- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- e2-1196-1081/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00565-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Irma Lisauskaitė
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorėms Daivai Juškuvienei, Jūratei Svobutienei, Indrei Mitkuvienei, Lilijai Drizgienei,
dalyvaujant ieškovui M. V., jo atstovei advokatei Irmai Lisauskaitei, atsakovei M. K., jos atstovei advokatei Ingai Mekienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės M. K. priešieškinį ieškovui M. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022, kuria nepilnametės dukros K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina M. K. ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu M. V.; pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022, kuria iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. V. iš atsakovės M. K. po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti nepilnamečio vaiko K. V. naudai susidariusią skolą iki ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 21 d. mokant po 300,00 Eur periodinių išmokų ir grąžinti 385,68 Eur sumokėtų pinigų vaiko išlaikymui; pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022, kuria nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukra ir nustatyti M. V. prašomą atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad pagal pradinio ieškinio reikalavimus buvo poreikis keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nustatytą bendravimo tvarką ir išlaikymo klausimus iš esmės tik dėl vieno pagrindo – atsakovės sutuoktinio A. K. galimo smurto prieš ieškovo dukrą ir to, kad A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06730-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką – ieškovo dukrą). Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra nutrauktas, tačiau byloje surinkta daugybė įrodymų, kurie patvirtina papildomus ir savarankiškus pagrindus tenkinti ieškovo ieškinį.
Ieškovas detalizavo faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindus pakeisti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022 nustatytą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką.
Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) 2023 m. kovo 2 d. nutarė mažametę K. V. paimti iš motinos dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui, rekomenduodama kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Dukrai nesaugu gyventi su motina, nes vaikas 2023 m. vasario 18 d. galimai patyrė fizinį smurtą iš mamos sutuoktinio A. K., dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06730-23 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl smurto prieš mažametį vaiką. Iš VTAS 2023 m. vasario 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9 VSV-316 matyti, jog minėta institucija nustatė rizikos veiksnius nepilnamečiui vaikui.
Teigė, kad iki šiol nėra duomenų apie atsakovės ir jos sutuoktinio A. K. santykių krizę, jos trukmę, ar ji nesitęsia ir šiuo metu, tačiau bet kuriuo atveju, ieškovo dukra negali būti įkalinta ir priklausyti nuo atsakovės ir A. K. santykių: jei santykiai geri - ieškovo dukra yra pasirūpinta, jei santykiai blogi – prieš ieškovo dukrą galimai smurtaujama, dukra neprižiūrima, patiria vidinius išgyvenimus. Nurodė, kad vaikas nėra ir negali būti kitų asmenų santykių įkaitu, ypač kuomet ieškovo santykiai ir pasaulėžiūra visada buvo stabilūs, ieškovas nedalyvauja santykių krizėse, ieškovui rūpi tik jo mažametė dukra ir jos interesų užtikrinimas.
Akcentavo, kad atsakovė dukrą palikdavo su aukle I. B., dėl ko susidarė situacija, kuomet pati atsakovė net nebūna su dukra, ją palieka kitiems asmenims (t. y. auklei I. B. arba sutuoktiniui A. K.), kam ieškovas kategoriškai prieštarauja. Pridėjo, kad kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06730-23 ir kaimynės L. J. parodymų, ginčai tarp atsakovės ir jos sutuoktinio A. K. yra dažni, o ieškovo dukra įtraukiama į tokius ginčus, juose tiesiogiai dalyvauja arba bent jau stebi ir girdi.
Pabrėžė, kad iki šiol nėra paneigtas faktas dėl A. K. smurto prieš ieškovo dukrą, o vien tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai nepakako įrodymų dėl tyčinio smurto fakto, tai nepaneigia, kad tokio smurto nebuvo. Pridėjo, kad atsakovė nuolatos keičia savo teikiamus paaiškinimus, visi tendencingi, nukreipti su tikslu slėpti ieškovo dukros nepriežiūrą, savo pareigų pažeidimus ir A. K. netinkamus veiksmus.
Nurodė, kad ieškovas 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) į jo „Facebook“ paskyrą iš atsakovės paskyros buvo įkelti vaizdo įrašai, kuriuose ant nepilnametės dukros veido matyti mėlynė, kituose vaizdo įrašuose matyti kaip atsakovė suduoda dukrai K. V., vadino ją „psichine“. Nurodė, kad tyrėja, 2023 m. balandžio 17 d. atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė: „Apžiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, viename iš vaizdo įrašų matyti kaip kambaryje, lovoje, mergaitė 5 kartus su mobilaus ryšio telefonu suduoda moteriai per petį. Moteris mergaitę nustumia į šoną, pavadina „debile“. Mergaitė pradeda verkti. Kitame vaizdo įraše matyti kaip mergaitė kambaryje, lovoje, bando patempti už laikrodžio, kurį segi moteris, suduoda moteriai per ranką. Mergaitė verkia. Moteris šaukia „psiche, nerauk plaukų“. Mergaitė sako „nemušk“. Trečiame vaizdo įraše matyti kaip mergaitė kambaryje verkia, moteris ją vadina „daune“. Pridėjo, kad dar viename vaizdo įraše matyti, kaip mergaitė 2 kartus suduoda per galvą moteriai. Moteris ranka suima per kaklą, mergaitė pradeda verkti. Moteris sušunka „tu raminkis“. Viename iš vaizdo įrašų matyti, kad mergaitei po dešine akimi yra melsvos spalvos dėmė. Nurodė, kad pokalbio metu M. K. nieko negalėjo paaiškinti dėl (duomenys neskelbtini) siųstų vaizdo įrašų M. V., nes nepamena, kadangi praėjo daug laiko. Teigė, kad iš nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo, matyti, kad mergaitė galimai ilgą laiką gyveno nesaugioje aplinkoje, o vien tai, kad atsakovė neprisimena ar negali prisiminti įvykių, nereiškia, kad vaizdo įrašuose užfiksuota ne atsakovė ir tai nešalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamų motinos pareigų vykdymo suduodant dukrai bei vadinant ją „psiche“, „daune“. Pridėjo, kad atsakovė paaiškinimuose pateiktuose VTAS teigė, kad neva: „Tuo metu kai buvo nufilmuoti tie vaizdo įrašai, jai buvo labai sunkus metas, tėvas (ieškovas) yra pateikęs įrašus iškarpytus. Ten nėra parodoma kaip ji prašo tėvo pagalbos auginant dukrą, nes mergaitė yra labai sunkaus charakterio“. Kaip matyti, pati atsakovė pripažino faktą, kad jai yra per sudėtinga susitvarkyti su dukra, to atsakovė nesugeba padaryti dėl neva sudėtingo dukros charakterio, tačiau kyla klausimas kodėl atsakovė blokuoja ieškovo pastangas rūpintis dukra, kuomet ieškovas teikia pagalbą dukrai, atsakovė siekia jos išvengti, nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, ieškovui nustatyta platesnės apimties bendravimo tvarka su dukra ir pan. Nurodė, kad atsakovės pozicija dėl tų pačių faktinių aplinkybių nuolatos yra prieštaringa, besikeičianti, išryškėja atsakovės melagingai nurodomos faktinės aplinkybės, melagingų paaiškinimų institucijoms teikimas. Pridėjo, kad pačius garso įrašus padarė ne savarankiškai ieškovas atvykęs į atsakovės gyvenamąją vietą, bet atsakovės sutuoktinis A. K., iš kurio įrašus ir gavo ieškovas.
Akcentavo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 kovo 29 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vėliau keičiant laikinąsias apsaugos priemones, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-507-569/2023 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažino vaiko ir atsakovės bendravimo laiką.
Teigė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nuolatos rašė skundus VTAS, o būtent 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 14 d., tačiau dalis iš jų yra žinomai melagingi. VTAS nuolatos konstatuodavo, kad atsakovės skunduose nurodyti vaiko teisių pažeidimai nepasitvirtino, kas reiškia, kad atsakovė yra linkusi melagingai išgalvoti aplinkybes ir jas pristatyti kaip įvykusias, siekiant pakenkti ieškovui.
Pabrėžė, kad A. K. ir/ar atsakovė buvo įdėję pasiklausymo įrangą ir klausydavosi ieškovo bendravimo su mažamete dukra.
Nurodė, kad ieškovui į „Instagram“ programėlę A. K. iš savo paskyros adresavo grasinimus, naudojo necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu. Teigė, kad atsakovės sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pateikdamas itin šlykštaus, agresyvaus ir grasinančio pobūdžio pranešimus ieškovui, galimai siekė įbauginti ir paveikti ieškovą, bei akivaizdžiai parodė, kad nesaugi vaikui aplinka tapo dar nesaugesnė. Pridėjo, kad A. K. demonstruoja neigiamas emocijas ieškovo atžvilgiu, galimai smurtavo prieš ieškovo mažametę dukrą, kas tik sustiprina kylančias abejones dėl tolimesnio A. K. galimo smurto prieš ieškovo dukrą, kurį atsakovė linkusi slėpti. Pažymėjo, kad Mažeikių lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 21 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad A. K. buvo atvykęs į dukros ugdymo įstaigą, reiškė pretenzijas mokytojai dėl įstaigų teikiamų išvadų apie dukrą, viskas vyko prie dukros, kas sąlygojo jai didelius išgyvenimus, gėdą, nerimą, nesaugumą ir kt. Pridėjo, kad kaip patvirtina bylos medžiaga, A. K. linkęs ne tik grasinti ieškovui ar patalpinti pasiklausymo įrangą į ieškovo gyvenamąją vietą, bet ir lankytis įstaigose reikalaujant sukurti A. K. palankius dokumentus, kaltinant kodėl yra rengiami priešingi dokumentai ir kt., kas tiesiogiai galėtų paveikti bylos eigą, todėl yra pagrindo manyti, kad šių veiksmų A. K. ėmėsi su atsakovės žinia ir pritarimu, o tai parodo, kad bėgant laikui A. K. agresyvus elgesys nėra pasikeitęs ir joks progresas neįvykęs.
Teigė, kad VTAS išvadose nurodoma, kad atsakovė lankė pozityvios tėvystės kursus, neva deda pastangas įgyti motinystės įgūdžių, tačiau kyla elementarus klausimas kokias pastangas dėjo ar šiuo metu deda atsakovės sutuoktinis A. K., kuris būna kartu su ieškovo mažamete dukra ir turi polinkį į agresiją, tokių duomenų byloje nėra.
Analizavo, kad iš ugdymo įstaigų pateiktų situacijų vertinimų matyti, kad po to, kai dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir sumažintas bendravimas su motina bei jos sutuoktiniu A. K., pagerėjo dukros psichologinė būsena. Akcentavo, kad dukra pas psichologą buvo vedama išimtinai ieškovo iniciatyva, o atsakovė po galimo smurto prieš vaiką protrūkio atsiribojo nuo problemų, jas neigė, atsisakė vaiką vesti pas psichologą ar teikti kitokią pagalbą dukrai.
Pabrėžė, kad nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad neva nuo 2023 m. vasario mėn., kuomet atsakovė buvo užfiksuota girta gulinti bute ir laiptinėje, situacija iš esmės yra pagerėjusi, įskaitant psichologo, konsultavusio atsakovę išvadų, gydytojų išvadų, priklausomybės ligų centro patvirtinimo, kad atsakovė lankėsi priklausomybės ligų centre ir padarė pažangą bei kt., dėl ko tokie teiginiai apie tariamą progresą yra neįrodyti jokiais įrodymais. Nurodė, kad vien faktas, kad byloje yra įrodymai pagrindžiantys atsakovės pomėgį nevaldomai vartoti alkoholinius gėrimus ir nesant įrodymų, kad toks pomėgis yra išnykęs ar pasikeitęs, teismas negalėtų preziumuoti atsakovės progreso.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu ir nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri maksimaliai atitiktų vaiko interesus, o būtent nustatyti, kad:
1. M. K. turi teisę bendrauti su dukra lyginį einamojo mėnesio savaitgalį, pasiimdama dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant vaiką tėvui vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tuo atveju jei M. K. negali pasimatyti su vaiku nustatytą savaitgalį, ji privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto susitikimo, informuoti ieškovą (SMS žinute), M. V. telefono numeriu arba el. paštu. M. K. bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);
2. M. K. turi teisę bendrauti su dukra nelyginėmis einamojo mėnesio savaitės darbo dienomis, pasiimdama dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 11.00 val. jei tuo metu vaikas nėra ugdymo įstaigoje arba jei vaikas tą dieną yra ugdymo įstaigoje – po ugdymo pabaigos ugdymo įstaigoje ir grąžinant vaiką tėvui vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tuo atveju jei M. K. negali pasimatyti su vaiku nustatytu laiku, ji privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto susitikimo, informuoti ieškovą (SMS žinute), M. V. telefono numeriu arba el. paštu. M. K. bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);
3. Šalys bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau dėl tokio nukrypimo abi šalys turi sutikti raštu (el. paštu, SMS žinute ar kita nuotolinio bendravimo priemone);
4. M. K. bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams (t. y., vaikui tinkamu laiku, būdama neapsvaigusi, nesikeikdama ir pan.), o tėvas tokiam bendravimui netrukdo;
5. M. K. kelionės dokumentus, vaiką apdraudžia reikalingomis draudimo formomis, paskiepija reikalingais skiepais ir pan. - pasiimdama vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausią vaiko reikmenų turėjimą pas save (apranga, avalynė, higienos reikmenis, vaistų pirmą pagalbą suteikti ir pan.);
6. M. K. gali vežtis vaiką už Lietuvos ribų tik turėdama rašytinį tėvo sutikimą; veždamasi vaiką į užsienį motina savo sąskaita užtikrina visų reikalingų formalumų sutvarkymą: parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, dukrą apdraudžia reikalingomis draudimo formomis, paskiepija reikalingais skiepais ir pan.
