Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, panaudojant „Zoom“ programą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje S. L. (S. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), pilietybė - Lietuvos, aukštojo išsilavinimo, vedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2020 m. rugsėjo 13 d. 18.08 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo įkvėptame ore yra nustatytas 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 39).

S. L. (toliau-kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. nuo ryto grybavo miške. Ten miške jis išgėrė mažą buteliuką 200 gramų degtinės. Grybavo su žmona. Grįžo namo su žmona apie pietus. Namuose būdamas taip pat išgėrė apie vieną stiklinę degtinės. Paskui susipyko su žmona ir jam užmigus namuose, žmona išvyko. Prabudęs ir pamatęs, kad namuose nėra žmonos, apie 18 val. jis nusprendė ją surasti. Nusprendė važiuoti pas žmonos tėvus į Vilnių. Jis nesijautė apsvaigęs, todėl sėdo už automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Automobilį šitą įsigijo lizingo būdu iš SEB banko 2017 metais. VĮ „Regitra“ savininku įregistruotas SEB bankas, o jis yra automobilio valdytojas. Jam važiuojant Minsko pl. rašė žmonai SMS žinutę ir nepastebėjo kelio signalinių stulpelių ir vieną iš jų, kiek jis pamena, apgadino ir tuo pačiu apgadino savo automobilį. Paskui pamena, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis sustojo ir pareigūnui paprašius pateikė automobilio dokumentus, o vėliau pasitikrino girtumą. Į alkotesterį pūtė du kartus. Pirmu pūtimu nepamena kiek pripūtė, atrodo 2,06 promilės, o antruoju – 2,02 promilės. Pareigūnas jam išaiškino, kad dėl girtumo jis bus sulaikytas, automobilis bus nuvežtas į policijos saugomą aikštelę. Dėl padaryto jis labai gailisi. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, neskirti teisių atėmimą, nes jis turi įmonę, kurioje dirba apie 30 žmonių, todėl teisių neturėjimas apsunkins darbą įmonėje (b.l. 40).

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, jos nekelia abejonių, kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis)).

Kaltinamojo S. L. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2020 m. rugsėjo 13 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. ir apie 18.04 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini)., kur Vilniaus kryptimi važiuoja automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, kadangi padarė eismo įvykį ir nesustojęs važiuoja toliau. Minsko plente pastebėjo minėtą automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudoję mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą minėtą automobilį sustabdė Vilniaus. r. sav., Minsko plente nusukime į (duomenys neskelbtini) kaimą. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. L.. Minėtame automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Bendraujant su S. L. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nesugebėjo atsakyti į jų užduodamus klausimus. Paklausus, ar jis šiandien vartojo alkoholį, jis atsakė, kad ne ir sutiko pasitikrinti blaivumą. S. L. du kartus buvo patikrintas blaivumas – 18.08 val. pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, 18.31 val. antro patikrinimo metu nustatytas 2,02 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, o jo vairuotas automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Sustabdžius S. L., prie jų privažiavo pranešėja O. V., kuri paaiškino, kad AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jai sukėlė įtarimų, kadangi pavojingai manevravo, vingiavo po važiuojamąją dalį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino du kelio signalinius stulpelius, dėl ko buvo įformintas eismo įvykis ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 8).

Liudytojos O. V. parodymais, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 18 val. jai važiuojant savo automobiliu Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasivijo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Minėtas Audi automobilis labai keistai važiavo. Jis važiavo dviem ratais ant kelio, o kiti du ratai riedėjo kelkraščiu. Iš pradžių pagalvojo, kad minėto automobilio vairuotojas kalba telefonu. Paskui tas Audi automobilis pradėjo blaškytis po kelią, neleisdamas jokiam automobiliui jį aplenkti. Ji pamačiusi tokį vairavimą nusprendė paskambinti į policiją 112. Operatoriui paaiškino visą situaciją, nurodė automobilį ir jo valstybinius numerius ir toliau važiavo paskui galimai girtą vairuotoją ir viską pranešinėjo policijai. Jai bekalbant su pareigūnais pamatė, kaip Audi automobilio vairuotojas numušė kelio signalinius stulpelius. Kiek tiksliai jų numušė, ji negali pasakyti. Tai įvyko už (duomenys neskelbtini) Numušęs stulpelius, Audi vairuotojas nestojo ir nuvažiavo toliau. Paskui matė kaip policijos pareigūnai minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) viaduku. Kadangi policijos operatorius jai liepė sustoti ir pareigūnams paaiškinti situaciją, ji ties automobilį sustabdžiusiais policininkais sustojo ir viską paaiškino. Pareigūnai užsirašė anketinius jos duomenis ir pasakė, kad su ja susisieks pareigūnai. Ji iš savo automobilio išlipusi nebuvo. Nematė kas vairavo automobilį Audi, valstybinbis Nr. (duomenys neskelbtini) tik pareigūnas pasakė, kad minėtą automobilį vairavo vyras. Ji pareigūno dar paklausė, ar tai labai rimta, pareigūnas atsakė, kad nustatinės vairuotojo girtumą. Po to ji daugiau nelaukė ir išvyko namo (b.l. 12).

