Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

AB „LTG Infra“ gavo APVA 2023 m. sausio 27 d. raštą, kuriuo buvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą dėl aukščiau nurodytos Techninės priežiūros sutarties pirkimo. Atlikusi tyrimą APVA 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. APVA-2599 informavo apie priimtą sprendimą dėl nustatyto pažeidimo. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja padarė šiuos pažeidimus: dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų perteklinių kvalifikacinių reikalavimų (1 pažeidimas) ir dėl nepagrįstai nevykdyto Pirkimo per CPO (2 pažeidimas). Sprendime APVA nurodė, kad nustačius kelis tos pačios procedūros pažeidimus, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 proc.) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Dėl to, Pareiškėjai taikytina 10 proc. finansinė pataisa nuo Sutarties vertės Nr. SI-824/2022, kurios vertė – 23.900,00 Eur be PVM. Finansinės pataisos dydis – 2.390,00 Eur be PVM (23.900,00 Eur x 10%).

Kadangi Rangos sutartis buvo sudaryta pagal FIDIC raudonąją knygą, kurioje FIDIC inžinieriaus pareigos yra platesnės nei techninio prižiūrėtojo, todėl pareiškėjai buvo būtina sudaryti Techninės priežiūros sutartį, joje numatant atitinkamas nuostatas.

Pavyzdžiui, FIDIC raudonosios knygos 20.1 punkte nustatyta, kad jeigu Rangovas mano, kad jam turi būti suteikta teisė gauti Darbų baigimo laiko pratęsimą ar papildomą apmokėjimą, tai Rangovas privalo apie tai pranešti FIDIC inžinieriui, aprašydamas įvykį ar aplinkybes, dėl kurių kyla pretenzijos. FIDIC inžinierius gavęs pretenziją toliau privalo veikti pagal 3.5 punktą. Pagal FIDIC raudonosios knygos 3.5 punktą FIDIC inžinierius veikia ne tik kaip įprastas techninis prižiūrėtojas, tačiau sprendžia itin reikšmingus klausimus, susijusius su Darbų atlikimo terminų pratęsimu, papildomais mokėjimais ar kitomis Rangovo pretenzijomis.

Pirkimas vykdytas ne per CPO katalogą būtent dėl to, kad FIDIC inžinieriui taikomi aukštesni reikalavimai bei papildomų funkcijų, būdingų tik FIDIC inžinieriui atlikimas, vykdant sutartyje numatytus darbus, kurie nėra nustatyti standartinėje CPO sutartyje.

Standartinėje CPO sutartyje nėra aiškiai išskirtas bei apibrėžtas FIDIC inžinieriaus teisių bei pareigų pobūdis ir apimtis, o taip pat tenkantys apribojimai dėl vienašališkų sprendimų teisės.

Pavyzdžiui, sudarytos Techninės priežiūros sutarties 1.1 punkte yra nustatyta, kad Sutarties dalykas yra Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos (toliau – ir Paslaugos), susidedančios iš Inžinieriaus pareigų ir funkcijų pagal Rangos sutartį, parengtą pagal Fédération Internationale des IngénieursConseils (FIDIC) Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygomis (išleistos pirmuoju leidimu 1999 metais anglų kalba ir antrąja pataisyta laida lietuvių kalba 2009 metais leidimu, ISBN 978 9986-687-18-4), ir techninio prižiūrėtojo pareigų bei funkcijų, kurias numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, įskaitant, bet neapsiribojant, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei statybos techniniais reglamentais STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (su vėlesniais pakeitimais), ir kitų Sutartyje numatytų pareigų vykdymo.

Pareiškėjos Techninės priežiūros sutarties 4.1.2. p. yra nustatyta, kad FIDIC Inžinierius privalo tinkamai vykdyti visas Inžinieriaus pareigas, numatytas Rangos sutartyje.

Pareiškėjos Techninės priežiūros sutarties 4.1.54. nustatyta, kad FIDIC Inžinierius privalo tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus Sutartyje, Rangos sutartyje ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Pareiškėjos Techninės priežiūros sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad Tiekėjas patvirtina, kad jam yra suprantama, kad didelė dalis Tiekėjo įsipareigojimų (konkrečiai, įsipareigojimai susiję su Inžinieriaus funkcijų vykdymu), yra numatyti ne šioje Sutartyje, o Rangos sutartyje, sudarytoje tarp Užsakovo ir Rangovo. Tiekėjas patvirtina, kad yra tinkamai susipažinęs su Rangos sutarties sąlygomis (tiek Bendrosiomis, tiek Konkrečiosiomis), patvirtina, kad jam yra žinomos visos Rangos sutartyje (tiek Bendrosiose, tiek Konkrečiosiose sąlygose) numatytos Inžinieriaus teisės ir pareigos (pareigų vykdymo sąlygos, terminai ir kt.) ir įsipareigoja sąžiningai naudotis Inžinieriaus teisėmis ir Inžinieriaus pareigas vykdyti tinkamai.

