Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2. Ieškovė A. K. 2015 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams T. F. K. ir I. K., kurį 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 16 d. patikslino (2021 m. gegužės 17 d. patikslintas ieškinys nepriimtas teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi) ir prašo: 1) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais atsakovų 2015 metais sudarytus dovanojimo sandorius, kuriais sutuoktinei I. K. asmeninėn nuosavybėn T. F. K. dovanojo turtą, kuris jam teko 2015 m birželio 10-12 dienomis padalijus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę su ieškove ir taikyti restituciją, priteisiant T. F. K. naudai šiais sandoriais padovanotą turtą: 1/2 dalį piniginių lėšų - 595 671,45 USD, 222,94 GBP, 87 096,79 EUR, viso 616 932,74 EUR; 1/2 dalį pastato-dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), o, nesant galimybės taikyti restituciją natūra, priteisti iš I. K. T. F. K. naudai atitinkamo turto ekvivalentą pinigais; taikyti restituciją, priteisiant iš I. K. atsakovo T. F. K. naudai ekvivalentą pinigais - piniginių lėšų sumą - 1/2 automobilio LAND ROVER RANGE ROVER SPORT buvusiai vertei dovanojimo sandorio įvykdymo tarp atsakovų metu – 23 500 EUR ir piniginių lėšų sumą - 1/2 automobilio BENTLEY CONTINENTAL SUPERSPORT S identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) buvusiai vertei dovanojimo sandorio įvykdymo tarp atsakovų metu – 63 000 EUR; 2) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2013 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. JŠ-4735 ir taikyti restituciją natūra, priteisiant T. F. K. naudai iš I. K. pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (baseiną), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o, nesant galimybei taikyti restituciją natūra, priteisti iš I. K. atsakovo T. F. K. naudai atitinkamo turto ekvivalentą pinigais; 3) netiesioginio ieškinio pagrindu pripažinti nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), bendrąja jungtine sutuoktinių T. F. K. ir I. K. nuosavybe; 4) iš atsakovų priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o įregistravo ją Lietuvoje tik (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2012 m. lapkričio 13 d. atsakovė I. K. sudarė sutartį dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo. Statinio priėmimo perdavimo aktas, kurio pagrindu ir buvo įgyta nuosavybės teisė, buvo surašytas (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną, kai buvo įregistruota atsakovų santuoka. Tokiu būdu turtas, įgytas santuokos metu, viešame registre nepagrįstai neišviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Net laikant, kad šis administracinis pastatas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, šis turtas vis tiek turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių (atsakovų) nuosavybe, nes šis turtas buvo iš esmės pagerintas po santuokos sudarymo iš lėšų, kurios buvo abiejų atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

8. Ginčijamus dovanojimo sandorius ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais LR CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), laikydama, kad ji turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. (pagal JAV 2012 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimą), atsakovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises, atsakovai, sudarydami ginčo sandorį buvo nesąžiningi, o ginčo sandoriai yra neatlygintini, taip pat nėra suėjęs ieškinio senaties terminas.

9. Pripažinus negaliojančia tarp atsakovų 2013 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir 2015 m. birželio mėn. sudarytas dovanojimo sutartis atsakovė I. K. privalo grąžinti atsakovui T. F. K. visą perleistą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei automobilius. Kadangi atsakovė I. K., nepaisydama jos atžvilgiu pritaikyto turto arešto, perleido jai dovanotus automobilius tretiesiems asmenims, iš atsakovės I. K. atsakovui T. F. K. priteistina atitinkamai ½ dalis jų vertės pinigine išraiška.

13. Atsakovų įsitikinimu, ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į T. F. K., kadangi JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimas šiai dienai yra apeliacijoje ir jis nėra galutinis. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė ir neturėjo neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., kas yra privaloma actio Pauliana sąlyga. Sandoriai buvo sudaryti ženkliai anksčiau nei priimtas JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimas, o kai kurie veiksmai - netgi dar anksčiau nei ieškovė iš viso inicijavo procesą JAV, kurio pasėkoje buvo priimtas JAV teismo sprendimas. Taigi, ginčijami sandoriai bei (duomenys neskelbtini) pastato įregistravimas buvo atlikti dar iki tol, kol buvo priimtas JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimas, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teisę atsakovui T. F. K..

