- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-1708-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02173-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovą pažeidus jo garbę ir orumą, priteisti ieškovui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškovas nurodė, kad jis – Lietuvos diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. Nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. ieškovas buvo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku. Gindama ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos narių teises, profesinė sąjunga kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetus, kurie svarstė tikėtinus lygių galimybių pažeidimus Užsienio reikalų ministerijoje. Atsakovas, Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius, 2020 m. kovo 4 d. išsiuntė elektroninį laišką, siųstu adresatams – adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. paskleidė didesniam nei 1 000 ministerijos darbuotojų ir tarnautojų skaičiui tokius teiginius: „<...> pastaruosius du mėnesius ministerijos profsąjungos pirmininkas R. K. įnirtingai svaidosi kaltinimais mano atžvilgiu, grasina ir reikalauja atsiprašymo <...>; „<...> Vietoj to, kad teiktųsi su manimi pasikalbėti R. K. parašė raštą Ministrui kaltindamas mane nebūtais dalykais ir reikalaudamas „visus su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus pateikti raštu man, profesinės sąjungos pirmininkui“ <...>. Taip ir padariau <...>. Atsakymo vėl nesulaukiau. Sekė nauja purvo dozė, šį kartą Ministrui ir užsienio reikalų komiteto pirmininkui <...>“. Ieškovas nurodė, kad šie teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą, formuoja neigiamą bendradarbių nuomonę apie jį ir taip daro jam neturtinę žalą. Atsakovo paskleisti teiginiai konstatuojamojo pobūdžio. Šiais teiginiais dėstomi faktai visuomenei pateikiami kaip objektyviai egzistuojančios ir vienareikšmiškai suprantamos žinios, neva ieškovas atliko neteisėtas veikas, t. y. grasina atsakovui, jį šmeižia, kaltina nebūtais dalykais. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, purvais drabstyti (mėtyti, apmesti, apdrėbti) reiškia šmeižti. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas paskleidė purvo dozę, nurodo ieškovą jį apšmeižus. Nurodyti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, diskredituoja jį, kaip diplomatinėje tarnyboje svarbias pareigas einantį asmenį prieš bendradarbius, nepagrįstai skatina tarnybos kolegas nepasitikėti ieškovu, kaip pareigūnu. Atsakovo paskleisti teiginiai – neigiamas, nepadorus ieškovo įvertinimas, žeminantis ieškovą prieš bendradarbius, jo prestižo paniekinimas. Atsakovas suprato, 2020 m. kovo 4 d. elektroniniais laiškais sprendė klausimus, susijusius su ministerijos profesine sąjunga, ir siekė melagingą informaciją paskleisti ieškovo kolegoms, nes adresatais pasirinko oficialius elektroninio pašto adresus bei identifikavo ieškovą kaip profesinės sąjungos pirmininką. Atsakovas pasirinko neetišką ir teisės aktams prieštaraujančią veikimo formą, kuri sukėlė psichologinį diskomfortą, viešą pažeminimą. Atsakovas nesilaikė pareigos viešai neteikti išankstinio atliekamų tyrimų ir skundų bei pareiškimų nagrinėjimo išvadų vertinimo. Atsakovas, paskelbdamas teiginius, pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei principą, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; atsakomybės principą, pagal kurį valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; bei pavyzdingumo principą, pagal kurį diplomatas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas; nešališkumo principą, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Ieškovas, kaip Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos pirmininkas, veikė kaip šio juridinio asmens vadovas, todėl atsakovo teiginiai apie ieškovą negalėjo būti paskleisti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams ir tarnautojams, nes nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pateikti viešą Užsienio reikalų ministerijos generalinio inspektoriaus