Standartinėje CPO sutartyje, priešingai nei pareiškėjos Techninės priežiūros sutartyje, nėra nei vienos nuostatos, kuri aiškiai įpareigotų Paslaugų teikėją paslaugas teikti ne tik pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, kur yra nustatytas baigtinis funkcijų sąrašas išimtinai susijęs su statybos darbų priežiūra (reglamento VII skyriaus, Ketvirtas skirsnis, Statybos įstatymo 19 straipsnis), bet ir pagal Fédération Internationale des Ingénieurs Conseils (FIDIC) Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygas (išleistos pirmuoju leidimu 1999 metais anglų kalba ir antrąja pataisyta laida lietuvių kalba 2009 metais leidimu, ISBN 978 9986-687-18-4).

Trečia, FIDIC inžinieriaus veikla nėra atestuojama ir negali būti tapatinama su techninio prižiūrėtojo, kurio veiklai vykdyti privalomas atitinkamos kvalifikacijos atestatas, veikla.

Perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją (Pirkimų įstatymo 59 str.)

Pareiškėja, siekdama užtikrinti, kad paslaugas teiktų kompetentingas FIDIC inžinierius, pirkimo dokumentuose nustatė privalomus kvalifikacinius reikalavimus šias pareigas vykdančiam asmeniui (FIDIC inžinieriui).

CPO standartiniuose pirkimo dokumentuose tokio reikalavimo nėra keliama, kas iš esmės neatitiko perkančiosios organizacijos poreikių, jog rangos sutarties, parengtos pagal Raudonosios FIDIC knygos nuostatas, vykdymą prižiūrėtų tam reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo FIDIC inžinierius, kurio kvalifikacija, įgaliojimai bei teisių ir pareigų turinys nėra tapatus statybos techniniam prižiūrėtojui, kurio kvalifikacijai pagrįsti ir yra suformuluota standartinė CPO sutartis.

Jei pareiškėja nebūtų vykdžiusi pirkimo pagal savo Rangos sutarties turinį ir individualų poreikį, ji nebūtų galėjusi įsitikinti, kad FIDIC inžinieriaus pareigas vykdys kompetentingas asmuo, o tuo pačiu nebūtų galėjusi užtikrinti VPĮ/ PĮ nuostatų įgyvendinimo.

Ketvirta, CPO standartinės sutarties sąlygos taip pat neatitiko pareiškėjos poreikių dėl civilinės atsakomybės draudimo. CPO standartinės sutarties 6.6 punkte nurodoma, jog „tiekėjo civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta Paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Tiekėjas iki statybų darbų pradžios užsakovui privalo pateikti civilinės atsakomybės draudimo faktą įrodančius dokumentus“.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos perkamų paslaugų apimtį sudarė ne tik statinio techninės priežiūros paslaugos, bet ir FIDIC inžinieriaus pareigos, todėl pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226) dalis pareiškėjos interesų liktų tinkamai neapdrausti.

Lietuvos Respublikoje draudimo apsaugą dėl žalos tiek trečiųjų asmenų, tiek užsakovo (jo darbuotojų) turtui, sveikatai ir gyvybei, padarytą vykdant Inžinieriaus paslaugas pagal Rangos darbų sutarties, paremtos taikomomis FIDIC sutarties sąlygomis yra draudžiama tik savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu statinio statybos techniniam prižiūrėtojui nėra privalomas.

Šiuo atveju CPO standartinės sutarties sąlygos neįpareigoja Paslaugų teikėjo apsidrausti savo civilinės atsakomybės vykdant FIDIC inžinieriaus pareigas, o tai neužtikrina pareiškėjos interesų turėti draudiminę apsaugą visai perkamų paslaugų apimčiai.

AB „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad APVA skundžiamame sprendime pripažino, kad CPO standartinės sutarties sąlygos neatitiko pareiškėjos poreikių dėl civilinės atsakomybės draudimo, tačiau tuo pačiu visiškai nepagrįstai vertino, kad pareiškėjos nurodytas pagrindimas nėra tinkamas.

Kadangi Rangos sutartis buvo sudaryta pagal FIDIC raudonąją knygą, kurioje FIDIC inžinieriaus pareigos yra platesnės nei techninio prižiūrėtojo, todėl Pareiškėjai buvo būtina sudaryti Techninės priežiūros sutartį, joje numatant atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias FIDIC inžinieriaus teises ir pareigas. Pirkimas vykdytas ne per CPO katalogą dėl to, kad FIDIC inžinieriaus teises ir pareigas apibrėžiančių nuostatų nėra standartinėje CPO sutartyje. Taip pat, CPO standartinės sutarties sąlygos neatitiko Pareiškėjos poreikių dėl civilinės atsakomybės draudimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Nepaisant to, jog pareiškėja savo paaiškinimuose nurodė išsamius argumentus, kodėl Pirkimas buvo vykdomas ne per CPO, APVA savo Sprendime dėl pareiškėjos argumentų nepasisakė ir savo Sprendimo nemotyvavo.

