Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų antstolės A. A. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER GROUP“ ieškinį atsakovams antstolei A. A. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl žalos, padarytos antstolio veiksmais, atlyginimo, tretieji asmenys Luminor Bank akcinė bendrovė ir valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Antstolė kartu su apeliaciniu skundu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. (1.11.16)s-5374 dėl informacijos pateikimo su priedu (AIS nurašymo nurodymų ir paieškos lango nuotrauka). Taip pat antstolė su atsiliepimu į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą pateikė 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas saugoti kopiją, AB DNB banko 2015 m. gegužės 5 d. pranešimo dėl areštuotų lėšų, esančių banko sąskaitoje kopiją ir Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. liepos 9 d. pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą TAAR kopiją.

27. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad antstolė, pateikdama VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. (1.11.16)s-5374 dėl informacijos pateikimo su priedu ir AB DNB banko 2015 m. gegužės 5 d. pranešimą ne tik kad nepateikė prašymo šiuos naujus įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

29. Antstolės pateiktos 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas saugoti ir Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. liepos 9 d. pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą TAAR kopijos jau buvo teiktos pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakytina šiuos dokumentus priimti kaip perteklinius.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir byloje nustatytų aplinkybių

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl 41 993,28 Eur dydžio žalos atlyginimo, pateikdama argumentus ir juos patvirtinančius duomenis, kad žala kilo dėl apeliantės antstolės A. A. nerūpestingai atliekamų pareigų, kai ši vykdydama ies?kove?s pateiktus vykdomuosius dokumentus, savalaikiai ir tinkamai neapribojo skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT piniginių lėšų, esančių AB DNB (dabar Luminor Bank AB) banko sąskaitoje ir is? banke esančios II? PRODUCE ENTERTAINMENT sąskaitos įmonės savininkas M. T. išėmė (išgrynino) 41 660 Eur piniginių lėšų ir sumokėjo 333,28 Eur banko mokesčių.

32. Byloje nustatyta, kad, pirma, antstolė per CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą 14 dienų terminą neįregistravo TAAR ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-12988-894/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – skolininkei II? PRODUCE ENTERTAIMENT priklausančio turto ir piniginių lėšų arešto (nepatikslino areštuoto turto duomenų / nepateikė turto aprašo), dėl ko ši nutartis minėtu pagrindu 2015 m. gegužės 11 d. automatiškai buvo išregistruota. Antra, Kauno apygardos teismui 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2015 ieškovės reikalavimų užtikrinimui papildomai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT savininko M. T. turtui, įskaitant ir jam nuosavybės teise priklausantį neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį II? PRODUCE ENTERTAIMENT kaip civiliniu? teisiu? objektą, kita? M. T. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančius pas M. T. ir pas trečiuosius asmenis 85 000 Eur sumai, antstolės padėjėjas TAAR 2016 m. sausio 20 d. įregistravo parengtą turto M. T. turto aprašą. TAAR 2016 m. vasario 12 d. turto aprašas buvo patikslintas, juo taip pat buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad areštuojama M. T. priklausančios II? PRODUCE ENTERTAIMENT sąskaita, tac?iau areštuoto turto savininku turto apraše buvo nurodytas M. T.. S?ie duomenys i? TAAR įrašyti 2016 m. vasario 15 d. Tą pačią dieną per PLAIS duomenys apie piniginiu? lėšų, esančių minėtoje banko sąskaitoje, areštą, buvo perduoti AB DNB bankui, kuris šį piniginių lėšų apribojimo nurodymą atmetė de?l nesutampančių mokėtojo rekvizitų (nurodyta sąskaita priklauso kitam asmeniui). Apie i? PLAIS pateikto nurodymo areštuoti M. T. pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atmetimą informacija antstolei A. A. buvo pateikta AIS. Minėtą klaidą antstole? ištaisė tik 2016 m. vasario 23 d., tačiau M. T. pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos išėmęs buvo dar 2016 m. vasario 19 d., t. y. prae?jus keturioms dienoms nuo antstolės klaidingo apribojimo nurodymo pateikimo, kuomet bankas per PLAIS nebuvo gavęs apribojimo nurodymo uždrausti disponuoti 85 000 Eur suma II? PRODUCE ENTERTAIMENT priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Antstolė pareikštu apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad jos (ne)veikimas sąlygojo ieškovės žalos atsiradimą. Antstolės draudikas apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadą, kad antstolės (ne)veiksmai vertintinas kaip didelis neatsargumas, kuris neprilygintinas tyčiai, todėl toks įvykis laikytinas draudiminiu.

