- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-688-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03321-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-617/2021 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei B. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės B. M. priešieškinį ieškovui G. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. M. 30 683,31 Eur skolą pagal 2019 m. liepos 8 d. susitarimą dėl atsiskaitymų, 2 331,93 Eur kompensuojamų palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. lapkričio 27 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11434-617/2020 ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš B. M. G. S. naudai 30 683,31 Eur skolos, 2 331,93 Eur palūkanų, 360 Eur žyminį mokestį, 726 Eur už advokato pagalbą, iš viso – 34 101,24 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 015,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 2 3d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.
Šalies argumentai
3. Atsakovė B. M. pateikė priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą dėl atsiskaitymo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pripažinti 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovas G. S. paaiškino, kad jis su atsakove susitarė, kad atsakovei pastatys namą už savikainą, susitarė, kad namo statybos kaina virš 100 000 Eur. Nurodė, kad 2017 m. pradėjo statyti atsakovei namą, kuri pradžioje pinigų neturėjo, todėl ieškovas namą pradėjo statyti iš savo pinigų, vėliau atsakovė gavo paskolą ir atsiskaitė už atliktus darbus, iš viso yra sumokėjusi apie 80 000 Eur. Taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. atsakovė pasirašė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą bei Susitarimą dėl atsiskaitymo, tačiau atsiskaityti pinigų neturėjo, todėl atsikaitymo terminas buvo nukeltas iki 2020 m. spalio 9 d. Pažymėjo, kad pasirašant Susitarimą ir Atliktų darbų aktą atsakovė sutiko su atliktais darbai, pretenzijų nereiškė, pati pasirašė minėtus dokumentus, taciau iki nurodyto termino neatsiskaitė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė B. M. paaiškino, kad ji 2019 m. liepos 8 d. Susitarimo dėl atsiskaitymo ir Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 nepasirašinėjo, apie dokumentus ji sužinojo tik 2020 m. pabaigoje, kai gavo jų kopijas. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas pradėjo statyti jos namą, bet nurodė, kad statybų nebaigė, jai perdavė tik „dėžutę“, o namą užbaigę statyti kiti asmenys. Nurodė, kad iš viso ieškovui už jo atliktus darbus yra sumokėjusi 82 000 Eur, jos nuomone, ji yra visiškai atsiskaičiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. preliminarų sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino, priteisė iš B. M. ieškovo naudai 30 683,31 Eur skolos, 2 331,93 Eur palūkanų, 360 Eur žyminį mokestį, 1 960 Eur už advokato pagalbą (iš viso 35 335,24 Eur) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priešieškinį atmetė, nurodė sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovei iš Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu b33 įmokėtą 350 Eur sumą, o ieškovo G. S. atstovo prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią Š. G. ir B. M. susitarė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti dviejų butų gyvenamąjį namą. Partneriai susitarė, kad dvibučio gyvenamojo namo statybos darbus atliks G. S.. Nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 7 d. tarp B. M. ir Š. G. pasirašytą susitarimą patalpa (butas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 1, bendras plotas 151,45 kv. m., nuosavybės teise atiteko B. M.. 2019 m. liepos 8 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl atsiskaitymo, kuriame nurodyta, jog rangovas (ieškovas) tinkamai ir laiku atliko visus darbus, pastatė dvibutį gyvenamąjį namą/butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dvibučio gyvenamojo namo/buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbai kainavo 107 526,04 Eur. Taip pat nustatyta, kad šalys susitarė, jog užsakovė (atsakovė) iki 2020 m. spalio 9 d. sumokės 30 683,31 Eur rangovui už atliktus statybos darbus pagal pateiktą ir prie Susitarimo pridėtą atliktų darbų aktą, šalys taip pat pasirašė 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2.
6.2. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal atsakovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01483-21, byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 1 d. specialisto išvada Nr. 11-195 (21), iš kurios matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą dėl atsiskaitymo bei 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2 priėmė ir pasirašė pati B. M.. Taip pat iš pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. 11-1810 (21), 11-1954 ( 21), 11-1955 ( 21), 11-2222 (21) teismui buvo matyti, kad tirti pateiktų dokumentų originalai visi rekvizitai mechaniniu (trynimo, skutimo), cheminiais ir kitais būdais nebuvo keičiami.
6.3. Teismas nustatęs, kad ginčo dokumentų originaluose įrašus „B. M.“ parašė ir pasirašė pati B. M., ginčo dokumentų visi rekvizitai jokiu būdu keičiami nebuvo, o atsakovė jokių kitokių įrodymų nepateikė, sprendė, kad nėra pagrindo priešieškinio tenkinti. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pateiktų dokumentų kopijos padarytos ne iš pateiktų originalų, neturi jokios teisinės reikšmės, nes nepaneigia išvadų, kad dokumentų originalai nėra suklastoti.
