Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovą pažeidus ieškovo garbę ir orumą, priteisti ieškovui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos.

2. Nurodo, kad ieškovas yra Lietuvos diplomatas, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. Nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. ieškovas taip pat buvo (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku. Gindama (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos narių teises, (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių ir (duomenys neskelbtini) komitetus. Dėl minėtų priežasčių Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių ir (duomenys neskelbtini) komitetai posėdžiuose svarstė (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pareiškimus dėl galimų lygių galimybių pažeidimų (duomenys neskelbtini) ministerijoje.

3. Tačiau, nesant tam jokio teisinio pagrindo, 2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinis inspektorius V. P. elektroniniu laišku, siųstu adresatams – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskleidė didesniam nei 1 000 (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų ir tarnautojų skaičiui tokius teiginius: „<...> pastaruosius du mėnesius ministerijos profsąjungos pirmininkas R. K. įnirtingai svaidosi kaltinimais mano atžvilgiu, grasina ir reikalauja atsiprašymo<...>; „<...> Vietoj to, kad teiktųsi su manimi pasikalbėti R. K. parašė raštą Ministrui kaltindamas mane nebūtais dalykais ir reikalaudamas „visus su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus pateikti raštu man, profesinės sąjungos pirmininkui“ <...>. Taip ir padariau <...>. Atsakymo vėl nesulaukiau. Sekė nauja purvo dozė, šį kartą Ministrui ir (duomenys neskelbtini) komiteto (duomenys neskelbtini) <...>“. Minėti teiginiai apie ieškovą pažeidžia jo garbę ir orumą, formuoja neigiamą bendradarbių nuomonę apie ieškovą ir taip daro jam neturtinę žalą.

4. (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinio inspektoriaus V. P. paskleisti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio. Šiais teiginiais dėstomi faktai visuomenei pateikiami kaip objektyviai egzistuojančios ir vienareikšmiškai suprantamos žinios, neva ieškovas atliko neteisėtas veikas, t. y. grasina V. P., jį šmeižia, kaltina nebūtais dalykais. Kitaip tariant, V. P. elektroniniu laišku Lietuvos Respublikos diplomatinį korpusą sudarantiems diplomatams ir pareigūnams užgaulia forma paskleidė žinią, jog ieškovo elgesys prieštarauja teisės aktams, be to, neva jis yra įvykdęs veikas, kurios turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies (šmeižimas) požymių.

5. V. P. nurodo ieškovą skleidus purvo dozę (duomenys neskelbtini) ministrui ir Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodomas reikšmes: „purvais drabsty?ti (mė?tyti, apme?sti, apdrė??bti) šmeižti: Žmonės juos purvais meta (mėto, drabsto)“. Taigi, tokiu teiginiu V. P. iš esmės nurodo ieškovą jį apšmeižus.

6. V. P. paskelbti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, diskredituoja jį kaip diplomatinėje tarnyboje svarbias pareigas einantį asmenį Lietuvos diplomatinės tarnybos bendradarbių tarpe, taip pat nepagrįstai skatina tarnybos kolegas nepasitikėti ieškovu kaip pareigūnu. V. P. paskelbti teiginiai yra neigiamas, nepadorus ieškovo įvertinimas, žeminantis ieškovą jo bendradarbių tarpe, ieškovo prestižo paniekinimas.

7. (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinis inspektorius V. P., siųsdamas 2020 m. kovo 4 d. 13:48 elektroninį laišką adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suprato, kad sprendžia klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) ministerijos profesine sąjunga, ir siekė melagingą informaciją paskleisti ieškovo kolegų tarpe, kadangi adresatais pasirinko oficialius (darbinius, o ne asmeninius) elektroninius adresus bei identifikavo ieškovą kaip profesinės sąjungos pirmininką. Tačiau atsakovas pasirinko neetišką ir teisės aktams prieštaraujančią veikimo formą, kuri sukėlė psichologinį diskomfortą, viešą pažeminimą ieškovui.

8. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-10 (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-223 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinės inspekcijos nuostatų 11.9 punkte numatyta (duomenys neskelbtini) generalinės inspekcijos darbuotojams pareiga viešai neteikti išankstinio atliekamų tyrimų ir skundų bei pareiškimų nagrinėjimo išvadų vertinimo. Atsakovas šios pareigos, paskelbdamas savo teiginius, akivaizdžiai nesilaikė.

