- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-757-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00794-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- M. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4525-490/2022 pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „ER GROUP“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. T. kreipėsi su skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, prašydamas skubiai atšaukti vykstančias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikti jam galimybę pasiūlyti savo pirkėją per protingą laikotarpį, taip pat pervertinti turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis M. P. paskelbė vienintelio jo turimo nekilnojamojo turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) (varžytynių pabaiga – (duomenys neskelbtini), 11:40:59). Parduodamas turtas buvo įvertintas 2020 gruodžio 10 d., t. y. nuo vertinimo praėjo daugiau nei metai, per tą laiką nekilnojamojo turto kainos (duomenys neskelbtini) mieste ženkliai pakilo, todėl yra tikslinga iš naujo pervertinti turtą. Varžytynėse parduodama jam priklausanti kiemo aikštelės dalis 19/200 iš 221 kv. m. (kas sudaro maždaug 0,2 aro), esanti centrinėje, brangiausioje (duomenys neskelbtini). Lyginant panašius parduodamus turto objektus (duomenys neskelbtini) centrinėje dalyje pasiūloje yra keli objektai, kurių orientacinė 1 aro kaina yra apie 138 000,00 Eur, todėl analogiškai skaičiuojant jo sklypo dalies vertė galėtų būti apie 28 000,00 Eur, o vertinant pesimistiškai 50 procentų vertė galėtų būti apie 14 000,00 Eur, kas viršytų varžytynėse skelbtą turto kainą daugiau nei 5 kartus. Tą patvirtino jį konsultavę nekilnojamojo turto specialistai. Šią sklypo dalį galėtų įsigyti kažkuris iš sklypo bendraturčių, kurie galimai pateiks pasiūlymą raštu. Pareiškėjas varžytynes prašė atšaukti ir dėl objektyvių priežasčių – dėl vykusio jo fizinio asmens bankroto proceso (civilinė byla Nr. 2FB‑5709-1070/2021), kuris 2021 m. spalio 8 d. bei 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimis buvo nutrauktas kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir dėl to nespėjus laiku pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pasiūlyti savo pirkėją.
3. Antstolis M. P. 2022 m. sausio 17 d. patvarkymu skundo netenkino. Antstolis nurodė, kad nutraukus pareiškėjo bankroto bylą ir atnaujinus vykdymo veiksmus, 2021 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbtos jam priklausančio turto varžytynės. Pareiškėjo skunde nurodomas skundžiamas antstolio veiksmas, bet nepateikiami įrodymai, patvirtinantys antstolio veiksmų neteisėtumą. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimas nėra įrodymas, patvirtinantis turto vertę, nurodomas skelbimas yra tik pasiūlymas pirkti už pardavėjo siūlomą kainą. Iš varžytynių parduodamas pareiškėjui priklausantis turtas yra ne atskiras sklypas, o inžinierinis statinys – 19/200 dalių kiemo aikštelės, todėl negali būti lyginama atskiro sklypo kaina su inžinierinio statinio kaina. Vykdymo procese vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsniu nustatyta tvarka buvo atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ekspertas UAB „Inreal“ pateikė išvadą 20/12-558K dėl turto vertės – 3 000,00 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą. 2021 m. gruodžio 10 d. – 2022 m. sausio 10 d. vyko pareiškėjo turto varžytynės, varžytynėse dalyvavo 7 dalyviai, maksimali pasiūlyta daikto kaina yra 4 400,00 Eur. Būtent šį pasiūlyta 4 400,00 Eur kaina ir yra tikroji daikto – 19/200 dalių kiemo aikštelės kaina. Išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas nuo 2017 m., todėl nuo 2017 m. iki 2022 m. skolininkas turėjo 5 metus surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, tačiau savo teisės nerealizavo, priešingai, siekė stabdyti vykdymo procesą, teikė skundus Antstolių rūmams, teismui, kas rodo skolininko nenorą bendradarbiauti vykdymo procese. Vykdymo veiksmų stabdymo pagrindai numatyti CPK 626-627 straipsniuose ir pareiškėjo teisė pateikti kasacinį skundą nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas sutiko su antstolio pozicija dėl iš varžytynių parduoto turto vertės, kadangi pareiškėjas, ginčydamas parduodamo turto vertę, nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. antstolio prašymu „Dėl leidimo užbaigti turto realizavimo procedūrą“ buvo informuotas apie pirmines varžytynes ir nustatytą 3 000,00 Eur turto vertę, remiantis 2020 m. gruodžio 10 d. duomenimis. Tačiau nuo to laiko iki šių varžytynių pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, jo manymu didesnei, turto vertei nustatyti ir įrodyti ar pasiūlyti savo pirkėją. Kai tuo tarpu antstolis pasinaudojo turto vertintojo paslaugomis ir turto vertę nustatė didesnę nei 2020 m. gruodžio 10 d. vertinimu, o turtas buvo