14. Tai, kad pastato (duomenys neskelbtini) įsigijimas buvo registruotas tą pačią dieną, kaip ir atsakovų santuoka, nereiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pastato įgijimas laikytinas atliktu iki santuokos įregistravimo ir todėl tai yra I. K. asmeninė nuosavybė, ką patvirtina ir informacija apie lizingo sutarčių sudarymą - I. K. (tuo metu dar - I. B.) 2012 m. lapkričio 13 d. sudarė lizingo sutartis. Šios sutartys yra sudarytos anksčiau nei įregistruotas (duomenys neskelbtini) pastato pirkimo ir pardavimo sandoris bei įregistruota santuoka.

18. 2012 m. sausio 12 d. susitarimo 7 punkto B papunkčiu šalys sutarė, kad atsakovui T. F. K. iki 2012 m. sausio 27 d. neperdavus visų akcijų ieškovei, pastaroji gali pasirinkti, ar pasilikti atsakovo sumokėtas palūkanas, ar pasilikti akcijų vertės prieaugį per laikotarpį, kurį pavėluota perduoti akcijas, jei galutinę akcijų perleidimo dieną akcijų vertė yra didesnė nei buvo tą dieną, kai turėjo būti įvykdyti įsipareigojimai. Pirmąją termino įvykdyti susitarimą pabaigos dieną, t. y. 2012 m. sausio 27 d. vienos akcijos vertė buvo 4,34 USD; 2012 m. sausio 30 d. vienos akcijos vertė buvo - 4,34 USD; 2021 m. vasario 12 d. - 4,80 USD; 2021 m. vasario 21 d. - 6,55 USD; 2012 m. kovo 1 d. - 5,69 USD.

19. Taigi, tuo atveju, jei ieškovei visos akcijos būtų buvusios perduotos 2012 m. sausio 27 d., kai vienos akcijos vertė buvo 4,34 USD, ieškovė turėjo gauti turto už 99 757 210 USD, tuo tarpu, akcijų vertei išaugus per laikotarpi nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. kovo 1 d. ieškovė turto gavo už 129 639 783 USD. Todėl, vadovaudamasi 2012 m. sausio 12 d. susitarimo 7 punkto B papunkčiu, ieškovė atsakovui T. F. K. grąžino visas atsakovo sumokėtas palūkanas ir pasiliko akcijų vertės prieaugį, kuris viršijo 29 mln. USD nuo akcijų vertės, buvusios 2012 m. sausio 27 d.

21. Atsižvelgiant į tai, atsakovas reikalauja iš ieškovės grąžinti jai sumokėtą akcijų vertės prieaugį - 29 882 573 USD kaip sumokėtus be pagrindo. Atsakovas T. F. K., sąžiningai vykdydamas 2012 m. sausio 12 d. susitarimą, ieškovei ne tik perdavė susitarimo dalyką, bet ir papildomą kompensaciją - akcijų vertės prieaugį už laiku neperduotas akcijas, taip visiškai padengiant jos nuostolius už susitarimo neįvykdymą laiku. Tuo tarpu ieškovė siekia tariamų nuostolių priteisimo dėl akcijų vertės sumažėjimo, todėl laikytina, kad atsakovo ieškovei sumokėtas turtas, o konkrečiai 29 882 573 USD akcijų prieaugis, laikytinas perduotu be teisinio pagrindo arba, kai atlyginta neegzistuojanti žala (atlyginta daugiau, nei patirta), todėl grąžintinas atsakovui T. F. K..

22. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Nurodė, kad atsakovo T. F. K. priešieškinys savo turiniu yra apeliacinis skundas dėl JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo. Šiuo atveju atsakovas savo teises gynė JAV teisme, pateikdamas tuos pačius motyvus, kurie nurodyti priešieškinyje Vilniaus apygardos teismui, tačiau JAV teismas atsakovo priešieškinyje išdėstytus argumentus visapusiškai įvertino ir atmetė.

23. Be to, pagal 2012 m. sausio 12 d. susitarimą, kuris buvo įtrauktas į Floridos teismo skyrybų galutinį sprendimą, šalys susitarė, kad vienintelė tinkama vieta, kur bet kuri šalis gali pareikšti ieškinį dėl susitarimo vykdymo ar jo aiškinimo, bus Sarasota, Florida, tol, kol buvusioji žmona ten gyvena. Dėl to, būtent JAV teismas, o ne Vilniaus apygardos teismas turi teisę spręsti ginčus dėl susitarimo vykdymo ir jo aiškinimo, ginčams dėl šio susitarimo vykdymo taip pat taikytina JAV teisė.

