- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-507-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00565-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovė M. K. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nurodytą laikiną jos ir nepilnametės dukters K. V. bendravimo tvarką: 1. Antrą ir ketvirtą mėnesio pirmadienį atsakovė M. K. bendrauja su dukra K. V., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimdama pirmadienį vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindama vaiką kitą pirmadienį (po 7 dienų) į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o ieškovas M. V. pasiima dukrą po 7 dienų iš M. K. gyvenamosios vietos; 2. Pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį ieškovas M. V. bendrauja su dukra K. V., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimdama pirmadienį vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką kitą pirmadienį (po 7 dienų) į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. V. pasiima dukra iš M. K. gyvenamosios vietos ir perduotą mergaitę po 7 dienų M. K..
Atsiliepimas
2. Ieškovas M. V. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė nustatyti jo siūlomą laikiną motinos M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. tvarką: 1. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą šeštadienį 19.00 val., ir pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 11.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val. 2. Ieškovas įpareigotinas nustatytu laiku perduoti atvykusiai atsakovei vaiką, o taip pat kartu perduoti atsakovei bendravimo su vaiku būtinas priemones ( medikamentus, papildus ir kt.). 3. Atsakovė įpareigotina grąžindama vaiką ieškovui kartu grąžinti ir paimtas vaikui būtinas priemones (nesuvartotus medikamentus, papildus ir kt.). 4. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku antrąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą 20.00 val. 5. Atsakovė su vaikais praleidžia Motinos dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą 19.00 val., nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų priklauso bendravimas su vaiku tą savaitgalį. 6. Ieškovas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų priklauso bendravimas su vaiku tą savaitgalį. 7. Atsakovė turi teisę atvykti pasveikinti vaiką gimimo dienos proga, atvykimo laiką ne vėliau kaip prieš dieną (telefonu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) suderinusi su ieškovu. 8. Atsakovė, dėl svarbių priežasčių negalinti bendrauti su vaiku nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš dieną (telefonu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) informuoja apie tai ieškovą. Tokiu atveju atsakovės bendravimo su vaiku laikas į kitą laiką neperkeliamas ir toliau bendravimas vyksta pagal nustatytą tvarką. 9. Atsakovė bendraudama su vaiku privalo laikytis vaiko dienos rėžimo, nevartoti alkoholinių gėrimų, nesudaryti sąlygų savo sutuoktiniui A. K., kuriam pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartį yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. V., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – pažeidinėti kardomosios priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. tvarką, nustatant, kad: 1. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, o ieškovas M. V. pasiima dukrą iš M. K. gyvenamosios vietos ketvirtadienį 19.00 val. ar kitu su atsakove suderintu laiku. 2. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, ir grąžina dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. 3. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis ar savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitas artimiausias visiems tinkamas dienas, suderinamas bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu, ar artimiausią savaitgalį. 4. Atsakovė M. K. įpareigojama bendravimo su K. V. metu laikytis vaiko dienotvarkės, mitybos ir tuštinimosi režimo, užtikrinti vaiko pristatymą į ugdymo įstaigą ir pasiėmimą iš jos. 5. Atsakovė M. K. įpareigojama iki kol galioja Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui A. K. paskirta ar vėlesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, užtikrinti, kad K. V. buvimo vietoje nedalyvautų ir prie jos nesiartintų atsakovės sutuoktinis A. K.. 6. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai itin konfliktiški ir šalys negeba tarpusavyje bendradarbiaudamos susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, sprendė, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises bendrauti su skyrium gyvenančia mama ir atsakovės teisę bendrauti su nepilnamete dukra, užtikrinti nepilnamečio vaiko ir mamos ryšio tęstinumą ir išsaugojimą yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė siekia, jog būtų nustatyta 50:50 bendravimo tvarka, t. y. kiekvienas iš tėvų bendrautų su vaiku po savaitę. Tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių nepilnametė šalių dukra buvo perduota ieškovui ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. mergaitės gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, tai, kad šiuo metu vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo A. K. smurto prieš šalių nepilnametę dukrą, jam taikytas kardomąsias priemones, sprendė, jog šiuo metu bendravimo tvarkos 50:50 nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų.
6. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra pernelyg minimali, nepagrįstai ribojanti atsakovės teisę bendrauti su dukra ir šalių nepilnametės dukters teisę bei interesus bendrauti su mama ir mažesne seserimi.
