Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-386-236/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-04
Bylos Nr.: e2A-386-236/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00778-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“, V. G., D. V.
Ieškovas: E. J.

Kategorijos

2.6.7Restitucija

Civilinė byla Nr. e2A-386-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00778-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“, V. G., D. V. ir atsakovo antstolio R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., D. V., V. G., S. G., uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams antstoliui R. S., D. V., V. G., S. G., UAB „Saulex“, prašydamas:

1.1. pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. ir atsakovo V. G. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. G. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį (toliau – ir aktas Nr. 1);;

1.2. pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. ir atsakovo D. V. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. V. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aktas Nr. 2);

1.3. taikyti restituciją: grąžinti UAB „Saulex“ iš atsakovo V. G. ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovui V. G. grąžinti iš atsakovės S. G., atsakovės UAB „Saulex“ ir/ar antstolio R. S. už ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, sumokėtą kainą;

1.4. taikyti restituciją: grąžinti UAB „Saulex“ iš atsakovo D. V. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4560-1905, kadastro Nr. 1901/0208:250 Kauno m. k. v., esančio A. G. g. 2B, Kaunas, dalį, o atsakovui D. V. grąžinti iš atsakovės S. G., atsakovės UAB „Saulex“ ir/ar antstolio R. S. už ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, sumokėtą kainą;

1.5. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. liepos 3 d. tarp P. W. M., Ramutės A. B., J. P. K., A. S., UAB „Saulex“ ir ieškovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Saulex“ įsipareigojo parduoti ieškovui 25 arų ploto žemės sklypą, suformuotą atidalinus iš UAB „Saulex“ nuosavybės teise valdomų 1,2523 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pradinis žemės sklypas), 12223/12523 dalių, t. y. sudaryti su ieškovu taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis turto pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą.

3. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Saulex“ vienintelė akcininkė S. G. savo 2015 m. liepos 2 d. pritarė taikos sutarties sudarymui bei jos įgyvendinimui ir įpareigojo bendrovės direktorių akcininkės sūnų I. G. imtis atitinkamų veiksmų tuo tikslu. Pagal taikos sutarties 3.5. punktą UAB „Saulex“ privalėjo ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento savo lėšomis bei rizika atlikti visus būtinus veiksmus ir užtikrinti, kad turtas būtų atidalintas iš Pradinio žemės sklypo, suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir jo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre). UAB „Saulex“ šią prievolę įvykdė 2017 m. balandžio 4 d. ir suformavo bei įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre (registre) 0,25 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

4. Ieškovas nurodė, kad pagal taikos sutarties 3.10 punktą Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovu turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 18 d., pagal kurią ieškovui už 21 750 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Ieškovo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikyta laikinąją apsaugos priemone - įrašu viešame registre dėl draudimo UAB „Saulex“ perleisti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią Pradinio žemės sklypo 12223/12523 dalį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) leido UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ar jo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Nepaisant to, kad minėta nutartimi buvo pašalintos visos egzistavusios kliūtys UAB „Saulex“ įvykdyti taikos sutarties 3.1. punkte įtvirtintą prievolę ir sudaryti su ieškovu turto (Žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Saulex“ nesiėmė jokių veiksmų šiai prievolei įvykdyti.

5. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Saulex“ su akcininke S. G. ėmėsi veiksmų siekdami sudaryti naujas kliūtis, dėl kurių turto (Žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas taptų negalimas: a) akcininkė 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl tariamos UAB „Saulex“ 49 235,40 Eur skolos išieškojimo bei šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - Žemės sklypo areštą; b) nors bendrovė tuo metu nuosavybės teise valdė daugiau kaip 30 nekilnojamojo turto objektų, akcininkė teismo prašė areštuoti būtent Žemės sklypą, dėl kurio pardavimo ieškovui jau buvo pati pritarusi; c) Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. išdavė teismo įsakymą ir tenkino akcininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuodamas Žemės sklypą; d) UAB „Saulex“, nepaisydama to, kad buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog Žemės sklypas būtų laisvas nuo bet kokio teismo sprendimu ar kitos institucijos nutarimu pritaikyto arešto ar bet kokių kitų apribojimų (taikos sutarties 3.17.1 p.), nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išvengti Žemės sklypo arešto ir neprieštaravo ir dėl akcininkei išduoto teismo įsakymo, dėl ko šis teismo įsakymas įsiteisėjo ir tapo vykdytinu dokumentu; e) akcininkė teismo įsakymą perdavė vykdyti antstoliui R. S., kuris teismo įsakymo pagrindu pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo vienintelį Žemės sklypą.

6. Ieškovo teigimu, nurodyti akcininkės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise.

7. Ieškovas nurodė, kad sužinojęs apie nurodytas aplinkybes, nedelsiant kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. Žemės sklypo arešto, leidžiant UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ir/ar jo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikė ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę – Žemės sklypo areštą, leidžiantį UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ir/ar ieškovo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į Žemės sklypą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. birželio 26 d. ieškovo atstovas kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu panaikinti vykdomojoje byloje taikytą Žemės sklypo areštą bei išieškojimą nukreipti į kitą bendrovės turtą. 2017 m. birželio 28 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Saulex“ su prašymu nedelsiant nutraukti daromus taikos sutarties pažeidimus. 2017 m. liepos 13 d. antstolis atsakymu Nr. S-6935 atsisakė panaikinti Žemės sklypo areštą. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinio dėl taikos sutarties vykdymo pagrindu iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties priedą Nr. 2 pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą, pagal kuria ieškovui už 21 750 Eur plius PVM kainą būtu perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą ir patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad UAB „Saulex“ Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį turi sudaryti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio teismo įpareigojimo, skyrė kaltajai šaliai 10 000 Eur baudą, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis minėta nutartimi UAB „Saulex“ privalėjo sudaryti su ieškovu turto (Žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 23 d. Po nutarties priėmimo 2018 m. balandžio 10 d. ieškovas vėl kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu panaikinti vykdomojoje byloje taikytą Žemės sklypo areštą bei išieškojimą pagal teismo įsakymą nukreipti į kitą UAB „Saulex“ turtą. 2018 m. balandžio 19 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į antstolį su prašymu nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi, gavus ieškovo prašymą. 2018 m. gegužės 9 d. antstolis R. S. atsakyme nurodė, kad teismo įsakymas yra vykdymo eigoje, kad vykdomoji byla nėra užbaigta ir tolimesnis išieškojimas bus vykdomas CPK nustatyta tvarka. 2018 m. gegužės 11 d. ieškovas kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu panaikinti Žemės sklypui taikytą areštą iki 2018 m. gegužės 18 d, tačiau antstolis prašymo neįvykdė nustatytu terminu, bet į jį ir neatsakė. Po Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo ieškovas su prašymu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir nutarties vykdymo kreipėsi ir į UAB „Saulex“ ir jos akcininkę 2018 m. balandžio 3 d. , 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 19 d. , 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. birželio 15 d., tačiau nei bendrovė, nei jos akcininkė į jiems siųstus ieškovo prašymus neatsakė ir juos ignoravo. Nepaisant daugkartinių ieškovo raginimų panaikinti Žemės sklypo areštą, vykdydamas teismo įsakymą, antstolis R. S. išieškojimą tęsė ir galiausiai aktu Nr. 1 pardavė ½ Žemės sklypo dalį atsakovui V. G., o aktu Nr. 2 – ½ Žemės sklypo dalį atsakovui D. V. už bendrą 60 000 Eur kainą.

9. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančiais aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2 kaip pažeidžiančius esmines ieškovo teises, kylančias iš taikos sutarties, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties bei taikyti restituciją. UAB „Saulex“ ir jos akcininkė, siekdami išvengti taikos sutarties, teismų sprendimo ir nutarties vykdymo, padedami jų pasirinkto antstolio R. S., atliko sistemingus ir kryptingus veiksmus, kurių pagrindu nuosavybės teisė į Žemės sklypą buvo perleista atsakovams V. G. ir D. V.. UAB „Saulex“ , jos vadovo I. G. ir vienintelės akcininkės S. G. tarpusavio ryšys bei visų anksčiau nurodytų veiksmų sistemingumas bei kryptingumas liudija, kad šie asmenys minėtus veiksmus atliko ir ieškovo teisių ir teisėtų interesų bei lūkesčių atžvilgiu veikė nesąžiningai ir piktavališkai. Antstolis ginčijamais aktu Nr. 1 ir aktu Nr. 2 parduodamas Žemės sklypą UAB „Saulex“ pasiūlytiems atsakovams šiurkščiai pažeisdamas antstolių veiklą ir vykdymo proceso reglamentuojančias teisės normas, jo veiklai keliamus teisėtumo ir sąžiningumo reikalavimus, antstolis pažeidė pagrįstas ir teisėtas iš taikos sutarties, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimo disponuoti Žemės sklypu ir Žemės sklypo arešto, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties kylančias ieškovo teises ir teisėtus interesus.

10. Ieškovas nurodė, kad antstolio neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis išieškojimą į Žemės sklypą nukreipė visiškai nepaisydamas ir pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 12 punkto 3 dalį, numatančią, jog esant skolininko (areštuotam) turtui aprašytam vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo UAB ‚Saulex“ turėjo daug kito turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą pagal teismo įsakymą. Bendrovė kito turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą pagal teismo įsakymą, turėjo ir Žemės sklypo pardavimo vykdomojoje byloje atsakovams V. G. ir atsakovui D. V. metu, nes bendrovė nuosavybės teisė valdė iš viso 42 nekilnojamojo turto objektus, kurių visų bendra vidutinės rinkos vertė sudarė 1 401 807, 66 Eur. Pardavęs Žemės sklypą, antstolis neinformavo ieškovo ir tuo pažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalyje nustatytą pareigą.

11. Ieškovo teigimu, visų minėtų Instrukcijos 12 punkto 3 dalyje pareigų nevykdymas sudaro pakankamas prielaidas daryti išvadą, jog antstolis sąmoningai siekė UAB „Saulex“ ir jos akcininkei padėti išvengti įsiteisėjusios nutarties vykdymo. Atsakovai V. G. ir D. V., ieškovui to nežinant, siekė perleisti nuosavybės teisę į Žemės sklypą tretiesiems asmenims, taip sudarydami kliūtis ieškovui net ir nuginčijus aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2, siekti įsiteisėjusios nutarties įvykdymo. Atsakovai V. G. ir D. V., atsižvelgiant į tai, kad juos vykdomojoje byloje Žemės sklypo pirkėjais pasiūlė būtent UAB „Saulex“ bei tai, jog jie tik įsigiję Žemės sklypą vykdomojoje byloje iš karto ketino jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat yra susiję su UAB „Saulex“ ir įsigydami Žemės sklypą bei vėliau siekdami perleisti jį tretiesiems asmenims siekė padėti UAB „Saulex“ nesąžiningai išvengti įsiteisėjusios nutarties vykdymo. Atsakovai V. G. ir D. V., įsigydami Žemės sklypą, žinojo arba turėjo žinoti apie Žemės sklypui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą areštą ir draudimą perleisti nuosavybės teisę į jį, šios aplinkybės buvo išviešintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl minėti atsakovai įsigydami Žemės sklypą, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi bei patys prisiėmė riziką, jog jų disponavimo Žemės sklypu galimybės bus apribotos. Ieškovo nuomone, yra CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančiais aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2 bei taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus V. G. ir atsakovą D. V. grąžinti UAB „Saulex“ Žemės sklypą.

12. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje gina savo, o ne kieno nors kito, pažeistas teises ir teisėtus interesus, kylančius iš taikos sutarties, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje byloje kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir atitinka visus CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus priskirtinumo teismams nagrinėti ginčus civilinio proceso tvarka požymius, o ieškinio reikalavimų patenkinimas neabejotinai sukeltų materialinius teisinius padarinius. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi yra skiriama 10 000 Eur bauda, nereiškia, jog UAB „Saulex“ yra atleidžiama nuo nutarties dalies, kuria ji buvo įpareigota sudaryti su ieškovu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, vykdymo. Bauda skirta vadovaujantis CK 6.61 straipsnio 2 dalimi, CPK 273 ir 771 straipsniais ir baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

13. Ieškovas nurodė, kad atsakovams D. V. ir V. G. ginčijamais aktais buvo parduotas Žemės sklypas, kuris buvo taikos sutarties ir įsiteisėjusios nutarties dalykas, todėl ieškovas buvo įgijęs pagrįstą ir teisėtą interesą bei teises Žemės sklypo atžvilgiu. Antstoliui vykdymo veiksmais perleidus Žemės sklypą atsakovams buvo apsunkintas įsiteisėjusių sprendimo ir nutarties vykdymas ir iš jų kylančių ieškovo pagrįstų interesų ir teisių įgyvendinimas.

14. Ieškovo teigimu, ieškinyje įrodyta, visos Instrukcijos 12 punkto 3 dalies sąlygos buvo aktų surašymo bei Žemės sklypo pardavimo jų pagrindu atsakovams.

15. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra prejudicinių faktų taikymo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis nėra sprendimai, kuriais civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, o yra tik nutartys, skirtos išnagrinėti procesinius klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Nei ieškovas, nei antstolis, nei atsakovai D. V. ir V. G. nebuvo dalyviai šiose bylose. Šiose nutartyse yra pateikiamas tik situacijos teisinis vertinimas ieškovo keltu klausimu dėl civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyto Žemės sklypo arešto panaikinimo, o ne konstatuojamas tam tikrų faktinių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės šios civilinės bylos išnagrinėjimui, buvimas. Be to, nurodytos nutartys antstoliui jokių privalomų nurodymų nenustatė ir/ar jokių teisių nesuteikė.