9. Atsakovui taip pat galioja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Atsakovas, paskelbdamas teiginius, pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei principą, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; atsakomybės principą, pagal kurį valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; bei pavyzdingumo principą, pagal kurį diplomatas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas; nešališkumo principą, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, yra netoleruotinas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės.

10. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė nuostatos, draudžiančios jam apskritai nagrinėti klausimus, susijusius su jo paties veiksmais. Taigi, atsakovas neturėjo netgi teisėtų prielaidų teiginių apie ieškovą skleidimui, kadangi nedelsdamas turėjo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su jo paties veiklos vertinimu.

11. V. P. suvokė, kad skleidžia duomenis apie ieškovą, suprato, kad šie duomenys ir jų pateikimo forma yra žeminančio pobūdžio ir to siekė. Paskleisdamas teiginius V. P. akivaizdžiai siekė paskleisti šią informaciją kuo didesniam diplomatinio korpuso narių ratui, galimai pakirsti pasitikėjimą ieškovu kaip diplomatinės tarnybos pareigūnu.

12. Atsakovas neturėjo ir negalėjo pateikti elektroniniame laiške nurodytos informacijos. Santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir (duomenys neskelbtini) ministerijos yra santykiai tarp dviejų skirtingų juridinių asmenų, reguliuojami specialiais įstatymais. Ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinės sąjungos pirmininkas, veikė kaip šio juridinio asmens vadovas, todėl atsakovo teiginiai apie ieškovą neturėjo ir negalėjo būti paskleisti (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojams ir tarnautojams, nes nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pateikti viešą (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinio inspektoriaus ataskaitą apie (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir (duomenys neskelbtini) ministerijos santykius ar ieškovo vertinimą. Tuo pačiu paminėtina, kad dalis šių tarnautojų ir darbuotojų yra tos pačios (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos nariais ir atsakovui ši aplinkybė tikrai buvo žinoma.

13. Taigi, atsakovo siekiai buvo savanaudiški. Susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesine sąjunga turėjo būti atliktas išimtinai „išoriniu“ susirašinėjimu.

14. Atsakovo elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto, todėl jo veiksmuose yra kaltė.

15. Po atsakovo teiginių apie jį pateikimo, jis 2020 m. gegužės 25 d. neteko (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinės sąjungos pirmininko pareigų, nors iki šių teiginių paskleidimo ieškovu buvo pasitikima kaip profesinės sąjungos pirmininku.

16. Ieškovas dėl atsakovo teiginių pasijautė pažemintas, patyrė dvasinį ir psichologinį diskomfortą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovas buvo labai gerbiamas darbe, didžiavosi tiek savo profesine veikla, tiek ir pasitikėjimu iš kolegų, kuris buvo išreikštas jam patikėjus profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Todėl jo atžvilgiu paskleisti teiginiai yra išskirtinai skaudūs ir žalingi.

17. Atsakovo teiginiai pažemino ieškovą tiek kaip žmogų, tiek kaip darbuotojų atstovą, tiek kaip diplomatą. Ieškovas atsakovo teiginius priėmė itin asmeniškai.

18. Atsakovo teiginiai buvo tyčia paskleisti viešai, nesilaikant nusistovėjusios etinės ir dalykinės bendravimo formos, įprastos diplomatų darbe. Atsakovas pagal savo užimamas pareigas gali ir privalo pateikti informaciją neutralia forma, išvengiant neetiško kitų asmenų vertinimo. Tačiau šiuo atveju atsakovas tyčia pasirinko šališką ir neetišką formą, konkrečiai neetiškai vertindamas ieškovą viešai visų bendradarbių atžvilgiu.

19. Atsakovo veiksmai, išsiunčiant 2020 m. kovo 4 d. 13:48 elektroninį laišką, sąmoningas pasirinkimas apskritai siųsti elektroninį laišką, vertinant ieškovą, jo turinio parinkimas, apsisprendimas dėl adresatų kiekio, lėmė ieškovo pažeminimą, dvasinį ir psichologinį diskomfortą, reputacijos pablogėjimą.

20. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

21. Nurodo, kad nėra sąlygų atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kilti. Atsakovo laiške yra pateikiama tikrovę atitinkanti informacija, kuri buvo išdėstyta turint pozityvų tikslą – norint išryškinti ieškovo ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti tam, kad nebūtų klaidinami ministerijos darbuotojai tiek dėl Generalinės inspekcijos ir atsakovo veiklos teisėtumo, tiek dėl neigiamo ir principingo ministerijos požiūrio į profesinės sąjungos darbuotojų galimą diskriminaciją.

22. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojai, kuriems taikomi platesni kritikos kriterijai, nei kitiems privatiems asmenims. Vien tai, kad ieškovui yra nepriimtina bet kokia jo elgesio kritika ir tai, kad ta kritika yra išsakoma ne tik asmeniškai, bet ir atitinkamai informuojant Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, savaime nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo garbė ir orumas galėtų būti pažeisti tik tuomet, jeigu atsakovas būtų paskleidęs faktiškai neteisingą informaciją, arba tą informaciją būtų paskleidęs tokiu būdu, kuris akivaizdžiai žemintų ar menkintų ieškovo orumą.

23. Ieškovas akivaizdžiai klaidingai interpretuoja atsakovo laiško turinį ir ignoruoja Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamą frazės „drabstyti purvais“ reikšmę, t. y. „apkalbėti“ (skleisti apie kitus piktas kalbas). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas sąmoningai ir tęstinai teikė klaidinančią informaciją ministerijos vadovybei bei darbuotojams; ieškovas taip pat sąmoningai bei tęstinai nepagrįstai kaltino atsakovą pažeidžiant teisės aktus.

24. 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto posėdyje dalyvavusi (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinės sąjungos valdybos narė L. Š. teigė, kad profesinės sąjungos nariai jaučia spaudimą, patiria trikdžius, yra gąsdinami ir diskriminuojami. Kadangi posėdyje pateikta informacija buvo nekonkreti ir nepakankama siūlyti pradėti tyrimus dėl galimų tarnybinių nusižengimų, nukreiptų prieš profesinės sąjungos narius ar norinčius jais tapti, atsakovas pokalbyje su antrąja sekretore L. Š. siekė surinkti daugiau ir konkrečios informacijos dėl galimos diskriminacijos, nukreiptos prieš profesinę sąjungą ar jos narius. L. Š. atsisakė suteikti bet kokią informaciją dėl galimo profesinės sąjungos narių persekiojimo, o, paprašius susitikti su profesinės sąjungos valdyba, sutiko šį prašymą perduoti valdybai ir profesinės sąjungos pirmininkui, t. y. ieškovui, tačiau kvietimo susitikti atsakovas nesulaukė.

25. (duomenys neskelbtini) ministerija laikosi „nulinės diskriminacijos“ politikos, todėl tiek ministras, tiek ministerijos kancleris, tiek atsakovas, kaip ministerijos generalinis inspektorius, matė poreikį imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimam profesinės sąjungos ar jos narių diskriminavimui.

26. 2020 m. sausio 9 d. ieškovas savo raštu (duomenys neskelbtini) ministrui apkaltino atsakovą neteisėtais veiksmais. Minėto rašto turinys ir jo pavadinimas yra akivaizdžiai teigiantis, kad, ieškovo nuomone, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo įvardinti, kaip „neteisėtas kišimasis į profesinės sąjungos veiklą“. Atsakovas, susipažinęs su minėtu raštu, 2020 m. sausio 16 d. išsiuntė ieškovui raštą, kuriame paaiškino Generalinės inspekcijos siekius, o būtent, kad atsakovas, vykdydamas tarnybines savo funkcijas, norėjo ir tebenori gauti informaciją kas, kaip ir kada diskriminavo ar diskriminuoja profesinę sąjungą, nes, diskriminuojantys profesinę sąjungą, pažeidžia teisės aktus. Tačiau ieškovas nepateikė informacijos nei raštu, nei žodžiu.

27. 2020 m. sausio 27 d. ieškovas išsiuntė naują raštą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą (duomenys neskelbtini) ministrui ir (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui, sąmoningai neinformuodamas apie jį atsakovo. 2020 m. vasario 14 d. atsakovas ministerijos laiptinėje atsitiktinai sutiko ieškovą bei paklausė, kada galima tikėtis atsakymo į Generalinės inspekcijos raštą. Ieškovas aptakiai pareiškė, kad profesinė sąjunga jau atsakė ir tą pačią dieną atsiuntė elektroninį laišką su prisegtu raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

28. 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir vėl mini „neteisėtus (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmus“. Rašte sąmoningai iškraipoma Generalinės inspekcijos pozicija, pasirenkami išgalvoti teiginiai ir veiksmai.

