Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis N. V. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. balandžio 23 d. apie 16.45 val. būdamas nukentėjusiajai J. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (patikrinimo metu nustatytas 1,35 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, sugriebęs abejomis rankomis J. B. už pečių, stipriai ją pastūmė į koridoriuje esančią sieną, po ko atsitrenkusi į sieną nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais abiejose rankose su aplinkine poodine kraujosruva, dėl ko pastaroji pajuto fizinį skausmą abiejų rankų srityje. Teismas patikslina kaltinimą toje dalyje, kad kaltinamasis N. V. sugriebė J. B. už pečių, o ne už drabužių (megztinio). Apie tokį nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą kaltinamasis ir gynėja buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, jiems taip pat buvo išaiškinta teisė reikalauti pertraukos pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, tačiau šia teise jie nepageidavo pasinaudoti.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog N. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. B. sveikatą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai J. B. būtų padarytas žymus sveikatos sutrikdymas, kaip jau minėta, neteisėti N. V. veiksmai – pastūmimas į sieną sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris akivaizdu, jog buvo labiau momentinis ir truko trumpą laiko tarpą. Nors dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai J. B. ant rankų atsirado kraujosruvos, tačiau jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai nenustatyta. Pastebėtina, jog sužalojimo pobūdis, jo lokalizacija – padaryti ne gyvybiškai svarbioje kūno vietoje, dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių nenustatyta, konstatuotas sužalojimas iš esmės nereikalavo būtinumo kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti medikamentus. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys veikos objektyviuosius požymius – saugomų vertybių pažeidimo laipsnį, byloje įrodytus, realiai kilusius padarinius, tiek veikos subjektyvieji požymiai leidžia teigti, jog nagrinėjamos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo principus, daro išvadą, jog yra pagrindas N. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekliai formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-224-898/2021, 1A-108-891/2022, 1A-126-908/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-93-788/2017, 2K-128-895/2019).

Visgi, akcentuotina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad N. V. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nekyla teistumas ir su tuo susiję padariniai, neskiriama jokia bausmė, teismo vertinimu, tikslinga skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant lygų minimaliam. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas N. V. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 185 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad patyrė 185 Eur turtinę žalą dėl pakeistų spynų.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl nukentėjusiajai J. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jai būtų padaryta turtinė žala. Negali būti patenkintas J. B. reikalavimas priteisti jai padarytos turtinės žalos atlyginimą, nes baudžiamojoje byloje atlyginama tik ta žala, kuri padaryta dėl nusikaltimo (BPK 109 straipsnis). Šiuo atveju J. B. turtinę žalą patyrė dėl to, kad keitė buto spynas. Siekiant išsaugoti nukentėjusiajai galimybę kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, jos civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, nukentėjusiajai J. B. paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K-P-429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad 3000 Eur suma, kuri įvardinta kaip neturtinė žala civiliniame ieškinyje, t. y. N. V. sumokėta pinigų suma. Ji bijo būti viena namuose, ilgą laiką negyveno namuose, labai retai įeina į namus, gyveno pas vaikus, nes jautė baimę, į psichologą nesikreipė. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumo jausmą kitų asmenų (past. - D. B., R. G.) akivaizdoje ir pan. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. B. patirti išgyvenimai išties susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko ji patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą.

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusioji J. B. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1276/2022(01) užfiksuotus duomenis apie J. B. nustatytus sužalojimus (odos nubrozdinimai abiejose rankose su aplinkine poodine kraujosruva, padaryta kietu, buku daiktu (daiktais) 1-3 paros iki apžiūros) (1 t., b. l. 48-49). Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti matyti, kad keletą kartų viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteistinas sumas.

Taigi, J. B. prašoma suma neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusių situacijų, ji kiekvienu atveju turi būti nustatyta atsižvelgus į daug konkrečioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp kurių ir smurto naudojimo intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiųjų elgesys, kaltinamųjų turtinė padėtis, nusikalstamų veikų paskatos bei tikslai ir pan. įprastai didesnės sumos priteistinos, kai neteisėtais veiksmais sukeliami tam tikrų kūno dalių kaulų lūžiai ar stiprus gyvybiškai svarbaus organo – galvos sumušimas. Nagrinėjamu atveju matyti ir dėl to nekyla abejonių, kad dėl N. V. pastūmimo į sieną J. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir tokiu būdu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visgi, teismas nenustatė, kad šiai dienai nukentėjusioji J. B. turi kokių nors liekamųjų reiškinių dėl nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taigi, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą: kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal individualią veiklą, turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 iki 1 000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai J. B. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 300 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

N. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti N. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

N. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiosios J. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.