16. Ieškovas nurodė, kad restitucijos taikymo galimybę tokio pobūdžio bylose kaip ši reglamentuoja CPK 602 straipsnio 2 dalis.

17. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Saulex“ galėjo atlaisvinti Žemės sklypą nuo arešto pati įvykdydama teismo įsakymą arba imtis kitų veiksmų teismo įsakymui įvykdyti. Be to, aplinkybė, kad antstolis gavo išieškotojos S. G. prašymą nukreipti išieškojimą į Žemės sklypą, nereiškia, jog antstolis privalėjo nukreipti vykdymą pažeisdamas kitas antstolio veiklą ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstus ir teisėtus ieškovo interesus ir teises. Nepaisant to, jog ieškovo skundas dėl išieškojimo nukreipimo į kitą turtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atmestas, teismas nurodė, kad S. G. privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog UAB „Saulex“ turi įsipareigojimą perleisti ieškovui nuosavybės teisę į Žemės sklypą, teikdama antstoliui prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į Žemės sklypą atitinkamoje vykdomojoje byloje; antstolis įsiteisėjus ieškovui palankiam procesiniam sprendimui dėl UAB „Saulex“ įpareigojimo sudaryti su ieškovu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, vertindamas S. G. prašymą nukreipti išieškojimą į Žemės sklypą, turės pareigą vertinti tokiu procesiniu sprendimu sukurtas teisines pasekmes ir atsižvelgti į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti. Antstolis R. S., žinodamas apie priimtus sprendimą ir nutartį, taip pat apie ieškovo naudai Žemės sklypui taikytus apribojimus, turėjo ir privalėjo imtis kitų galimų veiksmų, siekdamas įvykdyti teismo įsakymą.

18. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad priteisiant atsakovams V. G. ir D. V. jų už Žemės sklypą sumokėtą kainą, restitucija taip pat turėtų būti taikoma ir atsakovės UAB „Saulex“ atžvilgiu.

19. Atsakovai D. V. ir V. G. procesiniuose dokumentuose prašė nutraukti bylą, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės - įpareigoti ieškovą primokėti 28 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, o ieškovui to nepadarius per teismo nustatytą terminą – ieškinį palikti nenagrinėtą; nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

20. Atsakovų teigimu, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Ieškovas nėra UAB „Saulex“ atžvilgiu inicijavęs jokios vykdomosios bylos dėl piniginio arba nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka, todėl ieškovas neturi priverstinai vykdytinos reikalavimo teisės UAB „Saulex“ atžvilgiu dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, kadangi kasacinis teismas yra priėmęs UAB „Saulex“ kasacinį skundą bei 2018 m. birželio 29 d. nutartimi sustabdęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir 2018 m. kovo 22 d. nutarties vykdymą. Net jeigu kasacinis teismas atmestų UAB „Saulex“ kasacinį skundą, tarp ieškovo ir UAB „Saulex“ ginčas galimas tik dėl baudos. Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, nors ir neturi neva priverstinai vykdytinos reikalavimo teisės dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su UAB „Saulex“. Todėl net ir palankus ieškovui teismo sprendimas nesukurtų ieškovui nei tiesioginių, nei netiesioginių materialinių teisinių padarinių, todėl byla pagal ieškovo ieškinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

21. Atsakovai nurodė, kad ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, nesant visoms tokio ieškinio taikymo sąlygoms (CK 6.68 straipsnis). Ieškovas neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės UAB „Saulex“ atžvilgiu. Ieškovas neturi teisės UAB „Saulex“ vardu reikšti netiesioginį ieškinį antstoliui ir atsakovams V. G. ir D. V., nes nei antstolis, nei atsakovai neturi jokių prievolių UAB „Saulex“, o UAB „Saulex“ neturi įgyvendintinos reikalavimo teisės antstolio ar atsakovų atžvilgiu. Ieškovas vykdomojoje byloje, kurioje ginčija aktus Nr.1 ir Nr. 2 CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nebuvo ir nėra UAB „Saulex“ išieškotojas, todėl antstolis, įvykdęs Žemės sklypo pardavimą be varžytynių vykdomojoje byloje, negalėjo pažeisti Instrukcijos 12 punkto 3 dalies. Be to, byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – Žemės sklypo areštą, buvo atmesti kaip nepagrįsti ieškovo motyvai dėl antstolio neva neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje. Šie faktai yra prejudiciniai, kurių nereikia iš naujo įrodinėti. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė panaikinti Žemės sklypo areštą, pažymėdamas, kad įpareigojimas skolininkei (UAB „Saulex“) sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu buvo priimtas vėliau, nei kreditorė (S. G.) kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl 2018 m. gegužės 10 d. nutarties panaikinimo, konstatavo, kad nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad kreditorė (S. G.) išieškojimą gali nukreipti į kitą skolininkei UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; nurodė, kad atmestini kaip nepagrįsti apelianto (ieškovo) teiginiai, kad išieškojimas pagal teismo įsakymą negali būti nukreiptas į areštuotą Žemės sklypą. Ieškovas nepasinaudojo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta teise apskųsti antstolio patvarkymą areštuoti Žemės sklypą, prieš tai pasinaudojus neteismine antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Ieškovas pasirinko netinkamą neva pažeistų teisių gynybos būdą.

Šalies argumentai

22. Atsakovų teigimu, ieškiniu yra prašoma taikyti restituciją, nors vadovaujantis teismų suformuota praktika, teismas tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjama byla restitucijos netaiko. Be to, atsakovai yra sąžiningi Žemės sklypo įgijėjai.

Atsiliepimas

23. Antstolis R. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Antstolis nurodė, kad 2017 m. birželio 14 d. gavo išieškotojos S. G. prašymą nukreipti išieškojimą į Žemės sklypą. Pagal CPK 662 straipsnį išieškotoja turėjo teisę pasirinkti skolininko turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas pirmiausia. Šis nurodymas antstoliui buvo privalomas. Ieškovo inicijuotas teisminis ginčas dėl jo neva turimos teisės reikalauti iš UAB „Saulex“ sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo išnagrinėtas tik 2018 m. kovo 22 d. Atsižvelgiant į tai, įvykiais iki 2018 m. kovo 22 d. grindžiami ieškovo teiginiai apie UAB „Saulex“ neva nepagrįstą vengimą sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį arba antstolio neva vykdytus neteisėtus veiksmus, yra visiškai nepagrįsti. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi sustabdė 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinusios 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalies, kuria UAB „Saulex“ įpareigota sudaryti su ieškovu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Antstolio teigimu, iš ieškinio turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti ieškinį. Be to, ieškinyje nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsiliepimas

26. Atsakovė UAB „Saulex“ procesiniuose dokumentuose prašė nutraukti bylą, nusprendus nagrinėti bylą, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo 1 390,24 Eur išlaidas už advokato teisiną pagalbą.