ataskaitą apie Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Užsienio reikalų ministerijos santykius ar ieškovo vertinimą. Atsakovo elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nes nėra sąlygų atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kilti. Atsakovo laiške pateikta tikrovę atitinkanti informacija, išdėstyta turint pozityvų tikslą – norint išryškinti ieškovo ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti tam, kad nebūtų klaidinami ministerijos darbuotojai tiek dėl Generalinės inspekcijos ir atsakovo veiklos teisėtumo, tiek dėl neigiamo ir principingo ministerijos požiūrio į profesinės sąjungos darbuotojų galimą diskriminaciją. Ieškovas ir atsakovas – valstybės tarnautojai, kuriems taikomi griežtesni kritikos kriterijai, negu kitiems privatiems asmenims. Tai, kad ieškovui nepriimtina jo elgesio kritika, išsakoma ne tik asmeniškai, bet taip pat ir informuojant Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, savaime nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo garbė ir orumas galėtų būti pažeisti tik tuomet, jeigu atsakovas būtų paskleidęs faktiškai neteisingą informaciją, arba tą informaciją būtų paskleidęs tokiu būdu, kuris akivaizdžiai žemintų ar menkintų ieškovo orumą. Ieškovas klaidingai interpretuoja atsakovo laiško turinį ir ignoruoja Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamą frazės „drabstyti purvais“ reikšmę, t. y. „apkalbėti“ (skleisti apie kitus piktas kalbas). Ieškovas sąmoningai ir tęstinai teikė klaidinančią informaciją ministerijos vadovybei bei darbuotojams, sąmoningai nepagrįstai kaltino atsakovą pažeidžiant teisės aktus. Užsienio reikalų ministerijos profesinės sąjungos valdybos narė L. Š., dalyvavusi 2019 m. gruodžio 19 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, teigė, kad profesinės sąjungos nariai jaučia spaudimą, patiria trikdžius, yra gąsdinami ir diskriminuojami. Kadangi posėdyje pateikta informacija nekonkreti ir nepakankama siūlyti pradėti tyrimus dėl galimų tarnybinių nusižengimų, nukreiptų prieš profesinės sąjungos narius, atsakovas siekė surinkti daugiau informacijos dėl galimos diskriminacijos, nukreiptos prieš profesinę sąjungą ar jos narius. Ieškovas 2020 m. sausio 9 d. rašte ministrui apkaltino atsakovą neteisėtais veiksmais, įvardytais kaip „neteisėtas kišimasis į profesinės sąjungos veiklą“. Atsakovas, susipažinęs su šiuo raštu, 2020 m. sausio 16 d. išsiuntė ieškovui raštą, kuriame paaiškino Generalinės inspekcijos siekius, o būtent, kad atsakovas, vykdydamas tarnybines funkcijas, norėjo ir tebenori gauti informaciją, kas, kaip ir kada diskriminavo ar diskriminuoja profesinę sąjungą, nes, profesinę sąjungą diskriminuojantys asmenys pažeidžia teisės aktus. Ieškovas nepateikė informacijos. jis 2020 m. sausio 27 d. išsiuntė naują raštą ministrui ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, sąmoningai neinformuodamas apie jį atsakovo. Ieškovas rašte nurodė „neteisėtus URM generalinio inspektoriaus veiksmus“, iškraipė Generalinės inspekcijos pozicija, pasirinko išgalvotų teiginių ir veiksmų. Atsakovas, 2020 m. vasario 14 d. atsitiktinai sutikęs ieškovą, paklausė, kada galima tikėtis atsakymo į Generalinės inspekcijos raštą. Ieškovas aptakiai pareiškė, kad profesinė sąjunga jau atsakė ir tą pačią dieną atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu raštu. Ieškovas 2020 m. vasario 19 d. ministerijos informacinėje sistemoje „KURMIS“ (skyrelyje „Profesinės sąjungos veikla“) patalpino informacinį pranešimą pavadinimu „Dėl neteisėtų generalinio inspektoriaus veiksmų“ ir prisegė tą patį 2020 m. sausio 27 d. raštą. Visi ministerijos darbuotojai turi prieigą prie sistemos „KURMIS“, t. y. šis raštas išplatintas 1 000 darbuotojų diplomatinėse atstovybėse ir ministerijoje. 