7. Teismas vertino, jog mergaitė iki laikino jos gyvenamosios vietos pakeitimo visą laiką gyveno su mama, todėl mamos gyvenamoji aplinka jai yra pažįstama ir įprasta, mergaitė lanko ugdymo įstaigą. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametės dukters buvimas su mama, nakvojant jai įprastoje mamos gyvenamojoje vietoje, niekaip nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovės gyvenamoji aplinka, tuo metu kai joje nėra atsakovės sutuoktinio, kuriam taikytos kardomosios priemonės, yra nesaugi.
8. Teismas pažymėjo, kad nepilnametė šalių dukra penkerius savo gyvenimo metus gyveno su mama ir nors tam tikras vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas atsakovės elgesys nebuvo visiškai tinkamas, atsakovė šiuo metu savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai, vykdo visus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų įpareigojimus ir stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme.
9. Teismas vertino, kad nustatoma atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko interesus ir galimybes, skatins šalis bendradarbiauti ir padės užtikrinti mamos ir vaiko ryšio išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas M. V. (toliau – apeliantas) prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka – kada vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu – atsakovei bendraujant su vaiku vieną savaitę 6 dienas paeiliui, nuo antradienio iki sekmadienio vakaro, o kitą savaitę 3 dienas paeiliui, neatitinka vaiko interesų, turėti pastovią gyvenamąją vietą.
10.2. Atsakovė gyvena iki šiol su įtariamuoju smurtu prieš vaiką A. K., kuriam pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartį yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu. Taip pat 2023-03-03 nutartimi įtariamasis A. K. įpareigotas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje. Baudžiamojoje byloje atlikta kompleksinė ekspertizė, dabar rengiamas ekspertizės aktas ir tikėtina, kad vasaros pabaigoje byla bus perduota teismui. Kaip 50:50 gyvenimas su atsakove ir jos sutuoktiniu derėtų su paskirta kardomąja priemone, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatskleista.
10.3. Atsakovė ir/ar jos sutuoktinis galimai į vaiko ir ieškovo namus infiltravo pasiklausymo įrangą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinka, kurioje per trumpą laiką galimai buvo įvykdytos ne mažiau kaip 2 nusikalstamos veikos, saugia nelaikytina.
10.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) poziciją ir argumentus, tačiau tokio procesinio sprendimo motyvų nenurodė. Teismas gali nesiremti byloje esančia ekspertų ar specialistų išvada, tačiau savo procesiniame dokumente teismas turi išsamiai motyvuoti, kodėl nesiremia eksperto ar specialisto išvada. Mutatis mutandis tokia taisyklė galioja ir dėl VTAS išvadų.
10.5. Teismas netaikė konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, tačiau taikydamas laikinąją apsaugos priemonę įvedė visiškai naują vaiko gyvenimo modelį. Teisės doktrina nustato taisyklę, kad keisti vaiko gyvenamąją vietą galima tik tuo atveju, jei ankstesnė tapo nesaugi. Nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaiku 6 dienas per savaitę su nakvyne, gyvenamosios vietos nustatymas ibso facto nebetenka prasmės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė M. K. prašo ieškovo M. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartį nepakeista. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Priešingai, nei teigia ieškovas, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir motyvuotai aptarė byloje tirtas aplinkybes, teisme parašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjo per du posėdžius, suteikė galimybę šalims pateikti visus pageidaujamus įrodymus ir paaiškinimus bei, atsižvelgęs į ištirtų įrodymų visumą ir į išskirtinai nepilnamečio vaiko pamatines teises bendrauti su abiem tėvais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris negali būti naikinamas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu (nutartimi), nesudaro pagrindo naikinti priimtos teismo/ nutarties, o, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, ir stabdyti šios nutarties vykdymą.
11.2. Teismas nenustatė, kad nepilnametė K. V. 6 dienas paeiliui praleidžia su mama ir tokiu būdu ieškovas klaidina teismą, todėl šie atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.
11.3. Teismas išsamiai išnagrinėjęs prašymą, bei ištyręs aplinkybes, nenustatė aplinkybių, kad nepilnametei yra nesaugi aplinka gyvenant su mama. Tai patvirtina aukščiau išdėstyti teismo motyvai ir ieškovo noras riboti šias atsakovės ir jos dukters teises, akivaizdžiai parodo jo siekį neišsaugoti vaiko teises, bet jas apriboti ir pažeisti.