6.4. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas pabrėžė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, iki šalių sutartos datos (2020 m. spalio 9 d.) ieškovui už atliktus darbus nesumokėjo, kitokių įrodymų nepateikė, todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui 30 683,31 Eur skolą už atliktus darbus.
6.5. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo atstovo nurodomi atsakovės veiksmai (ji nuo pat ieškinio pateikimo neigė pasirašiusi dokumentus, kuriais ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus, iniciavo ikiteisminius tyrimus, teikė prašymus dėl ekspertizių skyrimo, nors byloje yra specialistų išvados, teikė dokumentus likus dienai iki teismo posėdžio, nors tai galėjo padaryti anksčiau, visa tai sąlygojo, jog teismo procesas užtruko 1 metus) nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėjo, jog nesutikimas su ieškiniu, taip pat nurodytų veiksmų atlikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovo atstovo prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė B. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus (neskyrus teismo ekspertizės) apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos; 2) netenkinus atsakovės B. M. apeliacinio skundo, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išspręsti 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. b33 sumokėtą 350 Eur avanso už ekspertizės atlikimą grąžinimo klausimą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėms:
7.1. Byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo metu atliktos specialistų išvados gali būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimus tik tuo atveju, jeigu neprieštarautų kitiems byloje pateiktiems įrodymams, o pateiktos specialistų išvados nekoreliuoja su kitais šioje byloje pateiktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime priskyrimas specialistų išvadų prie įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją reikšmę yra nepagrįstas. Specialistų išvados nėra kategoriškos, išvadose vartojamos sąvokos, tokios kaip kad „galimai“, „tikėtinai“.
7.2. Teismo procesinis sprendimas atmesti atsakovės prašymą skirti teismo ekspertizę iš esmės eliminavo atsakovės teisę teikti į bylą reikšmingus įrodymus, pažeidė proceso šalių rungtyniškumo principą, pažeidė jos teisę į teisingą teismą, kas laikytina esminiu proceso normų pažeidimu, teismas specialistų išvadoms skyrė išankstinę didesnę įrodomąją reikšmę, nors specialistų išvados buvo pateiktos ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose klausimus formulavo ne proceso šalys, ne bylą nagrinėjantis teismas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
7.3. Atsakovė jokių dokumentų nepasirašė, pagal visą jungtinės veiklos sutarties vykdymo laikotarpį nebuvo susiformavusi praktika tarp šalių pasirašyti Atliktų darbų aktus, nes ieškovas tokių dokumentų nerengė, todėl atsakovė nepasirašė ne tik ginčo Atlikto Nr. 2, bet ir ieškovo atsiųstame Baigiamajame Akte (kuris yra be parašų) nurodyto Atliktų darbų akto Nr. 1., pastarasis aktas net nebuvo pateiktas teismui, atsakovė tariamai jos pasirašytų dokumentų originalų ir/ar kopijų nėra gavusi iš ieškovo.
7.4. Ieškovas nurodė, kad pametė (nerado) pasirašytų dokumentų originalų ir tuomet paprašė atsakovės, kad ji atšviestų dokumentų kopijas, tačiau kada šių ginčo dokumentų ieškovas paprašė pas atsakovę ir kokiu būdu jam šie dokumentai buvo pateikti, ieškovas teismo posėdžio metu atsakyti negalėjo. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, galinčių patvirtinti, kada jis kreipėsi į atsakovę dėl ginčo dokumentų pateikimo, kokiu būdu ginčo dokumentai ieškovui buvo pateikti.
7.5. Byloje nėra įrodymų, kad Akto Nr. 1 kaina – 27 077,41 Eur, neįrodžius fakto, kad būtent toks aktas buvo sudarytas, kad jis atsakovės pasirašytas ir kad statybos darbų kaina yra ne kaip ieškovas nurodo virš 100 000 Eur, o 80 448,59 Eur (107 526,04 Eur - 27 077,41 Eur), t. y, tokia suma, kurią ieškovas pripažįsta, kad atsakovė jam yra sumokėjusi.