2020 m. vasario 26 d. Generalinė inspekcija raštu informavo ministrą, ministerijos kanclerį ir ieškovą, kad „Generalinė inspekcija negali ir neturi pagrindo inicijuoti atitinkamą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą“. Ieškovas 2020 m. kovo 3 d. išsiuntė laišką visiems diplomatinės tarnybos darbuotojams (apie 1 000 adresatų), jame dar kartą kaltino atsakovą neteisėtais veiksmais, nekompetencija, neprofesionalumu, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimu. Ieškovas, teikdamas informaciją, antrą kartą įtraukė visus ministerijos darbuotojus. Dėl to atsakovas 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku informavo visus ministerijos darbuotojus apie situaciją, pateikdamas visą turimą susirašinėjimą bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovas, kaltindamas atsakovą neteisėtais veiksmais, nekompetencija, neprofesionalumu ir kt., jį apkalba (skleidžia apie jį piktas kalbas), panaudodamas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamą sinonimą – „drabsto purvais“ arba tiksliau – „sekė nauja purvo dozė“. Šį laišką atsakovas parašė, siekdamas: 1) neklaidinti ministerijos darbuotojų dėl „persekiojamos“ profesinės sąjungos; 2) informuoti visus ministerijos darbuotojus, kad nei atsakovas, nei Generalinė inspekcija jokių neteisėtų veiksmų neatlieka; 3) sukritikuoti ieškovo elgesį ir pabrėžti, kad melagingos informacijos viešas teikimas yra smerktinas. Viešą bendravimo formą pasirinko ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius, parašė ir išsiuntė 2020 m. kovo 4 d. elektroninį laišką apie 1 000 ministerijos darbuotojų – bendrais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laiške rašoma apie ieškovo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, veiksmus. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra dvi pirmos CK 2.24 straipsnyje nustatytos garbės ir orumo gynimo sąlygos.
Atsiliepimas
6. Atsakovo 2020 m. kovo 4 d. elektroniniame laiške nurodyti ir dideliam asmenų kiekiui paskleisti (išsiųsti) ginčo teiginiai (duomenys) laikytini žinia, pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktiką. Ginčo informacija yra – konstatuojamojo pobūdžio, pateikta kaip objektyviai esanti informacija (faktai). Atsakovo paskleistai informacijai taikytas tiesos kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovas nepaneigė paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys atitinka tikrovę. Teismas sprendė, kad atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Ieškovo, kaip ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, 2020 m. sausio 27 d. (ir 2020 m. sausio 9 d.) raštas „Dėl neteisėtų URM generalinio inspektoriaus veiksmų“, 2020 m. kovo 3 d. elektroninis laiškas „URM profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“, pasirašytas URM profesinės sąjungos valdybos, nepatvirtina atsakovo elektroniniame laiške išdėstytos informacijos tikrumo, teisingumo (t. y. ieškovo grasinimo atsakovui ir kitų faktų). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo 3 d. elektroninį laišką pasirašė ne ieškovas, bet profesinės sąjungos valdyba, kurią tuo metu sudarė trys nariai. Ginčo elektroniniame laiške rašoma apie ieškovo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, veiksmus.
8. Teismas įvertino tai, kad atsakovo paskleista informacija nemaloni, pateikta naudojant vaizdingus (ir ieškovui nepriimtinus) išsireiškimus. Atsakovo paskleista informacija nėra tendencingai nukreipta į siekį paniekinti ar užgauliai pažeminti ieškovą. Šių veiksmų negalima laikyti agresyvia ieškovo ataka. Byloje nenustatyti kiti atsakovo ketinimai, išskyrus tikslą informuoti – pateikti savo atitinkamą situacijos vertinimą konkretiems adresatams, t. y. atsakymą (reakciją) į ieškovo bei jo vadovaujamos profesinės sąjungos (jos valdybos) taip pat viešai, iš esmės tiems patiems adresatams pateiktus raštus (elektroninius laiškus), kuriuose aptarti atsakovo, kaip generalinio inspektoriaus, veiksmai, netgi įvertinus, kad tai padaryta nemaloniu ieškovui būdu.
9. Atsakovo paskleista informacija nežemino ieškovo garbės ir autoriteto. Tą netiesiogiai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas 2020 m. gruodžio 28 d. (jau po ginčo elektroninio laiško) užsienio reikalų ministro įsakymu buvo apdovanotas medaliu už ilgametį pasiaukojamą darbą.