Akcentavo, kad atsakovės darbo grafikas nuo 11 iki 23 val. nėra tinkamas bendrauti su dukra 50:50 principu. Dukra būdama su atsakove ir A. K. nesilaiko rutinos, elementariausių būtinų dalykų vaiko auginime: nėra miego režimo, higienos. Taip pat nurodė, kad vaikas tai ne kartą minėjo, jog pas atsakovę nėra tokių taisyklių, kaip pas ieškovą, pavyzdžiui, vaiko ligos metu, atsakovei su dukra būnant daugiau dienų, vaikas grįžo iš atsakovės su lytinių organų grybeline infekcija.
Apibendrino, kad atsakovas nekliudo ir nedraudžia atsakovei bendrauti ir matytis su dukra, yra motyvuotas, kad dukra palaikytų kuo artimesnius santykius su motina, taip pat, kad pati atsakovė dukrai rodytų dėmesį, skirtų pakankamai laiko ir kasdieniniame gyvenime.
Atsakovė M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti nepilnametės dukters K. V. gyvenamąją vietą su juo, motyvuodamas tariamai nesaugia aplinka su motina ir jos sutuoktiniu, tačiau detalizavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo nutrauktas 2023 m. rugsėjo 14 d., nenustačius nusikalstamos veikos; ekspertizės išvadoje nurodyta, kad vaikas jaučiasi saugiai pas abu tėvus, turi emocinį ryšį su motina ir jos sutuoktiniu; vaiko teisių specialistai nėra pateikę rekomendacijų keisti gyvenamąją vietą ar riboti motinos teises; šiuo metu vaikas gyvena pas abu tėvus vienodai (50:50), o tai užtikrina stabilumą ir emocinį saugumą, todėl tokio grafiko keitimas be realių grėsmių prieštarautų vaiko interesams.
Dėl bendravimo tvarkos atsakovė nurodė, kad neprieštarauja bendravimui tarp vaiko ir tėvo, tačiau siūlė aiškiai apibrėžtą savaitinį grafiką: savaitė pas motiną, savaitė pas tėvą, kas atitinka tiek vaiko, tiek tėvų poreikius ir užtikrina nuoseklumą. Nurodė, kad atsakovė laikosi bendradarbiavimo principo: lankė pozityvios tėvystės kursus, bendradarbiavo su ugdymo įstaiga, skatino ryšį tarp vaikų, inicijavo mediacijos procesą, siekė susitarti taikiai vardan vaiko gerovės.
Dėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo atsakovė nurodė, kad vaikas gyvena lygiomis dalimis pas abu tėvus, todėl kiekvienas tėvas dengia vaiko kasdienius poreikius. Tačiau atsakovė prašė priteisti iš ieškovo tik 50 Eur per mėnesį papildomiems vaiko poreikiams.
Nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką ar, kad dabartinis išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, nenurodė jokių papildomų vaiko poreikių, dėl kurių tėvai turėtų susitarti ir/ar juos dengti lygiomis dalimis, kurie nėra kasdieniai vaiko poreikiai.
Akcentavo, kad dalis ieškovo pateiktų įrodymų (vaizdo įrašai) yra datuoti 2020-2021 m., t. y. neatspindi dabartinės situacijos, iškarpyti ir neatspindi viso konteksto, gauti galimai neteisėtu būdu (slaptas vaiko pokalbių įrašinėjimas), tad laikytini neleistinais.
Pabrėžė, kad ekspertizės akte nurodoma, kad pagrindinis vaiko emocinio diskomforto šaltinis yra tėvų konfliktas, o ne gyvenimas su kuria nors puse. Taip pat ekspertizė patvirtino, kad mergaitė jaučiasi saugiai pas abu tėvus; su mama ir patėviu užmezgusi emociškai šiltą ryšį, patėvį vertina kaip autoritetą; nėra psichologinių traumų požymių, išskyrus padidėjusį nerimą dėl suaugusiųjų konfliktų. Todėl teigė, kad tokia išvada tiesiogiai prieštarauja ieškovo teiginiams, kad motinos namuose vaikui nesaugu ar, kad patėvis daro neigiamą įtaką.
Nurodė, kad nors vaiko nuomonė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas gali būti paveiktas lojalumo konfliktų; jo pasisakymai apie patėvį ar motiną nebūtinai objektyvūs, o situaciniai (t. y. priklausomi nuo tuo metu patiriamo streso ar tėvų ginčų). Todėl atsižvelgiant į specialistų išvadas akivaizdu, kad nėra pagrindo sprendimą dėl gyvenamosios vietos keitimo grįsti emociniais vaiko pareiškimais, kai ekspertai nustato, kad mama užtikrina emocinį saugumą bei nėra žalojančių aplinkos veiksnių.
Pabrėžė, kad ekspertai taip pat nurodė, kad mergaitė turi gana aukštą adaptacijos lygį, bet jai svarbus aiškus ir stabilus gyvenimo ritmas, todėl būtina išlaikyti esamą 50:50 grafiką (arba, kaip siūlo atsakovė – savaitė/savaitė). Pridėjo, kad ekspertizėje pabrėžiama, kad pagrindinė grėsmė vaiko emocinei sveikatai yra tėvų konfliktas, o ne gyvenimas su kuriuo nors iš jų, todėl svarbu ne tiek riboti kontaktą, kiek užtikrinti tėvų bendradarbiavimą, o tai atsakovė darė, inicijavusi mediaciją ir kitomis priemonėmis bandydama susitarti. Teigė, kad priešingai nei teigė ieškovas, vaikui nėra naudinga atsieti jį nuo motinos, ypač kai tarp jų yra stiprus emocinis ryšys ir vaikas pats rodo norą būti su mama.
Teigė, kad iš išvardintų argumentų ir ekspertizės išvados matyti, kad ieškovo ieškinys visiškai nepagrįstas, neįrodytas ir prieštaraujantis vaiko interesams, nes nėra pagrindo manyti, kad mama ar patėvis kelia grėsmę vaikui; vaikas jaučiasi saugiai su abiem tėvais; rekomenduojama stabilizuoti situaciją, o ne ją keisti; didžiausia grėsmė – suaugusiųjų konfliktai, ne aplinka pas mamą.
Pažymėjo, kad ieškovo procesiniai reikalavimai grindžiami konfliktišku požiūriu, dominuojančiu emociniu tonu bei selektyviu epizodu, kurie jau buvo įvertinti ir atmesti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek civiliniame procese (priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių), kartojimu. Vietoje konstruktyvaus požiūrio, orientuoto į vaiko gerovę, ieškovas pasirinko puolimo taktiką, kuri dar labiau gilina tarp šalių egzistuojančią įtampą. Pridėjo, kad ieškovo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir teismui pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, konfliktai tarp šalių ne tik išliktų, bet ir intensyvėtų, o tai prieštarautų fundamentaliam vaiko interesų prioritetiškumo principui, todėl ieškinys turėtų būti atmestas, o atsakovės priešieškinys – tenkintinas.
Atsakovė M. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ieškovo M. V. bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitę, pasiimdamas dukrą pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą kitą pirmadienį (po 7 dienų) į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai K. V. nelanko ugdymo įstaigos, M. V. pasiima dukra iš M. K. gyvenamosios vietos pirmadienį 10:00 val., ir grąžina dukrą sekantį pirmadienį po 7 dienų M. K. 10:00 val.; ieškovas, M. V., poriniais metais švenčia su dukra, K. V. gimusia, (duomenys neskelbtini), gimimo dieną, jei tai ne jo bendravimo savaitė, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gimtadienio dieną 10:00 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val., jei tai darbo diena, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 19:00 val.; priteisti iš ieškovo, M. V., nepilnametės dukters, K. V. gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, išlaikymą mokant iki dukters pilnametystės; priteisti atsakovei M. K. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas M. V. piktnaudžiavo vaiko teisėmis ir teismui nustačius, kad atsakovė bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę, persikėlus kelioms savaitės dienoms į savaitės pradžią ir prasidėjus mėnesiui savaitės viduryje, skaičiavo tai kaip penktą mėnesio savaitę ir savavališkai nukrypo nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, neleisdamas visą savaitę vaikui praleisti su mama ir nepilnametė K. V. dėl to išgyveno, nes žinodama, kad pirmadienį turi vykti pas mamą į namus, ten nėra išleidžiama. Nurodė, kad nėra konstatuota jokių specialiųjų vaiko poreikių, kurie neįeitų į kasdienių vaiko poreikių tenkinimą, M. V. šiuo metu ir esant nustatytai laikinai vaiko gyvenamajai vietai su juo, negrąžina vaikui atsakovės nupirktų gerų rūbų, su kuriais mergaitė yra išleidžiama pas tėtį, dėl ko atsakovė nuolat turi pirkti naujus rūbelius, taip pat rūpintis ir visais kitais mergaitės poreikiais, medicinine priežiūra. Teigė, kad ieškovas nesiekia bendradarbiauti susitarimuose nei dėl vaiko bendravimo tvarkos, nei vaiko poreikių apmokėjimo.
Nurodė, kad nepasitvirtino aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bylos proceso eigoje jokių M. K. neteisėtų veiksmų vaiko atžvilgiu nenustatyta, priešingai, K. V. puikiai jaučiasi namuose, myli sesę, su mama mergaitę sieja šiltas, artimas emocinis ryšys kaip ir su sese, su mamos sutuoktiniu A. K. yra pozityvus santykis, todėl esant šioms aplinkybės, nėra pagrindo keisti įsiteisėjusio, šalių bendru sutarimu priimto ir teismo nutartimi patvirtinto 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo dėl nepilnametės K. V. gyvenamosios vietos nustatymo su mama M. K..
Pažymėjo, kad atsakovė nuolat siekė, kad vaikas su abiem tėvais bendrautų lygiomis dalimis, praleisdama vienodą laiką su abiem tėvais, tačiau ieškovas nesutiko su tokiomis taikos sutarties sąlygomis, reikalaudamas išlaikymo nepilnametei dukrai, nors šalys rūpinasi vaiku ir jos poreikiais lygiomis dalimis.
Apibendrino, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka užtikrins nepilnametei dukrai stabilumą, žinant savo gyvenamąją vietą po savaitę pas kiekvieną iš tėvų sukurs jai saugumo jausmą ir galimybę mėgautis abiejų tėvų dalyvavimu vaiko gyvenime.
Ieškovas M. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškinyje teigiama, kad ieškovas nesiekia bendradarbiauti susitarimuose nei dėl vaiko bendravimo tvarkos, nei vaiko poreikių apmokėjimo, tačiau atsakovė neįvardino konkrečių įrodymų, kurie leistų daryti tokias išvadas. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad būtent ieškovas deda pastangas, jog dukra bendrautų su motina (atsakove).
Taip pat nurodė, kad priešieškinyje teigiama, kad neva ieškovas, šiuo metu ir esant nustatytai laikinai vaiko gyvenamajai vietai su juo, negrąžina vaikui atsakovės nupirktų gerų rūbų, su kuriais mergaitė yra išleidžiama pas tėtį, dėl ko atsakovė nuolat turi pirkti naujus rūbelius, taip pat rūpintis ir visais kitais mergaitės poreikiais, medicinine priežiūra. Atsakovė imituodama, kad neva viską tik ji perka dukrai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (čekių, kvitų, mokėjimų), tokių įrodymų nėra ir byloje. Tačiau remiantis bylos medžiaga būtent ieškovas perka rūbus dukrai, rūpinasi jos ugdymu ir sveikata.
Pridėjo, jog 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06730-23 pasisakyta, kad: „Nors teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog mažametė nukentėjusioji ekspertinio tyrimo metu paaiškino, kad „ tėtis sakė, kad A. K. mušė mamą. Ir buvo mėlynės va čia (parodo sau į kaktos kairę pusę). Mušė. Naktį mušė. ...Pas mamą grįžti-ne. Nes vėl ten bus. Muš mane. Nes tete sako, kad A. yra blogas, muša vaikus. Mane mušė A....Per čia (rodo į kaktą) va taip (parodo sau delnu trenkdama per kaktą)“, tačiau tokių mažametės paaiškinimų, nesant jos parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjai ir įvertinant į kitus surinktus duomenis - liudytojų I. B., A. B. parodymus, kur jos paaiškino, jog matė mėlynę mažametės kaktoje iki įvykio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus, kur pati mažametė K. V. savo motinai M. K. pasako, kad galvytę kažkur užsigavo pati, nepakanka patvirtinti įtariamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Atkreipė dėmesį, kad mažametė nukentėjusioji visiškai nenurodo ir nepaaiškina, kaip buvo padaryta pilvo poodinė kraujosruva, nors specialisto išvadoje nustatyta, kad šie sužalojimai padaryti vienu metu. Be to, ekspertizės akte nustatyta kad nors K. V. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas nenustatyti, tačiau jai nepažįstamose situacijose ji vis dar yra priklausoma nuo kitų asmenų bei nuomonių“. Atitinkamai, būtent ieškovė galėjo padaryti dukrai tiesioginėmis ar netiesioginėmis priemonėmis įtaką dėl duodamų parodymų ir šis faktas nėra paneigtas.
Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo daugybė būtent atsakovės netinkamo elgesio su mažamečiu vaiku konkrečių pavyzdžių. Remiantis bylos medžiaga, vien byloje pateiktais vaizdo įrašais, įskaitant atsakovės veiksmus vadinant dukrą „daune“, neturėjimą motinystės įgūdžių, ką atsakovė pati pripažįsta, atsakovės turėjimą stipraus potraukio alkoholiui, dėl kurio gydymo ar tariamo progreso iki šiol nėra duomenų, atsakovės gulėjimą laiptinėje būnant visiškai girtai ir kitas neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad galėtų būti nustatomas 50:50 bendravimo modelis. Pridėjo, kad atsakovės elgesys jau yra padaręs žalą dukrai, ką ieškovas bando ištaisyti savomis pastangomis bei psichologų pagalba.
Pabrėžė, kad atsakovė dukrą palieka su aukle I. B., dėl ko susidaro situacija, kuomet pati atsakovė net nebūna su dukra, ją palieka kitiems asmenims (t. y. I. B. arba A. K.), kam ieškovas kategoriškai prieštarauja. Nurodė, kad yra pagrindo manyti, kad dukra paliekama ir kitiems asmenims. Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06730-23 atsakovė duodama parodymus negalėjo net įvardinti auklės pavardės („Abi mažametes dukras paliko auklei I., jos pavardės ji nežino“), todėl ieškovo manymu tokiu būdu dukra yra tapusi atsakovės manipuliacijų įrankiu siekiant pakenkti ieškovui.
Nurodė, kad kaip jau nustatyta, dukra lengvai paveikiama, siekia išlaikyti gerą santykį su abiem tėvais iš to gaunant maksimalią naudą. Atitinkamai, ieškovo manymu atsakovė turi įtaką ir galią dukros atžvilgiu, dėl ko gali pakreipti jos nuomonę, įpiršti tam tikrus pasisakymus, kurie neatitiktų nei tikrosios vaiko nuomonės, nei tuo labiau neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pavyzdžiui, vien tai, kad dukra pakartoja ką jai nurodžiusi ieškovė, tai nereiškia, kad to nori pati dukra ar tai atitiktų jos interesus.
Akcentavo, kad kaip patvirtina bylos medžiaga, A. K. linkęs ne tik grasinti ieškovui, ar patalpinti pasiklausymo įrangą į ieškovo gyvenamąją vietą, bet ir lankytis įstaigose reikalaujant sukurti A. K. palankius dokumentus, kaltinant kodėl yra rengiami priešingi dokumentai ir pan., kas tiesiogiai galėtų paveikti bylos eigą. Todėl nurodė, kad yra pagrindo manyti, kad šių veiksmų A. K. ėmėsi su atsakovės žinia ir pritarimu.
Pabrėžė, kad VTAS išvadose nurodoma, kad atsakovė lankė pozityvios tėvystės kursus, neva deda pastangas įgyti motinystės įgūdžių, tačiau kyla elementarus klausimas kokias pastangas dėjo ar šiuo metu deda atsakovės sutuoktinis A. K., kuris būna kartu su ieškovo mažamete dukra ir A. K., kaip turėdamas polinkį į agresiją byloje nebuvo analizuojamas ir tiriamas.
Taip pat pridėjo, kad atsakovės darbo grafikas nuo 11 iki 23 val. nėra tinkamas bendrauti su dukra 50:50 principu, nes dukra būdama su atsakove ir A. K. nesilaiko rutinos, elementariausių, būtinų dalykų vaiko auginime: nėra miego režimo, bei higienos. Nurodė, kad vaikas tai ne kartą minėjo, jog pas atsakovę nėra tokių taisyklių, kaip pas ieškovą.
Apibendrinant ieškovas nurodė, kad nekliudo ir nedraudžia atsakovei bendrauti ir matytis su dukra, yra motyvuotas, kad dukra palaikytų kuo artimesnius santykius su motina, taip pat, kad pati atsakovė dukrai rodytų dėmesį, skirtų pakankamai laiko ir kasdieniniame gyvenime. Pabrėžė, kad remiantis išdėstytu, ieškovo įsitikinimu, ieškovo ieškinyje pateikta bendravimo su dukra tvarka pilnai atitinka geriausius vaiko interesus ir yra galima pagal esamą situaciją, dėl ko atsakovės priešieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
VTAS pateikė išvadą dėl mažametės K. V. interesų, kurioje nurodė, kad skyrius, kad mažametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimas ir gyvenamosios vietos nustatymas su jos tėvu M. V. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja minėto mažamečio vaiko interesams; M. V., siūloma skyriumi gyvenančios motinos M. K. ir mažametės K. V. bendravimo tvarka neatitinka minėto mažamečio vaiko interesų. Skyriaus vertinimu mažametės K. V. geriausius interesus atitiktų maksimalios su skyriumi gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymas. M. V. reikalavimas priteisti išlaikymą mažametės dukros K. V. naudai neprieštarauja minėto vaiko interesams, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytinas teismo, įvertinus byloje pateiktus abiejų tėvų įrodymus apie jų turtinę padėtį, atsižvelgiant ir į pastaruoju metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, vyraujančią teismų formuojamą praktiką dėl išlaikymo priteisimo bei teisėtus interesus, atitinkančius vaiko poreikius.
Teismo posėdžių metu ieškovas M. V. palaikė pareikštus reikalavimus ir nurodė, kad kreipėsi į teismą siekdamas apginti nepilnametės dukros interesus bei užtikrinti jos saugumą. Ieškovas teigė, jog vaiko motina dukrą žemino, vadino ją žeidžiančiais epitetais, vartojo alkoholį, o vaikas motinos namuose patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Nepaisant ankstesnių motinos pažadų keisti elgesį, situacija iš esmės nepasikeitė. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu gynė savo sutuoktinį, kurio atžvilgiu buvo pradėta administracinė atsakomybė dėl smurto, taip parodydama, jog vaiko interesai nėra prioritetiniai. Dėl patirtų traumų vaikas buvo vedamas pas psichologą, o nuo tada, kai nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu ir buvo apribotas bendravimas su motina, vaiko emocinė būklė akivaizdžiai pagerėjo.
Nurodė, kad atsakovė teikė melagingus skundus ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų aktyviais veiksmais gerinusi situaciją, tai yra nelankė specializuotų mokymų, nesigydė nuo priklausomybių ir nenutraukė santykių su smurtavusiu asmeniu – sutuoktiniu A. K.. Pabrėžė, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog nuolat išlaikė dukrą, yra finansiškai stabilus, gali visiškai užtikrinti vaiko materialinius ir socialinius poreikius bei sudaryti saugią, stabilią ir emociškai palankią aplinką. Akcentavo, kad egzistuoja būtinybė riboti motinos ir dukros bendravimą, kol bus pateikti objektyvūs įrodymai apie realius atsakovės elgesio pokyčius ir vaiko saugumo užtikrinimą. Pažymėjo, kad dukra pati yra išreiškusi norą gyventi su tėvu, o jos grąžinimas motinai, nepasikeitus aplinkybėms, keltų realią grėsmę vaiko gerovei ir saugumui. Pridėjo, kad jei matytų atsakovės elgesio pokyčius, tada dukrai su mama leistų bendrauti neribojant laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė advokatė Irma Lisauskaitė palaikė ieškinio reikalavimus, jame nurodytus argumentus ir papildomai nurodė, kad vieno iš teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad neva leidžia dideles sumas dukros išlaikymui, o būtent 200,00 Eur perveda ieškovui, 300,00 Eur skiria kai vaikas būna su ja, nors pati gauna tik 1 000,00 Eur atlyginimą, turi kitą dukrą ir finansinių įsipareigojimų, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodytos sumos skiriamos dukrai arba faktinės pajamos yra iš esmės kitokios, ir atsakovė skaičius nurodė melagingai. Taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovė pasakojo kaip išleido 700,00 Eur dukros gimtadienio šventei, tačiau byloje iki šiol nėra jokių įrodymų dėl atsakovės faktiškai skiriamų sumų dukros išlaikymui, o pateikti tik deklaratyvūs pačios atsakovės teiginiai, nors atsakovė yra tiesiogiai suinteresuota galutiniu bylos rezultatu.
Akcentavo, kad iki šiol nėra bylos įrodymais atskleista kiek iš tikrųjų atsakovė išleidžia dukros išlaikymui, šią informaciją atsakovė slepia, taip pat atsisakė įvardinti kokią išlaikymo sumą savo dukrai skiria A. K., tačiau bet kuriuo atveju, atsakovė žinomai klaidingai nurodė dukrai skiriamą sumą, kas suponuoja pagrindus nepasitikėti ir kitais atsakovės formaliai deklaruojamais teiginiais, įskaitant teiginius apie tariamą progresą ir situacijos pagerėjimą, nes byloje tokių įrodymų nėra.
Pridėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų (čekių, kvitų, mokėjimų), kad iš viso ką nors perka dukrai, nors tą padaryti galėjo. Nurodė, kad atsakovė po teismo posėdžio ir savo pasisakymų suskubo teikti vaiko sveikatos išrašus, tačiau ne įrodymus apie išlaidas ar įrodymus apie savo elgesio korekcijas nuo 2023 m. (pažymas apie išklausytas konsultacijas, pažymas dėl lankymosi priklausomybės centre ir pan.).
Pabrėžė, kad vaiko teisių atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu A. K. atžvilgiu yra vykdoma administracinių nusižengimų byla dėl A. K. atliktų vaiko teisių pažeidimų. Tai susiklostė situacija, kuomet VTAS, stebėdami smurtavimą prieš ieškovo dukrą, kuomet dukra būna su atsakove, tai toleruoja, palaiko atsakovę, traktuoja, kad atsakovė elgiasi teisingai; atsakovė nesugeba apsaugoti dukros nuo fizinio ir psichologinio smurto, net jei toks smurtas šiuo metu naudojamas ne pačios atsakovės; A. K. veiksmai nukreipti prieš ieškovo dukrą ir toliau tęsiami; ieškovas neturi kitų galimybių kaip apsaugoti dukrą, nei kad prašyti riboti atsakovės ir dukros bendravimo laiką ir intensyvumą.
Pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu itin akcentavo neva ieškovo padarytus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos neva nustatė VTAS, ieškovas prašė sukonkretinti kada ir kokius vaiko teisių pažeidimus padarė. Atsakovės reikalavimu VTAS pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad „3 vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nustatyti rizikos veiksniai ir vaiko teisių pažeidimai abiem vaiko atstovams pagal įstatymą (M. K. ir M. V.). Kaip detalizuojama atsakyme, visais 3 atvejais nustatyti vaiko teisių pažeidimai abiejų tėvų atžvilgiu dėl vykstančių tėvų konfliktų.
Teigė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad neva ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir tai neva konstatavę VTAS, tačiau VTAS savo atsakyme taip nenurodė. Priešingai, jei teismas buvo nustatęs atsakovės ir dukros bendravimo tvarką, kad atsakovė ir dukra bendrauja pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę konkrečiai įvardinant šias savaites, tai reiškia pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovė su dukra ir galėjo bendrauti tik šiomis savaitėmis. Aišku, kad atsakovei bandant pasiimti dukrą per antrą, ketvirtą ar penktą mėnesio savaitę, kuri yra ieškovo bendravimo su dukra savaitė, ieškovas tam prieštaraus, nes reikalaus vykdyti nutartyje nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė yra atstovaujama advokatės profesionalios teisės žinovės, dėl ko atsakovė suvokė nutartį ir jos turinį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, suvokė, kad daro ieškovo teisių pažeidimą, suvokė, kad kils ginčas bei siekė taip veikti, dėl ko ieškovas buvo įtrauktas į atsakovės inicijuotą konfliktą prie dukros, o VTAS nesigilindami į situaciją ir ją sąlygojusias priežastis nustatė abiejų tėvų daromus pažeidimus. Pridėjo, kad jei atsakovė nebūtų siekusi perimti dukrą per dukros ir ieškovo bendravimo savaitę, ginčas nebūtų kilęs, o tokius konfliktus atsakovė yra inicijavusi ne kartą – prisidengiant savo nesuvokimu, nežinojimu, neišmanymu, nors visą laiką yra atstovaujama advokatės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu atsakovė M. K. palaikė pareikštą priešieškinį ir prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pastaraisiais metais tarp šalių yra nusistovėjusi vaiko priežiūros ir bendravimo tvarka lygiomis dalimis (50:50), kuri veikia sklandžiai, nekelia jokių problemų ir atitinka vaiko interesus. Pabrėžė, kad psichologinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad tokia tvarka vaikui yra tinkama.
Pažymėjo, kad atsakovė siekia, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, pažymėdama, kad finansiškai dukros išlaikymas tarp šalių yra pasidalijamas iš esmės po lygiai, o kasdienes išlaidas vaiko reikmėms, sveikatai, ugdymui, asmeninei priežiūrai ir kt. ji dažnai dengė pati, neprašydama ieškovo prisidėti. Atsakovė pabrėžė, kad situacija jos gyvenime iš esmės pasikeitė – ji pasinaudojo psichologų pagalba, pasikeitė asmeniškai, šiuo metu vyksta skyrybos su sutuoktiniu A. K. bei šiuo metu gyvena viena, savarankiškai augindama vaikus. Pažymėjo, kad šiuo metu dukrai nebereikalinga psichologinė pagalba ir paslaugos yra nutrauktos, o tiek ieškovas, tiek atsakovė patys lankosi pas psichologą drauge. Pridėjo, kad šalys taip pat dalyvavo mediacijoje, kuri vyko vieną kartą, tačiau yra numatytų susitikimų į ateitį.