29. 2020 m. vasario 19 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) ministerijos informacinėje sistemoje „K.“ (skyrelyje „Profesinės sąjungos veikla“) patalpino informacinį pranešimą pavadinimu „Dėl neteisėtų generalinio inspektoriaus veiksmų“ ir prisegė tą patį 2020 m. sausio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Visi ministerijos darbuotojai turi prieigą prie sistemos „K.“, tai reiškia, kad minėtas raštas buvo išplatintas 1 000 darbuotojų diplomatinėse atstovybėse ir ministerijoje.

30. 2020 m. vasario 26 d. Generalinė inspekcija savo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ministrą, ministerijos kanclerį ir ieškovą, kad „Generalinė inspekcija negali ir neturi pagrindo inicijuoti atitinkamą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą“.

31. 2020 m. kovo 3 d. ieškovas išsiuntė laišką visiems diplomatinės tarnybos darbuotojams (apie 1 000 adresatų), jame dar kartą kaltino atsakovą neteisėtais veiksmais, nekompetencija, neprofesionalumu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimu ir pan.

32. Kadangi ieškovas, teikdamas informaciją, jau antrą kartą įtraukė visus ministerijos darbuotojus, atsakovas 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku informavo visus ministerijos darbuotojus apie situaciją, pateikdamas visą turimą susirašinėjimą bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovas, kaltindamas atsakovą neteisėtais veiksmais, nekompetencija, neprofesionalumu ir kt., jį apkalba (skleidžia apie jį piktas kalbas), panaudodamas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamą sinonimą – „drabsto purvais“ arba tiksliau – „sekė nauja purvo dozė“.

33. Minėtą laišką atsakovas parašė: 1) siekdamas neklaidinti ministerijos darbuotojų dėl „persekiojamos“ profesinės sąjungos; 2) siekdamas informuoti visus ministerijos darbuotojus, kad nei atsakovas, nei Generalinė inspekcija jokių neteisėtų veiksmų neatlieka; 3) siekdamas sukritikuoti ieškovo elgesį ir pabrėžti, kad melagingos informacijos viešas teikimas yra smerktinas.

34. Atsakovas akcentuoja, kad viešą bendravimo formą (net du kartus) pasirinko ne atsakovas, bet ieškovas. Atsakovo laiškas buvo tiesiog gynybinis atsakas. Ieškovas savo laiške, į kurį buvo priverstas atsakyti atsakovas, toliau tęstinai platino iškraipytą, melagingą ir atsakovo reputaciją gadinančią informaciją. Tuos veiksmus, kuriais ieškovas kaltina atsakovą, būtent ieškovas savo iniciatyva net du kartus atliko atsakovo atžvilgiu – 2020 m. vasario 19 d. ministerijos informacinėje sistemoje „K.“ paviešindamas atsakovo reputaciją žeminantį raštą; 2020 m. kovo 3 d. išsiųsdamas viešą, atsakovo reputaciją žeminantį, elektroninį laišką.

35. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga informavo (duomenys neskelbtini) ministerijos ministrą apie galimus neteisėtus (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinio inspektoriaus veiksmus profesinės sąjungos narių atžvilgiu.

36. Ieškovas pastebi, kad atsakovas pats pripažino, jog ministras nepavedė jam nagrinėti profesinės sąjungos kreipimosi ir atsakovas šių klausimų nenagrinėjo. Taigi, atsakovas profesinės sąjungos pateiktų faktų dėl lygių galimybių pažeidimo ir diskriminacijos netyrė. Tačiau atsakymą į 2020 m. sausio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ministerijos ministrui profesinės sąjungos keliamus klausimus parengė ir pateikė tas pats asmuo, dėl kurio veiksmų buvo skundžiamasi, t. y. atsakovas.

37. 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) profesinė sąjunga informavo (duomenys neskelbtini) ministerijos ministrą apie galimus neteisėtus (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinio inspektoriaus veiksmus profesinės sąjungos narių atžvilgiu, atkreipdama dėmesį, jog administracinės procedūros negali atlikti tas asmuo, dėl kurio veiksmų skundžiamasi. Vietoje aktyvios (duomenys neskelbtini) ministerijos reakcijos ir administracinės procedūros pradėjimo, (duomenys neskelbtini) ministerijos kancleris atsakė 2020 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku, kartu prisegdamas atsakovo tarnybinį pranešimą. Reaguodama į tai, (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga 2020 m. kovo 3 d. pateikė elektroninį laišką, kuris atsakovo atsiliepime nepagrįstai sutapatinamas su pačiu ieškovu. Šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas reaguojant į viešą (duomenys neskelbtini) ministerijos kanclerio elektroninį laišką, pasinaudojant teise reikalauti paneigti viešai paskelbtus duomenis apie juridinį asmenį.