27. Atsakovės UAB „Saulex“ teigimu, byla nutrauktina, nes net ir palankus ieškovui teismo sprendimas nesukurtų jam jokių materialinių teisinių padarinių (CPK 293 straipsnio 1 palis). Nei Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo, nei ieškinio pareiškimo dieną ieškovas ne tik nebuvo Žemės sklypo savininkas, bet ir galiojo aukščiau 2018 m. birželio 29 d. kasacinio teismo nutartis sustabdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalies, kuria vadovaujasi ieškovas, vykdymą. Ieškovas pareiškė ieškinį neegzistuojant netiesioginio ieškinio taikymo sąlygoms (CK 6.68 straipsnis). Ieškovas neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės UAB „Saulex“ atžvilgiu, UAB „Saulex“ neturi jokių reikalavimo teisių antstolio ar atsakovų V. G. ir D. V. atžvilgiu, kurių neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti, nei antstolis, nei atsakovai V. G. ir D. V. neturi jokių neabejotinų ir vykdytinų prievolių UAB „Saulex“, o bendrovė nepažeidžia ieškovo interesų, nes neturi jokių reikalavimo teisių antstolio ar atsakovų V. G. ir D. V. atžvilgiu. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti aktus Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas) bei nepagrindė reikalavimo taikyti vienašalę restituciją. Ieškovas nėra inicijavęs jokios vykdomosios bylos dėl piniginio arba nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka. Ieškovo reikalavimas pripažinti aktus Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl antstolio neva pažeistos Instrukcijos 12 punkto 3 dalies yra visiškai nepagrįstas, nes: ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį; ieškovas nebuvo ir iki šiol nėra UAB ‚Saulex“ išieškotojas pagal vykdomąjį dokumentą dėl piniginių sumų išieškojimo, todėl antstolis, įvykdęs Žemės sklypo pardavimą be varžytynių vykdomojoje byloje, niekaip negalėjo pažeisti Instrukcijos 12 punkto 3 dalies. Ieškovo argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo paneigia teismų, išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl Žemės sklypo arešto panaikinimo, konstatuota išvada, kad išieškojimas pagal teismo įsakymą gali būti nukreiptas į Žemės sklypą. Šis faktas laikytinas iš naujo neįrodinėtinu prejudiciniu faktu.

28. Atsakovė UAB „Saulex“ nurodė, kad ieškovas inicijavo teisminį ginčą dėl jo tuo metu turėtos teisės reikalauti iš UAB „Saulex“ sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl tiek UAB „Saulex“, tiek antstolis negalėjo atlikti ieškovo reikalaujamų veiksmų tol, kol šis teisminis ginčas nėra galutinai išspręstas. Be to, antstolio funkcijų įgyvendinimas negali būti laikomas antstolio šališkumu. Antstolio veiksmai buvo atlikti vykdant teismo įsakymą, įsiteisėjusį anksčiau nei ieškovo inicijuotoje byloje priimti teismų sprendimai. Ieškovas neskundė kaip neteisėto antstolio patvarkymo areštuoti Žemės sklypą. Teismo įsakymu buvo pripažinta, kad S. G. turi 49 235,40 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Saulex“.

29. Atsakovės UAB „Saulex“ teigimu, Ieškovas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas pripažinti aktus Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais bei nepagrindė reikalavimo taikyti vienašalę restituciją, kuri yra nepagrįsta sąžiningų Žemės sklypo įgijėjų atžvilgiu.

30. Atsakovė UAB „Saulex“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties rezoliucija dalyje dėl baudos skyrimo bei šios nutarties 41 punkte išdėstyti Kauno apygardos teismo motyvai, taip pat faktas, kad UAB „Saulex“ nėra Žemės sklypo savininkė, įrodo, kad šiuo metu tarp UAB „Saulex“ ir ieškovo yra galimas tik ginčas dėl baudos ir nuostolių, patirtų neįvykdžius prievolės, priteisimo iš kaltosios šalies. Todėl UAB „Saulex“ prašymas nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą yra pagrįstas ir teisėtas.

31. Atsakovė UAB „Saulex“ pažymėjo, kad ieškovas neginčija aplinkybių, kad nėra ir niekada nebuvo Žemės sklypo savininkas, ieškovas nebuvo nei išieškotojas, nei skolininkas vykdomojoje byloje. Klausimas dėl ieškovo pabrėžiamos Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalies, kuria UAB „Saulex“ ir ieškovas yra įpareigoti sudaryti Žemės sklypo sutartį, teisėtumo galutinai buvo išspręstas tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, atmetus UAB „Saulex“ kasacinį skundą. Šiuo metu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovu negali būti sudaryta, nes Žemės sklypą nuosavybės teise valdo sąžiningi įgijėjai atsakovai V. G. ir D. V..

32. Atsakovė S. G. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti bylą, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsakovės UAB „Saulex“ atsiliepime į ieškinį.

33. Atsakovai S. G., UAB „Saulex“, V. G. ir D. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą nutraukti, patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje neaiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, nes nėra aiškiai nurodyta, kas turėtų atsakovams V. G. ir D. V. grąžinti už Žemės sklypą sumokėtas pinigų sumas, t. y. ar UAB „Saulex“, ar S. G., ar antstolis, ar visi kartu, ir kokio dydžio pinigines lėšas. Taip pat nenurodyta ir tai, kokiu pagrindu UAB „Saulex“ ir S. G. yra įtraukti į bylą atsakovais, kuo vadovaujantis ieškovas laiko, kad UAB „Saulex“ ir S. G. yra atsakingi už skundžiamų aktų Nr.1 ir Nr. 2 neteisėtumą. Dėl neaiškaus patikslinto ieškinio reikalavimų yra apribota galimybė atsakovams gintis. Ieškovas pasirinko tokį pažeistų teisių gynybos būdą, kuris negali būti taikomas tiek pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką, tiek pagal susiklosčiusią faktinę situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

34. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendė:

34.1. Pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. ir atsakovo V. G. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį V. G. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį;

34.2. Taikyti restituciją – grąžinti UAB „Saulex“ iš atsakovo V. G. ½ žemės sklypo, esančio A(duomenys neskelbtini), dalį;

34.3. Pripažinti negaliojančiu antstolio R. S. ir atsakovo D. V. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. V. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį;

34.4. Taikyti restituciją – gražinti UAB „Saulex“ iš atsakovo D. V. ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį;

34.5. Įpareigoti UAB „Saulex“ grąžinti D. V. ir V. G. po 28 576,41 Eur;

34.6. Įpareigoti antstolį R. S. grąžinti D. V. ir V. G. po 1 423,58 Eur;

34.7. Priteisti iš antstolio R. S., UAB „Saulex“ D. V. ir V. G. po 290,75 Eur ieškovui E. J. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

34.8. Priteisti iš antstolio R. S., D. V. V. G. ir UAB „Saulex“ po 5,77 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

35. Teismas dėl ieškovo pažeistų teisių nurodė, kad ieškovas E. J. ginčija turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, pagal kurį toks aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