2020-09-13 alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1218684, duomenimis, jog S. L. 18.08 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, 18.31val. - 2,02 promilių girtumas (b. l. 16-17).

VĮ „Regitra“ išrašu, patvirtinančiu, kad automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - AB SEB bankas, Gedimino pr. 12, Vilnius, transporto priemonės valdytojas - S. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „Emprekis“ išrašu, kuriame nurodyta, kad vidutinė automobilio Audi Q5, kaina su PVM Lietuvoje - 28 610 Eur (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 6, 15, 18-24, 27-32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, po to sėdęs už vairo ir vairavęs transporto priemonę. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad yra tinkama būti laiduotoja.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau-LAT) praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos D. L. laidavimą. S. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika apgadino du kelio signalinius stulpelius (toliau-turtas), (b.l. 6).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. L. už KET, viršijant greitį, pažeidimus baustas tris kartus. Visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, nebuvo teistas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, yra įmonės vadovas ir akcininkas bei darbo ir gyvenamosios vietose charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi šeimą. Neigiamai S. L. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip S. L. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti S. L. pasitikėjimą.

Laiduotoja D. L. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą sūnų S. L., aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sūnus pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl to jis gailisi, labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. D. L. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbe ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai, teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Tiek kaltinamasis, tiek D. L. parodė, kad jie kaip mama ir sūnus palaiko labai artimus ryšius. D. L. visada pataria savo sūnui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, jie puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad D. L. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja D. L. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. L. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, D. L. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. L. asmenybę, tiek jos bei S. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. L. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos D. L. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė S. L.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, bei ir tuo, kad kaltinamasis darant jam inkriminuotą nusikaltimą nežymiai apgadino turtą, nustatytą kaltinamojo vidutinį girtumo laispnį ir jo administracinį baustumą už greičio viršijimą, teismo manymu, įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, o taip pat, nekonfiskavimas transporto priemonės piniginės išraiškos nepadės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslų.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam S. L. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo vidutinis girtumo laipsnis nusikaltimo padarymo metu ir elgesys po veikos padarymo, kaltinamasis pirmą kartą baudžiamas už transporto prirmones vairavimą esant neblaiviam, jo vairavimo stažas 27 metai, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. (b.l. 43).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11). Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

Kaip matyti šioje byloje, automobilio kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, t.y. SEB bankui, kaltinamasis automobilį naudojo lizingo sutarties pagrindu. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad panaudos transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus). Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 straipsnio 5 dalyje nuostatų taikymo galimybė. Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio 2020 m. rugsėjo mėnesio kaina be PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 23646 eurų (b.l. 26). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, bet baustas administracine tvarka, pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, byloje nėra duomenų dėl kaltinamojo turtinės padėties), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų sumokėti 23646 Eur pagal pateiktą VšĮ „Emprekis“ duomenų kainą. Automobilio 23646 Eur vertės piniginės išraiškos konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei 23646 Eur vertę, t.y. –4000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus (b.l. 46-68).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01065551) paėmimas – paliktini nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintini (b.l. 43, 45-46, voke prie bylos viršelio).

Dokumentas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“ (b.l. 43, 45-46, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 300-308, 313 straipsniais, -

nusprendžia:

S. L. (S. L.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį laiduotojos D. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Nr. e1-121-269/2021 nutraukti.

Paskirti S. L. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš S. L. turto – automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės 4000 (keturių tūkstančių) Eur sumą valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistus iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. ir laiduotojai D. L. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.