Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė dėl teismo preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.

Teismo posėdyje ieškovas G. S. paaiškino, kad jis su atsakovė susitarė, kad atsakovei pastatys namą už savikainą. Buvo susitarta, kad namo statybos kaina virš 100000 €. Jis 2017 m. pradėjo „nuo nulio“ statyti atsakovei namą. Atsakovė pradžioje pinigų neturėjo, jis namą pradėjo statyti iš savo pinigų. Vėliau atsakovė gavo paskolą ir su juo buvo atsiskaityta už atliktus darbus. Iš viso jam atsakovė yra sumokėjusi apie 80000 €. 2019-07-08 atsakovė pasirašė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, taip pat pasirašė Susitarimą dėl atsiskaitymo. Atsakovė atsiskaityti pinigų neturėjo, todėl atsikaitymo terminas buvo nukeltas iki 2020-10-09. Pasirašant Susitarimą ir Atliktų darbų aktą atsakovė sutiko su atliktais darbai, pretenzijų nereiškė, pati pasirašė šiuos dokumentus. Atsakovė iki nurodyto termino neatsiskaitė, todėl prašo ieškinį patenkinti visiškai. Priešieškinį prašo atmesti, nes yra įrodyta, jog atsakovės parašai nebuvo suklastoti.

Ieškovė neginčija, kad atsakovas ieškovei priklausančiame žemės sklype statė ieškovės namą. Namas buvo statomas „nuo nulio“.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ieškovui reikalaujant sumokėti skolą ir palūkanas pagal 2019-07-08 tarp šalių pasirašytą Susitarimą dėl atsiskaitymo, o atsakovei priešieškiniu prašant CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais pripažinti 2019-07-08 Susitarimą dėl atsiskaitymo ir 2019-07-08 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika ).

CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Asmuo, siekiantis įrodyti, kad sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, turi įrodyti, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl to, kad tokį susitarimą draudė imperatyvi įstatymo norma. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018 ). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ( skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai ), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti ( niekinė sutartis ), jeigu ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 6.156 straipsnis ), kuris reiškia, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011 ).

Atsakovė nurodo, kad ginčo Susitarimas dėl atsiskaitymo ir Atliktų darbų aktas Nr. 2 negali būti vertintini kaip galiojantys, kadangi ji neišreiškė valios sudaryti nurodytą Susitarimą ir Aktą, t. y. ji šių dokumentų nepasirašinėjo.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiga įrodyti, jog ginčo dokumentuose yra ne atsakovės parašai, tenka atsakovei.

Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01483-21. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskirti ginčo dokumentų tyrimai. Į bylą yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-01 specialisto išvada Nr. 11-195 (21), iš kurios matyti, kad 2019-07-08 Susitarimo dėl atsiskaitymo, sudaryto taip rangovo G. S. ir užsakovo B. M., originale, skiltyje „Užsakovė B. M.“, bei 2019-07-08 Atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. 2 dėl statybos objekto: dvibučio gyvenamojo namo/buto, (duomenys neskelbtini) Zujūnų sen., Vilniaus raj., sudaryto taip rangovo G. S. ir užsakovo B. M., originale, skiltyje „Darbus priėmė: Užsakovas B. M.“, įrašus „B. M.“ parašė pati B. M.. 2019-07-08 Susitarimo dėl atsiskaitymo, sudaryto tarp rangovo G. S. ir užsakovo B. M., originale, skiltyje „Užsakovė B. M.“, bei 2019-07-08 Atliktų darbų priėmimo perdavimo akto Nr. 2 dėl statybos objekto: dvibučio gyvenamojo namo/buto, (duomenys neskelbtini) Zujūnų sen., Vilniaus raj., sudaryto tarp rangovo G. S. ir užsakovo B. M., originale, skiltyje „Darbus priėmė: Užsakovas B. M.“, pasirašė pati B. M.. Taip pat iš pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-09-30 specialisto išvados Nr. 11-1810 (21), 11-1954 ( 21), 11-1955 ( 21), 11-2222 (21) matyti, kad tirti pateikto dokumento originalo 2019-07-08 Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 2 dėl statybos objekto „Dvibutis gyvenamasis namas/butas, (duomenys neskelbtini) Zujūnų sen., Vilniaus raj., tarp rangovo G. S. ir užsakovo B. M. visi rekvizitai mechaniniu ( trynimo, skutimo ), cheminiu ir kitais būdais nebuvo keičiami. Tirti pateikto dokumento originalo 2019-07-08 Susitarimas dėl atsiskaitymo tarp rangovo G. S. ir užsakovo B. M. visi rekvizitai mechaniniu ( trynimo, skutimo ), cheminiais ir kitais būdais nebuvo keičiami.