Pareiškėjos vertinimu, APVA neatliko nešališko ir objektyvaus pažeidimo tyrimo ir todėl ginčijamo Sprendimo nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio Sprendimo rezultato, todėl buvo pažeistas VAĮ ir pagrindinės procedūros. Dėl to, pagrįstai spręstina, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir turi būti panaikintas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad nebuvo padaryti pažeidimai, galėję turėti finansinį poveikį ES ar Lietuvos Respublikos biudžetui. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir PAFT) 315 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas. Pagal PAFT 25 skirsnyje išdėstytus pažeidimo tyrimui taikytinus reikalavimus, APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą turėjo įvertinti, ar pažeidimas atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 (Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, kuri apibrėžiama: - „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog vien formalaus pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pažeidimui konstatuoti, jeigu dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, kaip ir buvo aptariamu atveju.

Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimui apskritai yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei. Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibūdinančių požymių sistemą. Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas - teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą.

Aptariamu atveju, pareiškėja, nustatydama DPS pirkimo 2.3.6. punkte kvalifikacinį reikalavimą statybos darbų techninės priežiūros vadovui, neturėjo jokio teisei prieštaraujančio tikslo, t. y. ji tyčia nesiekė apriboti užsienio tiekėjų dalyvavimo Pirkime.

Taip pat, vykdydama Pirkimą ne per CPO, pareiškėja neturėjo tikslo apriboti konkurenciją ar neracionaliai naudoti lėšas. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjos veiksmais buvo padaryti tokie pažeidimai.

Antra, užsienio tiekėjams tokio tipo paslaugų pirkimai nėra patrauklūs, kadangi jie pasižymi nedidelėmis sutarčių vertėmis, mažomis pelno maržomis, neapibrėžtumu, būtinybe žinoti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ekspertizės atlikimą.

Pažymėtina, kad CPO DPS nebuvo prisiregistravęs nė vienas užsienio tiekėjas. Aplinkybės, kad Pirkime galėjo ar siekė dalyvauti užsienio tiekėjai nenurodė ir Agentūra, skundžiamame Sprendime.

Trečia, Pirkimas buvo paskelbtas viešai, per CVP IS. Taigi visi nacionaliniai ir užsienio subjektai galėjo dalyvauti minėtame Pirkime, teikti savo pasiūlymus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nei vienas iš užsienio tiekėjų net nesidomėjo šiuo Pirkimu. Prie Pirkimo nebuvo prisijungęs nei vienas užsienio subjektas.

Ketvirta, bet kuris tiekėjas, kuris manė, jog jo galimybės dalyvauti pirkime yra nepagrįstai ribojamos dėl bet kurio kvalifikacinio reikalavimo, tame tarpe ir dėl nagrinėjamo, turėjo plačias galimybes ne tik gauti perkančiosios organizacijos atsakymus, bet ir per teismą panaikinti tokius tariamus ribojimus pateikęs pakankamus bei pagrindžiančius įrodymus apie realų jo galimybės dalyvauti pirkime ribojimą konkrečiu reikalavimu.

Nebuvo gauta jokių pretenzijų ar prašymų paaiškinti Pirkimo 2.3.6. punktą dėl kvalifikacinio reikalavimo. Vadinasi, susidomėjusiems Pirkimu tiekėjams Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.

Penkta, kvietimą dalyvauti pirkime priėmė ir pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai, taigi buvo užtikrinta konkurencija. Dėl neatitikimo Pirkimo 2.3.6. punkto reikalavimams nebuvo atmestas nei vienas pasiūlymas. Su tuo sutinka ir APVA skundžiamame sprendime.