Teigė, kad iki tol, kol ieškovas inicijavo vaiko paėmimo procedūras, dukra nuo gimimo iki penkerių metų nuolat gyveno su mama, jų santykiai buvo geri ir jokių vaiko gerovės problemų nekilo. Nurodė, kad atsižvelgdama į vaiko interesus, esant būtinybei, sutiktų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau siekia, kad ji būtų nustatyta su ja, nes bijo, kad dukra galėtų būti išvežta gyventi į kitą miestą ar užsienio valstybę. Pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo, kuris vėliau buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, tačiau po to ieškovas išvyko gyventi į užsienį ir tuo laikotarpiu su dukra bendravo itin retai, ilgais laikotarpiais nesidomėjo jos kasdienybe.
Akcentavo, kad dukros hospitalizacijos atvejai buvo susiję su ieškovo aplaidumu auginant dukrą, nes dukros organizme buvo nustatytas skysčių trūkumas. Ir nors tuo metu su vaiku ligoninėje būdavo ieškovas, atsakovė, kiek leido aplinkybės, maksimaliai dalyvavo vaiko priežiūroje.
Nurodė, kad su A. K. atsakovė turi dukterį, dėl kurios auklėjimo ir bendravimo sutaria taikiai ir konfliktų neturi net po skyrybų, pridėjo, kad dukra K. V. su patėviu A. K., su kuriuo susitinka kai yra pas mamą, sutaria gerai, bendrauja, šalia jo streso nepatiria.
Pridėjo, kad darbo grafikas yra lankstus, leidžiantis suderinti profesinę veiklą ir vaiko priežiūrą, o atvejo vadybos plano sąlygas ji yra visiškai įvykdžiusi, pasikeitusi kaip asmenybė, todėl atsakovės teigimu, esant dabartinei 50:50 bendravimo tvarkai vaikas jaučiasi gerai, konfliktų su dukros tėvu nekyla ir tai visiškai atitinka vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė advokatė Inga Mekienė palaikė priešieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad reikia vertinti abiejų tėvų elgesį atsižvelgiant į šiandienos situacijas, o ne praeities. Pabrėžė, kad vaiko teisė yra bendrauti su abiem tėvais. Nurodė, kad ekspertizės aktas negali būti lyginamas su mokyklų charakteristikomis ir turi aukštesnę įrodomąją galią.
Nurodė, kad VTAS išvados ir ekspertų išvados patvirtina, kad vaikui svarbus ir artimas ryšys yra su abiem tėvais ir 50:50 bendravimo modelis atitinka vaiko psichologinius poreikius ir interesus. Taip pat pridėjo, kad riziką vaiko teisių pažeidimams kelią konfliktiškas tėvų bendravimas, o ne mamos aplinka.
Teigė, kad atsakovė įvertino, kad nerimą kelia tėvų konfliktai ir siekia susitarti taikiai vertinant vaiko interesus ir stabilumą. Nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyveno su mama, tame pačiame būste, todėl nėra pagrindo keisti gyvenamąją vietą, kas susiformavo per ilgą laiką ir vaikas jaučiasi gerai. Pridėjo, kad K. V. su ieškovo draugės dukra sutaria gerai, tačiau su ieškovo drauge K. V. nesijaučia labai gerai toje pačioje aplinkoje. Pabrėžė, kad K. V. turi seserį, su kuria svarbus bendravimas, todėl nustatant minimalią bendravimo tvarką būtų pažeista vaiko teisė į bendravimą su seserimi.
Pabrėžė, kad naujausi įrodymai paneigia grėsmę iš mamos pusės. 2022 metų atsakovės girtumas - vienkartinis įvykis, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Daugiau girtumo atvejų nebuvo iki šiol. Pažymėjo, kad atvejo vadyba buvo atsakovę įpareigojusi laikytis ir įvykdyti pagalbos planą, kurį atsakovė įvykdė ir pasikeitė kaip asmenybė. Akcentavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, vienkartinis elgesys negali būti pagrindas griežtoms priemonėms taikyti.
Dėl išlaikymo reikalavimo atstovė akcentavo, kad apie metus yra nustatyta 50:50 bendravimo modelis ir atsakovė lygiomis dalimis tenkina vaiko poreikius, tačiau atsakovės atžvilgiu yra neproporcingas vertinimas, nes ieškovui atsakovė dar moka pagal laikinąsias apsaugos priemones po 200,00 Eur per mėnesį, todėl atsakovė dengia didesnę dalį vaiko išlaikymui.
Nurodė, kad tėvų asmeniniai gyvenimai neturi turėti įtakos vaiko interesams, be to atsakovė yra iniciavusi santuokos nutraukimo bylą, maksimaliai deda pastangas keisti gyvenimo būdą, todėl bendravimas su vaiku 50:50 modeliu yra tinkamas ir atitinka vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu VTAS atstovė Živilė Kontenienė palaikė 2025 m. liepos 31 d. išvadą dėl mažametės K. V. interesų bei papildomai nurodė, kad atsakovės sutuoktiniui A. K. buvo pradėta administracinė teisena. Atsakant į klausimą dėl vaiko palikimo tretiesiems asmenims atstovė nurodė, kad skyrius tokią situaciją vertina atsižvelgiant į tai, kam yra paliekamas vaikas ir kokiomis sąlygomis, tačiau kai vaikas paliekamas jo močiutei, skyrius pasisakė, kad tai visiškai neprieštarauja ir nepažeidžia vaiko interesų. Taip pat atstovė nurodė, kad atsakovė M. K. nuosekliai priėmė siūlomą pagalbą, aktyviai dalyvavo sudarytame atvejo vadybos plane, o daugiau skundų dėl netinkamo atsakovės elgesio dukros atžvilgiu, skyrius nėra gavęs. Pridėjo, kad anksčiau sudarytas atvejo vadybos planas atsakovės atžvilgiu yra įgyvendintas ir toliau įgyvendinamas savarankiškai.
Nurodė, kad skyriaus nuomone atsakovė yra pajėgi apsaugoti mergaitę nuo sutuoktinio smurto ir netinkamos dukrai aplinkos, nes atsakovė aktyviais veiksmais rodo pasikeitimus, vyksta skyrybos su sutuoktiniu A. K., atsakovė priima socialinę pagalbą ir kt.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui M. V. ir M. K., kurie santuokos sudarę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. V..
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022 patvirtinta ieškovo M. V. ir atsakovės M. K. 2022 m. lapkričio 28 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo, gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Pagal sutarties 1.1 punktą nepilnametės K. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. K.; pagal 1.2 punktą ieškovas M. V. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; pagal sutarties 1.4 punktą nustatyta M. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.
Iš VTAS 2023 m. vasario 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-316 matyti, jog 2023 m. vasario 20 d. buvo gautas M. V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tarp M. K. ir jos sutuoktinio A. K. įvyko konfliktas, kurio metu A. K. galimai trenkė M. K. ir jų nepilnametei dukrai K. V.. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą: tėvo ir vaiko teigimu, vaikas galimai patyrė fizinį smurtą iš mamos sutuoktinio (trenkė ranka vaikui į kaktą), taip nustatyti vaiko teisių pažeidimai - pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes šeimoje tarp sutuoktinių kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia vaiką; pažeista teisė būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto, nes vaikas šeimoje galimai patyrė fizinį smurtą iš kartu gyvenančio asmens.
Iš VTAS 2023 m. kovo 2 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 9TSD-161 matyti, kad nepilnametis vaikas K. V. iš motinos M. K. dėl nesaugios aplinkos buvo perduota tėvui M. V..
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad minėtame skyriuje A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06730-23 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
2023 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad K. V. pradėjo lankyti darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupę nuo (duomenys neskelbtini). Mergaitę atveda ir išsiveda mama M. K., tėtis M. V.. Ugdytinė darželį lanko nereguliariai. Mamos teigimu, K. dažnai serga arba negali jos atvesti, dėl mažosios dukros sirgimo. Po ligos ugdytinė grįžta ypač uždara, pamiršusi darželio grupės rutiną, dažniausiai žaidžia viena. Po 2-3 dienų vaikas adaptuojasi, ieško žaidimų su draugais. Mergaitė mėgsta piešti, žaisti su lėlėmis ir įsidrąsina kai grupę lanko mažai vaikų. K. labai lėta, mažai kalba, savarankiškumo įgūdžiai atitinka jos amžiaus tarpsnį. Ugdomosios veiklos metu stebi, išlaiko dėmesį. Mergaitės stambioji ir smulkioji motorika išlavėjusi, fiziškai neaktyvi. Su suaugusiu jei pasitiki, užmezga kontaktą, pasakoja apie sesę, tėtį. Mergaitės labai šilti santykiai su tėčiu M. V.. Tėtis domisi vaiko ugdymu, įsijungia į edukacinės aplinkos kūrimą. Lankėsi pas darželio psichologę. Atsakingai reaguoja į pedagogų rekomendacijas. Grupėje dirbantys pedagogai pastebėjo, kad tarp mamos ir vaiko nėra emocinio ryšio. Pradėjusi lankyti darželį mergaitė turėjo problemų dėl tuštinimosi. Mama atkreipusi dėmesį į grupės pedagogų rekomendaciją, kreipėsi į darželio psichologę. K. ateina švari, tvarkinga. Mama retai dalyvauja dukros ugdomosios, edukacinės aplinkos kūrime. Vaikui neteikiama specialistų pagalba darželyje.
Iš VTAS 2023 m. kovo 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-456 matyti, jog nagrinėtas M. K. pranešimas apie tai, kad M. V. neleidžia susitikti ir pasimatyti su dukra K. V.. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: tarp vaiko atstovų pagal įstatymą kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo, taip pat, vaikui girdint, mama su vaiko tėvu bendrauja nepadoriai, vartoja necenzūrinius žodžius; vaiko buvimo pas tėvą metu abu tėvai nesugeba tinkamai bendradarbiauti sprendžiant klausimus dėl sklandaus, periodinio bendravimo su vaiku užtikrinimo; vaiko tėvo pateiktuose video įrašuose, paskutinio žinomo konflikto šeimoje metu matyti galimai neblaivi ar paveikta kitų psichotropinių medžiagų vaiko mama, tokios būsenos būdama kartu su mažamečiais vaikais negalėjo tinkamai užtikrinti saugios aplinkos, vaikų poreikių ir pažeidė vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas.
2023 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi patenkintas ieškovo M. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir nepilnametės šalių dukters K. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu M. V., iš atsakovės M. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2023 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-327-357/2023 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutartis palikta nepakeista.
2023 m. balandžio 5 d. M. V. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) į jo „Facebook“ paskyrą iš M. K. paskyros buvo įkelti vaizdo įrašai, kuriuose ant jų nepilnametės dukros K. V. veido matyti mėlynė, kituose įrašuose matyti kaip M. K. suduoda K. V., vadina ją „psichine“. 2023 m. balandžio 17 d. Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nesant nusikalstamos veikos požymių. 2023 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas. Duomenų apie šiame tyrime priimtus galutinius procesinius sprendimus į bylą nepateikta.
Iš VTAS 2023 m. balandžio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-576 matyti, jog nagrinėti M. K. pranešimai dėl trukdymo K. V. gyventi jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su mama ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos pažeidimų. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; taip pat nustatytas vaiko teisių pažeidimas: pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo <....> emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (tarpusavyje konfliktuojantys vaiko tėvai neužtikrina jam būtino emocinio saugumo ir taip pažeidžia jo teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje). Anketoje fiksuota specialistės, teikiančios pagalbą šeimai informacija, kad šeimai (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas pagalbos planas, kuriuo M. K. įsipareigojo stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, stiprinti emocinę būklę lankantis pas psichologą, užsiregistruoti pas priklausomybės konsultantą konsultacijoms; tėvams kreiptis pas šeimos mediatorių, kad padėtų išspręsti ginčus dėl vaiko susitikimų su mama <....> M. K. plano įsipareigojimus vykdo, lankosi pas psichologą <...> buvo nuvykusi konsultacijai pas priklausomybių konsultantą <...> yra užsiregistravusi pozityvios tėvystės mokymuose. <...> (duomenys neskelbtini) posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas, kuriuo M. V. įsipareigojo: užtikrinti psichologo pagalbą dukrai K. V.; dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose; tėvams kreiptis pas šeimos mediatorių, kad padėtų išspręsti ginčus dėl vaiko susitikimų su mama <...>. M. V. pagalbos plano įsipareigojimus vykdo, yra motyvuotas spręsti šeimos problemas, užtikrina dukrai psichologo konsultacijas <... > dalyvauja pozityvios tėvystės mokymuose.
Iš 2023 m. balandžio 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-656 matyti, jog atliktas vaiko situacijos vertinimas gavus 2023 m. balandžio 17 d. Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atlikus situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: neigiamas vaiko atstovo pagal įstatymą (mamos) santykis su vaiku: Mažeikių r. policijos komisariato pateiktame nurodyme atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad buvo gauti vaizdo įrašai, kuriuose mama pavadina dukrą „debile“, „psiche“, „daune“. Pokalbio metu mama neneigė, kad taip vadino dukrą ir dėl to dabar gailisi bei savęs neteisina. Pasak mamos, jai tuo metu buvo labai blogai, ji viena augino dukrą, jai reikalinga buvo pagalba, nes dukra buvo sunkaus būdo. Tuos vaizdo įrašus filmavo ji pati ir siuntė dukros tėvui, kad jis pamatytų kokia dukra yra; kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai: nėra glaudaus geranoriško bendravimo ir bendradarbiavimo tarp tėvų, kas leistų jiems tarpusavyje priimti bendrus sprendimus liečiančius vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Tėvų tarpusavio santykiai nėra geri, mamos teigimu, jiems dar gyvenant kartu, jų santykiai buvo konfliktiški. Dukros tėvas yra prieš ją naudojęs ir psichologinį, ir fizinį smurtą. Ir visa tai matydavo ir girdėdavo dukra. Tokie tėvų tarpusavio santykiai galimai daro neigiamą įtaką vaiko situacijai. Nustatyta, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nes tarpusavyje konfliktuojantys tėvai neužtikrina jam būtino emocinio saugumo ir taip pažeidžia jo teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje.