10. Teismas sprendė, kad, nesant įstatyme nustatytų sąlygų viseto, negali būti ieškovo reikalaujamu būdu ginami jo asmeniniai neturtiniai interesai – garbė ir orumas, taip pat nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą (įžeidė ieškovą), t. y. pareiškė ieškinį dėl pripažinimo (lot. actiones sine condemnatione), bet ne reikalavimą ginti asmens garbę ir orumą, reikalaujant paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius teiginius pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Ieškovas neprašė paneigti paskleistų duomenų, bet prašė atlyginti neturtinę žalą pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį. Teismas neįvertino atsakovo veiksmų CK 6.263 straipsnio 1 dalies aspektu, nepasisakė dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, ar jo veiksmai galėjo įžeisti ieškovą. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pritaikydamas CK 2.24 straipsnio 1 dalį vietoje CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies, 30 straipsnio 2 dalies, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas.
11.2. Įžeidimas, kaip nusikalstama veika, dekriminalizuota, todėl ieškovas negali ginti savo teisių baudžiamosios teisės priemonėmis. Esant įžeidimui nevertintinas tiesos kriterijus, pakanka, kad neigiamo, užgaulaus atsiliepimo apie nukentėjusįjį ar jo savybes. Įžeisti galima net išreiškiant nuomonę. Esant įžeidimui netaikytinas CK 2.24 straipsnis, nes jis skirtas ginti žmogaus garbę ir orumą nuo šmeižto. Įžeidimas yra deliktas, dėl kurio žalos patyręs asmuo gali reikalauti pripažinti padarytu garbės ir orumo pažeidimą, žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.3.Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingus faktus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyti kiti atsakovo ketinimai, išskyrus tikslą informuoti – pateikti savo atitinkamos situacijos vertinimą, atitinkamiems adresatams, t. y. atsakymą (reakciją) į ieškovo bei jo vadovaujamos profesinės sąjungos (jos valdybos) taip pat viešai, iš esmės tiems patiems adresatams pateiktus raštus (elektroninius laiškus), kuriuose aptariami atsakovo, kaip generalinio inspektoriaus, atitinkami veiksmai, netgi įvertinus, kad tai padaryta nemaloniu ieškovui būdu. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas turėjo kitą tikslą, t. y. nutildyti ieškovą, kuo daugiau asmenų paskleisti neigiamą ieškovo, bet ne situacijos vertinimą.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo paskleista informacija negalėjo žeminti, ieškovo garbės ir autoriteto. Tą netiesiogiai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas 2020 m. gruodžio 28 d. (jau po ginčo elektroninio laiško) užsienio reikalų ministro įsakymu buvo apdovanotas medaliu už ilgametį pasiaukojamą darbą. Tai, kad ieškovas apdovanotas, nepatvirtina, jog atsakovo paskleista informacija nebuvo jam užgauli ir jo asmeniškai nepažemino, ypatingai viešai prieš diplomatinės tarnybos bendradarbius. Teismas neanalizavo, ar informacija užgavo ieškovą ir dėl to jis patyrė neturtinės žalos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip generalinis inspektorius, 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku atsakė į viešai paskelbtus ieškovo 2020 m. sausio 9 ir 27 d. raštus bei 2020 m. kovo 3 d. elektroninį laišką „URM profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“ apie atsakovą. Atsakovo paskleista informacija nors nemaloni, pateikta naudojant vaizdingus (ir ieškovui nepriimtinus) išsireiškimus, bet jo veiksmai, ne tendencingai nukreipti į siekį paniekinti ar užgauliai pažeminti ieškovą. Šių veiksmų negalima laikyti agresyvia ieškovo ataka. Byloje nenustatyti kiti atsakovo ketinimai, tik tikslas informuoti, pateikti situacijos vertinimą atitinkamiems adresatams, t.y. atsakymą (reakciją) į ieškovo bei jo vadovaujamos profesinės sąjungos (jos valdybos) taip pat viešai, tiems patiems adresatams pateiktus raštus (elektroninius laiškus), kuriuose aptarti atsakovo, kaip generalinio inspektoriaus, atitinkami veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
13. Byloje kilo šalių ginčas dėl paskleistos informacijos apie ieškovą vertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
14. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Ieškovas dirba Užsienio reikalų ministerijoje nuo 1994 m. rugsėjo 12 d. Prezidento 2008 m. sausio 28 d. dekretu ieškovui suteiktas nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas. Ieškovas nuo 2014 m. spalio 29 d. eina ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas. Ieškovas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. vadovavo Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinei sąjungai. Atsakovas nurodytu laikotarpiu dirbo Užsienio reikalų ministerijos generaliniu inspektoriumi.