11.4. Ieškovas savo skundą motyvuoja tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į VTAS poziciją ir argumentus ir tokio procesinio savo sprendimo nemotyvavo, tačiau tai nedaro teismo nutarties neteisėta, kadangi teismas nėra saistomas VTAS nuomonės, nes priima sprendimą, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį teismo įsitikinimą, todėl tokie ieškovo argumentai visiškai nepagrįsti ir neteisėti bei akivaizdžiai nepagrįstai ribojantys nepilnamečio vaiko teises. VTAS specialistų išsakyta pozicija nėra eksperto išvada, dėl kurios teismas turėtų teikti motyvus, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir tinkamą motinos ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
15. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
17. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
18. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
19. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovė su šalių dukra bendrauja vieną savaitę 6 dienas paeiliui (nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte bei kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą), t. y. nuo antradienio iki sekmadienio vakaro, o kitą savaitę – 3 dienas paeiliui (nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte).
20. Apeliantas su teismo nustatyta bendravimo tvarka nesutinka teigdamas, jog atsakovei bendraujant su vaiku vieną savaitę 6 dienas paeiliui, nuo antradienio iki sekmadienio vakaro, o kitą savaitę 3 dienas paeiliui, neatitinka vaiko interesų turėti pastovią gyvenamąją vietą. Be to, nesaugi vaikui aplinka tapo dar nesaugesnė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
21. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės M. K. sutuoktinis A. K. 2023 m. vasario 18 d. galimai smurtavo prieš savo sutuoktinę ir jos nepilnametį vaiką K. V.. Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu. Byloje atsakovė teigia, kad A. K. laikosi kardomosios priemonės ir jos bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu gyvena atskirai, prie nepilnametės K. V. nesiartina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal skundžiama nutartimi nustatytą motinos ir dukros laikiną bendravimo tvarką vieną savaitę šalių dukra gyveną pas atsakovę 6 dienas nepertraukiamai, t. y. kas antrą savaitę šalių dukra pas atsakovę gyvena beveik visą savaite. Tokiu atveju atsakovės sutuoktinis turi turėti kitą gyvenamąją vietą, kad kas antrą savaitę negyventų namuose su atsakove ir jos dukra. Tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų apie atsakovės sutuoktinio turimą kitą gyvenamąją vietą, todėl nėra galimybės vertinti, kad šalių dukrai pas atsakovę visą savaitę yra realiai užtikrinama visiškai saugi aplinka.
23. Nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. vasario 22 d. Remiantis vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė rizikos veiksnius nepilnamečiam vaikui – vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą: tėvo ir vaiko teigimu, vaikas galimai patyrė fizinį smurtą iš mamos sutuoktinio (trenkė ranka vaikui į kaktą). Taip nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes šeimoje tarp sutuoktinių kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia vaiką. Pažeista teisė būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto, nes vaikas šeimoje galimai patyrė fizinį smurtą iš kartu gyvenančio asmens. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikių r.) 2023 m. kovo 2 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis vaikas K. V. iš motinos M. K. dėl nesaugios aplinkos perduotas tėvui M. V.. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. kovo 28 d. nutartimi patenkino ieškovo M. V. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko K. V. laikiną gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko tėvu M. V. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, jog skundžiama nutartimi nustatyta motinos ir šalių dukros laikina bendravimo tvarka nevisiškai atitinka vaiko interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą. Iš esmės atsakovė, iš kurios dėl nesaugios aplinkos šalių dukra perduota tėvui, praleidžia pas atsakovę daugiau dienų, nei su apeliantu, su kuriuo yra nustatyta šalių dukros laikina gyvenamoji vieta vaiko tėvo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-06-29 išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra nurodyta, kad „..2023-06-01 Skyriuje iš mažametės K. V. ugdymo įstaigos gauta informacija, kad mergaitė gyvendama su tėčiu darželį lanko reguliariai, mergaitė ateina švariai ir tvarkingai aprengta, pastebimi dukros ir tėčio šilti tarpusavio santykiai, tėtis domisi vaiko ugdymu, įsijungia į edukacinės aplinkos kūrimą, reaguoja į pedagogų rekomendacijas. Mergaitė pastaruoju metu į darželį ateina linksma, atsipalaidavusi, pradėjo daugiau bendrauti su bendraamžiais ir pedagogais, sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir katu žaidžia. Ugdymo įstaigos specialistai pasisakydami apie mergaitės motiną ir jos elgesį, nurodo, kad mergaitė gyvendama su mama ugdymo įstaigą lankė nereguliariai, ko pasekoje mergaitė buvo uždara, išsigandusi, mažai bendraujanti su aplinkiniais, pamiršusi darželio grupės rutiną, dažniausiai žaisdavo viena. Taip pat pažymima, kad mergaitė prastai valgė ir mažai patiekalų ragaudavo, turėjo problemų su tuštinimusi. Ugdymo įstaigos specialistai buvo informuoti, kad sudaryta laikinoji dukros ir motinos bendravimo tvarka, t. y. mama dukrą pasiima antradieniais ir ketvirtadieniais bei kas antrą savaitgalį. Specialistai pastebėjo neįprastai pasikeitusi motinos elgesį, kurį apibūdino kaip nenatūralų (pataikaujantį) dukrai. Toks mamos dėmesys pastebėtas nuo tada, kad motina pradėjo dukrą pasiimti nurodytomis dienomis. Mergaitės ugdymo įstaigos grupėje dirbantys pedagogai pastebėjo, kad tarp mamos ir vaiko vis dar nėra emocinio ryšio, taip pat pastebėjo, kad mergaitei atsinaujino tuštinimosi problemos po susitikimų su mama.“