Nepaisant to, kad PAFT 315 punkto nuostatos aiškiai įvirtina įgyvendinančios institucijos (šiuo atveju – APVA) pareigą įvertinti nustatyto teisės akto neatitikimo/pažeidimo poveikį Pirkimo rezultatui, APVA, priimdama skundžiamą Sprendimą, tokio vertinimo neatliko. Sprendime nėra pateikta duomenų, jog Pirkime būtų dalyvavę užsienio tiekėjai; tiekėjai būtų pareiškę pretenzijų dėl Pirkimo 2.3.6. punkto ar dėl to būtų kilę teisminių ginčų. Nagrinėjamu atveju nekilo jokių realių minėtų Pirkimo sąlygų sukeltų neigiamų pasekmių, o visos APVA išvados dėl konkurencijos ribojimo ir tariamos žalos remiasi iš esmės tik hipotetinėmis prielaidomis. Dėl to, darytina išvada, kad Pirkimo sąlygos neturėjo jokios įtakos galutiniam Pirkimo rezultatui dėl laimėtojo ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, todėl ES ir/arba valstybės biudžetui realiai nebuvo padaryta jokia žala. Taigi, pažeidimo tyrimas buvo neobjektyvus, o priimtas Sprendimas pažeidžia PAFT 315 punktą, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog 2017 m. lapkričio 6 d. Projekto vykdytojui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Agentūrai pasirašius Projekto finansavimo sutartį Nr.05.4.1-APVA-V-01-0008/F42017-183, 2023-05-17 ji buvo pakeista šalių susitarimu į Projekto sutartį įtraukiant partnerį - AB „LTG „Infra“. Pareiškėja nėra Projekto vykdytojas, o finansavimo lėšas, susijusias su pažeidimu, iš ES fondų gavo ne pareiškėja, o būtent Projekto vykdytojas, todėl skundą dėl Sprendimo dėl pažeidimo turėjo teisę pateikti pastarasis, tačiau jo nepateikė.

Pirkimo sąlygų 2.3.6. punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas - statybos darbų techninės priežiūros vadovui (melioracijos statiniai), turėti melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją. Nors pareiškėja tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek skunde teigia, jog atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją buvo laikytasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, su šiais argumentais nesutiktina. Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams paprastojo remonto projekte nėra numatyti melioracijos statinių statybos darbai (tai patvirtina numatytų rangos darbų žiniaraštis ir kiti Pirkimo dokumentai). Taigi, į Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros pirkimo objektą neįeina – melioracijos statinių techninė priežiūra. Pirkimo dokumentuose ir sutarties projekte nurodytas pirkimo objektas: ,,Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos“, į kurį įeina visi reikiami paruošiamieji darbai (statybvietės įrengimas bei aptvėrimas); privalomų dokumentų statybai pradėti gavimas; reikiamos apimties ESDŽ pildymo paslaugos įsigijimas bei pildymo kontrolė; statybos darbų technologijos projekto parengimas bei suderinimas su Užsakovu; stendų pagaminimo organizavimas šių įrengimas, išmontavimas, utilizavimas, remontas ir koregavimas (jei tokių reikėtų); demontuotų, iškomplektuotų medžiagų bei statybinių atliekų utilizavimas. Pirkimo dokumentų 2.3.6. punkto kvalifikacinis reikalavimas - statybos darbų techninės priežiūros vadovui (melioracijos statiniai), turėti melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją yra perteklinis ir neproporcingas, lyginant su šio Techninės priežiūros pirkimo objektu.

Atsakovė remiasi PĮ 29 straipsniu (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –ir VPĮ) 17 str. 1 d., 2 d. 1 p.) pabrėžia, kad viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018). Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, PO (nagrinėjamu atveju PS) užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog PO (nagrinėjamu atveju PS) privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkim dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. PO/PS nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad PO (šiuo atveju PS) pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo. Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus viešojo pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati PO, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad PO galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl PO pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 411/2014).

Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus PO/PS interesus ir pirkimo objekto poreikį. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. PO (šiuo atveju PS) nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). Proporcingumo principo laikymosi vertinimui atlikti Teisingumo Teismas nustatė šias sąlygas: priemonės privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell‘Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). APVA vertinimu, PS nei atliekant pažeidimo tyrimą, nei pareiškėja skunde nepagrindė perteklinių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo būtinumo.

Atsakovės vertinimu pažeidimo tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose bei pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai/motyvai nesudarė pakankamo pagrindo nepirkti techninės priežiūros paslaugų per CPO. Be to, PS, apart sąlygos dėl Perkančiojo subjekto poreikių dėl civilinės atsakomybės draudimo neatitikimo CPO standartinėms sutarties sąlygoms, nenurodė svarių argumentų dėl nepagrįstai įvykdyto rangos darbų techninės priežiūros paslaugos pirkimo per CPO katalogą. Tokie argumentai nepateikti ir skunde. PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji viešųjų pirkimų principai, kurie perkančiosioms organizacijoms yra privalomi. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priešingai nei nurodyta skunde, Pirkimo vykdymo metu CPO kataloge buvo galimybė įsigyti rangos darbų techninės priežiūros paslaugas. Atsakovės vertinimu, tiek PV, tiek pareiškėjos skunde nurodytas pagrindimas neįsigyti paslaugų iš CPO arba per ją, nėra tinkamas, nes APVA vertinimu, neįrodyta, kad Pirkimo objekte apibrėžtas paslaugas pati įsigijo efektyvesniu būdu, taip racionaliai panaudodama tam skirtas lėšas.