parduotas už 4 400,00 Eur. Ir nors pareiškėjas prašė suteikti jam galimybę pasiūlyti savo pirkėją per protingą laikotarpį, tačiau tai galėjo padaryti jau po pirmų 2021 m. sausio 27 d. – 2021 m. vasario 26 d. vykusių varžytynių, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja skubiai atšaukti jau vykstančias ir besibaigiančias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, visiškai sutinko su antstolio patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų išdėstytais motyvais ir tuo, jog skolininkas galimai vilkino vykdymo procesą. Kaip minėta, antstolis gali atšaukti paskelbtas varžytynes tik tuo atveju, jeigu jos nėra pasibaigusios, tuo tarpu skundas antstolio kontoroje gautas paskutinę varžytynių dieną, galimai jau po varžytynių pabaigos, todėl antstolis jau nebegalėjo atšaukti paskelbtų varžytynių. Teismas, įvertinęs, byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad antstolio veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl varžytinių atšaukimo, kurios egzistavo skundo bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo metu, o būtent: 1) nuo atliko turto vertinimo praėjo daugiau nei metai, per tą laiką turto kainos ženkliai pakilo, dėl ko buvo pagrindas iš naujo pervertinti turtą, be to, tikėtina tai, kad pareiškėjui priklausančio sklypo dalį galėtų įsigyti kažkuris iš sklypo bendraturčių, kurie taip pat rodė iniciatyvą, bet per vėlai sužinojo apie parduodamą turtą; 2) pareiškėjas nespėjo laiku pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise pasiūlyti savo pirkėją; 3) antstoliui paskelbus varžytines nebuvo suėjęs terminas kasaciniam skundui dėl 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties padavimui. Šios aplinkybės paaiškėjo iki varžytinių pabaigos, tai pagrindžia skundo bei prašymo pateikimo laikas.
7.2. Pareiškėjui tapo žinoma, kad išieškotoja, kurios naudai yra vykdomas išieškojimas, galimai sukčiavo bei nuslėpė didesnės dalies lėšų gavimą, apie kurį tapo žinoma išsakiau susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑149-781/2019. Iš nurodytos nutarties yra aišku, kad kreditorei yra išieškota daugiau nei 41 000,00 Eur, kas žymiai turėjo sumažinti išieškojimo dalyką vykdomojoje byloje. Apie šį faktą tiek antstolis, tiek kreditorius privalėjo pareiškėją informuoti bei teismą ir sumažinti išieškomą sumą. Be to, skundžiamos varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kas tuo labiau sudaro pagrindą skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su antstolio teiginiais, jog pareiškėjas galimai sąmoningai vilkina procesą, tačiau antstolis tokių teiginių nepagrindė jokiais dokumentais ar kitais faktiniais įrodymais. Pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurio antstolis melagingai patvirtino išieškotojos skolos dydį, kurį koregavo vykdomojoje byloje tik nutraukus fizinio asmens bankroto bylą. Visi kiti antstolio teiginiai, su kuriais sutiko teismas, yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pageidautų, jog atskirasis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tačiau CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, be to, nenustatyta ir jokių aplinkybių galinčių pagrįsti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio M. P. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-822-343/2016 dėl 87 869,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT išieškotojos UAB „ER GROUP“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomasis raštas antstolio patvarkymu priimtas 2017 m. kovo 7 d. Išieškojimo vykdymo eigoje 2017 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-17-123-6617 išieškojimas nukreiptas į individualaus įmonės savininko (pareiškėjo (apelianto) M. T.) turtą, kadangi skolininkė IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT neturi turto ar lėšų sąskaitose. 2017 m. liepos 31 d. turto arešto aktu Nr. S-8087 areštuotas IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT savininko M. T. nekilnojamasis turtas, t. y. 19/200 statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymu dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-20-123-12508 paskirta M. T. priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizė turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti turto vertintojai UAB „Inreal“. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-123-58 nustatyta, kad skolininko M. T. nekilnojamojo turto – 19/200 statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 000,00 Eur. Nutraukus skolininkui jo iniciatyva iškeltą bankroto bylą, taip pat atnaujinus išieškojimo veiksmus, 2021 m. gruodžio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo paskelbė skolininkui M. T. priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių pradžia (duomenys neskelbtini) 11:40:19 val., pabaiga – (duomenys neskelbtini) 12:04:23 val.