16. Į bylą pateiktas ieškovo, kaip ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, 2020 m. sausio 9 d. raštas „Dėl neteisėtų URM generalinio inspektoriaus veiksmų“, adresuotas Lietuvos užsienio reikalų ministrui, 2020 m. sausio 27 d. raštas „Dėl neteisėtų URM generalinio inspektoriaus veiksmų“, adresuotas užsienio reikalų ministrui bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui. Pastarasis raštas patalpintas sistemoje „KURMIS“, t. y. paviešintas visiems Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams.
17. Ministerijos profesinės sąjungos valdyba 2020 m. kovo 3 d. išsiuntė visiems ministerijos darbuotojams bei diplomatinių atstovybių darbuotojams elektroninį laišką „URM profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“. Laiške rašoma apie generalinio inspektoriaus veiksmus.
18. Atsakovas, kaip generalinis inspektorius, 2020 m. kovo 4 d. 13.48 val. iš savo darbo elektroninio pašto (duomeny neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Dėl profsąjungos grasinimų“ bendrais elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. apie 1 000 ministerijos darbuotojų.
19. Ieškovas teigia, kad jo garbę ir orumą pažeidė šie elektroninio laiško teiginiai: „<...> pastaruosius du mėnesius ministerijos profsąjungos pirmininkas R. K. įnirtingai svaidosi kaltinimais mano atžvilgiu, grasina ir reikalauja atsiprašymo<...>; „<...> Vietoj to, kad teiktųsi su manimi pasikalbėti R. K. parašė raštą Ministrui kaltindamas mane nebūtais dalykais ir reikalaudamas „visus su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus pateikti raštu man, profesinės sąjungos pirmininkui“ <...>. Taip ir padariau <...>. Atsakymo vėl nesulaukiau. Sekė nauja purvo dozė, šį kartą Ministrui ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui <...>“.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
20. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo pagal CK 2.24 straipsnį, nes, jo nuomone, atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį.
21. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis).
22. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).
23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
24. Ieškovas teisingai nurodo, kad įžeidimas, kaip nusikalstama veika, 2015 m. liepos 10 d. dekriminalizuota, todėl apeliantas negali ginti savo teisių baudžiamosios teisės priemonėmis. Akcentuotina tai, kad dekriminalizuodamas įžeidimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatymų leidėjas vertino galiojantį teisinį reguliavimą ir asmenų galimybes ginti savo teises kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. civilinio proceso tvarka. Seimui 2015 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, inicijuotas CK 2.24 straipsnio pakeitimas.
25. Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad nepaisant baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą panaikinimo, asmens viešas ar neviešas pažeminimas išlieka deliktu, t. y. priešingu teisei veiksmu, kuriuo yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas (CK 2.24 straipsnis). Galiojant BK 155 straipsniui, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą, asmuo galėjo reikalauti jam įžeidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Dekriminalizavus įžeidimą neliko tokios galimybės. Pagal tuo metu galiojusią CK 2.24 straipsnio formuluotę, buvo nustatyta civilinė atsakomybė dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau expressis verbis nebuvo nustatytos asmens teisės reikalauti atlyginti jam viešu ar neviešu įžeidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Įstatymų leidėjas, panaikinęs baudžiamąją atsakomybę už BK 155 straipsnyje nustatytą veiką (įžeidimą), pakeitė CK 2.24 straipsnio nuostatas, įtvirtindamas asmeniui teisę reikalauti įžeidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad CK 2.24 straipsnis netaikomas įžeidimui. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatytas specifinis civilinių teisių gynimo būdas, skirtas ginti žmogaus garbę ir orumą ne tik nuo šmeižto. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, kai kitas asmuo jį įžeidė, gali ginti savo teises civiline teisena pagal CK 2.24 straipsnį, o generalinio delikto institutas netaikomas (CK 6.263 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, teisingai kvalifikavo šalių ginčą ir taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas.