7.6. Teismui manant, jog ginčo dokumentus pasirašė pati atsakovė, esant atsakovės pareiškimui, jog ji valios pasirašyti šiuos ginčo dokumentus neturėjo, teismas privalėjo tirti šalių valios formavimosi procesą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas G. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) priimti į civilinę bylą kartu su šiuo procesiniu kreipimųsi teikiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2022 m. sausio 21 d. datuotą raštą ir jį įvertinti; 2) apeliacinį skundą atmesti; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei maksimalaus įstatymų leidėjų nustatyto dydžio baudą, pusę iš šios baudos paskiriant ieškovo naudai; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodė:
8.1. Atsakovė nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, nei skunde nenurodė argumentų leidžiančių suabejoti išvadose aprašytomis tyrimo metodikomis, tyrimo eiga ar išvadas surašiusių specialistų kvalifikacija ir/ar pastarųjų nešališkumu, priešingai, išvadas surašė darbuotojai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išvadose detaliai aprašyta tyrimų metodika bei tyrimų eiga, iš kurių seka jose pateikti atsakymai į klausimus (išvados atitinka teismo ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus). Vien tik tai, kad išvados nepatvirtina atsakovės pozicijos dėl Susitarimo ir Akto pasirašymo aplinkybių ir yra iš esmės nepalankios atsakovei nesudaro pakankamo faktinio ir teisinio pagrindų byloje skirti teismo ekspertizę.
8.2. Ieškovui negrindžiant savo reikalavimų atsakovės teismui įvardintu baigiamuoju aktu ir jame minimu atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 išreikalavimas reikštų ne ką kitą kaip neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštos priskyrimą ieškovui.
8.3. Atsakovė, teigdama, kad Susitarimas ir Aktas turi atsakovės valios trūkumų, pastaroji turėtų pripažinti, kad minimi dokumentai de facto yra tikri ir pasirašyti atsakovės, o tik tuomet ir būtų galima diskutuoti apie minimais dokumentais įformintos atsakovės valios trūkumus. Be kita ko, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 pasirašymas/nepasirašymas neturi jokios įtakos Susitarimo ir Akto pasirašymui bei galiojimui ir jais nustatytų atsakovės piniginių prievolių vykdymui.
8.4. 2020 m. spalio 5 d. ir spalio 7 d. ieškovo atsakovei siųstas 2019 m. liepos 8 d. datuotas baigiamasis aktas (be parašų) ir prašymas susitikrinti atsakovės ieškovui mokėtinas pinigų sumas nepaneigia Susitarimo ir Akto sudarymo fakto ir tik patvirtina aplinkybę, jog minimi dokumentai buvo sudaryti, kas reiškia, jog ir šiuo aspektu teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
8.5. Atsakovės teiginiai, kad dalį statybos rangos darbų atliko ne ieškovas, laikytini deklaratyviais, neturinčiais sąsajų su sąmata, atsakovė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
8.6. Nesudėtingos civilinės bylos nagrinėjimas ir išsprendimas pirmosios instancijos teisme truko net vienerius metus išimtinai dėl netinkamo ir nesąžiningo atsakovės procesinio elgesio: melagingai teismui tvirtino, jog Susitarimas ir Aktas yra suklastoti dokumentai, tyčia melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie tariamą Susitarimo ir Akto suklastojimą bei šių dokumentų panaudojimą civilinėje byloje, teikė teismui prašymą skirti Susitarimo ir Akto dokumentinę teismo ekspertizę, prieš pat iš anksto suplanuotą teismo posėdį byloje pateikė teismui priešieškinį, taip dirbtinai sudarydama teismui procesinę kliūtį nagrinėti bylą iš esmės teismo posėdyje, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Ieškovas G. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2022 m. sausio 21 d. raštą Nr. IBPS-S dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01483-21 nutraukimo, kuriuo ieškovui pranešta, kad ikiteisminis tyrimas 2022 m. sausio 20 d. prokurorės nutarimu nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškovas prašo prijungti pranešimą prie civilinės bylos medžiagos ir vertinti kaip įrodymą.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos.
13. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateiktas įrodymas iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas pastebi, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pateikus apeliacinį skundą, ieškovui siekiant paneigti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po apeliacinio skundo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti ir priimti naujus įrodymus, kartu pažymint, kad naujų įrodymų pateikimas neturės neigiamos įtakos proceso ekonomiškumui ir koncentracijai. Byla tvarkoma elektronine forma, todėl kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktu įrodymu. Taigi ieškovo kartu su atsiliepimu naujai pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialistų išvada, kuri negali būti vertinama kaip ekspertizės išvada, teismas turėjo skirti ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat privalėjo vertinti šalių valios formavimosi procesą, t. y. savo skundą grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu procesinių normų taikymu, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
16. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 8 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl atsiskaitymo, kuriame nurodyta, jog rangovas (ieškovas) tinkamai ir laiku atliko visus darbus, pastatė dvibutį gyvenamąjį namą/butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dvibučio gyvenamojo namo/buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbai kainavo 107 526,04 Eur, taip pat susitarimas, pagal kurį užsakovė (atsakovė) įsipareigojo iki 2020 m. spalio 9 d. sumokėti 30 683,31 Eur rangovui už atliktus statybos darbus pagal pateiktą ir prie Susitarimo pridėtą atliktų darbų aktą. Šalys taip pat pasirašė 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė, kad pasirašė nurodytus dokumentus, teismas įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 1 d. specialisto išvadą Nr. 11-195 (21), iš kurios matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą dėl atsiskaitymo bei 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2 priėmė ir pasirašė pati B. M., ieškovo reikalavimą tenkino.
