- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-348-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11594-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Skolininkas
- T. F. K., I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Pareiškėjas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų skolininko T. F. K. ir suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria A. K. prašymas tenkintas iš dalies, atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys - skolininkas T. F. K., I. K., antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja A. K. 2017-03-17 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti, kad skolininko T. F. K. dalis 1564,09 EUR piniginėse lėšose, saugomose antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje ir kilnojamame turte, esančiame AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368 bei vertybiniuose popieriuose yra 100 procentų.Pareiškime nurodė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-11-370/2016 dėl 30 811 771,71 EUR skolos, 4,75 proc. metinių palūkanų ir 7 480,15 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T.F. K. išieškotojos A. K. naudai.Skolininkas jokio kito vertingo asmeninio turto (be aptariamo šiame prašyme), į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolis 2017 m. sausio 23 d. pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu, jog būtų nustatyta skolininko dalis bendrai priklausančio turto su skolininko sutuoktine I. K.. Antstolio siūlyme bei kituose dokumentuose nurodyta, jog areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas, t. y.: 1564, 09 EUR piniginės lėšos, saugomos antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, ir kilnojamasis turtas skolininko T. F. K. vardu iš AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368: 1) albumas su nuotraukomis; 2) 3 vnt. išorinių laikmenų (viena su dėklu, dvi su laidais prijungimui); 3) popieriaus lapas su ranka rašytais užrašais; 4) 3 vnt. laikrodžių (ir 2 vnt. dėklų jiems); 5) Obligacijos „United States Saving Bond“: 19 vnt. (iš jų 5 vnt. po 200, 6 vnt. po 500, 8 vnt. po 1000; 6) T. F. K. pasas; 7) 2009 m. seifo nuomos sutartis (anksčiau naudoto seifo); 8) 2009 m. seifo atidarymo aktas; 9) 2009 m. seifo nuomos sutartis (seifo Nr. 368); 10) 9 vnt. mokėjimo nurodymų; 11) 5 vnt. prašymų pirkti ir parduoti valiutą; 12) įmokos mokėjimo kvitas (1 vnt.); 13) nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1 vnt.). Pareiškėja neginčija fakto, kad 1564,09 EUR piniginės lėšos, saugomos antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, priklauso skolininkui kartu su jo sutuoktine (šis faktas nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartimi, priimtoje civ. b. Nr. 2S-1848-275/2016, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civ. b. Nr. 2YT-17015-1012/2016). Po skolininko ir jo sutuoktinės santuokos sudarymo (2012 m. spalio 19 d.) ir iki jų povedybinės sutarties sudarymo (2015 m. birželio 10 d.), kuria nustatytas sutuoktinių turto atskirumo režimas, skolininko vardu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe. Tačiau kitu laikotarpiu skolininko įgytas turtas turi būti laikomas jo asmenine nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad AB „Swedbank“ seifų dėžutėse laikomas turtas buvo įgytas nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2015 m. birželio 10 d., priešingai, nurodytos aplinkybės paneigia CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo:AB „Swedbank“ seifo dėžučių, kuriose saugomas turtas, nuomos sutartys sudarytos skolininko vardu (Nuomos sutarčių nuotraukos). Jo sutuoktinė I. K. niekada neturėjo ir neturi priėjimo prie šių seifo dėžučių ir nė karto nebuvo jomis pasinaudojusi (tai patvirtina AB „Swedbank“ Kliento naudojimosi individualiu seifu registracijos kortelė); AB „Swedbank“ seifo dėžučių, kuriose saugomas turtas, nuomos sutartys sudarytos 2009 m., t. y. net prieš maždaug 3 metus ir iki skolininko santuokos su sutuoktine I. K. sudarymo, tuo metu, kai skolininkas buvo susituokęs su išieškotoja A. K., kas taip pat patvirtina, kad jų paskirtis buvo saugoti būtent skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; 2015 m. birželio 10 d. skolininkas T. F. K. ir jo sutuoktinė I. K. yra sudarę povedybinę sutartį, kurioje turtas, saugomas AB „Swedbank“ seifų dėžutėse, nebuvo įvardintas kaip