24. JAV teismas jau analizavo atsakovo argumentus dėl tariamo akcijų vertės padidėjimo ir juos atmetė, nustatė, kad dėl pavėluoto akcijų perleidimo buvusi žmona visiškai neturėjo naudos. Vietoj to, ji patyrė daugiau kaip 34 mln. USD nuostolių. Taip yra dėl to, kad buvęs vyras atėmė iš buvusios žmonos sutartinę teisę parduoti jos didįjį akcijų paketą per pirmąsias dvi vasario savaites, tai yra tada, kai ji norėjo jas parduoti ir kai akcijų rinka kilo ir buvo labai geros akcijų kainos. Buvęs vyras daugumą akcijų perdavė buvusiai žmonai, kai rinka pasikeitė ir prasidėjo akcijų kainų kritimas, o tai reiškia, kad buvusi žmona nebegalėjo parduoti savo didžiojo akcijų paketo dėl to, kad tas pardavimas būtų dar labiau sumažinęs akcijų vertę.

25. Ieškovė taip pat nurodė, kad visos faktinės aplinkybės ir visi argumentai, kuriuos atsakovas T. F. K. nurodo priešieškinyje Vilniaus apygardos teismui, jau buvo ištirtos Floridos teismui priimant sprendimą. Dėl to paties ginčo materialiojo santykio, dėl tų pačių aplinkybių atsakovas T. F. K. JAV pateikė apeliacinį skundą. Atsakovas Floridos teismo proceso metu nurodė visas tas pačias aplinkybes, kurias įrodinėja Vilniaus apygardos teismui ir tvirtino neva ieškovė gavo akcijų vertės prieaugį. Tačiau Floridos teismas nustatė, kad jokio akcijų vertės prieaugio atsakovas ieškovei neperdavė. Priešingai, pavėluodamas akcijas perleisti laiku atsakovas ieškovei padarė žalą. Nustatydamas ieškovei priteistinos žalos dydį Floridos teismas įvertino realią perduotų akcijų vertę.

26. JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas yra įsiteisėjęs pagal Floridos teisę. Todėl, nepaisant atsakovo T. F. K. paduoto apeliacinio skundo JAV, Vilniaus teismas bylą dalyje pagal atsakovo priešieškinį (kuris yra tapatus Floridos teisme jau išnagrinėtam ginčui) turi nutraukti, o ne palikti nenagrinėtą.

27. Atsakovas T. F. K. atsiliepime į ieškovės patikslintą atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (dublike) palaiko savo priešieškinio reikalavimus, nurodo, kad JAV apeliacine tvarka yra nagrinėjama byla dėl JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo priimto sprendimo panaikinimo pagal atsakovo T. F. K. apeliacinį skundą dėl ieškovei nepagrįstai priteistos kompensacijos, todėl apskųsto sprendimo vykdymas yra sustabdytas. Vilniaus apygardos teismas priėmė priešieškinį, nenustatęs jo tapatumo su JAV nagrinėjama byla. JAV teismuose nagrinėjama byla ir byla pagal atsakovo priešieškinį yra susijusios, tačiau ne tapačios. JAV teismo nagrinėjamos bylos dalykas – žala, patirta dėl pavėluotai perleistų (duomenys neskelbtini) akcijų nuvertėjimo. Tuo tarpu bylos pagal priešieškinį dalykas – sumos, atitinkančios akcijų vertės prieaugį, ieškovei perleistos dėl vėlavimo įvykdyti susitarimą, susigrąžinimas iš ieškovės. Atsakovo vertinimu, ieškovė tuo pačiu metu negali gauti ekonominės naudos, kuri pasireiškė kaip (duomenys neskelbtini) akcijų prieaugis, pavėlavus jas perleisti laiku, ir viršija 29 mln. USD ir ekonominio nuostolio – JAV teismo sprendimu priteistų beveik 35 mln. USD dėl tų pačių pavėluotai perleistų (duomenys neskelbtini) akcijų nuvertėjimo.

31. Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ji įrodo, kad atsakovas T. F. K. yra ieškovės skolininkas, nes jo prievolė ieškovei kyla tiek dėl pareigos atlyginti padarytą žalą (nuostolius) pavėluotai pardavus įmonės akcijas ieškovei, tiek ir remiantis galutiniais Lietuvos teismų sprendimais (nutartimis) priteisti pinigines sumas ieškovei, kurių atsakovas neišgali atlyginti (šios sumos priteistos 2016 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 (7 480,15 EUR), 2016 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 (639,60 EUR), 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 (308,76 EUR), 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-510-614/2017 (639,60 EUR), 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 17256-833/2017 (250 EUR), 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-348-640/2018 (308,75 EUR), 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-819- 585/2018 (271,05 EUR), 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-670-431/2018 (455 EUR).

32. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad atsakovas T. F. K. ieškovei padarė nuostolius ir ieškovė turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą pagal Floridos teisę įrodo aukščiausios kategorijos eksperto dokumentas byloje, t. y. JAV Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardos 2015 m. rugsėjo 11 d. teisėjos N. K. D. surašytas teismo dokumentas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad JAV 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas nepanaikino JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo motyvų, kur konstatuota, kad ieškovei žala buvo padaryta.

33. Po sustabdymo atnaujinus nagrinėjamą bylą atsakovai 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. spalio 12 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pirmosios instancijos JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimo teisę, yra panaikintas ir negaliojantis. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neturi ir negali turėti jokių kreditorinių reikalavimų T. F. K., o juo labiau I. K.. Atsižvelgiant į tai, ieškovė privalo sumokėti atsakovui permokėtas pinigines sumas - 26 344 476,36 EUR be pagrindo įgytą turtą ir teismo išlaidas, nes iš esmės toks sprendimas jau yra priimtas JAV apeliacinės instancijos teisme (JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimas), kuris pagrindžia pateiktą priešieškinį ieškovės atžvilgiu.

34. Atsakovų vertinimu, ieškovės ieškinys Vilniaus apygardos teisme šioje civilinėje byloje yra pareikštas dabar jau negaliojančio JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo pagrindu, todėl turi būti kuo greičiau išnagrinėtas ir atmestas, nes JAV pati ieškovė nuo tokių ieškinių atsisako savo valia, o jos atstovas Lietuvoje išreiškia be teisinio pagrindo visiškai priešingą nuomonę. Ieškovės teiginiai, kad ji turėjo teisę gauti daugiau lėšų iš atsakovo, buvo kategoriškai atmesti JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu. Šis atsakovui T. F. K. palankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas dabar yra galutinis, nes Floridos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra paskutinė grandis peržiūros procese Floridos teismų sistemoje, atsisakė peržiūrėti bylą K. prieš K., 2021 WL 1430645 (Florida, 2021). Šiose teismo nutartyse nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo T. F. K. gavo visus pinigus, kuriuos gauti ji turi teisę iki šios dienos, ir atsakovas turi teisę išieškoti iš ieškovės advokato honoraro sumas ir sumas, susijusias su nepagrįstu praturtėjimu bei kitais reikalavimais, kadangi jis iš esmės permokėjo ieškovei ir ši pralaimėjo bylą.

35. Atsakovas T. F. K. ištaisė įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 12 d. susitarimo nevykdymą per 120 dienų po įsipareigojimų nevykdymo dienos, taigi, jis turi teisę reikalauti, kad ieškovė jam sumokėtų akcijų vertės prieaugį, nes jis sumokėjo ieškovei, sutinkamai su 2012 m. sausio 12 d. susitarimo 7 punkto A papunkčiu, mokestį už papildomą teisingą turto paskirstymą - 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė privalo grąžinti atsakovui 29 882 573 JAV dolerių akcijų prieaugį pagal susitarimo 7 punkto B papunktį. JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendime (byloje Nr. 2D15-4364) nurodyta, kad atsakovas T. F. K. turi teisę į visišką išmokų grąžinimą, nes jis laiku sumokėjo papildomo teisingo paskirstymo išmokas, įvykdė akcijų perleidimo įsipareigojimą per 120 dienų nuo įsipareigojimų pažeidimo dienos ir įsipareigojimų įvykdymo dieną laiku neperleistų (duomenys neskelbtini) akcijų kaina viršija (duomenys neskelbtini) akcijų kainą 2012 m. sausio 28 dieną.

36. Atsakovai taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų atmesti ieškovės ieškinį bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, ši sprendimo dalis turėtų būti pripažinta vykdytina skubiai, kadangi turtui taikomi suvaržymai daugiau nei 5 metus, nors ieškovė net neturi deklaruojamos reikalavimo teisės į atsakovą ar juolab į turto savininkę I. K.. Dėl taikomų ribojimų nėra galima disponuoti turtu, tačiau yra būtina patirti šio turto priežiūros, išlaikymo išlaidas, kurios dėl daugiau nei 5 metus trunkančio proceso tik didėja. Be to, negalint visapusiškai disponuoti ir valdyti areštuoto turto, kyla grėsmė, jog areštuotas turtas nuvertės.