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
28. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
29. Viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2020 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į ministrą, nurodydamas, kad atsakovas kvietėsi atskirus ministerijos profesinės sąjungos valdybos narius į pokalbius, reikalavo pateikti paaiškinimus apie aplinkybes, susijusias su jų naryste profesinėje sąjungoje. Ieškovas rašte prašė įspėti generalinį inspektorių, kad visi klausimai, susiję su profesinės sąjungos veikla, turi būti pateikiami raštu profesinės sąjungos pirmininkui. Atsakovas, kaip generalinis inspektorius, susipažinęs su ieškovės 2020 m. sausio 9 d. raštu, 2020 m. sausio 16 d. rašte nurodė, kad Generalinė inspekcija pripažįsta visas teisės aktuose numatytas profsąjungos, jos valdybos ir kitų narių teises, bet buvimas profesinės sąjungos nariu neatleidžia diplomatų, valstybės tarnautojų nuo pareigos laikytis tarnybinės etikos principų. Dėl to Generalinė inspekcija tirs visų darbuotojų galimus tarnybinės etikos pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, neatsižvelgdama į jų narystę profesinėje sąjungoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje profesinės sąjungos valdybos narė L. Š. teigė, kad profesinės sąjungos nariai jaučia spaudimą, patiria trikdžius, yra gąsdinami ir diskriminuojami. Dėl to Generalinė inspekcija siekė surinkti daugiau informacijos. Ieškovas, kaip profesinės sąjungos pirmininkas, 2020 m. sausio 27 d. rašte ministrui ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui nurodė, kad generalinis inspektorius neatsižvelgė į ieškovo prašymą pateikti jam klausimus, susijusius su profesinės sąjungos veikla, inspektoriaus teiginiai, kad L. Š. išsakė ne savo, bet profesinės sąjungos nuomonę, išgalvoti ir nepagrįsti. Generalinio inspektoriau prašymas perduoti visą profesinės sąjungos turimą informaciją dėl neteisėto spaudimo profesinės sąjungos nariams ar galimos diskriminacijos, kurią galbūt taiko jų vadovai, neteisėtas ir prieštarauja Lygių galimybių įstatymo nuostatoms. Dėl to profesinės sąjungos nariai neteiks informacijos generaliniam inspektoriui. Šis 2020 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime ministrui, ministerijos kancleriui ir ambasadoriui ypatingiems pavedimams (ieškovui) nurodė, kad Generalinė inspekcija, ministerijos kanclerio prašymu, siekė išsiaiškinti galimo ministerijos profesinės sąjungos narių persekiojimo ar diskriminavimo aplinkybes, kurias Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje nurodė L. Š., bet profesinės sąjungos nariai nepateikė jokios informacijos. Dėl to profesinės sąjungos reikalavimas, kad ministerija turi įrodyti, jog nebuvo neteisėtų veiksmų, kuriais daromas spaudimas profesinės sąjungos nariams ar jie diskriminuojami, nes priešingu atveju bus laikoma, kad šie veiksmai yra, prieštarauja teisės principams ir sveikam protui.
31. Ministerijos profesinės sąjungos valdyba 2020 m. kovo 3 d. laiške nurodė, kad, generaliniam inspektoriui nepateikus įrodymų, nepaneigtas faktas, kad profsąjungos nariai ar asmenys, siekiantys jais tapti, buvo diskriminuojami, patyrė spaudimą. Laiške apgailestaujama, kad generalinis inspektorius nesusipažinęs su teisės aktais, kuriuose reglamentuotas pranešimų apie diskriminaciją tyrimas, apkaltinęs profesinės sąjungos veiksmus kaip prieštaraujančius sveikam protui, pasielgė neprofesionaliai ir nekompetentingai. Ministerijos kancleris, neįsitikinęs generalinio inspektoriaus teiginių teisingumu ir pagrįstumu, apie 1 000 adresatų laišku išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją. Laiške pažymima, kad ieškovas 2020 m. sausio 9 d. raštu informavo ministrą apie generalinio inspektoriaus neteisėtus veiksmus, bet jį nagrinėjo pats generalinis inspektorius. Be to, profesinės sąjungos valdyba pareikalavo, kad atsakovas ir ministerijos kancleris viešai atsiprašytų profesinės sąjungos už tikrovės neatitinkančios ir profesinės sąjungos dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paskleidimą.