APVA padarė pagrįstą išvadą, kad PS, nepirkdama paslaugų per CPO, pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingai nei nurodyta skunde, atliekant pažeidimo tyrimą buvo išsamiai išanalizuoti/įvertinti pareiškėjos paaiškinimai bei visi aktualūs duomenys dėl šio nustatyto neatitikimo, dėl jų pasisakyta Sprendime dėl pažeidimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų pobūdį bei vadovaujantis proporcingumo principu, už padarytus pažeidimus (pagal sunkesnio pažeidimo sankciją) pagrįstai pritaikyta 10 procentų finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM. Pasirašytos sutarties vertė - 23.900,00 Eur, finansinė pataisa -2.390,00 Eur be PVM (23.900,00 Eur x 10%). Remiantis Gairių nuostatomis, APVA nustatytos ir aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka Gairių priedo 2 punkte pateikiamos lentelės 11-je eilutėje aprašomą situaciją ir nurodoma taikytina pataisos norma- 5 proc. atsakovė įvertino tą aplinkybę, jog buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis ir pritaikė ne 10 proc. finansinę korekciją už 1 pažeidimą, o 5 proc. finansinę korekciją. Atsakovė, vadovaujantis Gairių nuostatomis, pagrįstai konstatavo, jog išdėstytos faktinės aplinkybės dėl 2 pažeidimo atitinka Gairių priedo 2.1 p. pateikiamos lentelės 8 eil. aprašomą situaciją: „Direktyvoje nustatytos elektroninių ir grupinių pirkimų procedūros nesilaikymas: Nesilaikyta taikytinoje direktyvoje nustatytų specialių elektroniniams ir grupiniams pirkimams skirtų procedūrų ir jų nesilaikymas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius“. Už minimą pažeidimą pagrįstai pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sumos. Gairėse nurodyta, kad nustačius kelis tos pačios procedūros pažeidimus, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 proc.) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, nagrinėjamu atveju – 10 proc.

Atsakovė pabrėžia, kad Sprendime detaliai aprašė, kokie VPĮ/PĮ pažeidimai buvo padaryti vykdant Pirkimą, rėmėsi LAT praktika konkrečiose bylose dėl VPĮ, PĮ pažeidimų, taip pat, įvertinusi su minėtu Pirkimu susijusias lengvinančias aplinkybes (pvz., nebuvo tarptautinio susidomėjimo pirkimu, nes užsienyje registruoti tiekėjai neteikė pasiūlymų šiame Pirkime), taip pat į kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei pritaikė finansinę pataisą minėtam Pirkimui. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodo pareiškėja, priimant ginčijamą Sprendimą dėl pažeidimo, VAĮ 8 str. 1 d. nuostatos pažeistos nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad Tarnyba ir pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė „Projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ partnerystės sutartį“ Nr. SK-170 (toliau – ir Partnerystės sutartis), kurioje Tarnyba ir pareiškėja įsipareigojo veikti bendrai, įgyvendinti projekto Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0008 „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I) (toliau – ir Projektas) veiklą Nr. 2.1. „Apžvalgos bokštų statyba“ („Lyduvėnų geležinkelio tilto pritaikymas lankytojams“). Projekto partneris, vykdydamas veiklą, atsako už Lyduvėnų geležinkelio tilto projektavimą, rangą, techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūrą, jei tai privaloma pagal Statybos techninio reglamento ir kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinant jo pritaikymą lankytojams.“ Partnerystės sutartyje Tarnyba ir pareiškėja (toliau kartu – ir Partneriai) pasiskirstė Projekto valdymo užduotis ir atsakomybes. Partneriai, Partnerystės sutartyje taip pat susitarė, kad: Partnerystės 1 punkte numatytai veiklai reikalingus viešuosius pirkimus vykdo Partneris, šioje byloje pareiškėja (Partnerystės sutarties 9 punktas); Partneris įsipareigojo: parengti viešųjų pirkimų dokumentus; Įgyvendinančiajai institucijai paprašius derina su ja viešųjų pirkimų dokumentaciją, sutarčių projektus, susijusią su šios sutartis objektu, su Įgyvendinančiąja institucija; atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis; informuoti projekto vykdytoją apie pasirašytas paslaugų ir darbų sutartis, sutartyse numatytus terminus ir kitas svarbias sutarčių sąlygas; laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų vykdymą, nuostatų. Tarnybos vertinimu, Partnerystės sutartyje, Partneriai aiškiai pasiskirstė atsakomybių ribas, funkcijas ir iš kurių aišku, kad Tarnyba neturėjo jokios įtakos Partnerio viešųjų pirkimų vykdymui, kontrolei. Teisiniai santykiai viešųjų pirkimų srityje išskirtinai buvo susiformavę tarp pareiškėjos ir atsakovės.