santuokos metu įgytas turtas. Be to, povedybinė sutartis nustatė atskirą sutuoktinių turto teisinį režimą. Atsižvelgiant į tai, kad po povedybinės sutarties sudarymo AB „Swedbank“ seifų dėžučių Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368 nuomos sutartys liko įformintos skolininko T. F. K. vardu ir naudojosi jomis tik skolininkas, visas jose laikomas turtas laikytinas skolininko asmenine nuosavybe (Povedybinės sutarties 4.1 p. 4.1.2, p. 4.1.3., p. 4.1.4);Laikrodžiai yra asmeninio naudojimo daiktai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p ), todėl neabejotinai priklauso skolininkui T. F. K. asmeninės nuosavybės teise;Kad seifų dėžutėse laikomi daiktai priklauso skolininkui T. F. K. asmeninės nuosavybės teise galima spręsti pagal juose laikomų daiktų pobūdį, kuris sieja tuos daiktus būtent su skolininko T. F. K. asmeniu:
- seifų dėžutėse laikomas būtent skolininko T. F. K. pasas (T. F. K. paso nuotrauka);
- seifų dėžutėse laikomos būtent skolininko T. F. K. vardu pasirašytos seifo nuomos sutartys (pasirašytos dar iki santuokos sudarymo su dabartine sutuoktine I. K.) ( Nuomos sutarčių nuotraukos);
- seifų dėžutėse laikomi būtent skolininko T. F. K. vardu atlikti mokėjimo nurodymai, kvitai, jo vardu parengti prašymai pirkti ir parduoti valiutą (Mokėjimo nurodymų, kvitų, prašymų nuotraukos). Mokėjimų nurodymai, kvitai, prašymai parengti (įvykdyti) 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn. laikotarpiu, taigi gerokai prieš santuokos su dabartine sutuoktine I. K. sudarymą (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.);
- seifų dėžutėse laikomas albumas su Skolininko T. F. K., jo buvusios žmonos Išieškotojos A. K. ir vaikų iš pirmosios santuokos nuotraukomis (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.);
- seifų dėžutėse laikomas popieriaus lapas su Skolininko T. F. K. ranka rašytais užrašais (žr. Popieriaus lapo su užrašais nuotrauką - Priedas Nr. 7);
4.6. „United States Saving Bond“ obligacijos yra vertybiniai popieriai. Šios obligacijos įgytos skolininko T. F. K. vardu dar 1986-04-22 (ant obligacijų yra spaudai, iš kurių matyti, kad šios obligacijos įgytos dar 1986-04-22, (obligacijų nuotraukos)), t. y. dar gerokai prieš T. F. K. santuoką su dabartine sutuoktine I. K., todėl priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.);
4.7. skolininkas T. F. K. 2015 m. gruodžio 14 d. (Priedas Nr. 9) raštu yra patvirtinęs, kad jam priklauso asmeninis turtas ir asmeniniai daiktai, laikomi AB banko „Swedbank“ seifo dėžutėse.
Pareiškėjos teigimu, seifų dėžutėse laikomo turto įgijimo momentas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.82 str.), jo prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 str. 1 d. 3 p., LR CK 3.89 str. 2 d.), paties skolininko šio turto apibūdinimas kaip „asmeninio“ ir pareiškimai apie šio turto priklausomybę jam, leidžia pagrįstai abejoti antstolio nustatyta aplinkybe neva ši turto dalis priklauso skolininkui ir skolininko sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad visas turtas priklauso T. F. K. ir jo sutuoktinei I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad byloje nurodytos aplinkybės bei įrodymai nepaneigia CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos prezumpcijos bei nepatvirtina egzistuojant CK 3.89 str. 1 d. numatytus pagrindus pripažinti turtą skolininko T. F. K. asmenine nuosavybe, pareiškėja prašo teismo nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėjos manymu, aplinkybės, patvirtinančios tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai nustatant dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, yra ne tik aukščiau paminėtos, bet ir šios:Kadangi seifo dėžučių, kuriose buvo saugomas turtas, nuomos sutartys buvo sudarytos skolininko vardu ir tik skolininkas faktiškai atvykdavo į banką ir tvarkė tų seifo dėžučių turinį (Kliento naudojimosi individualiu seifu registracijos kortelė 3), laikytina, kad seifo dėžutėse esančiu turtu rūpinosi tik skolininkas. Turtinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir išlaikymu ar priežiūra, yra aplinkybės, kurios pagal CK 3.117 str. sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad, nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo; Skolininkas T. F. K. viešai yra žinomas kaip labai turtingas asmuo dar daug laiko iki santuokos su I. K. sudarymo, vienas iš stambiausios naftos perdirbimo kompanijos G. K. Petroleum Limited steigėjų. Nuo 2007-07-24 iki 2013-07-04 buvo šios kompanijos valdybos pirmininku, iki 2014-07-17 - šios kompanijos vadovu. T. F. K. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jo gaunamos pajamos tiek iki santuokos sudarymo su dabartine sutuoktine I. K., tiek po santuokos su ja sudarymo buvo labai didelės (Banko sąskaitų išrašas). Tuo tarpu Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad 2012-10-02 po santuokos nutraukimo su pirmuoju vyru H. P. skolininko sutuoktinei I. K. atiteko tik 4500 Lt (t. y. 1303,29 Eur) vertės UAB „Create booking“ akcijos ir motoroleris PIAGGIO (duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsitikinusi, kad dabartinė skolininko sutuoktinė I. K. prie bendro sutuoktinių turto įsigijimo nuo santuokos sudarymo momento apskritai nėra prisidėjusi arba prisidėjusi labai minimaliai. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti skolininko sutuoktinės banko sąskaitų išrašai apie jos įplaukas ir įplaukų šaltinius, kurių pareiškėja neturi ir negali pateikti teismui, nes prie tokių duomenų neturi priėjimo. Povedybinės, turto padalijimo ir dovanojimo sutarties duomenys tik patvirtina, kad didžiausios vertės turtą skolininko sutuoktinė I. K. gavo po santuokos su skolininku T. F. K. sudarymo ir būtent iš jo. Taigi būtent skolininkas T. F. K. didžiąja dalimi yra prisidėjęs prie bendro turto kūrimo ir išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą, todėl tiek nustatant 1564,09 Eur piniginių lėšų, saugomų antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, tiek kilnojamojo turto, saugomo skolininko T. F. K. vardu iš AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, skolininko T. F. K. dalį, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti Skolininkui T. F. K. juose dalį, kuri lygi 100 proc.; „United States Saving Bond“ obligacijose skolininkas T. F. K. ir jo tėvas F. W. K.. Skolininko sutuoktinė I. K. obligacijose neminima ir objektyviai negalėjo prisidėti prie šių obligacijų įsigijimo, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką - 1986-04-22 (tuo metu ji Skolininko net nepažinojo);Kadangi įstatyme nėra nustatytas baigtinis svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas, visas aukščiau, 1-7 punktuose, nurodytas aplinkybes, kuriomis keliamos abejonės dėl Turto priklausymo Skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat prašome laikyti aplinkybėmis, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo.Antstolis Arminas Naujokaitis pateiktame atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Vykdydamas teismo 2017-05-25 nutartį, antstolis 2017-06-12 patikslino turto arešto aktą ir jame nurodė, kad iš turto: albumas su nuotraukomis; popieriaus lapas su ranka rašytais užrašais; T. F. K. pasas; 2009 m. seifo nuomos sutartis (anksčiau naudoto seifo); 2009 m. seifo atidarymo aktas; 2009 m. seifo nuomos sutartis (seifo Nr. 368); 9 vnt. mokėjimo nurodymų; 5 vnt. prašymų pirkti ir parduoti valiutą; įmokos mokėjimo kvitas (1 vnt.); nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1 vnt.), išieškojimas nėra galimas, turto arešto akte aprašė kitą banko seifų dėžutėse rastą turtą – tris išorines laikmenas, tris laikrodžius ir obligacijas.Suinteresuotieji asmenys T. F. K. ir I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai prašo, kad visas turtas būtų priskirtas kaip skolininko nuosavybė. Sutuoktinių po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo (2015 m. birželio 10 d.) įgytas turtas, nepriklausomai nuo to, ar įregistruotas abiejų, ar vieno iš jų vardu, yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad, nutraukiant santuoką pareiškėjai ir skolininkui, šio turto nebuvo, taigi spręstina, kad jis įgytas jau T. F. K. būnant santuokoje su suinteresuotu asmeniu.Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. 