2023 m. gegužės 21 d. M. V. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti kas galimai buvo suinteresuotas per įrašymo įrangą klausytis asmeninių pokalbių asmeninėje pareiškėjo namų erdvėje. 2023 m. birželio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nesant nusikalstamos veikos požymių. 2023 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 2023 m. birželio 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas. Duomenų apie šiame tyrime priimtus galutinius procesinius sprendimus į bylą nepateikta.
2023 m. birželio 1 d. Mažeikių lopšelio-darželio „ (duomenys neskelbtini) “ rašte nurodyta K. V. pradėjo lankyti darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupę nuo (duomenys neskelbtini). Ugdytinė gyvendama su mama darželį lankė nereguliariai. Po ilgo darželio nelankymo mergaitė grįždavo ypač uždara, išsigandusi, mažai bendraujanti su aplinkiniais, pamiršusi darželio grupės rutiną, dažniausiai žaisdavo viena. Mergaitė prastai valgė ir mažai patiekalų ragaudavo, turėjo problemų su tuštinimusi. Mama niekada neteikdavo informacijos grupės mokytojoms apie dukros neatvykimo priežastis į darželį. Tėtis informavo, kad vaikų teisių ir mamos bei tėčio sutarimu, mama dukrą pasiima iš darželio antradieniais, ketvirtadieniais ir kas antrą savaitgalį. Pastebėtas neįprastai pasikeitęs mamos elgesys: nenatūralus (pataikaujantis) dėmesys dukrai. Toks mamos elgesys pastebėtas nuo tada, kai dukrą pasiima nurodytomis dienomis. Tėtis visada informuoja kurį savaitgalį mergaitė praleidžia pas mamą. Grupėje dirbantys pedagogai pastebėjo, kad tarp mamos ir vaiko vis dar nėra emocinio ryšio. Ji retai dalyvauja dukros ugdomosios, edukacinės aplinkos kūrime. Tėtis pasidalino iškilusia problema ir paprašė pastebėti dukrą grupėje. Pedagogai ir asistentė pastebėjo, kad mergaitė vėl turį problemų dėl tuštinimosi po susitikimų su mama. K. gyvendama su tėčiu darželį lanko reguliariai. Mergaitę atveda ir pasiima tėtis M. V.. K. ateina švari, tvarkinga. Dukros ir tėčio labai šilti santykiai. Tėtis domisi vaiko ugdymu, įsijungia į edukacinės aplinkos kūrimą. Jis kartu su dukra lankosi pas darželio psichologę M. L.. Atsakingai reaguoja į pedagogų rekomendacijas. Ugdytinė šiuo metu į darželį ateina linksma, atsipalaidavusi, pradėjo daugiau bendrauti su bendraamžiais ir pedagogais, sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir kartu žaidžia. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedama su žmonėmis, šeima. Mergaitės valgymo įpročiai pasikeitė, pagerėjo. Tėtis visada informuoja apie dukros neatvykimo priežastis į darželį. Tėvo šeimoje ir jo elgesyje nepastebėti netinkamo ugdymo ir priežiūros faktai. Tėčio prašymu K. teikiama psichologo pagalba darželyje nuo (duomenys neskelbtini).
Iš VTAS 2023 m. birželio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog buvo nagrinėjamas M. K. skundas dėl galimai netinkamos nepilnametės dukters K. V. priežiūros. Atlikus vaiko situacijos vertinimą rizikos veiksnių ir pažeidimų nenustatyta.
Iš VTAS 2023 m. birželio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-978 matyti, kad buvo nagrinėjamas M. K. skundas dėl netinkamo M. V. elgesio, trukdymo bendrauti su dukra. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiama įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą: mamos teigimu, tėvas į sudarytą jos bendravimo su vaiku grafiką žiūri savavališkai, kada nori tada duoda dukrą, paklausus kodėl neduoda vaiko, atsako, kad jie turi savo planų, nors tas savaitgalis būna mamos. Po įvykio tėvas pasakė mamai, kad ji vaiko nebematys ir kitą jos susitikimo su vaiku dieną informavo, kad dukra serga bei, mamai pasakius, kad ir ji galėtų slaugyti dukrą savo namuose, nesutiko duoti vaiko. Taip pat mama informavo, kad vaikui svečiuojantis pas ją, tėvas nuolat atakuoja ją skambučiais, SMS žinutėmis ir reikalauja parodyti vaiką. Pasak mamos, kiekvieną kartą atiduodant vaiką tėvui, šis replikuoja, kad ji yra bloga mama. Taip pat tėvas galimai vaikui pasakoja, tai ko neturėtų aptarinėti su vaiku. Mama pateikė pokalbio su dukra įrašą, kur vaikas pasakoja, kad tėtis jai sakęs, jog mama yra bloga, nes ją mušė. Tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, jie nemoka taikiai ir draugiškai bendrauti, vienas kitą kaltina nedraugišku elgesiu, neįžvelgdami savo kaltės ir tai daro neigiamą įtaką vaikui. Nustatyta, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nes tarpusavyje konfliktuojantys vaiko tėvai neužtikrina jam būtino emocinio saugumo ir taip pažeidžia jo teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje.
2023 m. liepos 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina M. K. bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarka. 2023 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-507-569/2023 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartis pakeista ir nustatyta laikina atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. tvarka, pagal kurią M. K. galėjo bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį ir kas antrą savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio.
2023 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06730-23 nutrauktas, nesant įtariamojo A. K. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. A. K. 2023 m. kovo 3 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, panaikinta. 2023 m. spalio 23 d. Mažeikių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad mergaitės labai šilti santykiai su tėčiu M. V.. Tėtis domisi vaiko ugdymu, dalyvauja grupės tėvų susirinkimuose, visada pagarbiai bendrauja su grupės pedagogais ir kitais darželio darbuotojais. Atsakingai reaguoja į pedagogų rekomendacijas, atlieka užduotus namų darbus kartu su dukra. M. V. aktyviai įsijungia į grupės edukacinės aplinkos kūrimą. Mergaitė gyvendama pas tėtį reguliariai lanko darželį nuo (duomenys neskelbtini). Dukrai neatvykus į darželį tėtis visada informuoja pedagogus. K. ateina švari, tvarkinga. Tėtis su dukra lankosi pas psichologę. Mergaitė grupėje jaučiasi saugi, rodo pasitikėjimą grupės mokytojomis, vaikais. Paklausta suaugusiojo, pasako savo nuomonę. K., gyvendama su tėčiu, pradėjo sėkmingai įsitraukti į grupės gyvenimą, pradėjo ragauti įvairų maistą. Geranoriškai veikia kartu su kitais, priimdama kitų sumanymą, siūlydama savo. Pasikeitus vaiko gyvenamai vietai (pas tėtį), mergaitės emocinė būsena akivaizdžiai pagerėjo. Mergaitė ateina linksma, dalinasi patirtais įspūdžiais iš namų. Kiekvieną rytą šiltai atsisveikina su tėčiu. Dabar vaikas pradėjo gyventi vaikišką gyvenimą atitinkantį jos amžių.
2023 m. spalio 25 d. Mažeikių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte be 2023 m. spalio 23 d. nurodytos informacijos papildomai nurodyta, kad K. V. lanko lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupę. Mergaitę atveda ir išsiveda tėtis M. V., mama M. K. (pagal teismo sprendimą). K. grupėje jaučiasi saugi, rodo pasitikėjimą grupės mokytojomis, vaikais. K., gyvendama su tėčiu, pradėjo sėkmingai įsitraukti į grupės gyvenimą, ragauti įvairų maistą. Ugdytinė geranoriškai veikia kartu su kitais, priimdama kitą sumanymus, siūlydama savo. Mergaitė nedrąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme. Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedama su žmonėmis, šeima. Domisi abėcėlės raidėmis. Kalba sudėtiniais sakiniais, skaito skiemenimis žodžius. Eksperimentuoja mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis. Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu. Pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą viena ir su draugais. Bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus, kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. K. ugdomosios veiklos metu išlaiko dėmesį. Mergaitės stambioji ir smulkioji motorika išlavėjusi, tačiau fiziškai neaktyvi. Šiuo metu K. pasiekimai ir gebėjimai atitinka 6 metų amžiaus tarpsnį.
Po kartu praleisto laiko su mama ugdytinė grįžta ypač uždara, dažniausiai žaidžia viena, vengia vaikų. Grupėje dirbantys pedagogai pastebėjo, kad tarp mamos ir vaiko nėra emocinio ryšio. Mama retai dalyvauja dukros ugdomosios, edukacinės aplinkos kūrime. Gyvendama pas mamą, K. lankė darželį nereguliariai. Pateikus informaciją įvairioms institucijoms apie dukrą, pastebimas mamos akivaizdus pokytis. Mama nepagarbiai bendrauja su grupės pedagogais, reiškia nepasitenkinimą, pretenzijas.
2024 m. kovo 13 d. psichologės E. B. išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) psichologo konsultuota K. V.. Konsultacijos prašė mama M. K., nes mergaitės emocinė būklė nėra gera. K. bendraujanti, vaiko raida atitinka amžių. Pasipasakojo, kad turi gyventi su tėčiu, kad ji nori gyventi su mama. Tėtis A. nėra blogas, K. nemyli R. (tėčio draugė). R. kartais ant jos šaukia, tada tėtis jos neužtaria. Pasakodama mergaitė tampa nerami, pradeda stipriai spausti savo rankų pirštukus. K. pasakoja, kad jos mama yra geresnė nei tėtis, kad ji pasiilgsta sesutės A., kuriai yra du metukai. A. ji nori matyti ir su ja žaisti visada, o ne tada, kada jai leidžia tėtis. Paklausus K., kur ji norėtų gyventi, atsako, kad labai nori gyventi su mama, o ne su tėčiu, kad R. ji nemyli, nes R. myli L. (L. yra R. dukra). Kabinete mergaitė apsikabinusi mamą, mama taip pat dukrą glosto. Akivaizdžiai matosi, kad tarp dukros ir jos mamos yra labai šiltas ir glaudus ryšys. Mano ir rekomenduoja užtikrinti nuolatinį bendravimą su seserimi A., neatskirti jos nuo mamos, kad galimai nebūtų padaryta žala mergaitės psichinei ir emocinei sveikatai, kuri atsilieptų jos tolimesniame gyvenime ir asmenybėje.
2024 m. lapkričio 18 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pažymoje nurodyta, kad K. V. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro psichologės S. L. konsultacijas, lankė nuo (duomenys neskelbtini). Iš viso mergaitei suteikta 16 konsultacijų. (duomenys neskelbtini) pagalbos į psichologą dėl savo dukros emocinės būsenos po galimai patirto emocinio ir fizinio smurto iš mamos bei patėvio, taip pat tepliojimo į kelnes išmatomis kreipėsi tėtis. Konsultacijų pradžioje mergaitės bendravimas buvo grubus, nevengė pašiepti, nuvertinti, supykusi kėlė balsą, ignoravo taisykles, mėtė daiktus, vėliau santykis su psichologu tapo ramesnis ir draugiškesnis. Konsultacijų metu apie patėvį A. K. sakė: „jis pikčiausias, nes mušė mamą ir mane“, bet „ilgiuosi ilgai jo nemačiusi“, minėjo apie savo mamos M. ir patėvio A. tarpusavio nesutarimus: „vienas ant kito šaukė, sese verkė, mama metė žiedą“. Laisvuose žaidimuose įsižaisdavo į mamos M. ir tėvo M. tarpusavio konfliktinius santykius. Konsultacijų metu sakė; „ pas tėtį linksmiau, jis žaidžia, kutena, nešioja, gražiai vadina“. Mergaitė minėjo, kad „ji pyksta ant mamos, kai ji šaukia“, bet „ ilgisi jos“, kad „mama dabar jau nebešaukia ant jos“. Mergaitė bendraujanti, smalsi, atvira, norinti žaisti. K. trūksta savarankiškumo susitvarkant išmatomis išteptas apatines kelnaites, ji linkusi laužyti taisykles ir sugalvoti savas, nevengia pakelti balso ant suaugusiojo, numesti daiktus, nurodinėti kaip viskas turi būti. Nemokamos psichologo konsultacijos nutrauktos pasibaigus atvejo vadybai.
2024 m. lapkričio 6 d. Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos rašte nurodyta, kad K. V. lanko Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą. Nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) klasę. K. – guvi, draugiška, tyli, nekonfliktiška, linksma mergaitė. Mokinė mokykloje mokosi dar tik antrą mėnesį, ir per šį laiką pastebėta, kad rugsėjį K. buvo tik stebėtoja, nelinkusi pirma užmegzti pokalbio su mokytoja ar klasės draugais. Tačiau mėnesio gale ir spalį mergaitė apsiprato, priprato prie mokyklos bei klasės aplinkos. Ji noriai įsitraukia į pamokų veiklas, stropiai atlieka visas pavestas užduotis ir drąsiai atsakinėja į pateiktus klausimus. Aktyviai dalyvauja dirbdama poroje, projektinėse veiklose. K. pažangumas klasėje yra puikus. Ji stengiasi visas pavestas užduotis atlikti atsakingai ir stropiai, yra mėgstama klasės draugų. Prireikus pagalbos, kreipiasi į draugus ir suaugusiuosius. Mergaitė į mokyklą ateina visada geros nuotaikos. Taip pat matyti, kad K. turi artimą ryšį su tėčiu, kuris labai ja rūpinasi. Gražiai bendrauja ir su mama bei kitais artimaisiais.