13. Pareiškėjas M. T. kreipėsi su skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, prašydamas skubiai atšaukti vykstančias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikti jam galimybę pasiūlyti savo pirkėją per protingą laikotarpį, taip pat pervertinti turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatęs, kad antstolio veiksmai, paskelbus pareiškėjui priklausančio turto varžytynes, prieštarautų įstatymo nuostatoms ir, jog būtų neteisėti, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės yra atkartojami skundo dėl antstolės veiksmų argumentai, papildomai nurodant, kad prašomos atšaukti varžytinės yra paskelbtos neįvykusiomis.
14. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
16. CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
17. Aptariamu atveju minėta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymu dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-20-123-12508 paskirta M. T. priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizė, ją pavedant atlikti turto vertintojai UAB „Inreal“. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-123-58 nustatyta, kad skolininko M. T. nekilnojamojo turto – 19/200 statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 000,00 Eur. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, areštuoto skolininkui priklausančio turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, šiuo atveju – 3 000,00 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad iki ginčo varžytynių skolininkas būtų ėmęsis veiksmų, jo teigimu, didesnei turto vertei nustatyti ir įrodyti ar pasiūlyti savo pirkėją, nėra. Be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pagal bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2022 m. sausio 10 d. 12:04:23 val., taip pat buvo paskelbtas laimėtojas, už parduodamą turtą pasiūlius didžiausią kainą – 4 400,00 Eur sumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, pagrįstai paskelbė pareiškėjui priklausančio turto varžytines.
18. Kita vertus pažymėtina tai, kad varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatomis, taip pat VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. NVE-177 (1.3 E) patvirtintais dėl aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis). Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras. Apie varžytynių baigtį varžytynes organizavusiam antstoliui pranešama per vieną darbo dieną išsiunčiant pranešimą, kuriame nurodomi varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis (CPK 713 straipsnio 14 dalis, SVI 104 punktas).
19. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pavyzdžiui CPK nustatytais atvejais antstolis varžytynes gali atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis.
20. CPK 703 straipsnis reglamentuoja antstolio teisę atšaukti varžytynes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka.
21. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Pagal aptariamą teisės normą atšauktos gali būti tik dar nepasibaigusios varžytynės, o varžytynėms jau esant pasibaigusioms, CPK 703 straipsnio 1 dalis nesuteikia antstoliui teisės jas atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Taigi, jau esant pasibaigusiomis varžytinėms jos gali būti paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, bet ne atšauktos.
22. Aptariamu atveju, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtino, kad tiek antstoliui nagrinėjant pareiškėjo skundą, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu, ginčo varžytynės jau buvo pasibaigusios, dėl to antstolis, be kita ko, nebeturėjo teisės jas atšaukti. Be to, kaip tą patvirtina paties pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys, jau po skundžiamos nutarties priėmimo ginčo varžytynių statusas pasikeitė, t. y. ginčo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato CPK 717 straipsnis, yra paskelbtos neįvykusiomis, o ginčo nekilojamas turtas ginčijamų varžytynių metu nebuvo parduotas. Taigi, įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visumą bei numatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad antstolio veiksmai, paskelbus pareiškėjui priklausančio turto varžytynes, prieštarautų įstatymo nuostatoms ir / ar būtų neteisėti.
23. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas / atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-149-781/2019, kurioje šios bylos suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) UAB „ER GROUP“ iš draudimo kompanijos yra priteistos tam tikros piniginės lėšos. Kadangi pareiškėjo šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako ir jų nevertina.
24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
25. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo M. T. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Netenkinus apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra pateiktos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų paskirstymo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.