38. Atsakovas nepagrįstai remiasi tuo, kad neva turi kritikos teisę dėl to, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra valstybės tarnautojai. Ieškovas dar kartą pabrėžia, kad jis, susirašinėdamas su (duomenys neskelbtini) ministerija, veikė ne kaip valstybės tarnautojas, o kaip visiškai atskiro juridinio asmens atstovas (veikė (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos vardu). Todėl atsakovo 2020 m. kovo 4 d. 13:48 elektroniniame laike ieškovo atžvilgiu viešai pateikti teiginiai negali būti pateisinami, nes atsakovas neturi teisės tapatinti ieškovo kaip valstybės tarnautojo ir (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo. Juridinio asmens negalima tapatinti su jį atstovaujančiais fiziniais asmenimis, nes juridiniai asmenys turi savo atskirą teisinį subjektiškumą, skirtingą, nei jų dalyvių ar atstovų fizinių asmenų.

39. Iš 2020 m. kovo 4 d. 13:48 elektroninio laiško turinio akivaizdu, kad ieškovo atžvilgiu teiginiai yra pateikti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o ne dėl ieškovo, kaip ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, veiklos. Todėl atsakovo argumentas apie tinkamai išreikštą valstybės tarnautojo kritiką nėra pagrįstas. Pats atsakovas pripažįsta faktą, kad jis 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroniniu laišku siekė pasisakyti ne apie (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinės sąjungos, bet būtent apie ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą.

40. Atsakovo elgesys akivaizdžiai rodo, jog: savo tikslų atsakovas siekė elgdamasis neteisėtai; atsakovo tikslai buvo nukreipti ne į (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinę sąjungą ir jos veiklos vertinimą, bet konkrečiai į ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, vertinimą; atsakovo tikslai negalėjo būti pozityvūs, kadangi tariamų trūkumų viešas paviešinimas procesiškai negali išspręsti tariamų trūkumų. Atsakovas, kaip valstybės tarnautojas, turėjo žinoti ir galėjo suvokti, kad jokių pozityvių tikslų, paskleisdamas teiginius, jis nepasieks ir jo elgesys neatitiko protingo asmens elgesio standarto.

41. Atsakovas net neturėjo teisinio pagrindo rengti atsakymo ar atsiliepimo į (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus. Atsakovo vadovaujamas padalinys neturi teisės apskritai spręsti klausimų, susijusių su profesinėmis sąjungomis, taip pat savarankiškai kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatus ir kitus tarnautojus viešais pareiškimais ir pranešimais. Be to, atsakovas, adresuodamas tarnybinį pranešimą (duomenys neskelbtini) vidinio susirašinėjimo subjektui, ambasadoriui ypatingiems pavedimams, o ne profesinės sąjungos pirmininkui, nukrypo nuo 2004 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 33–38 punktuose nustatytos tvarkos. Atsakovas neturėjo įgaliojimų (duomenys neskelbtini) ministerijos vardu savarankiškai siųsti kokių nors elektroninių laiškų ar pranešimų ir nepateikė įrodymų, jog tokią teisę turėjo.

42. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip profesinės sąjungos atstovas, turėjo teisę naudoti informacinę sistemą „K.“.

43. Šiuo atveju reikia atskirti ieškovo ir (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos veiksmus ir veikimą. Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį ir į paties atsakovo veikimą, nesant tam priskirtų įgaliojimų ir ne (duomenys neskelbtini) ministerijos vardu, t. y. veikimą ne tarnybinių pareigų srityje. Atsakovas nepagrįstai tapatina ieškovą su (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesine sąjunga.

44. Atsakovas, siųsdamas 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninį laišką adresais, suprato arba turėjo suprasti, kad sprendžia klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) ministerijos profesine sąjunga, ir siekė tikrovės neatitinkančią informaciją paskleisti ieškovo kolegų tarpe, kadangi adresatais pasirinko oficialius (darbinius, o ne asmeninius) elektroninius adresus bei identifikavo ieškovą kaip profesinės sąjungos pirmininką.

45. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 2020 m. kovo 4 d. elektroninį laišką išsiuntė ne kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos tarnautojas, o kaip fizinis asmuo, neturintis nei pavedimo, nei įgaliojimo iš (duomenys neskelbtini) ministerijos. Ieškovas su šia atsakovo pozicija iš esmės sutinka. Tačiau tai nešalina atsakovo atsakomybės pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

46. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

47. Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad Generalinė inspekcija negalėjo atlikti jokio tyrimo būtent dėl ieškovo kaltės. Tik ieškovas yra kaltas dėl to, kad galimi pažeidėjai liko nenubausti.

48. 2020 m. sausio 9 d. rašte neminimi „galimi neteisėti veiksmai“, minėtame rašte ieškovas tiesiogiai apkaltino atsakovą neteisėtais veiksmais jau rašto pavadinime „Dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmų“ ir tekste „dėl neteisėto kišimosi į profesinės sąjungos veiklą“.

49. Atsakovas nerengė ir neteikė (duomenys neskelbtini) ministrui atsakymo į 2020 m. sausio 9 d. raštą, toks dokumentas neegzistuoja. Atsakovas neatsakinėjo į profesinės sąjungos raštus.

50. Ieškovas siekia suklaidinti, teigdamas, kad tai (duomenys neskelbtini) ministerijos profesinė sąjunga pateikė 2020 m. kovo 3 d. elektroninį laišką. Pažymėtina, kad į minėto laiško turinį perkeltos pastraipos iš ieškovo rengtų bei siųstų raštų, kartojami tie patys kaltinimai, laiškas išsiųstas iš ieškovo valdomo pašto adreso. Ieškovas taip pat siekia suklaidinti, tapatindamas atsakovą su (duomenys neskelbtini) ministerijos vadovybe. Atsakovui nėra suteikti įgaliojimai komunikuoti su žiniasklaida bei reikalauti paneigti žiniasklaidos pranešimus.

51. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo teiginiai ieškovo atžvilgiu pateikti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovas neturėjo ir neturi jokių nusiskundimų dėl ieškovo veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas tik paviešino nepagrįstus ieškovo kaltinimus bei šmeižtą.

52. Atsakovas netyrė jokios skundo apie save patį, tuo pačiu negalėjo pažeisti ieškovo nurodytų (duomenys neskelbtini) ministerijos vidaus teisės aktų.

53. Ieškovas nepagrįstai tapatina atsakovą su darbdaviu – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministru. Atsakovas vykdė tik jam pavestas (duomenys neskelbtini) ministerijos generalinio inspektoriaus pareigas. Atsakovas nesprendė jokių klausimų, susijusių su profesine sąjunga, bei neskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.

54. Pažymėtina, kad informacine sistema „K.“ ieškovas pasinaudojo ne tik profesinės sąjungos reikmėms, bet ir apšmeiždamas atsakovą, jo vadovaujamą Generalinę inspekciją, bei tai paskleisdamas visiems (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojams.

55. Priešingai nei nurodo ieškovas, 2020 m. kovo 4 d. elektroninį laišką atsakovas siuntė ne kaip fizinis asmuo – atsakovo laiškais išsiųstas darbo metu, tarnybiniu paštu, nurodant vardą, pavardę bei generalinio inspektoriaus pareigas.

56. Ieškovas klaidingai teigia, kad buvo atliekamas kažkoks tyrimas – tyrimo, nepaisant atsakovo ir ministerijos vadovybės pastangų, nebuvo įmanoma pradėti todėl, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo sudarytos teisinės prielaidos, reikalingos pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovas neteigė jokios nuomonės dėl tokio galimo tyrimo išvadų vertinimo, savo paties veiksmų nei tyrė, nei nagrinėjo. Atsakovas taip pat nei tyrė, nei nagrinėjo ieškovo veiksmus, į profesinės sąjungos veiklą niekaip nesikišo.

57. Jokie ministerijos vidaus teisės aktai nedraudžia atsakovui kreiptis į visus ministerijos darbuotojus.

58. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

59. Atsakovas V. P. ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini).

60. Ieškovas R. K. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. buvo (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini).

61. Atsakovas V. P. 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. (darbo metu) iš savo darbinio elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Dėl profsąjungos grasinimų“, kuriame atsakovo išdėstyti teiginiai, ieškovo vertinimu, pažeidžia jo garbę ir orumą. Minėtą elektroninį laišką atsakovas pasirašė kaip generalinis inspektorius. Pastarosios aplinkybės (elektroninio laiško išsiuntimo laikas (darbo dieną, darbo laiku), būdas – laiškas išsiųstas iš darbinio elektroninio pašto, bei atsakovo parašas elektroniniame laiške – „V. P. generalinis inspektorius“), patvirtina, kad 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninį laišką atsakovas rašė bei siuntė būtent kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini).