17. Teisėjų kolegija sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialisto tyrimas ir jo išvados negali būti vertinami kaip teismo ekspertizės aktas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad tik teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).
18. Tačiau negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai vertino ir pagrindė sprendimą ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, nes ikiteisminio tyrimo byloje atlikto specialisto tyrimo išvada neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje vien dėl to, kad ji nėra ekspertizės aktas CPK normų kontekste.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė kitų byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Priešingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų civilinės bylos aplinkybių kontekste.
20. Iš specialisčių 2021 m. vasario 1 d. išvados Nr. 11-195(21) turinio seka, kad tyrimą ikiteisminio tyrimo metu atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė R. T. ir vyriausioji specialistė N. J., turinčios aukštąjį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 24 ir 26 metų ekspertinio darbo stažą, ekspertės yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašus. Ekspertizė atlikta ikiteisminio tyrimo metu, pagal bylą tiriančio tyrėjo užduotį, išvadose nurodyta, kokia tyrimo metodika vadovavosi ekspertės, detaliai aprašyta tyrimų eiga, t. y. abejonių dėl ekspertizę atlikusių eksperčių kvalifikacijos, jos skyrimo procesinio pagrįstumo, tyrimo metodikos ir eigos, nėra. Teismas pagrįstai įvertino ikiteisminio tyrimo metu atliktą ekspertizę, kaip rašytinį įrodymą civilinėje byloje.
21. Apeliantės argumentai, kad ekspertize (specialisto išvada) nebuvo galima vadovautis, nes ekspertizė nebuvo teismo paskirta civilinėje byloje, ekspertės davė ne kategorišką, bet tikėtiną išvadą, yra formalaus, subjektyvaus pobūdžio.
22. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijose teisme metu, nei skunde apeliantė nenurodė argumentų leidžiančių suabejoti Išvadose aprašytomis tyrimo metodikomis, tyrimo eiga ar Išvadas surašiusių specialistų kvalifikacija ar jų nešališkumu. Specialistų išvados yra aiškios: specialistės duoda tikėtiną išvadą, kad 2019 m. liepos 8 d. Susitarimą dėl atsiskaitymo bei 2019 m. liepos 8 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2 priėmė ir pasirašė pati B. M.. Taip pat iš pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. 11-1810 (21), 11-1954 ( 21), 11-1955 ( 21), 11-2222 (21) teismui buvo matyti, kad tirti pateiktų dokumentų originalai visi rekvizitai mechaniniu (trynimo, skutimo), cheminiais ir kitais būdais nebuvo keičiami. Argumentai dėl netinkamo specialistų išvadų vertinimo civilinėje byloje atmetami.
23. Vertinant specialistų išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, pažymėtina, kad be atsakovės subjektyvių paaiškinimų, kad ji nepasirašė nurodytų susitarimo dėl atsiskaitymo ir atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, kitų įrodymų, paneigiančių specialistų išvadomis nustatytus faktus, byloje nėra. Ieškovo pateiktas kartu su atsiliepimu rašytinis įrodymas – 2022 m. sausio 21 d. raštas Nr. IBPS-S dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01483-21 nutraukimo, kuriuo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, papildomai įrodo, kad B. M. pareiškimas dėl G. S. galimai nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo, dokumentų suklastojimo) buvo nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties.
24. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
26. Ieškovas G. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei maksimalaus įstatymų leidėjų nustatyto dydžio baudą, pusę iš šios baudos paskiriant ieškovo naudai.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
28. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
29. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu sąmoningai ir sistemingai veikė ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – praleidusi apeliacinio skundo pateikimo terminą, nesąžiningai pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomi atsakovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas, taip pat nurodytų veiksmų atlikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
32. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
33. Nagrinėjamu atveju atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos.
34. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) bylinėjimosi išlaidas, papildomai teikė įrodymus apie 2 032,80 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 032,80 Eur) yra protingo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės (apeliantės) B. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (apeliantės) B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 centų ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijose teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.