37. Ieškovė, atsikirsdama dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad toks prašymas negali būti patenkintas, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad nekilnojamas turtas gali nuvertėti, kai nekilnojamas turtas Vilniaus mieste nuosekliai brangsta; nepateikė įrodymų, kad patiria turto išlaikymo išlaidas ir, kad jos atsakovams yra ženklios.

41. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, kad ji patyrė didelių ekonominių nuostolių dėl pavėluoto trečios ir ketvirtos akcijų dalių perdavimo, kreipėsi į JAV teismą ir JAV Floridos Valstijos Dvyliktosios teismo apygardos Apygardos teismas Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (tekste – JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimas, pateiktas ieškinio priedu Nr. 7) ieškovei iš atsakovo T. F. K. priteisė 34 611 702 JAV dolerius ir procesines palūkanas.

43. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016) pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos Dvyliktosios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą (sprendimo dalį) byloje Nr. 2010-DR-008976-NC dėl 34 611 702 JAV dolerių kompensacijos ir palūkanų priteisimo iš suinteresuoto asmens T. F. K. pareiškėjai A. K..

47. Atsakovė I. K. (tuo metu pavardė – B.) 2012 m. lapkričio 13 d., siekdama įgyti nuosavybę, sudarė dvi sutartis dėl pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje: sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2005 m. birželio 21 d. lizingo sutartį Nr. 2005/06-N36 ir pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. lizingo sutartį Nr. 200909F-6963 bei sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2005 m. birželio 21 d. lizingo sutartį Nr. 2005/06-N35 ir pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. lizingo sutartį Nr. 200909F-6964, kuriomis perėmė buvusių (duomenys neskelbtini) pastato savininkų ((duomenys neskelbtini)) įsipareigojimus pagal lizingo sutartis su AB „DNB Lizingu“. 2012 m. lapkričio 22 d. atsakovė I. K. įsigijo administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Statinio priėmimo perdavimo aktas Nr. JŠ-8676, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, surašytas 2012 m. lapkričio 22 d. Tą pačią dieną viešame registre šis turtas įregistruotas atsakovės I. K. vardu (asmeninės nuosavybės teise).

48. 2013 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. JŠ-4735 atsakovas T. F. K. padovanojo atsakovei I. K. žemės sklypą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-stoginę, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (baseiną), esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė – 313 658 EUR.

49. Atsakovai T. F. K. ir I. K. 2015 m. birželio 10-12 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria pasidalino turimą turtą ir atsakovas T. F. K. dovanojimo sutartimis padovanojo savo turto dalį atsakovei I. K., t. y. dovanojo1/2 dalį transporto priemonės LAND ROVER RANGE ROVER SPORT, 1/2 dalį transporto priemonės BENTLEY CONTINENTAL SUPERSPORT S, 1/2 dalį piniginių lėšų - 595 671,45 JAV dolerių, 222,94 GBP, 87 096,79 EUR, viso 616 932,74 EUR, 1/2 dalį pastato-dirbtuvių, 1/2 dalį pastato-sandėlio ir 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, esančių Kauno m., (duomenys neskelbtini).

50. Atsakovas T. F. K. 2015 m. spalio 9 d. pradėjo apeliacinį procesą dėl JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo ir JAV Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos Apeliacinis teismas byloje pagal T. F. K. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 11 d. pataisyto galutinio sprendimo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu (tekste – JAV 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimas, pateiktas su atsakovų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu) T. F. K. apeliacinį skundą patenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.

53. Ieškovė A. K. 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi su ieškiniu į JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teismo Sarasotos apskrityje Floridoje Civilinį skyrių dėl priteisimo žalos, viršijančios 34 000 000 JAV dolerių, iš atsakovo T. F. K..

59. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad atsakovas T. F. K. iš tikrųjų apskundė JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimą apeliacine tvarka ir JAV Floridos apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimą, o 2021 m. balandžio 15 d. procesiniu sprendimu Floridos Aukščiausiasis Teismas atsisakė peržiūrėti 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Tokiu būdu JAV apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pirmosios instancijos JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. galutinis teismo sprendimas, yra įsiteisėjęs. Taigi, aplinkybė, kad JAV teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas yra negaliojantis (panaikintas), nustatyta objektyviais įrodymais ir dėl to iš esmės negali būti jokio ginčo.