25. Įvertinęs nutarties 22-24 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje skundžiama nutartimi nustatyta atsakovės ir šalių dukros laikina bendravimo tvarka nevisiškai atitinka šalių nepilnametės dukros interesus, todėl vertina, jog yra pagrindas skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką pakeisti (CPK 376 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) ir nustatyti tokią atsakovės ir šalių dukros bendravimo tvarką: Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad: 1. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų nelyginę savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, o ieškovas M. V. pasiima dukrą iš M. K. gyvenamosios vietos ketvirtadienį 19.00 val. ar kitu su atsakove suderintu laiku. 2. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, ir grąžina dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. 3. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis ar savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitas artimiausias visiems tinkamas dienas, suderinamas bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu, ar artimiausią savaitgalį. 4. Atsakovė M. K. įpareigojama bendravimo su K. V. metu laikytis vaiko dienotvarkės, mitybos ir tuštinimosi režimo, užtikrinti vaiko pristatymą į ugdymo įstaigą ir pasiėmimą iš jos. 5. Atsakovė M. K. įpareigojama iki kol galioja Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui A. K. paskirta ar vėlesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, užtikrinti, kad K. V. buvimo vietoje nedalyvautų ir prie jos nesiartintų atsakovės sutuoktinis A. K.. 6. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos korekcija atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtina, siekiant užtikrinti tiek geriausius nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
27. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl, pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka keistina ir nustatytina tokia laikina atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V.: 1. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų nelyginę savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, o ieškovas M. V. pasiima dukrą iš M. K. gyvenamosios vietos ketvirtadienį 19.00 val. ar kitu su atsakove suderintu laiku. 2. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, ir grąžina dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. 3. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis ar savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitas artimiausias visiems tinkamas dienas, suderinamas bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu, ar artimiausią savaitgalį. 4. Atsakovė M. K. įpareigojama bendravimo su K. V. metu laikytis vaiko dienotvarkės, mitybos ir tuštinimosi režimo, užtikrinti vaiko pristatymą į ugdymo įstaigą ir pasiėmimą iš jos. 5. Atsakovė M. K. įpareigojama iki kol galioja Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui A. K. paskirta ar vėlesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, užtikrinti, kad K. V. buvimo vietoje nedalyvautų ir prie jos nesiartintų atsakovės sutuoktinis A. K.. 6. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:
1. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų nelyginę savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos antradienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį ryte. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, o ieškovas M. V. pasiima dukrą iš M. K. gyvenamosios vietos ketvirtadienį 19.00 val. ar kitu su atsakove suderintu laiku.
2. Atsakovė M. K. bendrauja su nepilnamete dukra K. V. kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Tuo metu, kai mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, M. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 11.00 val. ar kitu su ieškovu suderintu laiku, ir grąžina dukrą sekmadienį iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
3. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis ar savaitgalį, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitas artimiausias visiems tinkamas dienas, suderinamas bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu, ar artimiausią savaitgalį.
4. Atsakovė M. K. įpareigojama bendravimo su K. V. metu laikytis vaiko dienotvarkės, mitybos ir tuštinimosi režimo, užtikrinti vaiko pristatymą į ugdymo įstaigą ir pasiėmimą iš jos.
5. Atsakovė M. K. įpareigojama iki kol galioja Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui A. K. paskirta ar vėlesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, užtikrinti, kad K. V. buvimo vietoje nedalyvautų ir prie jos nesiartintų atsakovės sutuoktinis A. K..
6. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS ar „Messenger“ žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.