32. Atsakovas 2020 m. kovo 4 d. parašė elektroninį laišką, kuriame, ieškovo teigimu, vartojo jį įžeidžiančius terminus ir išsiuntė elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. apie 1 000 ministerijos darbuotojų.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, kaip ministerijos generalinis inspektorius, 2020 m. kovo 4 d. darbo metu iš savo tarnybinio elektroninio pašto išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo įvertino ieškovo, kaip ministerijos profesinės sąjungos pirmininko, veiksmus. Informacija paskleista maždaug 1 000 ministerijos darbuotojų. Įvertinus paskleistos informacijos turinį, jos paskleidimo laiką ir būdą (žinia paskleista darbo laiku, naudojant tarnybinio elektroninio pašto adresus), mastą, taip pat tai, kad ji paskleista tik ministerijos darbuotojams, darytina išvada, kad atsakovo paskleisti teiginiai yra viešai paskleista žinia. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokiai informacijai taikytinas tiesos kriterijus.
34. Ieškovas teigia, kad jo garbę ir orumą pažeidė elektroninio laiško teiginiai, jog „pastaruosius du mėnesius ministerijos profsąjungos pirmininkas R. K. įnirtingai svaidosi kaltinimais mano atžvilgiu, grasina ir reikalauja atsiprašymo<...>; „<...> Vietoj to, kad teiktųsi su manimi pasikalbėti R. K. parašė raštą Ministrui kaltindamas mane nebūtais dalykais ir reikalaudamas „visus su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus pateikti raštu man, profesinės sąjungos pirmininkui“ <...>. Taip ir padariau <...>. Atsakymo vėl nesulaukiau. Sekė nauja purvo dozė, šį kartą Ministrui ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui <...>“. Vertinant, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, būtina atsižvelgti į tai, kad nors elektroninis laiškas išsiųstas iš tarnybinio elektroninio pašto, atsakovas jį parašė buitiniu stiliumi, vartodamas terminus ne dalykine, bet šnekamąja, hiperbolizuota kalba.
35. Ieškovas 2020 m. sausio 9 d. rašte prašė įspėti atsakovą, kad visus, su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus teiktų ieškovui raštu. Be to, bus svarstomas klausimas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į profesinės sąjungos veiklą. Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. rašte nurodė, kad atsakovas neišgirdo jo prašymo raštu teikti jam klausimus, susijusius su profesine sąjunga, atsakovo teiginius dėl L. Š. pozicijos vertino kaip išgalvotus ir nepagrįstus, nurodė, kad profesinės sąjungos nariai neteiks atsakovui, kaip generaliniam inspektoriui duomenų. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, konstatuodamas, kad žinomai melagingos ar kitaip klaidinančios informacijos pateikimas Seimo Užsienio reikalų komitetui diskredituoja diplomato ar valstybės tarnautojo vardą. Profesinė sąjungos valdyba 2020 m. kovo 3 d. elektroniniame laiške, kuris išsiųstas tiems patiems asmenims, kaip ir atsakovo 2020 m. kovo 4 d. elektroninis laiškas, teigiama, kad ieškovas nesusipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų pranešimų dėl diskriminacijos tyrimą, teigiama, kad atsakovas pasielgė neprofesionaliai ir nekompetentingai, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, sumenkino profesinės sąjungos dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų raštų, 2020 m. kovo 3 d. elektroninio laiško turinį, daro išvadą, jog atsakovas įrodė, jog faktai ir duomenys atitinka tikrovę. Pavyzdžiui, ieškovas rašė, kad atsakovas neteisėtai kišosi į profesinės sąjungos veiklą, pasielgė neprofesionaliai