36. Teismas nustatė, kad sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Saulex“ įsipareigojo parduoti ieškovui E. J. žemės sklypą, yra galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas nurodė, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis), todėl sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ar įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

38. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, todėl sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis R. S. pardavė ½ žemės sklypo dalį atsakovui V. G. (tekste – ir aktas Nr. 1) ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis R. S. pardavė ½ žemės sklypo dalį atsakovui D. V. (tekste – ir aktas Nr. 2) už bendrą 60 000 Eur kainą pripažintini negaliojančiais, kaip pažeidžiantys ieškovo teises, kurios yra patvirtintos ne tik taikos sutartyje, bet ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

39. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagos matosi, kad antstolis R. S. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 239 Eur bylinėjimosi išlaidų, 49 235,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Saulex“ išieškotojos S. G. naudai ir 2017 m. birželio 6 d. turto arešto aktu areštavo UAB „Saulex“ priklausantį Žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 14 d. S. G. antstoliui pateikė prašymą neareštuoti skolininko UAB „Saulex“ piniginių lėšų ar turtinių teisių, o išieškojimą nukreipti tik į nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini).

40. Teismas pažymėjo, kad CPK 626 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju, išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (tekste – ir Instrukcija) 12 punkto 3 dalį, esant skolininko (areštuotam) turtui aprašytam vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

41. Teismas nurodė, kad antstolis, žinodamas, kad ginčo turto areštas buvo taikytas ir kitoje byloje ieškovo E. J. reikalavimams užtikrinti, netikrino, ar UAB „Saulex“ turi kito nekilnojamojo turto, kito turto ar piniginių lėšų, kurių būtų pakakę S. G. reikalavimams pagal teismo įsakymą patenkinti. Nors antstolis nurodė, kad jis duomenis dėl kito UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto tikrino Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai pagrindžiančių duomenų vykdomojoje byloje nėra.

42. Teismas pažymėjo, kad antstolio teigimu, jis, vykdydamas teismo įsakymą, vadovavosi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir patikrinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad iš apelianto nurodomų skolininkės nuosavybės teises valdomų 20 nekilnojamojo turto objektų net dėl 14 nekilnojamojo turto objektų yra sudarytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos preliminarios sutartys, todėl teismas padarė išvadą, kad išieškojimas iš šio UAB „Saulex“ turto yra apribotas.

43. Teismas sprendė, kad pateisinti antstolio neveikimą vykdomojoje byloje Kauno apygardos nutartyje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nustatyta UAB „Saulex“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, tačiau antstolis vykdomąją bylą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Saulex“ vykdė nuo 2017 m. birželio 6 d., o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad dauguma preliminarių sutarčių dėl UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto buvo sudarytos 2018 m. balandžio 19 d. Be to, nežiūrint to, kad dėl dalies nekilnojamojo turto objektų buvo sudarytos preliminarios sutartys, tačiau UAB „Saulex“ turėjo ir kito turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, nepažeidžiant E. J. teisių.

44. Teismas pažymėjo, kad CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis numato, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentu, antstolis privalo imtis visų teisėtumo priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių.

45. Teismas sprendė, kad antstolis R. S. nagrinėjamu atveju vykdydamas išieškojimą pažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalies reikalavimus, nes UAB „Saulex“ turėjo kito turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą vykdant teismo įsakymą. Nepaisant ieškovo raginimų, antstolis nesiėmė priemonių išieškojimą nukreipti į kitą bendrovės turtą, dėl ko vykdydamas ginčo turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui pažeidė ieškovo teisėtus interesus.

46. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų V. G. ir D. V. nesąžiningumo, pažymėjo, kad atsakovai įsigydami ginčo sklypą žinojo ar turėjo žinoti apie žemės sklypui taikytą areštą ir draudimą perleisti nuosavybės teises į jį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, įpareigojančią UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi šios aplinkybės buvo išviešintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio prašymo matosi, kad V. G. ir D. V. prašė antstolio leisti įsigyti ginčo žemės sklypą ir prašyme nurodė, kad apie apribojimus jiems yra žinoma, su įsigijimo sąlygomis sutiko. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl prisiėmė riziką, jog jų disponavimo teisės ginčo sklypu bus apribotos, o žemės sklypas gali būti grąžintas UAB „Saulex“.

47. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylose turto įgijėjų sąžiningumas neturi reikšmės. Pripažinus turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis gynimo būdas, tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vykdant restituciją, pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3,4 dalys). Iš to išplaukia, kad, pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos šalims (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010 ir kt.).

48. Teismas dėl restitucijos taikymo nurodė, kad vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atlieka sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais, todėl teismas sprendžia, kad restitucija natūra nagrinėjamojoje byloje galima. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus turto pardavimo aktą vykdymo procese negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes pripažinus turto aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

49. Teismas sprendė, kad antstolio R. S. 2019 m. kovo 13 d. pranešimas teismui patvirtina, jog antstolis vykdė Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) dėl 49 474,40 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Saulex“, išieškotojos S. G. naudai. Antstolis pranešime nurodė, kad 2018 m. liepos 11 d. V. G. už perkamą turtą įnešė 30 000 Eur, o 2018 m. liepos 12 d. pirkėjas D. V. – 30 000 Eur. Gautos lėšos 2018 m. rugpjūčio 20 d. paskirstytos skolai ir 5 proc. metinėms palūkanoms dengti, t. y. skolai pervesta 49 474,40 Eur, palūkanoms – 2 940,63 Eur. 2018 m. rugsėjo 6 d. pervesta 2 847,17 Eur vykdymo išlaidoms dengti. Likutis 4 737,80 Eur 2018 m. rugpjūčio 20 d. grąžintas skolininkui UAB „Saulex“.

50. Teismas konstatavo, kad pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus negaliojančiais taikytina restitucija, t. y. atsakovų V. G. ir D. V. įgytos žemės sklypo dalys grąžintinos UAB „Saulex“, o atsakovams grąžintinos jų sumokėtos po 30 000 Eur piniginės sumos.

51. Teismas pažymėjo, kad antstoliui R. S. vykdymo išlaidoms dengti pervesta 2 847,17 Eur. Kadangi vykdymo išlaidos antstoliui už atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos, dėl to teismas sprendė, kad antstolis privalo grąžinti atsakovams po 1 423,58 Eur.

52. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu bei 2019 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimo yra sumokėjęs 1 163 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio pareiškimas tenkinamas ir Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai pripažintini negaliojančiais, sprendė, kad iš atsakovų antstolio R. S., V. G., D. V., UAB „Saulex“ priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis), iš atsakovų priteistinos 23,11 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

53. Apeliaciniame skunde atsakovai V. G., D. V., UAB „Saulex“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo E. J. atsakovei UAB „Saulex“ 562,50 Eur žyminio mokesčio ir 955,79 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, D. V. 281,25 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, V. G. 281,25 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

54. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

54.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnį), taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalis);

54.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias privalomą turto realizavimo veiksmų sustabdymą vykdymo procese (CPK 626 straipsnis). Nei CPK 626 straipsnyje, nei Instrukcijos 12 punkte nenustatyta, kad konkretaus areštuoto turto realizavimas privalo būti sustabdytas bei nukreiptas į kitą skolininko turtą, jeigu kitoje byloje turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti reikalavimo įpareigoti prievolę įvykdyti natūra įvykdymą.