2024 m. lapkričio 28 d. Šeimos aplinkos tyrimo akte nurodyta, kad lankantis ieškovo M. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas su mažamete K. V. gyvena jo sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių bute (60 kv. m.). Su ieškovu ir jo mažamete dukra K. V. gyvena jo sugyventinė ir jos mažametė dukra. Ieškovo namuose mergaitei sudarytos visos tinkamos ir vaiko interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos. Mažametė K. V. ieškovo gyvenamojoje vietoje turi jai įrengtą kambarį, kuris apstatytas baldais (lova, rašomasis stalas, kėdė) ir, kurį dalijasi su kita kartu gyvenančia mergaite, taip pat turi visas priemones, daiktus reikalingus jos kasdieniniams poreikiams tenkinti.
2024 m. lapkričio 27 d. Šeimos tyrimo akte nurodyta, kad lankantis atsakovės M. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė su sutuoktiniu A. K. gyvena nuomojame 2-jų kambarių bute. Kartu su atsakove gyvena jos ir jų bendra mažametė dukra, numatytomis dienomis jos namuose lankosi ir būna mažametė dukra K. V.. Apsilankymo metu nustatyta, kad mažametei K. V. lankantis ir būnant pas atsakovę sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mergaitei lankantis pas atsakovę ji turi kambarį, kuriame miega, ilsisi, taip pat gali naudotis rašomuoju stalu ruošiant namų darbus, taip pat turi jos amžių ir sezoniškumą atitinkančius rūbus bei avalynę, turi ir kitus reikalingus daiktus kasdieniniam jos poreikių tenkinimui.
2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi 2023 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos ir 2023 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš dalies pakeistos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarka: atsakovė M. K. bendrauja su savo nepilnamete dukra K. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę, pasiimdama dukrą pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą sekantį pirmadienį į ugdymo įstaigą. Kai K. V. nelanko ugdymo įstaigos (atostogos, liga ir/ar kitos priežastys), atsakovė M. K. vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir grąžina sekantį pirmadienį 10.00 valandą į gyvenamąją vietą; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai telefonu, SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
2024 m. balandžio 8 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi byloje paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė K. V.. 2025 m. vasario 7 d. – kovo 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius atliko teismo psichologijos ekspertizę K. V. ir pateikė išvadą, kad K. V., atsižvelgiant į jos išsivystymo lygį, turimas žinias, protinius gebėjimus, tame tarpe ir psichologinį brandumą, gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus, išsakyti savarankišką savo nuomonę dėl kasdienių, jai įprastų gyvenimo situacijų, gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi su abiem tėvais kartu), tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto ir savo mažo amžiaus dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Šiuo ekspertizės atlikimo metu stebimas kintantis K. V. emocinis fonas - užmezgus kontaktą ir kalbantis neutraliomis temomis bei bendraujant su tėvais, K. yra pozityvių emocijų, aktyvi, atsipalaidavusi, atvira, o kalbant emociškai jautriomis temomis apie tėvus, šeimą - nerimauja, įsitempia, atsiranda pauzės. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad tokią emocijų kaitą yra natūralu išgyventi vaikams, kurių tėvų tarpusavio santykiai pasižymi aukštu konfliktiškumu. Ekspertizės metu stebimas K. V. su mama M. K. ir tėvu M. V. siejantis šiltas, artimas emocinis ryšys, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, matoma, kad abu tėvai yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jos santykis su abiem tėvais yra saugiai prieraišus. Gautų duomenų analizė rodo, kad K. V. ir jos seserį sieja artimas, šiltas emocinis ryšys. Su mamos sutuoktiniu A. K. V. išsako pozityvius santykius. Gautų duomenų analizė rodo, kad K. V. išsako ambivalentišką nuomonę apie tėvo draugę R., t. y. K. patinka R. rūpestis ja, tačiau dėl reikšmingų suaugusiųjų jai daromo poveikio, teigia, R. nemylinti. Su R. dukra L. K. V. sieja artimas, pozityvus ryšys. K. V. santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs - tai emociškai artimi ir reikšmingi jai asmenys, ji emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišusi. K. V. savo pasirinkimuose dažniau mini tėvą, tačiau ji stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio. K. V. strategija neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės-yra palanki jos psichoemocinei raidai. Reikšmingų suaugusiųjų daromas poveikis neturėjo esminės įtakos K. V. išsakomiems pasirinkimams. K. V. išgyvena lojalumo konfliktą dėl aukšto tėvų konfliktiškumo. Įvertinus K. V. būdingus individualius ypatumus bei santykius su artimaisiais (mylinti savo artimuosius, su jais besijaučianti ramiai ir saugiai), tikėtina, kad gyvenamosios vietos nustatymas/keitimas nesukeltų jai psichologinės traumos ir neturėtų reikšmingos įtakos jos elgesiui bei emocinei būsenai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vaiko savijauta iš esmės priklauso nuo emociškai reikšmingų asmenų elgsenos.
Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad K. intelektas atitinka statistinę jos amžiaus vaikų normą. Ekspertizės įstaigoje, individualiai bendraudama, mergaitė yra bendradarbiaujanti, iniciatyvi, drąsi, teigiamai reaguoja į paskatinimus, motyvacija gera [stengiasi, tinkamai sukaupia dėmesį]. Stebimi mergaitės skirtumai emocinėje sferoje užmezgus kontaktą ir kalbantis neutraliomis temomis bei bendraujant su tėvais, K. yra pozityvių emocijų, aktyvi, atsipalaidavusi, atvira, o kalbant emociškai jautriomis temomis apie tėvus, šeimą, nerimauja. įsitempia, atsiranda pauzės, sako „nežinau. neprisimenu“. Nors mergaitė situacijose dažniau mini tėvą, tačiau jai vienodai svarbūs yra abu tėvai ir emociškai ji prisirišusi prie abiejų. Mergaitė sako, kad myli visus savo artimuosius - mamą, tėtį, sesę, senelius ir mamos sutuoktinį A. bei jaučiasi jų visų mylima. Paaiškina, kodėl nemyli tėčio partnerės R.: .“R. nemyliu, nes ji ne mano mama, R. man nesako, kad mane myli“. Stebimų sąveikų su abiem tėvais mergaitė buvo džiugių emocijų, atsipalaidavusi, iniciatyvi ir taip pat priimanti pagalbą, jautėsi ramiai, pozityviai reagavo į fizinį abiejų tėvų kontaktą, jų emocinis fonas buvo tapatus. Ekspertizės metu mergaitė vienodai atsiliepia apie abu - ir tėvą, ir mamą, įvardindama juos kaip gražius ir griežtus. Taip pat teigiamai atsiliepia ir apie tėvo ir mamos partnerius, išsako, kad jai patinka, kad tėvo partnerė R. ja rūpinasi ir kad mamos partneris A. žaidžia su ja. Išsako artimus ryšius su R. dukra L.. Išanalizavus byloje esančią medžiagą yra matoma, kad tėvų tarpusavio santykiai yra aukšto konfliktiškumo, o psichologiniu požiūriu tėvų tarpusavio konfliktai vaikų akivaizdoje dėl savo negatyvaus poveikio vaikų psichikai yra prilyginama emociniam smurtui ir veikia psichotraumuojančiai. Ir nors K. ekspertizės atlikimo metu neįvardina konkrečių mamos/tėvo sukeltų jai emociškai skausmingų įvykių, tačiau mamos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaikui/vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas, ir kt., kaip ir tėvo elgesys ir emocijos konfliktuose su mama - mergaitę taip pat neigiamai veikia ir gali įtakoti jos pasirinkimus. Ilgainiui, jei tėvų konfliktai nebus išspręsti [nesikeis pykčio reiškimo būdai vienas kito atžvilgiu], jei ir toliau vaikas bus įtraukiamas į šiuos konfliktus, yra aukšta tikimybė, kad palaipsniui gali kilti ilgalaikės neigiamos pasekmės - gali formuotis nepasitikinti savimi, jaučianti sau neapykantą, depresiška K. asmenybė, kuri patirs sunkumų užmezgant pasitikėjimu grįstus, ilgalaikius santykius su kitais. Neutralioje aplinkoje, t. y. ekspertizės atlikimo metu K. išsako norą gyventi su abiem tėvais, ši mergaitės nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jos poreikius bei norus. Reikšmingų suaugusiųjų daromas poveikis neturėjo esminės įtakos jos išsakomiems pasirinkimams. Visa tai apibendrinus, daroma išvada, kad K. V. negalėjo ir negali savarankiškai suformuluoti ir išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Siekiant darnaus K. V. asmenybės formavimosi, mergaitei ir jos tėvams rekomenduojama lankyti psichologo/psichoterapeuto konsultacijas [tėvams reikalinga ieškoti atsakymų, kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti vaiko poreikius ir juos įgyvendinti ir pan.].
2025 m. balandžio 4 d. Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos rašte nurodyta, kad K. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) lanko Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini) klasę. K. - ramybe ir nekonfliktiškumu pasižyminti, geranoriška, padedanti, linksma ir energinga mergaitė. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) K. yra praleidusi 17 dienų, tačiau visos pateisintos dėl ligos. K. pasižymi drausmingumu, visuomet yra mandagi ir maloni. Mergaitės įvertinimai iš visų mokomųjų dalykų yra aukštesnysis lygis. Tėčio M. ir K. ryšys labai artimas ir gražus. Tėtis visada rūpinasi dukra, rytais atveda į mokyklą, ir ji visada būna linksma bei gerai nusiteikusi. Tėtis aktyviai dalyvauja tėvų susirinkimuose bei kitose mokyklos veiklose, visada informuoja apie K. sveikatos būklę ir geranoriškai bendradarbiauja su mokyklos mokytojais, siekdamas geriausių rezultatų dukros ugdymo procese.
Iš VTAS 2025 m. gegužės 2 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad buvo nagrinėjamas M. K. pranešimas dėl to, kad M. V. nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; vaiko atstovai negeba tarpusavyje deramai susitarti dėl vaiko gyvenimo tiek vienuose tiek kituose tėvų namuose; pagal priimtą teismo nutartį vaiko atstovai nesilaiko numatyto grafiko; iškilus šiems konfliktams vaikas nežino, kaip reikia elgtis, jaučiasi suglumintas tėvų. Mokykloje teko net apsiverkti, nes nebežinojo kur vaikui reikia eiti po pamokų ar į mamos namus, ar į tėčio namus; vaiko įstatyminiai atstovai mama pageidauja, o tėvas sutinka, kad vaikui ir jiems būtų taikomas atvejo vadybos procesas.
Iš VTAS 2025 m. liepos 31 d. išvados civilinėje byloje matyti, kad 2025 m. liepos 25 d. buvo išklausyta mažametės K. V. nuomonė, siekiant išsiaiškinti kokia yra mergaitės savijauta, įgyvendinant 50:50 bendravimo tvarkos modelį. Pokalbio metu mergaitė pasakojo, jog jai tiek pas mamą, tiek pas tėtį namuose yra gerai. Mergaitės teigimu ji pas tėtį ir mamą gyveną vienodai laiko, po septynias dienas pas kiekvieną. Mergaitė dalijosi, kad pas tėtį ji namuose turi kambarį, kurį dalijasi su kartu gyvenančia mergaite L., pas mamą ji turi kambarį, kuriuo dalijasi su sese A., jos kambaryje turi dviaukštę lovą. Pokalbio metu mergaitė dalijosi, kad būdama pas tėtį namuose ji pasiilgsta tiek mamos, tiek sesės, lygiai taip pat būdama pas mamą ji pasiilgsta tėčio. Mergaitės teigimu ji svečiuodamasi pas mamą bendrauja ir su tėčiu, parašydama tėčiui žinutę ar paskambindama jam telefonu ar vaizdo skambučiu, lygiai tokiu pat būdu mergaitė bendrauja ir su mama, kai ši būna pas tėtį. Mergaitė pokalbio metu įvardijo, jog jai toks bendravimas lygiomis dalimis pas abu tėvus yra tinkamas ir išreiškė norą, kad ir toliau taip liktų. Mergaitė pokalbio metu išsakė, kad ją nuliūdino tarp mamos ir A. įvykęs tarpusavio konfliktas, kuris vyko kada jie visi atostogavo (duomenys neskelbtini). Mergaitės teigimu mama konfliktavo su A., kuris sudaužė mamos telefoną, mama verkė, o A. K. į veidą pasakė “nekenčiu tavęs“. Mergaitės teigimu A. buvo supykęs, bet kitą dieną jis K. atsiprašė, K. dėl to jautėsi liūdna, bet kai A. jos atsiprašė ji ant jo nebepyko ir jam atleido. Mergaitė negalėjo įvardinti prieš kai laiko tai įvyko. Mergaitės išsakyta nuomonė dalyje dėl mamos sutuoktinio veiksmų, skyriuje buvo registruojama kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir į jį reaguojama teisės aktuose nustatyta tvarka. Pateikta išvada, jog ieškovo reikalavimas pakeisti mažametės K. V. gyvenamąją vietą, ją nustatant su juo, neprieštarauja mažametės K. V. interesams, neturint duomenų, kad ieškovas negebėtų ir negalėtų užtikrinti dukrai saugios ir jai emociškai palankios aplinkos, negebėtų užtikrinti vaiko ugdymosi proceso, sveikatos priežiūros ir pan. Taip pat pateikta išvada, jog atsižvelgiant į mažametės K. V. išsakytą nuomonę, ekspertų pateiktą išvadą bei pastarąjį pusmetį pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones įgyvendinamą skyriumi gyvenančios motinos ir dukros bendravimo tvarką, skyriaus vertinimu, ieškovo patikslintu ieškiniu siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių mergaitės interesų ir neužtikrina mergaitės teisės maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančia motina ir mažamete sese. Skyriaus vertinimu, pastarąjį pusmetį vyraujantis 50:50 bendravimo tvarkos modelis šiuo esamu momentu labiau atitinkantis mažametės K. V. interesus.
Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV- matyti, kad buvo nagrinėjamas M. V. pranešimas dėl galimo A. K. psichologinio smurto prieš šalių dukrą, vaiko saugumo neužtikrinimo iš motinos pusės. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas rizikos veiksnys mamos sutuoktiniui A. K..
Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, kad M. K. inicijavo privalomosios mediacijos procesą civiliniame ginče dėl santuokos su A. K. nutraukimo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinė byla dėl M. K. ir A. K. santuokos nutraukimo nėra užvesta. Iš (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plano matyti, kad (duomenys neskelbtini)buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. (duomenys neskelbtini) Pagalbos plano peržiūros metu užfiksuoti specialistų, dirbusių su šeima pranešimai: socialinė darbuotoja darbui su šeimomis R. K. pateikė informaciją apie teiktas socialinės priežiūros paslaugas ir stebimą situaciją M. V. šeimoje: nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio M. V. namuose buvo apsilankyta 8 kartus, iš jų namuose nieko nerasta keturis kartus. Telefonu bendrauta šešis kartus. M. V. sudaryto pagalbos plano įsipareigojimai buvo: užtikrinti vaikui psichologinį saugumą, kreiptis dėl psichologo konsultacijų K. V.. Sekantis įsipareigojimas ieškoti tėvams M. V. ir M. K. taikaus ginčų sprendimo būdų, dalyvauti teisminėje mediacijoje siekiant taikaus susitarimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, rekomenduojama nusimatyti detalią bendravimo tvarką. Kitas iš įsipareigojimų buvo siekti taikaus tėvų bendravimo būdo, dalyvauti šeimos mediacijoje konsultavimo būdu, siekiant tėvams įgyti taikių ginčo sprendimo būdų. M. V. su socialine darbuotoja bendravo noriai, pagarbiai. Paslaugų gavėjas dalinosi savo mintimis, pastebėjimais, išsakydavo savo nuomonę ir priimdavo teikiamas socialinės darbuotojos rekomendacijas. Dėl M. V. darbo grafiko ne visada paslaugų gavėją pavykdavo rasti namuose. Lankantis šeimoje bendrauta ir su K. V.. Mergaitė buvo bendraujanti, atsakinėdavo į klausimus, papasakojo apie savo planus per vasaros atostogas. Pastebėta, kad tėvas su dukra turi stiprų ryšį, sutaria gerai. Tėvas dukra rūpinasi, mergaitė reaguoja į jo pastabas. Mergaitės apranga atitinka sezoniškumą. Tėvas su dukra turi bendrų veiklų, kartu leidžia laiką žaisdami lauke su kamuoliu. M. V. teigė, kad dukrai atsinaujino tuštinimosi problema, todėl dukrą K. užregistravo konsultacijoms pas psichologę S. L. ir toliau tęsė konsultacijas pas specialistę. Socialinė darbuotoja rekomendavo dalyvauti tėvams šeimos mediacijoje konsultavimo būdu, tačiau M. V. atsisakė. Atsisakymą pateikė raštu. Pasak M. V. jis su dukros mama nesipyksta, mažai bendrauja, tačiau kartais pastebi, kad dukra iš mamos grįžta liūdna ir nusiminusi. Jį neramina dukros aplinka, lankantis pas biologinę motiną. Vyras teigė, kad dukra K. atviravo, jog patėvis dažnai namuose vartoja negražius žodžius, o atostogų metu išvykus į kitą šalį patėvis buvo grubus ir tai gąsdino vaiką. Rekomendacijos: nutraukti atvejo vadybos procesą ir socialinės priežiūros paslaugas M. V., nes vyras geba savarankiškai funkcionuoti visuomenėje be socialinio darbuotojo pagalbos. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis L. J. pateikė informaciją apie teiktas socialinės priežiūros paslaugas ir stebimą situaciją M. K. šeimoje. Darbo su paslaugų gavėja M. K. tikslas - padėti išspręsti iškilusias socialines, emocines bei su tėvyste susijusias problemas, stiprinant gebėjimus rūpintis ir užtikrinti vaiko gerovę. Pagal sudarytą pagalbos planą M. K. viena iš pagalbos priemonių - lankyti psichologo konsultacijas. M. K. teigė, kad susisiekė su psichologe S. L.. Pagrindiniai nesutarimai vyksta dėl M. K. buvusio sutuoktinio priekaištų, kad M. namuose nėra saugi aplinka lankytis jo dukrai K. V.. Paslaugų gavėja informavo, kad M. V. yra pateikęs skundą, kad jo dukra atostogų metu Kretoje matė konfliktą tarp mamos ir A.. M. mano, kad jo vaikas yra skriaudžiamas, prieš jį naudojamas psichologinis smurtas, kas sąlygoja, kad dukrai yra nesaugu būti su motina ir jos sugyventiniu. Pasak tėvo, mergaitė patiria neigiamas emocijas, kas atsiliepia ir ugdymo procesui. Pastebima, kad paslaugų gavėja jautriai reaguoja į situaciją, tačiau pastebimas ir aiškus nusivylimas. Socialinis darbuotojas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių apie pagalbos galimybes, rekomendavo konkrečias paslaugas, nukreipė pas specialistus bei nuosekliai motyvavo keisti esamą situaciją. Socialinio darbuotojo darbas su M. K. išsiskyrė nuosekliu emociniu palaikymu, jautriu reagavimu į paslaugų gavėjos jausmus, tačiau ryškūs konfliktai tarp buvusių sutuoktinių, situacijos nuvertinimas neleidžia pasiekti sklandžių rezultatų, susijusių su vaiko gerove. Nutarta atvejo vadybos procesą šeimai tęsti.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022 patvirtinta ieškovo M. V. ir atsakovės M. K. 2022 m. lapkričio 28 d. sudaryta taikos sutartimi nustatytos nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra K. V. nuo gimimo iki (duomenys neskelbtini) gyveno su mama M. K. jos gyvenamojoje vietoje, iki buvo priimtas VTAS sprendimas dėl nesaugios vaikui aplinkos perduoti mergaitę tėvui M. V.. 2023 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi K. V. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. V. ir mergaitė gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje iki šiol. Esminė aplinkybė, sudariusi pagrindą perduoti K. V. tėvui ir nustatyti laikiną jos gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. atsakovės sutuoktinio A. K. galimas smurtas prieš mažametę šalių dukrą, nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas. Nors byloje yra kitų duomenų apie galimai netinkamą A. K. elgesį tiek atsakovės, tiek šalių dukters atžvilgiu, iš vaiko nuomonės išklausymo aktų, ekspertizės akto ir kitų duomenų matyti, kad pati mergaitė santykį su mamos sutuoktiniu vertina teigiamai, su juo sutaria gerai, baimės, nesaugumo ar kitų neigiamų emocijų jo atžvilgiu šiuo metu nebeišsako. Be to, bylos duomenimis ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad yra inicijuotas atsakovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimas, atsakovės teigimu su sutuoktiniu ji nebegyvena. Nors trečiųjų asmenų, esančių vaiko tėvų gyvenime, su kuriais vaikas taip pat susiduria, elgesys yra reikšmingas, vis dėlto teismo vertinimu sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo esminę reikšmę turi pačių vaiko tėvų, o ne trečiųjų asmenų, esančių vaiko tėvų gyvenime, elgesys, gebėjimas užtikrinti tinkamą gyvenamą aplinką, vaiko interesus ir santykis su vaiku.
Iš Šeimos aplinkos tyrimo aktų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra visi būtini daiktai mergaitės kasdieniams poreikiams tenkinti. Taigi pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu gali suteikti dukrai tinkamas ir jos poreikius atitinkančias gyvenimo ir buities sąlygas.
Vertinant abiejų šalių galimybes užtikrinti vaiko interesus turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes, jog mergaitės perdavimo ieškovui metu atsakovei trūko tėvystės įgūdžių, atsakovė turėjo priklausomybių ir kitų problemų, dėl ko jos ir dukters emocinis ryšys nebuvo geras, mergaitė buvo linkusi savo emocijas reikšti netinkamais būdais, turėjo menkesnius socialinius bendravimo įgūdžius ir t.t. K. V. ugdymo įstaigų pateikta informacija, specialistų, psichologų, dirbusių su mergaite pateikta informacija patvirtina, kad mergaitei apsigyvenus pas tėvą mergaitės emocinė būsena, socialiniai, bendravimo ir kiti įgūdžiai pagerėjo. VTAS pateiktos vaiko situacijų vertinimo anketos, Pagalbos planuose užfiksuotos aplinkybės, pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad M. K. iš esmės pripažino tėvystės įgūdžių trūkumą ir poreikį gauti pagalbą, priėmė teikiamą pagalbą ir vykdė pagalbos planuose numatytus įpareigojimus, lankė pozityvios tėvystės mokymus, priklausomybių specialisto, psichologo konsultacijas, dėl ko jos ir dukters emocinis ryšys sustiprėjo, tėvystės įgūdžiai pagerėjo, duomenų apie tai, kad atsakovė vis dar turi priklausomybių ir kitų problemų ir negeba jų spręsti, byloje nėra.
Sprendžiant klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vertinama ir vaiko nuomonė nagrinėjamu klausimu. Šioje byloje nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta 2025 m. liepos 25 d. vaikui bendraujant su Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, taip pat byloje paskyrus ir atlikus teismo psichologijos ekspertizę. Iš byloje esančios Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 31 d. išvados bei 2025 m. liepos 25 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad apklausiama šalių dukra K. V. vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė, kad 7 dienas būna pas mamą ir 7 dienas pas tėtį. Jai taip būti sekasi gerai, jai patinka taip ir norėtų toliau, kad taip būtų, ir pas mamą, ir pas tėtį namuose ji jaučiasi gerai. Nors teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog šiuo metu K. V. atsižvelgiant į jos išsivystymo lygį, turimas žinias, protinius gebėjimus, tame tarpe ir psichologinį brandumą, gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus, išsakyti savarankišką nuomonę byloje svarbiais klausimais neutralioje aplinkoje, tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto ir savo mažo amžiaus dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į objektyviai užfiksuotą mergaitės poziciją, jog abiejų tėvų namuose ji jaučiasi gerai, nori gyventi su abiem tėvais kartu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, K. V. emocinės būklės, elgesio, socialinių įgūdžių teigiamą pokytį po to, kai mergaitės laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, VTAS išvadas ir ekspertizės akto išvadą, sprendžia, jog K. V. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškovu M. V. labiau atitiktų nepilnametės K. V. interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl K. V. gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas ir K. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu ieškovu M. V. jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas prašė pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, siūlydamas nustatyti, kad atsakovė bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį ir kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki penktadienio. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti 50:50 bendravimo tvarką, pagal kurią mergaitė vieną savaitę gyventų su mama, kitą savaitę su tėčiu.
Teismui nusprendus pakeisti K. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu M. V., yra pagrindas pakeisti ir teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant skyrium gyvenančios atsakovės M. K. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (50:50 procentų laiko), iš esmės nėra nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (50:50 procentų laiko) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti iš esmės minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką rėmėsi tuo, kad maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, atsakovė neužtikrina vaiko saugumo, neapsaugo vaiko nuo netinkamo jos sutuoktinio elgesio.
Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenys patvirtina buvusius netinkamus atsakovės sutuoktinio A. K. elgesį ir veiksmus tiek atsakovės, tiek šalių nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau iš vaiko nuomonės išklausymo aktų, ekspertizės akto ir kitų duomenų matyti, kad pati mergaitė santykį su mamos sutuoktiniu vertina teigiamai, su juo sutaria gerai, baimės, nesaugumo ar kitų neigiamų emocijų jo atžvilgiu šiuo metu nebeišsako. Atliekant ekspertizę mergaitė išsakė, kad myli visus savo artimuosius - mamą, tėtį, sesę, senelius ir mamos sutuoktinį A. bei jaučiasi jų visų mylima. Mergaitė teigiamai atsiliepia ir apie tėvo ir mamos partnerius, išsako, kad jai patinka, kad tėvo partnerė R. ja rūpinasi ir kad mamos partneris A. žaidžia su ja. Taigi, pačios mergaitės socialinis ryšys ir santykis su atsakovės sutuoktiniu yra pozityvus. Be to, vien atsakovės sutuoktinio fiksuotas netinkamas elgesys, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra turi būti ribojamas ir nustatoma minimali bendravimo tvarka. Ieškovas, prašydamas nustatyti minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką iš esmės nenurodė jokių grėsmių, kurios kiltų mergaitės interesams iš jos mamos M. K.. VTAS Vaiko situacijos vertinimo aktai patvirtina, kad praktiškai visais analizuotais atvejais buvo nustatytas rizikos veiksnys abiem šalims, t. y. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Esminis pasikartojantis rizikos veiksnys yra ne atsakovės, o abiejų šalių itin konfliktiški santykiai, negebėjimas susitarti dėl nepilnametės dukters priežiūros, bendravimo ir kitų interesų užtikrinimo. Tai pažymėta ir ekspertizės akte, kad būtent itin aukšto konfliktiškumo tėvų santykiai dėl savo negatyvaus poveikio vaikų psichikai yra prilyginami emociniam smurtui ir veikia psichotraumuojančiai.