Nors atsakovė nurodo, kad ginčo dokumentų nepasirašinėjo, iš pateiktų išvadų matyti, kad ginčo dokumentų originaluose įrašus „B. M.“ parašė pati B. M. bei ji pasirašė ginčo dokumentuose. Taip pat ginčo dokumentų visi rekvizitai jokių būdu nebuvo keičiami. Kad yra kitaip atsakovė įrodymų nepateikė. Ta aplinkybė, kad pateiktų šių dokumentų kopijos padarytos ne iš pateiktų originalų, neturi jokios teisinės reikšmės, nes nepaneigia išvadų, jog dokumentų originalai nėra suklastoti. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti priešieškinį jame nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip minėta, to neginčija ir atsakovė, kad pagal 2017-04-30 Jungtinės veiklos ( partnerystės ) sutartį ieškovas statė atsakovei namą. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Šios sutarties 6.4.4 punktą atliktų darbų kaina aktuose bus nurodoma remiantis prie šios sutarties pridėta gyvenamojo namo statybos sąmata. Atsakovės atstovė iki teismo posėdžio pateikė sąmatą įrengimui 82758 € sumai, ir nurodo, jog tai yra aukščiau nurodytos sutarties priedas, todėl visų darbų vertė yra 82758 €. Su tuo sutikti negalima. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašydama Jungtinės veiklos ( partnerystės ) sutartį prie jos nebuvo pateikta namo statybos sąmata. Su atsakovu dėl namo statybos kainos buvo susitarta žodžiu, pastarasis žadėjo namą pastatyti už 60000- 80000 €. Pateikta sąmata yra sudaryta atsakovo tam, kad gauti paskolą banke. Minėtoje sąmatoje, kuri buvo parengta prieš atsakovei imant paskolą banke nurodyti darbai susiję su vidaus apdailą, šildymo sistemos įrengimu, fasado apdaila, gerbūvio ir terasos įrengimu. Kaip minėta nurodyta šių darbų vertė 82758 €. Šios sąmatos pagrindu 2017-11-16 atsakovė gavo 60000 € dydžio kreditą butui adresu (duomenys neskelbtini), įrengti. Iš to darytina išvada, kad atsakovės gyvenamasis namas iki kredito gavimo iš dalies buvo pastatytas, namo statybos užbaigimui pagal pateiktą sąmatą reikėjo 82758 €, todėl nieko nėra pagrįsta atsakovės pozicija, jog viso namo statybos vertė buvo apie 80000 €, kuriuos ji ieškovui yra sumokėjusi. Ieškovas nurodė, kad buvo susitarta, jog namo statybos kaina virš 100000 €. Ieškovas pripažįsta, kad už atliktus iki 2019-07-08 Akte nurodytus darbus jis yra gavęs iš atsakovės apie 80000 €.

Pagal tarp šalių 2019-07-08 pasirašyto Susitarimo dėl atsiskaitymo 3 punktą, šalys sutaria, jog atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškovu už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną jai bus skaičiuojamos 0,2 proc. palūkanos nuo pradelstos sumokėti sumos. Nustatytu laiku atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovui už ieškinyje nurodytą laikotarpį ( nuo 2020-10-10 iki 2020-11-17 ) priteistina 2331,93 € palūkanų.

Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 33015,24 € sumos ( 30683,31 + 2331,93 ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.