2S-1848-275/2016 nustatyta, jog 1 564, 09 EUR lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja nenurodė jokių svarbių aplinkybių, jog būtų galima teigti, kad ši suma privalo būti pripažinta kaip skolininko nuosavybė visa apimtimi. Seifų dėžutėse esantis turtas yra išskirtinai abiejų sutuoktinių turtas. Nuomos sutartis dėl banko seifo dėžučių yra sudaryta abiejų sutuoktinių vardu. Sutartys, kurios buvo sudarytos tik T. F. K. vardu yra negaliojančios. Abu sutuoktiniai šiomis seifo dėžutėmis ir naudojosi, jose laikė savo asmeninius daiktus bei daiktus, kurie jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad skolininkas ne vieną kartą po santuokos sudarymo su suinteresuotus asmeniu buvo atvykęs prie seifų dėžučių, tuo tarpu po vedybinės sutarties sudarymo 2015 06 10, jis daugiau atvykęs nebuvo. Tokios aplinkybės parodo, jog sutuoktiniams nustačius turto atskirumo principą povedybinėje sutartyje seifų dėžutėmis naudotasi nebuvo, taigi turtas iki povedybinės sutarties sudarymo, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buvo laikomas seifų dėžutėse, taip pat seifo dėžutėse buvo laikomi ir asmeniniai sutuoktinių daiktai. Suinteresuotas asmuo kaip bendraturtė turėjo priėjimą prie seifų dėžučių, šias aplinkybes patvirtina ir nuomos sutartis, pasirašyta abiejų sutuoktinių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog seifo dėžutėmis turi tokią pat teisę naudotis ir I. K.. Pažymėjo, kad jog vadovaujantis 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinto įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 93 punkto nuostatomis, išieškojimas iš aukščiau nurodytų daiktų negalimas, todėl ir nėra reikalo jame nustatyti dalis, o šis turtas turi būti nedelsiant grąžintas skolininkui. Turtas, kuris turi piniginę vertę, vertybiniai popieriai, šis turtas nėra nei skolininko, nei suinteresuoto asmens, todėl negali būti nustatomos dalys bendrame turte. Vertybiniai popieriai yra F. W. K., t. y. skolininko tėvo nuosavybė. Seifo dėžutėse rasti laikrodžiai priklauso I. K., jie yra jos asmeninis turtas.Suinteresuotųjų asmenų teigimu nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Suinteresuotieji asmenys pareiškime išdėstė prašymą sustabdyti bylą iki įsiteisės Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą. Nurodė, kad JAV 2017 m. gegužės 16 d. yra numatytas teismo posėdis apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko. Suinteresuotųjų asmenų teigimu procesinis sprendimas turės didelę reikšmę nagrinėjamai bylai. Jeigu byla nebus sustabdyta, pareiškėjos naudai bus išieškotas skolininko turtas, o jo susigrąžinimas priėmus galimai skolininkui palankų teismo sprendimą jo vykdymas pasunkės arba apskritai taps negalimu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė prašymą dėl bylos sustabdymo. A. K. pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininko T. F. K. turto dalis 1564,09 EUR piniginėse lėšose, saugomose antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, yra 1/2. Kitą pareiškimo dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-11-370/2016 dėl 30 811 771,71 EUR skolos, 4,75 proc. metinių palūkanų ir 7 480,15 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. F. K. išieškotojos A. K. naudai. 2017-01-23 turto arešto aktu Nr. B-103339, patikslintu 2017-06-12, antstolis areštavo turtą, rastą T. F. K. iš AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, taip pat 1564,09 EUR pinigines lėšas, esančias antstolio sąskaitoje. 2017-01-23 antstolis pasiūlė išieškotojai, skolininkui ir jo sutuoktinei, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.Pirmosios instancijos teismas atmetė skolininko T. F. K. ir suinteresuoto asmens I. K. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškimas pareikštas CPK 667 straipsnio pagrindu, siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju kitos bylos išsprendimas neturės įtakos ir nesukels teisiškai reikšmingų faktų, turinčių tiesioginį ryšį, nustatant skolininko turto dalį vykdymo procese. Teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla, šiuo metu tebegalioja, ir šios aplinkybės pakanka, kad būtų galima išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2VP-17950-854/2017. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimo išsprendimas savaime nesukelia vykdymo proceso šalims jokių turtinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, kad stabdyti nagrinėjamą bylą pagrindo nėra.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog skolininkas T. F. K. jam priklausančio nekilnojamojo ar realizuotino kilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą per šešis mėnesius, neturi pakankamai. T. F. K. ir I. K. santuoka sudaryta 2012-10-19, 2015-06-10 sudaryta povedybinė sutartis, todėl CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 str.), taikytinos jų turtui, įgytam laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2015-06-10.Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartimi, priimtoje civ. b. Nr. 2S-1848-275/2016, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civ. b. Nr. 2YT-17015-1012/2016, nustatyta, kad 1564,09 EUR piniginės lėšos, saugomos antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, priklauso skolininkui T. F. K. kartu su jo sutuoktine, šios aplinkybės proceso dalyviai ir neginčija. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pareiškėjos nurodyti argumentai, apie tai, jog I. K. indėlis į bendro santuokinio turto masės atsiradimą buvo labai mažas, nėra pagrindas nukrypti nuo minėtos įstatyme numatytos prezumpcijos. Kitų įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė. Todėl sprendė, kad skolininko T. F. K. turto dalis 1564,09 EUR piniginėse lėšose, saugomose antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, yra ½, t.y. jam priklauso pusė šios sumos (CK 3.87 str., 3.88 str. 3.118 str. 1 d.).Spręsdamas klausimą dėl skolininko turto dalies nustatyto kilnojamame turte, rastame AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, teismas iš esmės sutiko su pareiškėja, kad šis turtas nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vienintelė aplinkybė, kelianti abejonių tokiai išvadai, yra ta, kad santuokos metu, sudarydamas sutartis dėl banko seifo dėžučių nuomos sutarčių pratęsimo, skolininkas jų naudotoja nurodė taip pat ir sutuoktinę I. K.. Tačiau kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma šią abejonę pašalino (CPK 176, 178, 185 str.).Visų trijų banko seifo dėžučių nuomos sutartys sudarytos skolininko vardu iki santuokos su I. K. sudarymo, vėliau jų nuomos terminas pratęstas taip pat skolininko asmeniškai. Iš banko pateiktų kliento naudojimosi individualiais seifais registracijos kortelių matyti, kad aptariamomis dėžutėmis visuomet naudojosi išimtinai tik T. F. K., taip pat ir santuokos su I. K. metu. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjos atstovas, dar 2015-12-14 rašte antstoliui pats skolininkas nurodė, kad AB „Swedbank“ banko seifų dėžutėse saugomas asmeninis T. F. K. turtas, pridėdamas ir tai, kad jis neturi materialios vertės. Dalis rasto turto neabejotinai yra susiję išimtinai su skolininko asmeniu, pvz., pasas, sutartys, nuotraukos, mokėjimo nurodymai. Tuo tarpu visiškai jokių I. K. aiškiai priklausančių daiktų aptariamose seifo dėžutėse nerasta.Teismas pažymėjo ir tai, kad rasti trys laikrodžiai yra dėvėti vyriškai laikrodžiai, todėl kitų įrodymų kontekste nėra pagrindo spręsti, kad jie laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nesutikdami su pareiškimu skolininkas ir jo sutuoktinė ir neteigė, jog rasti laikrodžiai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atvirkščiai, atsiliepime į pareiškimą nurodyta, jog jie priklauso asmeniškai I. K., tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nei su atsiliepimu, nei per teismo nustatytą papildomą terminą pateikta nebuvo.Seifo dėžutėse rastose obligacijose nurodyta, kad teisę pateikti jas išpirkimui turi F. W. K. arba T. F. K., obligacijos išleistos dar 1986 metais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos įgytos santuokos su I. K. metu ir priklauso abiem sutuoktiniams.Teismas atkreipė dėmesį, kad išorinės laikmenos yra priemonė informacijai saugoti, jų turinys nėra žinomas, pačių laikmenų vertė antstolio nėra nustatyta, tačiau visuotinai žinoma aplinkybė, jog laikmenos materialinė vertė yra nedidelė, įpratai tokio objekto ženklią nematerialią vertę sudaro jose laikoma informacija. Įvertinus tai, jog visi kiti daiktai, rasti aptariamose banko seifo dėžutėse priklauso skolininkui asmeniškai, teismas labiau tikėtina laikė aplinkybę, kad išorinėse laikmenose yra skolininkui priklausantys asmeniniai duomenys.Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad turtas, rastas AB „Swedbank“ nuomojamose seifų dėžutėse Nr. 0460, Nr. 0386, Nr. 0368, yra asmeninė skolininko T.F. K. nuosavybė, o tai sudaro pagrindą pareiškimą dėl skolininko turto dalies šiame turte nustatymo atmesti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantai skolininkas T. F. K. ir suinteresuotas asmuo I. K. atskiruoju skundu prašo 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civ. b. Nr. E2VP-17950-854/2017 dalyje dėl prašymo tenkinimo panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, pareiškėjos prašymą atmesti ir nustatyti, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K.. Taip pat prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2VP-17950-854/2017 iki kol įsiteisės Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantai nurodė, kad su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atmestas apeliantų prašymas dėl bylos sustabdymo, ir ta, kuria nustatyta, jog seifų dėžutėse esantis turtas išskirtinai priklauso apeliantui, nesutinka ir mano, jog ji yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl keistina.Nurodė, kad pareiškėja bando sudaryti įspūdį, jog neva tai AB „Swedbank“ esančiose seifų dėžutėse skolininko ir jo sutuoktinės turimas turtas yra išskirtinai skolininko nuosavybė. Su tokiais argumentais visiškai nesutinkame, kadangi seifų dėžutėse esantis turtas yra išskirtinai abiejų sutuoktinių turtas. Prie atsiliepimo į pareiškimą pridedame dokumentus, kurie patvirtina, kad nuomos sutartis dėl banko seifo dėžučių yra sudaryta abiejų sutuoktinių vardu. Sutartys, kurios buvo sudarytos tik T. F. K. vardu yra negaliojančios. Abu sutuoktiniai šiomis seifo dėžutėmis ir naudojosi, jose laikė savo asmeninius daiktus bei daiktus, kurie jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Nurodo, kad išieškojimas iš seifuose rastų daiktų apskritai nėra galimas, taigi nėra pagrindo nustatyti nei jų priklausomybę, nei dalį juose, o vertybiniai popieriai – obligacijos – nepriklauso nei skolininkui, nei suinteresuotam asmeniui. Laikrodžiai yra asmeninė I. K. nuosavybė, o pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė apeliantų prašymą sustabdyti civ. b. Nr. e2VP-17950-854/2017, nurodydamas, jog “kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimo išsprendimas savaime nesukelia vykdymo proceso šalims jokių turtinių pasekmių”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu yra laukiama Apeliacinio teismo sprendimo JAV priėmimo dėl pirmosios instancijos teismo, kuris bus paskelbtas iki 2017 m rugpjūčio 16 d., pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje ir kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko, toks sprendimas. Akivaizdu, procesinis sprendimas turės labai didelę reikšmę šiuo metu Lietuvos Respublikoje vykdomiems procesams, todėl pagrįstai manome, jog tik išsprendus bylą JAV apeliacine tvarka ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, galėtų būti tęsiamas ir šios bylos nagrinėjimas, juolab, kad visi procesiniai veiksmais JAV šiuo metu yra sustabdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog ši byla privalėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėtas klausimas JAV apeliacine tvarka. Jeigu ši nagrinėjama byla nėra sustabdoma iki kol įsiteisės Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą, pareiškėjos naudai bus išieškotas skolininko turtas, o jo susigrąžinimas priėmus galimai skolininkui palankų teismo sprendimą jo vykdymas pasunkės arba apskritai taps negalimu.Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantai atskirajame skunde teigia, neva laikrodžiai (3 vnt.) priklauso I. K. asmeninės nuosavybės teise, o vertybiniai popieriai skolininko T. F. K. tėvui F. W. K.. Taigi apeliantai neginčija ir sutinka, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. K. nepateikė jokių įrodymų, kad laikrodžiai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir nepaneigė įrodymų, kad jie priklauso skolininkui. Be to, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad vertybiniai popieriai neva priklauso skolininko T. F. K. tėvui F. W. K., paneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės statusą. Taigi, apeliantai sutinka, kad seife esančios vertybės (vertybiniai popieriai) apeliantei I. K. jokia nuosavybės teisės forma nepriklauso. Tačiau vien šios aplinkybės nurodymas nepaneigia, kad šie vertybiniai popieriai priklauso būtent skolininkui T. F. K. asmeninės nuosavybės teise, kadangi vertybiniai popieriai išrašyti skolininko T. F. K. vardu ir įgyti 1986 m. (gerokai iki santuokos su I. K.). Nei šioje byloje nei viso vykdymo proceso metu (daugiau nei pusantrų metų laikotarpiu) skolininko T. F. K. tėvas F. W. K. nereiškė jokių reikalavimų dėl šių vertybinių popierių priklausymo jam nuosavybės teise, o skolininkas T. F. K., suinteresuotas