54.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl yra atmetami apeliantų argumentai dėl antstolio priimto teisėto sprendimo netaikyti Instrukcijos 12 punkto 3 dalies.

Žemesnės instancijos teismas

54.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

54.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

54.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perėjimą kitam asmeniui įstatymų pagrindu, taip pat restituciją ir jos taikymo išimtis (CK 6.101 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

Šalies argumentai

55. Apeliaciniame skunde atsakovas antstolis R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo E. J. bylinėjimosi išlaidas, priimti į bylą Antstolių informacinėje sistemoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų užklausų išrašo kopiją.

56. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

56.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas, kaip nepagrįstas E. J. skundas dėl antstolio veiksmų.

56.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją nepakeistą palikusią Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose konstatuota, kad ieškovas neįrodė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikyto turto arešto nepagrįstumo, įskaitant, kad teismo įsakymu priteistos sumos gali būti išieškotos realizavus kitą UAB „Saulex“ turtą.

56.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolis neva privalėjo pažeisti CPK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią teisės normą – neatsižvelgti į 2017 m. birželio 14 d. išieškotojos S. G. nurodymą, iš kokio turto pirmiausia išieškoti, vykdant teismo įsakymą.

56.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Instrukcijų 12 punkto 3 dalies nuostatas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. (aktų sudarymo dieną) Instrukcijų 12 punkto 3 dalis neturėjo būti taikoma, nes ieškovas UAB „Saulex“ atžvilgiu neturėjo jokio priverstine tvarka vykdytino piniginio reikalavimo, kuris būtų pirmesnės eilės nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas S. G. reikalavimas dėl skolos, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal teismo įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

56.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis, žinodamas, kad ginčo turto areštas buvo taikytas ir kitoje byloje ieškovo E. J. reikalavimams užtikrinti, netikrino, ar UAB „Saulex“ turi kito nekilnojamojo turto, kito turto ar piniginių lėšų, kurių būtų pakakę S. G. reikalavimams pagal teismo įsakymą patenkinti; nors antstolis nurodė, kad jis duomenis dėl kito UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto tikrino Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai pagrindžiančių duomenų vykdomojoje byloje nėra. Dėl to teikiamas Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų užklausų išrašas, patvirtinantis, kad antstolis tikrino duomenis dėl kito UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto. Prašoma priimti jį į bylą.

Atsiliepimas

57. Atsiliepime į atsakovų UAB „Saulex“, V. G., D. V. apeliacinį skundą ieškovas E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

58. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

58.1. Pirmosios instancijos teismas pagristai nelaikė ieškovo civilinėje byloje pareikšto ieškinio netiesioginiu ieškiniu.

58.2. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias privalomą turto realizavimo veiksmų sustabdymą vykdymo procese (CPK 626 straipsnis).

58.3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatas.

58.4. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą.

59. Atsiliepime į atsakovo antstolio R. S. apeliacinį skundą ieškovas E. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

60. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Šalies argumentai

60.1. Antstolis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją nepakeistą palikusią Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

60.2. Antstolis apeliaciniame skunde nepaaiškino, kuo civilinei bylai yra reikšminga Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kodėl į ją turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas.

60.3. Antstolis apeliaciniame skunde nepagrįstai daro nuorodą ir į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingus išaiškinimus įtvirtinančius procesinius sprendimus.

60.4. Antstolis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolis neva privalėjo pažeisti CPK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią teisės normą – neatsižvelgti į 2017 m. birželio 14 d. išieškotojos S. G. nurodymą, iš kokio turto pirmiausia išieškoti, vykdant teismo įsakymą.

60.5. Antstolis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatas.

60.6. Antstolis apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog antstolis netikrino, ar bendrovė turi kito nei Žemės sklypas nekilnojamojo turto, kito turto ar piniginių lėšų, kurių būtų pakakę atsakovės S. G. reikalavimams pagal teismo įsakymą patenkinti.

Atsiliepimas

61. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė S. G. prašo patenkinti atsakovų UAB „Saulex“, V. G., D. V. ir atsakovo antstolio R. S. apeliacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

62.1. Sprendimas priimtas neatlikus tiek materialinių teisės normų, nustatytų CK 6.66 straipsnyje, 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 6.146 straipsnyje, tiek procesinių teisės normų, nustatytų CPK 662 straipsnio 2 dalyje, 626 straipsnyje, Instrukcijos 12 punkto 3 dalyje, išaiškinimo.

62.2. Sprendimas priimtas, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimų, įrodymų tyrimų bei vertinimų (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis).

63. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gruodžio 27 d. gauti ieškovo E. J. papildomi paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

65. Apeliantas (atsakovas) antstolis R. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Antstolių informacinėje sistemoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atliktų užklausų išrašo kopiją, kurį prašo priimti į bylą.

66. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gruodžio 27 d. gauti ieškovo E. J. papildomi paaiškinimai.

67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą šios nutarties 65-66 punktuose nurodytus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus ir juos vertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

68. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp P. W. McClain, Ramutės A. B., J. P. K., A. S., UAB „Saulex“ ir ieškovo 2015 m. liepos 3 d. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Saulex“ įsipareigojo parduoti ieškovui 25 arų ploto žemės sklypą, suformuotą atidalinus iš UAB „Saulex“ nuosavybės teise valdomų 1,2523 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (tekste – ir Pradinis žemės sklypas), 12223/12523 dalių, t. y. sudaryti su ieškovu taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis turto pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą.

69. Pagal taikos sutarties 3.5. punktą UAB „Saulex“ privalėjo ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento savo lėšomis bei rizika atlikti visus būtinus veiksmus ir užtikrinti, kad turtas būtų atidalintas iš Pradinio žemės sklypo, suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir jo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre).

70. UAB „Saulex“ šią prievolę įvykdė 2017 m. balandžio 4 d. ir suformavo bei įregistravo nekilnojamojo turto kadastre (registre) 0,25 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (tekste – ir Žemės sklypas).

71. Pagal taikos sutarties 3.10 punktą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovu turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 18 d., pagal kurią ieškovui už 21 750 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Ieškovo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikyta laikinąją apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl draudimo UAB „Saulex“ perleisti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią Pradinio žemės sklypo 12223/12523 dalį, (duomenys neskelbtini).

72. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) leido UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ar jo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į Žemės sklypą, tačiau UAB „Saulex“ nesiėmė jokių veiksmų šiai prievolei įvykdyti.