Pabrėžė, kad projekto Partneris (pareiškėja), atsakovei 2018 m. rugpjūčio 2 d yra pateikusi pažymą „Apie paramos grąžinimą nesėkmės atveju“ Nr. 1 , kurioje nurodoma, kad „AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ partneris, įsipareigoja padengti su projekto veiklos Nr. 2.1 „Apžvalgos bokštų statyba“ (Lyduvėnų geležinkelio tilto pritaikymas lankytojams“) įgyvendinimu susijusias, bet Įgyvendinančiosios institucijos pripažintas netinkamas finansuoti išlaidas, jei bus nustatyta, kad Projekto partneris dėl netinkamų išlaidų atsiradimo yra kaltoji šalis“.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Pabrėžė, kad techninis aptarnavimas yra paprastasis remontas, todėl teigti, kad paprastas inžinierius būtų nekvalifikuotas, nėra pagrindo. APVA nuomone, pareiškėjai būtų užtekę ir to, kad numatyta CPO. Pareiškėja neįrodė, kad efektyviau panaudojo. Sutinka, kad draudimo suma neatitiko pareiškėjos sąlygų, bet mano, kad tai yra nereikšminga. Pareiškėjos argumentai nepagrindžia jos pasirinkimo.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. Projekto vykdytojas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė Projekto finansavimo sutartį Nr.05.4.1-APVA-V-01-0008/F42017-183. Tarnyba (Projekto vykdytojas) įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0008 „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“.

Pareiškėja LTG Infra“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė „Projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ partnerystės sutartį“ Nr. SK-170, kurioje Tarnyba ir pareiškėja įsipareigojo veikti bendrai, įgyvendinti projekto Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0008 „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I) veiklą Nr. 2.1. „Apžvalgos bokštų statyba“ („Lyduvėnų geležinkelio tilto pritaikymas lankytojams“). Projekto partneris, vykdydamas veiklą, atsako už Lyduvėnų geležinkelio tilto projektavimą, rangą, techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūrą, jei tai privaloma pagal Statybos techninio reglamento ir kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinant jo pritaikymą lankytojams.“ Partnerystės sutartyje Tarnyba ir pareiškėja pasiskirstė Projekto valdymo užduotis ir atsakomybes. Partneriai, Partnerystės sutartyje taip pat susitarė, kad: Partnerystės 1 punkte numatytai veiklai reikalingus viešuosius pirkimus vykdo Partneris, šioje byloje pareiškėja (Partnerystės sutarties 9 punktas); Partneris įsipareigojo: parengti viešųjų pirkimų dokumentus; Įgyvendinančiajai institucijai paprašius derina su ja viešųjų pirkimų dokumentaciją, sutarčių projektus, susijusią su šios sutartis objektu, su Įgyvendinančiąja institucija; atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis; informuoti projekto vykdytoją apie pasirašytas paslaugų ir darbų sutartis, sutartyse numatytus terminus ir kitas svarbias sutarčių sąlygas; laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų vykdymą, nuostatų.

AB „LTG Infra“ 2022 m. spalio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dinaminės pirkimo sistemos pagrindu (DPS NR. 11810, CVP IS NR. 433122) paskelbė konkretų pirkimą Nr. 635102 dėl Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos įsigijimo.

Iš 5 DPS prikvalifikuotų tiekėjų kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė visi 5 tiekėjai, o pasiūlymus pateikė du tiekėjai.

Įvykdžius Pirkimą su konkursą laimėjusia UAB „Statybų techninė priežiūra“ 2022 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SI-824/2022.

APVA, atlikdama Pirkimo Nr. 635102 procedūrų vertinimą nustatė trūkumus bei Perkančiojo subjekto paprašė patikslinti, kokiai kategorijai (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis) ir kokiai statinio grupei bei pogrupiui, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priklauso statiniai, kuriems Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos Pirkimu buvo perkamos techninės priežiūros paslaugos.

Perkančiojo subjekto buvo paprašyta pagrįsti, kad DPS pirkime „Rangos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimas (Nr. 11810)“ 2.3.2. p. – 2.3.6 p. nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo objektui. - kad visi DPS pirkimo „Rangos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkime (Nr. 11810)“ 2.3.2. p. – 2.3.6 p. kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyti specialistai yra reikalingi vykdant Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros pirkimo paslaugas. Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti ir motyvuotą pagrindimą, kodėl Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos nebuvo perkamos per CPO katalogą.

Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas dėl galimų Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pažeidimų (PĮ 29 str., 90 str.) vykdant Pirkimą.