60. Nepaisant to, ieškovė tvirtina, kad ji turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu ir netiesioginį ieškinį nagrinėjamoje byloje, nes atsakovo T. F. K. prievolė ieškovei kyla ne iš panaikinto JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo, o iš pareigos atlyginti padarytą žalą (nuostolius), pavėluotai perdavus įmonės akcijas ieškovei, taip pat iš negalėjimo sumokėti Lietuvos teismų galutiniais sprendimais priteistas pinigines sumas, o, jeigu teismui kiltų abejonių dėl ieškovės reikalavimo teisės, jis turėtų stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Floridos teismo civilinių bylų skyrius priims galutinį sprendimą pagal ieškovės 2020 m. liepos 2 d. paduotą ieškinį T. F. K., su kuriuo ji kreipėsi po to, kai buvo panaikintas JAV teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, nes tik JAV teismas, ieškovės teigimu, turi jurisdikciją šiems klausimams spręsti pagal šalių 2012 m. sausio 12 d. susitarimą. Taigi, nepaisant ieškovės argumentų, kad jos reikalavimo teisė nebūtinai turi būti patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą JAV dėl 34 000 000 JAV dolerių žalos ir palūkanų jai priteisimo iš atsakovo T. F. K.. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip jos pačios abejonės dėl neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės turėjimo.

69. Šiuo atveju, kaip jau minėta, 2012 m. sausio 12 d. ieškovė ir atsakovas T. F. K. yra sudarę susitarimą dėl santuokos nutraukimo ir šį susitarimą patvirtino JAV teismas. Būtent iš šio susitarimo pažeidimo ieškovė ir kildina savo reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. (teigia, kad susitarime nustatytu terminu T. F. K. neperleido buvusiai žmonai - ieškovei įmonės akcijų. Kadangi (ne) perduotų akcijų vertė greitai krito, T. F. K. padarė žalą ieškovei). Tačiau 2012 m. sausio 12 d. susitarime ieškovė ir atsakovas T. F. K. susitarė, kad vienintelė tinkama vieta, kur bet kuri šalis gali pareikšti ieškinį dėl šios sutarties vykdymo ar jos aiškinimo, yra Sarasotos apygarda Floridos valstijoje JAV, kol buvusioji žmona ten gyvena (susitarimo 38 punktas nustato, kad, jei tarp šalių kyla ginčas po galutinio teismo sprendimo, tada bet koks toks ginčas turi būti nagrinėjamas Sarasotos apygardos teisme tol, kol žmonos pirminė gyvenamoji vieta išlieka toje apygardoje).

71. Atsakovai, remdamiesi žodyno ištrauka ir T. F. K. JAV Floridos Valstijos teismo Civilinių bylų skyriui pateiktu prašymu atmesti ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinį jo nesvarsčius, teigia, kad JAV Floridos valstijos teismo Civilinių bylų skyriuje nėra išspręstas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimas ir apskritai gali būti taip, jog šio ieškinio pagrindu net nebus pradėtas bylos nagrinėjimas prieš T. F. K. JAV teisme, nes 2020 m. liepos 2 d. ieškinį prieš T. F. K. ieškovė pateikė praleidusi Floridos valstijos teisėje nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi T. F. K. tinkamai įvykdė tarp jo ir ieškovės sudarytą 2012 m. sausio 12 d. susitarimą - nustatytais terminais ir sąlygomis ieškovei perdavė visas susitarime nurodytas (duomenys neskelbtini) akcijas. JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš T. F. K. žalos atlyginimo, jei (duomenys neskelbtini) akcijos ieškovei yra perduodamos (-tos) iki 2012 m. gegužės 1 d.

