacinio teismo suformuota praktika, atmetė minėtą apelianto prašymą, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta.

74. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

75. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

78. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

79. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. I. (V. I.) ieškovei (duomenys neskelbtini), veikiančiai per (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.