2023 m. birželio 13 d. užbaigus pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad vykdant Pirkimą buvo pažeistos PĮ 29 straipsnio bei 90 straipsnio nuostatos.

Vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) už nustatytą pažeidimą Agentūra pritaikė 10 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą. Finansinės pataisos dydis – 2.390,00 Eur be PVM (23.900,00 Eur x 10%).

Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą.

Sprendime dėl pirmojo pažeidimo konstatuota, kad perkantysis subjektas, vykdydamas Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugų Pirkimą DPS pirkimo „Rangos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimas (Nr. 11810)“ pagrindu, pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Pažeidimas konstatuotas nustačius, kad DPS pirkimo 2.3.6. punkte kvalifikacinis reikalavimas - statybos darbų techninės priežiūros vadovui (melioracijos statiniai), turėti melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją yra perteklinis ir neproporcingas, lyginant su šio Techninės priežiūros pirkimo objektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad šio pažeidimo pareiškėja neginčija. Tačiau, kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja nesutinka su pritaikyta finansine korekcija.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pažeidimas nedarė jokio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

Teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. eA-527-629/2023).

Pareiškėjos argumentai, kad vertinant pažeidimo sunkumą svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja, nustatydama DPS pirkimo 2.3.6 punkte kvalifikacinį reikalavimą statybos darbų techninės priežiūros vadovui neturėjo jokio teisei prieštaraujančio tikslo, t. y. ji tyčia nesiekė apriboti užsienio tiekėjų dalyvavimą pirkime; kad dėl pažeidimo nebuvo gauta pretenzijų ar prašymų paaiškinti Pirkimo 2.3.6 punktą dėl kvalifikacinio reikalavimo; dėl pažeidimo nebuvo padaryta žala nei ES nei Lietuvos Respublikos biudžetui, todėl tai sudaro prielaidas, vadovaujantis ESTT Sprendimu, spręsti dėl paskirtos neproporcingos finansinės korekcijos mažinimo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo fiksuoto dydžio finansinė pataisos taikymo.

Visų pirma, šis pažeidimas galėjo turėti reikšmės maksimaliam Pirkimo efektyvumui, nes neįmanoma nustatyti, ar dėl apribotos konkurencijos Pirkime galimai nedalyvavę kiti tiekėjai nebūtų pateikę palankesnių pasiūlymų ir Projektas nebūtų buvęs įgyvendintas mažesnėmis lėšomis. Todėl vien tai, kad Sutartis buvo įgyvendinta nereiškia, kad pareiškėja nepatyrė ar negalėjo patirti jokių nuostolių, nes neįmanoma nustatyti, ar pareiškėja nepermokėjo už Projekto įgyvendinimą.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; sprendimas Nr. eA-527-629/2023). Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime (LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; sprendimas Nr. eA-527-629/2023).

Antra, pagal LVAT praktiką tai, kad vykdant Pirkimą nebuvo gauta jokių tiekėjų pretenzijų nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos bei nereiškia, kad nebuvo ribojamos tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime (LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; LVAT 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-552/2022). Be to, pagal PAFT 7 priedo 10.4 punktą, pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021; LVAT sprendimas Nr. eA-527-629/2023).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatyta fiksuota 5 procentų finansinė pataisa pritaikyta pagrįstai, teisingai ir visiškai atitinka pažeidimo pobūdį, kadangi pažeidimas nėra mažareikšmis, o tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio neįmanoma.

Atsakovė skundžiamu Sprendimu taip pat konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažeidimas konstatuotas nustačius, kad Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų techninės priežiūros paslaugos nebuvo perkamos per CPO katalogą. Su šiuo pažeidimu pareiškėja nesutinka. Nurodo, kad pažeidimo tyrimo metu pagrindė, kodėl negalėjo konkurso skelbti per CPO, taip pat pabrėžia, kad Sprendimas šioje dalyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidimo tyrimo metu teigė, kad CPO kataloge siūlomas pirkimo objektas neatitinka Pirkėjo įmonės poreikių, t. y. Pirkėjo įmonei nėra priimtinos CPO suformuotos sutarties sąlygos. <...> Standartinės sutarties sąlygos neatitiko Pirkėjo poreikių bei vidinių norminių teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad<...> Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymo lankytojams rangos darbų sutartis buvo pasirašyta pagal raudonąją FIDIC knygą, kas reiškia ir šių darbų techniniai priežiūrai kitokius nei tik nacionaliniais teisės aktais keliamus reikalavimus. Ir nors pavyzdinės CPO techninės specifikacijos B dalies 3 punkte nurodoma, kad jeigu konkursai statybos darbams pirkti vykdomi pagal FIDIC nustatytas konkurso organizavimo procedūras arba kitų tarptautinių organizacijų nustatytas specialiąsias pirkimo procedūras ir statybos rangos sutartys parengiamos ir sudaromos naudojantis FIDIC arba kitų tarptautinių organizacijų standartinėmis statybos sutarčių sąlygomis, statinio statybos techninę priežiūrą atlieka statytojo (užsakovo) paskirtas asmuo - inžinierius. Šiuo atveju inžinieriaus pareigos, teisės ir atsakomybė yra nustatomos sutarties sąlygose. Standartinėje CPO sutartyje nėra aiškiai išskirtas bei apibrėžtas inžinieriaus teisių bei pareigų pobūdis. CPO standartinės sutarties sąlygos neatitiko Perkančiojo subjekto poreikių dėl civilinės atsakomybės draudimo. CPO standartinės sutarties sąlygos neatitiko Perkančiojo subjekto poreikių ir dėl draudimo apimties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 44 str. minimali draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu Perkančiajam subjektui tokia suma nėra priimtina dėl to, kad Lyduvėnų geležinkelio tiltas yra ypatingos svarbos, nuolat saugomas kultūros paveldo objektas, kurio paprastojo remonto metu galima žala netoliese 5 esantiems tretiesiems asmenims, todėl Įstatyme numatyta draudimo suma yra per maža atsižvelgiant į rangos darbų objektą.