asmuo I. K. bei jų atstovė advokatė A. R. nėra jo įgalioti atstovai ir negali savavališkai ginti tariamų tokio asmens teisių. Kad seifuose esantis turtas priklauso skolininkui T. F. K. asmeninės nuosavybės teise rodo jame saugomų daiktų pobūdis, kuris sieja tuos daiktus būtent su Skolininko T. F. (pasas, sutartys, sudarytos skolininko vardu, albumas su asmeninėmis skolininko nuotraukomis (ne bendromis su jo dabartine sutuoktine). Nors pagal antstolio Armino Naujokaičio teismo nurodymu pataisytą 2017 m. birželio 12 d. turto arešto aktą Nr. B-118422 iš šių daiktų išieškojimas yra negalimas, bet šių daiktų pobūdis yra reikšminga aplinkybė vertinant ir kito seife esančio turto teisinį režimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad seifuose nebuvo rasta nė vieno daikto, kuris būtų siejamas su I. K.. Apeliantai atskirajame skunde ginčija, kad 1564, 09 EUR piniginės lėšos būtų padalintos nustatant skolininko T. F. K. 100 proc. dalį, tuo tarpu ginčijama teismo nutartimi skolininkui T. F. K. nustatyta ne 100 proc. dalis, o ½ dalis, vadinasi, su šia teismo nutarties dalimi apeliantai sutinka ir šiuo atskiruoju skundu neginčija. Nurodo, kad apeliantai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant įstatymuose nustatytus teisinius pagrindus, leidžiančius sustabdyti bylą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti jų prašymą dėl bylos sustabdymo.Antstolis Arminas Naujokaitis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog apeliantai nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, atskirajame skunde taip pat nėra nuoseklūs: visų pirma teigia, kad turtas, esantis seifo dėžutėse priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o vėliau nurodo, kad dalis turto priklauso tik I. K., o dalis turto nepriklauso nei vienam iš apeliantų. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl prašymo tenkinimo panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, pareiškėjos prašymą atmesti ir nustatyti, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise I. K..Kaip jau buvo minėta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino tik iš dalies. Teismas nustatė, kad skolininko T. F. K. turto dalis 1564,09 EUR piniginėse lėšose, saugomose antstolio Armino Naujokaičio depozitinėje sąskaitoje, yra 1/2. Kitą pareiškimo dalį atmetė. Tą patį nurodo ir apeliantai atskirajame skunde (skundo 3 pastraipa). Vadinasi, apeliantai skundžia tik tą dalį, kurioje pareiškimas buvo patenkintas, ir prašo nustatyti, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K..Atkreiptinas dėmesys, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Atskirajame skunde apeliantai nenurodo jokių motyvų, kodėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista, ar dėl kokių priežasčių turėtų būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo konstatuojant, kad I. K. priklauso 100 procentų antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų.Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Apeliantai taip pat nurodo argumentus dėl teismo atsisakymo stabdyti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, nes kitos bylos išsprendimas neturės įtakos ir nesukels teisiškai reikšmingų faktų, turinčių tiesioginį ryšį, nustatant skolininko turto dalį vykdymo procese. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas galioja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą šiuo atveju, nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bei bylos nagrinėjimo sustabdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja pateikė teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. y. 617,50 Eur atstovavimo išlaidas), todėl atmetus atskirąjį skundą ir prašomam priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiui neviršijus advokato užmokesčio dydžio, nustatyto teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose, iš skolininko ir suinteresuoto asmens pareiškėjai lygiomis dalimis priteistina 617,50 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str. 1-3 d., 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
skolininko T.F. K. ir suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjos A. K. naudai 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis iš skolininko T. F. K. ir suinteresuoto asmens I. K., t.y. po 308,75 Eur iš kiekvieno.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.