62. Byloje neginčijama, kad aptariamas (2020 m. kovo 4 d. 13:48 val.) elektroninis laiškas buvo skirtas ir paviešintas dideliam žmonių ratui – apie 1 000 (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų, kadangi laiškas buvo išsiųstas bendrais elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

63. Atsakovo V. P. siųsto 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninio laiško pirmasis sakinys – <...profsąjungos pirmininkas R. K....>, aiškiai patvirtina, kad laiške kalbama būtent apie atitinkamus R. K., kaip profesinės sąjungos pirmininko, veiksmus, t. y. jau pirmajame laiško sakinyje aiškiai apibrėžtas (konkretizuotas) šio laiško subjektas. Likusi laiško dalis pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro.

64. Ieškovas įrodinėja, kad jo garbę ir orumą pažeidė tokie atsakovo V. P. siųsto 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninio laiško teiginiai: „<...> pastaruosius du mėnesius ministerijos profsąjungos pirmininkas R. K. įnirtingai svaidosi kaltinimais mano atžvilgiu, grasina ir reikalauja atsiprašymo<...>; „<...> Vietoj to, kad teiktųsi su manimi pasikalbėti R. K. parašė raštą Ministrui kaltindamas mane nebūtais dalykais ir reikalaudamas „visus su profesinės sąjungos veikla susijusius klausimus pateikti raštu man, profesinės sąjungos pirmininkui“ <...>. Taip ir padariau <...>. Atsakymo vėl nesulaukiau. Sekė nauja purvo dozė, šį kartą Ministrui ir (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui <...>“.

65. Byloje pateiktas 2020 m. sausio 9 d. R. K., kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, pasirašytas raštas „Dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmų“, adresuotas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministrui.

66. Byloje pateiktas 2020 m. sausio 27 d. R. K., kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, pasirašytas raštas „Dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmų“, adresuotas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministrui bei Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui. Ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad minėtas raštas taip pat buvo patalpintas sistemoje „K.“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 38.37 minutės iki 39.17 minutės), t. y. buvo paviešintas (tapo žinomas) dideliam asmenų ((duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų) ratui.

67. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. kovo 3 d. elektroninis laiškas „(duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“, pasirašytas (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos, kuriame kalbama apie atitinkamus generalinio inspektoriaus V. P. veiksmus. Ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad šis laiškas buvo išsiųstas visiems (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojams bei diplomatinių atstovybių darbuotojams – tiems patiems adresatams, kaip ir atsakovo V. P. 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninis laiškas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 39.40 iki 41.55 minutės). Byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad tuo metu (2020 m. kovo 3 d.) buvo trys profesinės sąjungos valdybos nariai (teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 iki 43.39 minutės).

68. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis turėjo žodinį pavedimą iš ministro bei kanclerio – bandė sužinoti informaciją apie galimą diskriminavimą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.25.00 iki 1.25.32 minutės), tyrimo dėl profesinės sąjungos veiklos jis neatliko. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad jo 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninis laiškas buvo atsakymas (reakcija) į viešai paskelbtą 2020 m. sausio 27 d. R, K., kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, pasirašytą raštą „Dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmų“ (taip pat ir į ankstesnį jo 2020 m. sausio 9 d. raštą) bei 2020 m. kovo 3 d. elektroninį laišką „(duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“. Teismas neturi pagrindo kitokiam vertinimui. Aplinkybę, kad atsakovo 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninis laiškas buvo atsakymas (reakcija) į minėtus raštus (elektroninius laiškus), patvirtina tiek paties atsakovo elektroninio laiško turinys, tiek jo priedai (kartu su elektroniniu laišku pateikti ir atitinkamą atsakovo reakciją (atsakymą) nulėmę ieškovo rašyti raštai), tiek jo išsiuntimo laikas – laiškas išsiųstas iš karto (kitą dieną) po 2020 m. kovo 3 d. elektroninio laiško.

69. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą išvadai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovo pareigų neteko būtent dėl atsakovo išsakytos ginčo informacijos (atitinkamų teiginių) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje teko ieškovui.

Dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo

70. Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

71. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

73. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė.

74. Kaip žinoma, teismas ex officio (pagal pareigas) taiko teisę ginčo materialiajam teisiniam santykiui kvalifikuoti. Bylos šalys turi teisę pateikti savąją ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikaciją, tačiau teismas jos nėra saistomas.

75. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia.

78. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalių iš esmės neginčijama pirmųjų dviejų CK 2.24 straipsnio sąlygų egzistavimo aplinkybė, t. y. kad atsakovo 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroninio laiško teiginiai buvo apie ieškovą ir kad jie buvo paskleisti apie 1 000 asmenų ((duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų) ratui. Be to, šių garbės ir orumo gynimo sąlygų buvimas yra akivaizdus, todėl teismas plačiau šių sąlygų aspektais nepasisako.

79. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

80. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo 2020 m. kovo 4 d. 13:48 val. elektroniniame laiške nurodyti ir dideliam asmenų ratui paskleisti (išsiųsti) ginčo teiginiai (duomenys) laikytini žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Ginčo informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, pateikta kaip objektyviai egzistuojanti informacija (faktai). Atsakovo paskleistai informacijai gali būti taikytas tiesos kriterijus. Kitaip tariant, yra galimybė patikrinti (nustatyti), ar paskleistoji informacija yra tikra ar ne.

81. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

82. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

83. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

84. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė minėtos prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys, sudarantys jo paskleistos informacijos turinį, atitinka tikrovę. Vadinasi, atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateiktas šiame sprendime jau aptartas 2020 m. sausio 27 d. (ir 2020 m. sausio 9 d.) R. K., kaip (duomenys neskelbtini) ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), pasirašymas raštas „Dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) generalinio inspektoriaus veiksmų“, taip pat 2020 m. kovo 3 d. elektroninis laiškas „(duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos pareiškimas dėl profesinės sąjungos dalykinės reputacijos pažeidimo“, pasirašytas (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos. Tačiau pažymėtina, kad tiek vieno, tiek kito rašto (laiško) turinys, nepatvirtina atsakovo ginčo elektroniniame laiške išdėstytos informacijos tikrumo, teisingumo (t. y. ieškovo grasinimo atsakovui ir kitų faktų). Šiame kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo 3 d. elektroninis laiškas buvo pasirašytas net ne ieškovo R. K., o profesinės sąjungos valdybos, vardu, kurią, kaip nurodė ieškovas, tuo metu sudarė trys nariai, tuo tarpu ginčo elektroniniame laiške kalbama konkrečiai apie ieškovo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, atitinkamus veiksmus.

85. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo paskleista informacija yra nemaloni, pateikta naudojant vaizdingus (ir ieškovui nepriimtinus) išsireiškimus. Tačiau atsakovo veiksmai, pasireiškę ginčo informacijos paskleidimu, nėra tendencingai nukreipti į siekį paniekinti ar užgauliai pažeminti ieškovą, be to, šių veiksmų negalima laikyti agresyvia ieškovo ataka. Byloje nenustatyti jokie kiti atsakovo ketinimai, išskyrus tikslą informuoti – pateikti savo atitinkamos situacijos vertinimą, atitinkamiems adresatams, t. y. atsakymą (reakciją) į ieškovo bei jo vadovaujamos profesinės sąjungos (jos valdybos) taip pat viešai, iš esmės tam pačiam adresatų ratui pateiktus raštus (elektroninius laiškus), kuriuose buvo aptariami atsakovo, kaip generalinio inspektoriaus, atitinkami veiksmai, netgi įvertinus, kad tai padaryta nemaloniu ieškovui būdu.

86. Atsakovo paskleista informacija, tokia, kokia nustatyta šioje byloje, neturėjo ir negalėjo žeminti, tad ir nežemino ieškovo garbės ir autoriteto. Tą netiesiogiai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas 2020 m. gruodžio 28 d. (jau po ginčo elektroninio laiško) (duomenys neskelbtini) ministro įsakymu buvo apdovanotas medaliu už ilgametį pasiaukojamą darbą.

87. Nesant įstatymo nustatytų sąlygų viseto, negali būti ieškovo reikalaujamu būdu ginami jo asmeniniai neturtiniai interesai – garbė ir orumas, tuo pačiu nėra pagrindo ir neturinės žalos atlyginimui, todėl ieškovo ieškinys atsakovui teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

88. Šalių argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.