Kaip nurodė pareiškėja paaiškinimuose, Statybos įstatyme numatyta draudimo suma yra per maža atsižvelgiant į rangos darbų objektą, todėl, kaip matyti iš Sutarties 5.1.2.1 p. bei 5.1.2.2 p. buvo numatyta platesnė/didesnė draudimo suma - „ <...> ne mažesnė nei 300.000,00 Eur vienam draudžiamajam įvykiui visam Sutarties galiojimo laikotarpiui“.

Taigi, pareiškėja iš esmės nustatyto reikalavimo nesilaikymą grindė tuo, kad prekės, paslaugos ar darbai siūlomi CPO neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir būtent šioms aplinkybėm pagrįsti teikė konkrečius paaiškinimus. Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Agentūra vertino, kad pareiškėjos nurodytas pagrindimas neįsigyti paslaugų iš CPO arba per ją nėra tinkamas, nes pareiškėja, pasak atsakovės, neįrodė, kad Pirkimo objekte apibrėžtas paslaugas pati įsigijo efektyvesniu būdu, taip racionaliai panaudodama tam skirtas lėšas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja net neįrodinėjo, kad paslaugas, skelbdama ne per CPO, įsigijo efektyvesniu būdu.

Sprendime Agentūra nurodo, kad Pirkimo vykdymo metu CPO kataloge buvo galimybė įsigyti rangos darbų techninės priežiūros paslaugas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neneigė, kad buvo galimybė įsigyti rangos darbų techninės priežiūros paslaugas per CPO, tačiau įrodinėjo, kad jos neatitiko perkančiojo subjekto poreikių. Nors APVA į skundžiamą sprendimą perkėlė pareiškėjos paaiškinimus dėl kokių priežasčių pasirinko konkursą skelbti ne per CPO, tačiau šiuo atveju Sprendime nėra jokių aiškių ir detalių motyvų, kodėl pareiškėjos pagrindimas nėra tinkamas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad techninis aptarnavimas yra paprastasis remontas, todėl teigti, kad paprastas inžinierius būtų nekvalifikuotas, nėra pagrindo. Atsakovo nuomone, pareiškėjai būtų užtekę ir to, kad numatyta CPO. Teismo posėdyje atstovo atstovas sutiko, kad draudimo suma neatitiko pareiškėjos sąlygų, bet teigė, kad tai nagrinėjamu atveju yra nereikšminga. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (naujos redakcijos VAĮ 10 straipsnio) reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent skundžiamame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, kai padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui, todėl tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, tarp kurių - turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui. Atitinkamą taisyklę nustato ir PAFT 315 punktas: „Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas“.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad pagal PAFT 297 punktą (25 skirsnis) įgyvendinančioji institucija įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte. Tačiau nagrinėjamu atveju šio reikalavimo APVA nesilaikė.

Nagrinėjamu atveju APVA nevertino ir taip pat nepagrindė, kaip konkurso skelbimas ne per CPO galėję turėti įtakos potencialiai tiekėjų konkurencijai ir ar galėjo būti finansinis poveikis ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

Panaikinęs Sprendimo dalį, kuria pagal sunkesnįjį pažeidimą nustatyta galutinė 10 proc. finansinė pataisos norma, teismas įpareigoja APVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 5 proc. finansinę korekciją, kuri nustatyta Sprendimu pripažinus, kad perkantysis subjektas pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principą, nuo sutarties Nr. SI-824/2022 vertės.