Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo), suinteresuotas asmuo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų

8. Ieškovas ir atsakovė pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

9. Apeliacinės instancijos teismas priima šalių naujus įrodymus, tačiau dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo įvertinimui.

Dėl skundo argumentų

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Kiti nutartimi spręsti klausimai nesudaro apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

11. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

12. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71- 687/2020) yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.

13. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip, negu nustatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan.

14. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

15. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

16. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.

17. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. V. ir M. K.. Atsakovės M. K. sutuoktinis A. K. 2023 m. vasario 18 d. galimai smurtavo prieš savo sutuoktinę ir jos nepilnametį vaiką K. V.. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 22 d. Remiantis vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 9VSV-316, institucija nustatė rizikos veiksnius nepilnamečiui vaikui – vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą: tėvo ir vaiko teigimu, vaikas galimai patyrė fizinį smurtą iš mamos sutuoktinio (trenkė ranka vaikui į kaktą). Taip nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes šeimoje tarp sutuoktinių kyla konfliktai, kurie neigiamai veikia vaiką. Pažeista teisė būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto, nes vaikas šeimoje galimai patyrė fizinį smurtą iš kartu gyvenančio asmens. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ((duomenys neskelbtini) r.) 2023 m. kovo 2 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 9TSD-161 nustatyta, kad nepilnametis vaikas K. V. iš motinos M. K. dėl nesaugios aplinkos perduotas tėvui M. V.. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad minėtame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

18. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad esant galiojantiems įsiteisėjusiems sprendimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepareiškus ieškinio laikinos apsaugos priemonės negalėjo būti sprendžiamos pagal M. V. prašymą. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymas nenumato tokių išimčių, taip pat pabrėžtina, kad tai nebūtų suderinama nei su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi, nei su prioritetiniu vaiko apsaugos principu. Ieškovas M. V. yra pateikęs ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Taigi, ieškovo ieškinys yra susijęs su įsiteisėjusios Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5289-1139/2022, kuria nepilnametės dukros K. V., gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina M. K., kuria iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pakeitimu, todėl ieškovas turėjo teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad teismas neturėjo pareigos pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą apeliantei.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikti ieškovo įrodymai buvo pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aplinkybė, kad vaikui gyvenat su apeliante vaikas galimai patyrė smurtą, dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas A. K. (apeliantės sutuoktinio) atžvilgiu buvo pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė pateikė teismui Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartį, kuria A. K. yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu. Galimybės patikrinti, ar kardomosios priemonės yra laikomasi ir ji nepažeidžiama teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi. Įvertintina tai, kad ieškovas yra iniciavęs ikiteisminį tyrimą ir apeliantės atžvilgiu: ieškovas 2023-04-03 kreipėsi į policijos komisariatą su prašymu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas M. K. dėl galimo smurto, nes 2020-10-06 į facebook paskyrą buvo įkelti vaizdo įrašai, kuriuose ant nepilnametės K. V. veido matyti mėlynė (priedas 4), kituose garso/vaizdo įrašuose matyti, kaip M. K. suduoda K. V., vadina ją psichine, vartoja necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius nepilnamečio vaiko K. V. atžvilgiu, ji grasina naudoti fizinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir jį naudoja. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu panaikino nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia asmens kaltės, tačiau teismas turi į šias aplinkybes atsižvelgti, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą.

21. Remiantis informacija iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato pirmosios veiklos skyriaus, iki mažametės nukentėjusiosios K. V. apklausos, kuri buvo numatyta 2023-03-16, netikslinga mažametę nukentėjusiąją K. V. gražinti gyventi su motina M. K.. Nors vaikas jau yra apklaustas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra aišku, kurios šalies naudai bus priimtas teismo sprendimas išnagrinėjus ieškinį, kad nėra duomenų, jog vaiko tėvas netinkamai elgtųsi su vaiku, siekdamas užtikrinti vaiko teisę į stabilumą, sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

22. Pažymėtina, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą prašant nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Pavienių šalių susirašinėjimo žinučių, garso ar vaizdo įrašų teismas šioje procesui stadijoje negali įvertinti. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl pavienių duomenų vertinimas nėra tikslingas. Teismas negali įvertinti šalių pateiktų visų įrodymų, kadangi tą padaryti galima tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

23. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

24. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.

25. Teismas, nustatęs laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei K. V. iš jos motinos M. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo gavimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo dydžio pagrįstumo apeliantė neginčija.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.