73. UAB „Saulex“ vienintelė akcininkė S. G. 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl UAB „Saulex“ 49 235,40 Eur skolos išieškojimo bei šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – Žemės sklypo areštą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. išdavė teismo įsakymą ir tenkino S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuodamas žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad tuo metu UAB „Saulex“ valdė daugiau nei 30 nekilnojamojo turto objektų. Įsiteisėjusį teismo įsakymą S. G. perdavė vykdyti antstoliui R. S., kuris teismo įsakymo pagrindu pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo tik ginčo Žemės sklypą.

74. Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. Žemės sklypo arešto, leidžiant UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ir/ar jo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į žemės sklypą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikė ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę – Žemės sklypo areštą, leidžiantį UAB „Saulex“ perleisti ieškovui ir/ar ieškovo nurodytiems tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į Žemės sklypą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. birželio 26 d. ieškovo atstovas kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu panaikinti vykdomojoje byloje taikytą Žemės sklypo areštą bei išieškojimą nukreipti į kitą bendrovės turtą. 2017 m. liepos 13 d. antstolis atsakymu Nr. S-6935 atsisakė panaikinti žemės sklypo areštą.

75. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinio dėl taikos sutarties vykdymo pagrindu iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties priedą Nr. 2 pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą, pagal kurią ieškovui už 21 750 Eur plius PVM kaina būtu perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypą.

76. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad UAB „Saulex“ Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį turi sudaryti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio teismo įpareigojimo, skyrė kaltajai šaliai 10 000 Eur baudą, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

77. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio veiksmų, kurio pareiškėjas prašė nukreipti išieškojimą į kitą turtą. Teismas nurodė, kad aptariamu atveju vykdymo proceso normos nenumato galimybės ne vykdymo proceso dalyviui prašyti nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą, todėl teismas negali antstolio įpareigoti atlikti tokį proceso veiksmą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus galimai pareiškėjui E. J. palankiam procesiniam sprendimui, antstolis CPK 662 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nustatyta tvarka vertindamas išieškotojo prašymą nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą, turės pareigą įvertinti minėtu teismo sprendimu sukurtas teisines pasekmes ir atsižvelgti į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti.

78. Ieškovas 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu panaikinti vykdomojoje byloje taikytą žemės sklypo areštą bei išieškojimą pagal teismo įsakymą nukreipti į kitą UAB „Saulex“ turtą, tačiau ieškovo prašymai nebuvo patenkinti. Vykdydamas teismo įsakymą, antstolis R. S. išieškojimą tęsė ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0070/17/01135 pardavė ½ žemės sklypo dalį atsakovui V. G. ir ½ žemės sklypo dalį atsakovui D. V. už bendrą 60 000 Eur kainą.

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi buvo sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį patikslinusios Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalies vykdymas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl įrodymų vertinimo

80. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

81. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

82. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes dėl akto Nr. 1 ir akto Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikumo, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius ir motyvavo ieškinio pagrįstumą.

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

Dėl CK 6.68 straipsnio ir CPK 5 straipsnio

84. Apeliantų V. G., D. V., UAB „Saulex“ teigimu, ieškovo pareikštas ieškinys yra netiesioginis ieškinys ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jį tenkino, nenustatęs visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnį), taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

85. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozitvvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko ir pagrindo nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

86. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

87. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas savo ieškinio negrindė CK 6.68 straipsnio institutu, ieškovas nereiškė ieškinio bendrovės vardu, skolininkas yra mokus, jam nėra iškelta bankroto byla. Ieškovo ieškinio pagrindas yra CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas, suteikiantis teisę ginčyti turto pardavimo be varžytynių aktus jame nustatytu pagrindu. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar ieškinys atitinka CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas.

88. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

89. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovas neskundė antstolio patvarkymo areštuoti ginčo Žemės sklypą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas neturėjo galimybės įgyvendinti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkt įtvirtintos teisės.

Dėl CPK 626 straipsnio ir Instrukcijų 12 punkto 3 dalies

90. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų V. G., D. V., UAB „Saulex“ teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias privalomą turto realizavimo veiksmų sustabdymą vykdymo procese (CPK 626 straipsnis), kad nei CPK 626 straipsnyje, nei Instrukcijos 12 punkte nenustatyta, kad konkretaus areštuoto turto realizavimas privalo būti sustabdytas bei nukreiptas į kitą skolininko turtą, jeigu kitoje byloje turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti reikalavimo įpareigoti prievolę įvykdyti natūra įvykdymą.

91. CPK 626 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Nagrinėjamu atveju, išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

92. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (tekste – ir Instrukcija) 12 punkto 3 dalį, esant skolininko (areštuotam) turtui aprašytam vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

93. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Saulex“ įsipareigojo parduoti ieškovui E. J. žemės sklypą yra galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

94. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis numato, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentu, antstolis privalo imtis visų teisėtumo priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių.

95. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis R. S. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 239 Eur bylinėjimosi išlaidų, 49 235,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Saulex“ išieškotojos S. G. naudai ir 2017 m. birželio 6 d. turto arešto aktu areštavo UAB „Saulex“ priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). S. G. antstoliui 2017 m. birželio 14 d. pateikė prašymą neareštuoti skolininko UAB „Saulex“ piniginių lėšų ar turtinių teisių, o išieškojimą nukreipti tik į nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini). Antstolio teigimu, jis, vykdydamas teismo įsakymą, vadovavosi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir patikrinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad iš apelianto nurodomų skolininkės nuosavybės teises valdomų 20 nekilnojamojo turto objektų net dėl 14 nekilnojamojo turto objektų yra sudarytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos preliminarios sutartys, todėl teismas padarė išvadą, kad išieškojimas iš šio UAB „Saulex“ turto yra apribotas.

96. Antstolis vykdomąją bylą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Saulex“ vykdė nuo 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nustatyti UAB „Saulex“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo momentui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dauguma preliminarių sutarčių dėl UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto buvo sudarytos 2018 m. balandžio 19 d.

97. Teisėjų kolegijos vertinimu, su atsakovo antstolio R. S. apeliaciniu skundu pateikti į bylą Antstolių informacinės sistemos duomenys kaip ir kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad išieškojimo pagal teismo įsakymą nebuvo galimybės nukreipti į kitą UAB ,,Saulex“ turtą. Kaip minėta, antstolis vykdomąją bylą vykdė nuo 2017 m. birželio 6 d.

98. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dėl dalies nekilnojamojo turto objektų buvo sudarytos preliminarios sutartys, tačiau UAB „Saulex“ turėjo ir kito turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, nepažeidžiant E. J. teisių. Antstolis, vykdydamas minėtą teismo įsakymą, galėjo nukreipti išieškojimą į kitus iš 42 bendrovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vidutinės rinkos vertė buvo 1 401 807,66 Eur. Tuo tarpu, antstolis išieškojimą pagal teismo įsakymą nukreipė į ginčo Žemės sklypą, t. y. į tą turto vienetą iš viso bendrovės valdyto turto, išieškojimo nukreipimas į kurį žymiai apsunkintų taikos sutarties, įsiteisėjusio sprendimo ir nutarties vykdymą ir tokiu būdu pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Dėl to darytina išvada, kad laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog antstolis R. S., vykdydamas išieškojimą, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, pažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalies reikalavimus.

99. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. (aktų sudarymo dieną) Instrukcijų 12 punkto 3 dalis neturėjo būti taikoma, nes ieškovas UAB „Saulex“ atžvilgiu neturėjo jokio priverstine tvarka vykdytino piniginio reikalavimo, kuris būtų pirmesnės eilės nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas S. G. reikalavimas dėl skolos, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal teismo įsakymą.

100. Vien aplinkybė, kad antstolis gavo S. G. prašymą nukreipti išieškojimą į ginčo Žemės sklypą, nėra privalomas pagrindas tenkinti šį prašymą ir tokiu būdu pažeisti antstolio veiklą ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pagristus ir teisėtus ieškovo interesus bei teises.

101. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas antstolis R. S., žinodamas apie priimtus Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jų pagrindu įgytas ieškovo teises, taip pat apie ieškovo naudai ginčo žemės sklypui taikytus apribojimus, turėjo ir privalėjo atsakovei S. G. išaiškinti apie jos prašymo nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje į ginčo Žemės sklypą vykdymo negalimumą ir savo iniciatyva imtis kitų veiksmų, siekiant įvykdyti teismo įsakymą.

102. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0070/17/01135, kuriuo antstolis R. S. pardavė ½ žemės sklypo dalį atsakovui V. G. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis R. S. pardavė ½ žemės sklypo dalį atsakovui D. V. už bendrą 60 000 Eur kainą pripažintini negaliojančiais, kaip pažeidžiantys ieškovo teises, kurios yra patvirtintos ne tik taikos sutartyje, bet ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

103. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

104. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

105. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip pat išsamiai motyvavo savo sprendimą ieškinį atmesti. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, kadangi ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

106. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, o vien dėl tai, kad apeliantai nesutinka su ginčijamu sprendimu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, nemotyvavo, kodėl yra atmetami apeliantų argumentai dėl antstolio priimto teisėto sprendimo netaikyti Instrukcijos 12 punkto 3 dalies, kodėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolis neva privalėjo pažeisti CPK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią teisės normą – neatsižvelgti į 2017 m. birželio 14 d. išieškotojos S. G. nurodymą, iš kokio turto pirmiausia išieškoti, vykdant teismo įsakymą.

Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies

107. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų V. G., D. V., UAB „Saulex“ teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

108. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

109. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl visų ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų, t. y. dėl akto Nr. 1 ir akto Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo antstolio veiksmų, nesusijusių su aktu Nr. 1 ir aktu Nr. 2.

Dėl restitucijos

110. Pasisakant dėl restituciją reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko). Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

111. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliantų V. G., D. V., UAB „Saulex“ teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias restituciją ir jos taikymo išimtis (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

112. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, būdamas protingas ir apdairus pirkėjas, prieš įsigydamas ginčo turtą, turėjo pasidomėti, ar skolininkas neturi jokių kitų įsipareigojimų, ar jo individualiai įmonei neinicijuojama bankroto byla, ar netaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas šias pareigas atliko. Priešingai, jis ginčo turtą pirko esant priimtai teismo nutarčiai dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo bei esant viešame registre įrašui dėl ginčo turto arešto. Atsakovas negali būti laikomas sąžiningu turto įgijėju, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma restitucija. Atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ginčo pastatą jis įsigijo už nepagrįstai mažą, net keturis kartus mažesnę negu jo rinkos vertė, kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-565/2008).

113. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovai V. G. ir D. V., įsigydami ginčo Žemės sklypą, žinojo ar turėjo žinoti apie Žemės sklypui taikytą areštą ir draudimą perleisti nuosavybės teises į jį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, įpareigojančią UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi šios aplinkybės buvo išviešintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio prašymo matosi, kad V. G. ir D. V. prašė antstolio leisti įsigyti ginčo Žemės sklypą ir prašyme nurodė, kad apie apribojimus jiems yra žinoma, su įsigijimo sąlygomis sutiko. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl prisiėmė riziką, jog jų disponavimo teisės ginčo sklypu bus apribotos, o Žemės sklypas gali būti grąžintas UAB „Saulex“.

114. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, sprendžia, kad taip pat laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perėjimą kitam asmeniui įstatymų pagrindu (CK 6.101 straipsnio 4 dalis).

Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

115. Apelianto antstolio R. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas, kaip nepagrįstas E. J. skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir ją nepakeistą palikusią Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose konstatuota, kad ieškovas neįrodė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikyto turto arešto nepagrįstumo, įskaitant, kad teismo įsakymu priteistos sumos gali būti išieškotos realizavus kitą UAB „Saulex“ turtą. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

116. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)išnagrinėjo pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma nukreipti išieškojimą į kitą turtą. Kaip minėta šios apeliacinio teismo nutarties 77 punkte, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptariamu atveju vykdymo proceso normos nenumato galimybės ne vykdymo proceso dalyviui prašyti nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą, todėl teismas negali antstolio įpareigoti atlikti tokį proceso veiksmą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus galimai pareiškėjui E. J. palankiam procesiniam sprendimui, antstolis CPK 662 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nustatyta tvarka vertindamas išieškotojo prašymą nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą, turės pareigą įvertinti minėtu teismo sprendimu sukurtas teisines pasekmes ir atsižvelgti į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti. Tai reiškia, kad teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra vykdomosios bylos dalyvis ir todėl jo prašymas negali būti tenkinamas, tačiau nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl taikos sutarties vykdymo antstolis turės įvertinti teismo sprendimu sukurtas teisines pasekmes ir atsižvelgti į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti.

117. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galutiniai sprendimai, kuriais civilinės bylos buvo išnagrinėtos iš esmės. Tai nutartys, skirtos išnagrinėti procesinius klausimus, susijusius su laikinosios apsaugos priemonėmis. Be to, nei ieškovas, nei atsakovai antstolis R. S., V. G., D. V. nebuvo dalyviai šiose civilinėse bylose.

118. Teismas minėtose nutartyse antstoliui privalomų nurodymų nenustatė, taip pat nesuteikė teisių. Dėl to darytina išvada, kad apeliantas antstolis R. S., vykdydamas teismo įsakymą ir sudarydamas aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2, neturėjo pagrindo šiomis nutartimis vadovautis bei jų pagrindu nepaisyti Instrukcijos 12 punkto 3 dalies draudimo.

119. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos minėtos teismų nutarys nesukėlė prejudicinių pasekmių nagrinėjamam ginčui šioje byloje.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

120. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

121. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

122. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

123. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

124. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantams V. G., D. V., UAB „Saulex“ ir antstoliui R. S. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

125. Ieškovas E. J. prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Aldona Tilindienė Vigintas Višinskis