72. Ieškovė, remdamasi Z. R. P. priesaika patvirtintu pareiškimu, atsakovų nurodytas aplinkybes neigia, nurodydama, kad JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismas galutiniu sprendimu priteisė A. K. maždaug 40 mln. dolerių pagal jos ieškinį dėl T. F. K. jai padarytos didelės žalos, kurią ji patyrė dėl to, kad T. F. K. laiku neperdavė tam tikrų (duomenys neskelbtini) akcijų. Sprendimas dėl pinigų priteisimo buvo panaikintas apeliacine tvarka JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu, o visos kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys buvo patvirtintos. A. K. nereikės iš naujo įrodyti pagrindo, kuriuo grindžiama didžioji pirminio sprendimo dėl pinigų priteisimo dalis, t. y. 34 mln. JAV dolerių žalos dėl „pavėluoto perdavimo“ atlyginti, kuri buvo priteista JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimu, todėl jos 2020 m. liepos 2 d. paduotas ieškinys ne tik kad bus priimtas ir nagrinėjamas, bet ir patenkintas.

73. Kaip matyti iš šalių minimo JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo galutinio sprendimo ieškovei iš atsakovo T. F. K. buvo priteista 34 611 702 JAV dolerių suma ir palūkanų norma pagal įstatymą. JAV 2019 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo išvadoje buvo panaikinta aukščiau nurodytame galutiniame sprendime priteistos piniginės sumos, taip pat turto įšaldymo nurodymas, kurį šeimos reikalų teismas paskyrė siekdamas užtikrinti jų mokėjimą. Visais kitais aspektais pakeistas galutinis sprendimas patvirtintas, nurodant, kad ieškovė gali pasinaudoti savo teise teikti kitą ar kitokį prašymą atitinkame forume dėl ieškinyje tariamo (T. F. K.) elgesio. Taigi, apeliacinės instancijos teismui panaikinus ieškovės naudai priteistas pinigines sumas, nėra pagrindo laikyti, kad kiti JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo galutinio sprendimo argumentai, susiję su šių sumų priteisimu ir buvę pagrindu panaikintas sumas priteisti, liko galioti ir jais galima ir/ar reikia besąlygiškai remtis nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu ieškovės pateiktas 2020 m. liepos 2 d. ieškinys tikėtina gali patvirtinti ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tačiau nepatvirtina, kad ši tikėtina teisė yra neabejotina ir neginčytina, nes jau pats ieškinio padavimas rodo, kad atsakovas T. F. K. šios teisės nepripažįsta ir ją ginčija. Todėl vien naujo ieškovės ieškinio padavimo JAV teisme faktas nepatvirtina neabejotinos ir neginčytinos ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., kaip vienos iš privalomų actio Pauliana ieškinio ir atitinkamai netiesioginio ieškinio sąlygų.

75. Ieškovė, įrodinėdama pareikšto ieškinio actio Pauliana pagrindu sąlygas, akcentuoja atsakovų nesąžiningumą, nurodo, kad JAV atsakovo T. F. K. atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, t. y. T. F. K. atžvilgiu JAV Niujorko Pietinės apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su turto nuslėpimu (bylos numeris: United States v. K. No. 19, CR 460 (KMW), kurioje T. F. K. buvo apkaltintas kaltinimais dėl apgaulės ir pinigų plovimo, apgaunant savo buvusią žmoną per skyrybų procesą Floridos valstijos teisme. Ieškovės teigimu, iš pridedamo 2 priedo matyti, kad JAV federaliniai prokurorai pateikė kaltinimus T. F. K., jog šis atliko apgaulės veiksmus nuslėpdamas turtą nuo buvusios žmonos.

76. Tačiau iš atsakovų pateikto advokato K. C., atstovaujančio T. F. K., pareiškimo matyti, kad, nors baudžiamasis kaltinimas dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo buvo pareikštas Niujorko pietinės apylinkės teisme, bet, kaip aprašyta 2018 m. gruodžio 18 d. pranešime spaudai, visus šiuos kaltinimus JAV Teisingumo departamentas atmetė, nes jie niekada nebuvo įrodyti, nebus įrodyti ir jie nebus pagrindu jokiai restitucijai ar konfiskacijos veiksmams prieš T. F. K.. Be to, A. K. nebus naudos gavėja pagal jokį teismo įsakymą federalinėje byloje, kuris dabar apsiriboja baudžiamaisiais nusižengimais, susijusiais su federalinių mokesčių deklaracijų nepateikimu.

79. Šiuo atveju ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 12 d., o administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijimo įregistravimas atliktas 2012 m. lapkričio 22 d., t. y. iki JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo priėmimo bei iki ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinio pareiškimo. Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės - kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos Lietuvos teismo procesuose iš atsakovo T. F. K. buvo priteistos 2016-2018 metais priimtais teismų procesiniais sprendimais, t. y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijimo įregistravimo.