ir nekompetentingai. Tai, kad atsakovas, atsakydamas į 2020 m. kovo 3 d. elektroninį laišką, kurį pasirašė, ne ieškovas, bet profesinės sąjungos valdyba, pasirinko ne dalykinės kalbos stilių, nereiškia, jog išsakė tikrovės neatitinkančius teiginius. Ieškovo nurodyti teiginiai hiperbolizuoti, t. y. ieškovas per du mėnesius kelis kartus nepagrįstai suabejojo atsakovo veiksmais ir kreipėsi dėl atsakovo veiksmų. Iš bylos aplinkybių konteksto matyti, kad atsakovas ieškovo ketinimus kreiptis į teismą įvardino kaip grasinimą, atsisakymą teikti informaciją, o ieškovo 2020 m. sausio 27 d. rašto turinį – „nauja purvo doze“, t. y. tikrovės neatitinkančia informacija.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių raštų turinį, jų argumentus, sprendžia, kad ieškovas ir atsakovas skirtingai vertina aplinkybes, profesinės sąjungos atstovės L. Š. viešai išsakytas Seimo Užsienio reikalų komiteto 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje. Atsakovas, kaip generalinis inspektorius, siekė atlikti tyrimą ministerijos kanclerio pavedimu, bet negalėjo to padaryti dėl informacijos stokos ir profesinės sąjungos nebendradarbiavimo. Atsakovo 2020 m. kovo 4 d. elektroninis laiškas išsiųstas kitą dieną, kai gautas profesinės sąjungos valdybos elektroninis laiškas. Abu laiškai išplatinti tiems patiems asmenis. Atsakovas laiške nurodė laiško tikslą – pareigą pasisakyti viešai, nes į konfliktą įtraukti visi ministerijos darbuotojai. Aptariamą viešo pasisakymo išraiškos formą pirmasis pasirinko pats ieškovas, o atsakovas ta pačia forma atsakė į ieškovo teiginius. Abi bylos šalys buvo vieši asmenys, todėl abu turėjo labiau toleruoti vienas kito pasisakymus viešai, visiems ministerijos darbuotojams prieinamu būdu.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nurodė, jog ministras nepavedė jam nagrinėti profesinės sąjungos kreipimosi ir šių klausimų jis nenagrinėjo, pripažino, jog tarnybinis susirašinėjimas – nevieša informacija, neturėjo pavedimo ir įgaliojimo atlikti tokius veiksmus, nepradėjo ir negalėjo atlikti tyrimo, nes būtų viršijęs savo įgaliojimus, jeigu būtų tyręs profesinės sąjungos veiksmus, neturėjo teisės siųsti Užsienio reikalų ministerijos vardu laiškų ar pranešimų ir Užsienio reikalų ministerijos vardu nieko nesiuntė, nesugebėjo nurodyti teismui teisės akto, kuris jam būtų suteikęs teisę išsiųsti 2020 m. kovo 4 d. elektroninį laišką daugiau negu 1000 adresatų, nepatvirtina atsakovo siekio neutralizuoti ieškovą dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Tai, kad atsakovas teisme nurodė, jog jo raštas pasiekė tikslą – ieškovas nustojo šmeižti atsakovą ir Generalinę inspekciją, patvirtina ne atsakovo siekį nutildyti ieškovą, bet siekį užbaigti kilusį šalių ginčą, paviešinant visas aplinkybes. Be to, ieškovas jau buvo paviešinęs dalį duomenų tiems patiems asmenims Atsakovo pasirinktas elektroninio laiško nedalykinis stilius nepaneigia faktinių aplinkybių, kad atsakovas, kanclerio pavedimu, siekė atlikti tyrimą, bet jo neatliko, nes ieškovas, kaip profesinės sąjungos pirmininkas, rašte nurodė, kad profesinės sąjungos nariai neteiks duomenų generaliniam inspektoriui. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad paskleista informacija nežemino ieškovo garbės ir orumo.
38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
41. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 263,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 29 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 29 d. sprendimą.