Bylos duomenys, priešingai nei teigė ieškovo atstovė, patvirtina, kad atsakovės M. K. elgesys, požiūris į tėvystę, vaiko auklėjimą, jo interesų užtikrinimą nuo proceso pradžios yra iš esmės pasikeitęs. Atsakovė priėmė ir vis dar priima teikiamą pagalbą, lankė specialistų konsultacijas, siekia bendradarbiauti su ieškovu ir specialistais dėl dukters interesų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad stebimas K. V. su mama M. K. ir tėvu M. V. siejantis šiltas, artimas emocinis ryšys, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, matoma, kad abu tėvai yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jos santykis su abiem tėvais yra saugiai prieraišus. Gautų duomenų analizė rodo, kad K. V. ir jos seserį sieja artimas, šiltas emocinis ryšys. K. V. santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs - tai emociškai artimi ir reikšmingi jai asmenys, ji emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišusi. Nors mergaitė situacijose dažniau mini tėvą, tačiau jai vienodai svarbūs yra abu tėvai ir emociškai ji prisirišusi prie abiejų. Šie ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir situaciją šeimoje, atkurti su dukra emocinį ryšį ir šiai dienai emocinis ryšys yra atkurtas, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių grėsmę vaiko interesams iš atsakovės M. K. byloje nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog pagrindo riboti atsakovės bendravimą su dukra ir nustatyti ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su dukra tvarką, nėra, nes tai neatitiktų geriausių nepilnametės K. V. interesų. Pažymėtina, jog analogišką išvadą byloje pateikė ir VTAS.
Sprendžiant ar yra pagrindas nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su dukra 50:50 principu, atsižvelgtina į tai, kad 50:50 bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju pritaikyta dar 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir nepilnametė pagal šią tvarką bendrauja maksimaliai su abiem tėvais jau vienerius metus. Taip pat atsižvelgtina į VTAS pateiktą vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame mergaitė patvirtina, jog šiuo metu egzistuojanti tvarka, kuomet ji vieną savaitę praleidžią pas mamą, o kitą pas tėtį mergaitei yra visiškai tinkama, ji nieko keisti nenori. Taip pat dar kartą pažymėtinos ekspertizės akto išvados, jog mergaitės emocinis ryšys su abiem tėvais yra emociškai saugus, prieraišus, abu tėvai jai yra emociškai reikšmingi asmenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jau vienerius metus galiojantis maksimalus bendravimas su abiem tėvais ne tik niekaip nepažeidžia mergaitės interesų, bet yra stabilumo garantas vaikui jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį ir rūpestį.
Teismo vertinimu šiuo metu egzistuojanti ir prašoma nustatyti 50:50 bendravimo tvarka iš esmės sumažino šalių tarpusavio konfliktus, kadangi šalys susitinka rečiau, o ateityje tokia bendravimo tvarka dar labiau sumažins ar visiškai eliminuos šalių konfliktus, vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą ir pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Pažymėtina, jog nustačius 50:50 bendravimo tvarką tarp šalių kilo vienas konfliktas dėl tariamos penktos mėnesio savaitės, kas sudaro pagrindą manyti, kad patikslinus bendravimo su vaiku tvarkos formuluotę, ateityje tokių konfliktų nebekils.
Bylos duomenys patvirtina, kad abu mergaitės tėvai yra rūpestingi, mylintys, deda pastangas ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Nors ieškovas akcentavo, kad atsakovės šeimoje nesilaikoma tam tikrų taisyklių, rutinos ir pan., teismo vertinimu tai, kad abu vaiko tėvai turi skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų, nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį.
Bylos duomenimis abiejų tėvų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir nėra pernelyg nutolusi nuo mergaitės ugdymo įstaigos, abi šalys bendrauja su vaiko ugdymo įstaigos specialistais, abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad mergaitė tiek vienuose, tiek kituose namuose turi visas būtinas higienos priemones, drabužėlius ir kitus vaiko poreikiams užtikrinti reikalingus daiktus, nėra poreikio perduodant vaiką kitam iš tėvų jam sudėti papildomus daiktus, reikmenis ir pan. Vien tai, kad atsakovė dėl darbo pobūdžio retkarčiais turi palikti dukrą su kitais asmenimis, pvz. senele ar aukle, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė, dukters buvimo pas ją metu neužtikrina vaiko interesų. Akivaizdu, kad abiem šalims, turinčioms darbinius santykius, tam tikromis situacijomis tenka patikėti vaiko priežiūrą kitiems asmenims, tačiau byloje nėra duomenų, kad tais atvejais šalių dukters interesai nebūtų užtikrinti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nustačius maksimalią bendravimo tvarką, bus užtikrintas ir glaudaus K. V. santykio su seserimi, gyvenančia su mama, santykio išsaugojimas, sudaryta galimybė mergaitei maksimaliai bendrauti ne tik su mama, bet ir su seserimi.
Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad byloje nėra duomenų, jog jau vienerius metus nusistovėjusi bendravimo tvarka kokiu nors būdu pažeistų K. V. interesus, sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarką 50:50 principu.
Abi šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog pastaraisiais metais pavyko susitarti dėl bendravimo su dukra švenčių dienomis, tačiau neprieštaravo, kad nustatoma bendravimo tvarka būtų papildyta detalizuojant šalių bendravimą su dukra švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti galimų konfliktų tikimybę ateityje, siekiant abiejų šalių lygiateisiško bendravimo su vaiku Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, kitų švenčių bei vaiko gimtadienio dienomis, bendravimo tvarka detalizuotina, numatant abiejų šalių bendravimą su dukra švenčių dienomis.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, nustatytina tokia atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarka:
1. M. K. bendrauja su dukra kas antrą savaitę, pasiimdama dukrą pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą kitą pirmadienį (po 7 dienų) į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai K. V. nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš M. V. gyvenamosios vietos pirmadienį 10:00 val., ir grąžina dukrą sekantį pirmadienį (po 7 dienų) M. V. 10:00 val.
2. Vieno iš tėvų bendravimo savaitę šis iš tėvų privalo užtikrinti kito tėvo galimybę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą.
3. M. K. nelyginiais metais bendrauja su dukra K. V. jos gimimo dieną, jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gimtadienio dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val., jei tai darbo diena, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 19:00 val.
4. M. K. lyginiais metais bendrauja su dukra K. V. Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
5. M. K. nelyginiais metais bendrauja su dukra K. V. Šv. Velykų pirmą dieną, jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
6. M. K. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) bendrauja su dukra K. V., jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10:00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
7. M. V. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) bendrauja su dukra K. V., jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdamas dukrą iš jos mamos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos mamos gyvenamąją vietą 20:00 val.
8. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai telefonu, SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
9. Šalys bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos iš anksto SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone suderinusios ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
10. Bet kuri iš šalių gali vežtis vaiką už Lietuvos Respublikos ribų iš anksto abiem šalims dėl to susitarus SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone.
11. Šalis, kuri vežasi vaiką į užsienį, savo sąskaita užtikrina visų reikalingų formalumų sutvarkymą: parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, dukrą apdraudžia reikalingomis draudimo formomis, paskiepija reikalingais skiepais ir pan.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisti nepilnamečio vaiko K. V. naudai susidariusią skolą iki ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) mokant po 300,00 Eur periodinių išmokų ir grąžinti 385,68 Eur sumokėtų pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022 patvirtinta ieškovo M. V. ir atsakovės M. K. sudaryta taikos sutartimi šalys buvo susitarusios, kad M. V. teiks išlaikymą dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
2023 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi iš atsakovės M. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis ieškovas M. V. asmeninės nuosavybės teise turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), turi dvi transporto priemones, vienos iš kurių dalyvavimas eisme draudžiamas. M. V. verčiasi individualia veikla, duomenų apie iš individualios veiklos gautas pajamas 2024 -2025 m. ieškovas į bylą nepateikė. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Taip pat ieškovui M. V. yra mokama universali valstybės išmoka vaikui, kurios dydis nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur. Atsakovė M. K. nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, kuri yra įkeista. M. K. yra dirbanti, gauna apie 1000,00 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovė turi dar vieną išlaikytinį – mažametę dukrą A. K..
Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dukters poreikių nedetalizavo, tik nurodė, jog dukters poreikiai ateityje augs, atsiras papildomų išlaidų, taip pat pabrėžė, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti analogiško dydžio išlaikymą dukrai. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis papildomiems dukters poreikiams tenkinti, nei kasdienių, nei papildomų dukters poreikių taip pat nedetalizavo. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad moka laikinai priteistą išlaikymą dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir dar apie 300,00 Eur išleidžia dukrai tuo metu, kai dukra būna pas ją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog abi šalys pripažįsta, jog dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 600,00 Eur suma ir kiekviena iš šalių yra pajėgi 300,00 Eur suma prisidėti prie dukters išlaikymo.
Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių nepilnametės dukters poreikius ir šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovė nurodė ne tik mokanti nutartimi priteistą išlaikymą dukrai po 200,00 Eur, bet ir prisidedanti prie dukters išlaikymo ne mažesne nei 300,00 Eur suma kai dukra būna pas ją, ieškovas taip pat nurodė, jog jo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį, be to ieškovui dar mokama universali valstybės išmoka vaikui, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismui nustačius nepilnametės K. V. gyvenamąją vietą su ieškovu ir atsakovės bendravimo tvarką 50:50 principu, kai tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo atmestini.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 21 d. mokant po 300,00 Eur periodinių išmokų ir 385,68 Eur sumokėtų pinigų vaiko išlaikymui grąžinimo nebepalaiko, jo atsisako. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi iš atsakovės M. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atsakovė priteistą išlaikymą moka, laikytina, jog ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir sumokėtos išlaikymo sumos grąžinimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesams, todėl reikalavimo atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką ir priteisti išlaikymą. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš dalies patenkino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir netenkino reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų.
Atsakovė prašė pakeisti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir priteisti išlaikymą. Teismas iš esmės patenkino atsakovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir netenkino reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog teismas patenkino ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 107,00 Eur žyminis mokestis ir 8 153,41 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 8 260,41 Eur.
2023 m. rugsėjo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu atsakovė M. K. 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis ir 327,88 Eur ekspertizės išlaidos, viso 437,88 Eur. Iš skyriaus į bylą pateiktų pažymų matyti, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei valstybė patyrė 1 336,77 Eur išlaidas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei mokėjimo, ieškovui iš atsakovės priteistinas 10,70 Eur žyminis mokestis (107,00 Eur x 50 proc. x 20 proc.). Taip pat ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės, kuri neatleista nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų išlaidų sumokėjimo, priteistinos 4130,21 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ( 8260,41 Eur x 50 proc.). Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinos 4140,91 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistinas 55,00 Eur žyminis mokestis (110,00 Eur x 50 proc.). Taip pat priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistinos 163,94 Eur ekspertizės išlaidos. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinos 218,94 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistinos 3 911,27 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo taip pat priteistinos 668,39 Eur išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi, Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, kuri pakeista 2023 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-507-569/2023 ir 2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022 patvirtintos ieškovo M. V. ir atsakovės M. K. 2022 m. lapkričio 28 d. taikos sutarties nuostatas dėl nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Nustatyti nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamete dukra K. V. tvarką:
1. M. K. bendrauja su dukra kas antrą savaitę, pasiimdama dukrą pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą kitą pirmadienį (po 7 dienų) į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai K. V. nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš M. V. gyvenamosios vietos pirmadienį 10:00 val., ir grąžina dukrą sekantį pirmadienį (po 7 dienų) M. V. 10:00 val.
2. Vieno iš tėvų bendravimo savaitę šis iš tėvų privalo užtikrinti kito tėvo galimybę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą.
3. M. K. nelyginiais metais bendrauja su dukra K. V. jos gimimo dieną, jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gimtadienio dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val., jei tai darbo diena, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 19:00 val.
4. M. K. lyginiais metais bendrauja su dukra K. V. Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
5. M. K. nelyginiais metais bendrauja su dukra K. V. Šv. Velykų pirmą dieną, jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
6. M. K. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) bendrauja su dukra K. V., jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10:00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą 20:00 val.
7. M. V. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) bendrauja su dukra K. V., jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdamas dukrą iš jos mamos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos mamos gyvenamąją vietą 20:00 val.
8. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai telefonu, SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
9. Šalys bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos iš anksto SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone suderinusios ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
10. Bet kuri iš šalių gali vežtis vaiką už Lietuvos Respublikos ribų iš anksto abiem šalims dėl to susitarus SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar kita nuotolinio bendravimo priemone.
11. Šalis, kuri vežasi vaiką į užsienį, savo sąskaita užtikrina visų reikalingų formalumų sutvarkymą: parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, dukrą apdraudžia reikalingomis draudimo formomis, paskiepija reikalingais skiepais ir pan.
Priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 385,68 Eur sumokėtų pinigų vaiko išlaikymui grąžinimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui M. V. iš atsakovės M. K. 3 911,27 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų vienuolikos eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo M. V. 668,39 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 39 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi, Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, kuri pakeista 2023 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-507-569/2023, ir 2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.