Dėl antstolės civilinės atsakomybės

34. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

35. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

36. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su antstolės atliktais veiksmais, atsižvelgdama į tai, kad antstolė savalaikiai ir tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, t. y. nepatikslino Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi areštuoto skolininkės turto duomenų (neparengė turto aprašo), dėl ko turto areštas iš TAAR buvo išregistruotas (CPK 147 straipsnio 6 dalis) ir pateikusi klaidingus duomenis bankui per PLAIS nereagavo į 2016 m. vasario 15 d. gautą pranešimą dėl jų atmetimo), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtent netinkamas antstolės veikimas (neveikimas) sąlygojo susiklosčiusią situaciją, jog M. T. išėmė iš skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT banko sąskaitos pinigines lėšas. Šiuo atveju antstolė nepaneigė aplinkybės, kad pranešimas dėl per PLAIS pateiktą apribojimo nurodymo atmetimą jai tą pačią dieną buvo išsiųstas į AIS, nepateikė šį faktą paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apie piniginių lėšų areštą antstolė buvo informavusi AB DNB banką neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tokie veiksmai nebuvo pakankami, kad turto areštas nebūtų išregistruotas.

Dėl antstolės neteisėtų veiksmų

38. Šiuo atveju antstolė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), t. y. imtis visų reikiamų priemonių, kad sprendimas būtų kuo tinkamiau, greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), per įstatymu nustatytą terminą imtis priemonių surasti skolininko turtą ir patikslinti jo duomenis (parengti turto aprašą), savalaikiai reaguoti į pranešimą dėl klaidingų duomenų pateikimo ir imtis priemonių ištaisyti apribojimo nurodymą.

39. Antstolės pareigų nevykdymą, visų pirma, patvirtina bylos duomenys, kad antstolė, gavusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį dėl skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT turto arešto, per 14 dienų neįregistravo turto arešto TAAR bei nepatikslino areštuoto turto duomenų (CPK 147 straipsnio 6 dalis) ir taip pažeidė CPK 675 straipsnio 2-3 dalis bei 677 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavusi tą pačią dieną (2015 m. balandžio 24 d.) tik 2015 m. balandžio 30 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkės piniginių lėšų arešto, tačiau visiškai neatliko jokių vykdymo veiksmų, numatytų CPK 147 straipsnio 6 dalyje, 675 straipsnio 2-3 dalis bei 677 straipsnio 1 dalyje (nepranešė TAAR apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nepatikslino areštuoto turto duomenų / neparengė turto aprašo). Antstolė apeliaciniame skunde teigia, kad tokie jos veiksmai nesukėlė žalos, kadangi M. T. iš skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT banko sąskaitos išgryninant pinigines lėšas galiojo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 17 d. nutartys. Šis antstolės argumentas prieštarauja minėtoms CPK normoms bei Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Aplinkybė, kad ieškovės iniciatyva pakartotinai ir / ar papildomai buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės ir jos savininko atžvilgiu, nereiškia, kad antstolė savalaikiai tinkamai atliko jai įstatymais nustatytas pareigas ir tokių pareigų neatlikimas nesąlygojo atsiradusios žalos. Byloje nėra duomenų, kad po Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo nebuvo atliekamos jokios piniginių lėšų, esančių skolininkės banko sąskaitoje, operacijos. Be kita ko, nepaneigta, kad savalaikiai tinkamai sulig pirmąja teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkės turtui taikymu, neatlikusi antstolei priskirtų pareigų, antstolė neužtikrino ieškovės interesų geriausiu būdu.

40. Be to, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintais Turto arešto aktų registro organizavimo ir turto arešto aktų registrų registravimo nuostatų, numatytų 34.6.1 papunktyje, spręstina, kad teismo nutarties, kurios pagrindu į TAAR įrašyti duomenys apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įrašas) yra apie neidentifikuoto turto areštą, todėl tik antstoliui pateikus turto aprašą ar kitą dokumentą, kuriuo patikslinami turto arešto duomenys, tokie neidentifikuoti duomenys išbraukiami ir į registrą įrašomi turto apraše nurodyto turto duomenys.

41. Apeliacinės instancijos teismas antstolės skundo argumentus, kad skolininkės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose buvo savaime areštuotos jai net ir nepateikus patikslintų duomenų (turto aprašo) TAAR ir tinkamai neperdavus duomenų per PLAIS, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi antstolė privalėjo atlikti visus CPK nustatytus veiksmus savalaikiai ir tinkamai, kad užtikrintų ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą. Toks elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas neatitinkančiu rūpestingo antstolio standartų.

42. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad dėl banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 7¹ ir 7² punktų nuostatos leidžia spręsti, kad kredito įstaigoms apie TAAR registruotą piniginių lėšų areštą duomenys yra teikiami tik per PLAIS. Nurodymų pateikimo piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai tvarkos aprašo 5 ir 11 punktuose nurodoma, kad įdiegiant PLAIS, kredito įstaigos, Centrinė hipotekos įstaiga iki 2015 m. birželio 1 d. turėjo pateikti PLAIS tvarkytojui visus turimus duomenis apie piniginių lėšų areštus ar kitus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas iki 2015 m. liepos 1 d. turėjo sulyginti pateiktus duomenis su TAAR duomenimis ir duomenis, neįrašytus į TAAR turėjo grąžinti kredito įstaigoms ir piniginių lėšų areštus ar kitus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus priėmusioms institucijoms patikslinti iki 2015 m. liepos 30 d. Duomenys, kurie minėta tvarka buvo grąžinti, tačiau neperkelti į PLAIS galėjo būti tikslinami ir perduodami TAAR iki 2015 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tokį teisinio reguliavimo pasikeitimą, matyti, kad nuo 2015 m. spalio 31 d. duomenys kredito įstaigoms dėl piniginių lėšų apribojimo teikiami ir tikslinami tik per PLAIS. Nuostatų 9 punktu, darytina išvada, kad PLAIS įdiegimo tikslas buvo automatizuoti piniginių lėšų apribojimo ir nurašymo procesus – šių apribojimų nurodymų teikimą, piniginių lėšų apribojimų kontrolę, užtikrinti, kad nurodymų teikėjai operatyviai gautų informaciją apie piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų metu atliktus veiksmus, todėl tik PLAIS pateiktus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus privalo vykdyti kredito įstaiga.

43. Minėtą išvadą be kita ko taip pat suponuoja ir CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio nuostatos, kuriose nurodoma, kad piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema pradeda veikti 2015 m. rugpjūčio 1 d. Nuo šios dienos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms privalomi vykdyti tik PLAIS pateikti nurodymai dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo ir piniginių lėšų nurašymo. Taigi, Įgyvendinimo įstatymu kredito įstaigoms ir antstoliams buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kokiu būdu antstolis turi teikti apribojimo nurodymus – elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS, o taip pat, kokiu būdu gautus apribojimo nurodymus kredito įstaiga privalo vykdyti – tik gautus per PLAIS. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo (kredito įstaiga) neprivalėjo žinoti TAAR duomenų, jais domėtis, kadangi jis neturi tokios pareigos.

44. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat nesutinka su antstolės skundo argumentais, kad ji Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties pagrindu tinkamai nurodė apribojimo nurodymo duomenis, siunčiamus bankui per PLAIS. Jos teigimu, ji neturėjo teisės keisti teismo nutartyje nurodomų duomenų, atitinkamai bankas negalėjo atmesti antstolės nurodymo. Tačiau su tokiais antstolės teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi byloje nėra ginčo, jog kredito įstaigai teikiant duomenis dėl piniginių lėšų, esančių kredito įstaigos sąskaitoje, turi būti teisingai nurodoma ne tik sąskaita, tačiau ir jos savininkas. Nėra ginčo, kad AB DNB banke, kuriam per PLAIS sistemą buvo išsiųstas apribojimo nurodymas, esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atidaryta II? PRODUCE ENTERTAIMENT, o ne M. T. vardu. Nepagrįsta teigti, kad areštavus M. T. priklausantį turtą, įskaitant ir jam nuosavybės teise priklausantį neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, kaip turto objektą, atitinkamai šio juridinio asmens sąskaitos savininku tapo M. T.. Šiuo atveju akivaizdu, kad antstolės 2016 m. vasario 15 d. apribojimo nurodyme esanti klaidinga informacija lėmė minėto apribojimo nurodymo automatinį atmetimą.

45. Nuostatų 16 punkte nurodoma, kad informacinė sistema nurodymo nepriima ir grąžina jį nurodymo teikėjui trūkumams šalinti, jei informacinę sistemą naudojantys asmenys pateikia į informacinę sistemą nustatytų sistemos tvarkytojo reikalavimų neatitinkantį nurodymą. Informacinės sistemos tvarkytojas netikrina į informacinę sistemą pateiktų nurodymų teisingumo. Todėl nepagrįsta teigti, kad bankas neturėjo teisės atmesti apribojimo nurodymo, kadangi, pirma, ne kredito įstaiga tikrina pateiktų duomenų teisingumą o automatinė informacinė sistema, antra, Nuostatai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad apribojimo nurodymas gali būti grąžinamas ir netgi numato pareigą duomenų tiekėjui nustačius, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, tokį nurodymą atšaukti ir patikslintą pateikti iš naujo (Nuostatų 17 punktas).

46. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad žalą ieškovei sukėlė būtent banko, išdavusio pinigines lėšas, ir M. T. veiksmai , teisiškai neaktualūs ir nesuponuoja kitokio antstolės veiksmų (neveikimo) įvertinimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio kaip deliktinės atsakomybės sąlygų

47. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismui 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 patenkinus ieškovės reikalavimus dėl 85 000 Eur skolos priteisimo, kuris apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, ir ieškovei pateikus antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš II? PRODUCE ENTERTAIMENT, nustatyta, kad skolininkė jokio turto ir / ar piniginių lėšų neturi. Antstolės teigimu byloje neįrodyta, kad šiuo atveju nėra galimas išieškojimas iš skolininkės savininko M. T.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė neturi reikšmės antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo) vertinimui deliktinės atsakomybės aspektu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nustačius antstolės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, M. T. išimta iš skolininkės banko sąskaitos 41 993,28 Eur suma pripažintina ieškovės nuostoliais ta apimtimi, kiek liko neįvykdyta jos 85 000 Eur dydžio pagrindinio reikalavimo iš II? PRODUCE ENTERTAIMENT.

48. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką), todėl atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko patirtos žalos dydį apibrėžiantį kriterijų – antstolės savalaikiai neareštuoto ir dėl to skolininko savininko iš skolininkės banko sąskaitos išimtas pinigines lėšas bei sumokėtus banko mokesčius, kadangi šia dalimi ieškovei priteistos prievolės įvykdymas buvo realus. Duomenų, ar yra galimybė toliau vykdyti išieškojimą ir jeigu yra – kokios jo perspektyvos, pagal ieškovei išduotą vykdomąjį dokumentą, nesama. Skundo argumentas, kad teismas netyrė kaip buvo panaudotos 2016 m. vasario 19 d. išimtos piniginės lėšos taip pat neturi teisinės reikšmės išvadai dėl antstolės (ne)atliktų veiksmų ir jų įtakos kilusiai ieškovės žalai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės nurodyta nuostolių suma nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą ir yra pagrįsta.

49. Antstolė, neveikdama, savalaikiai nepateikdama TAAR turto aprašo ir savalaikiai nepatikslinusi duomenų apie areštuotinų piniginių lėšų savininką, sudarė galimybes skolininkės savininkui M. T. išgryninti vieninteles skolininkės pinigines lėšas ir nepanaudoti jų atsiskaityti su ieškove. Nustačius, kad skolininkė neturi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas ieškovės naudai, ieškovei padaryta žala. Šią žalą su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

50. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad antstolė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jos kaltės ir neteisėtų veiksmų vykdant ieškovės pateiktas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl antstolės kaltės formos

51. Apeliantės draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, argumentai, kad įvykis laikytinas nedraudiminiu, kadangi antstolės veiksmuose pasireiškus dideliam neatsargumui, jis turėtų būti prilyginamas tyčiai, atmestini. Byloje nenustatyta, kad antstolė, pažeisdama ieškovės interesus, siekė, kad nebūtų areštuotas skolininkės II? PRODUCE ENTERTAIMENT ir jos savininko M. T. turtas, o skolininkės sąskaitoje esančios piniginės lėšos būtų išgrynintos ir nepanaudotos ieškovės interesams užtikrinti, nors šiuos veiksmus antstolė ir atliko neįsitikinusi per PLAIS pateiktų duomenų teisingumu ir neatkreipusi dėmesio per AIS gautu pranešimu dėl apribojimo nurodymo atmetimo.

52. Draudikas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tarp jo ir antstolės sudarytos draudimo sutarties ir Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių kontekste. Šiuo atveju nesutiktina su tokiu skundo teiginiu, kadangi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės tiesioginės tyčios, pagrįstai sprendė, kad įvykis draudiminis, todėl žalos atlyginimas nukreipiamas būtent į draudiką ir subsidiariai į draudėją (antstolę). Šiuo atveju iš byloje pateikto draudiko ir draudėjo sudaryto antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso matyti, kad draudimo suma – 58 000 Eur, išskaita – 290 Eur, todėl ieškovės patirta žala neviršija draudimo išmokos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad draudikas neįrodė antstolės tyčios, atitinkamai ir nedraudžiamojo įvykio aplinkybės.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, fakto ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti ar pakeisti remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Apeliančių skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliantės antstolės A. A. apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur išlaidas, už atsiliepimo į apeliantės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą – 1 089 Eur išlaidas; pateikė jas patvirtinančius duomenis. Šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į antstolės A. A. apeliacinį skundą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 ir 8.11 punktuose numatytą maksimalų dydį, todėl jų kompensacija sumažintina iki didžiausios leidžiamos 1 150,24 Eur (1,3 x 884,80 Eur) sumos, o už atsiliepimo į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą parengimą priteistina prašoma 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam asmeniui Luminor Bank akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 112029270, iš atsakovės antstolės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 150,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų 24 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Trečiajam asmeniui Luminor Bank akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 112029270, iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, priteisti 1 089 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.