Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2019 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo galva D. K. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosinkaulių daugiaskeveldrinius lūžius, poodinę kraujosrūvą kaktoje, kairiame antakyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, dėl ko nuo nosies sumušimo, kuris komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo sutrikimu, D. K. 2019 m. gegužės 3 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė D. K..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad užėjo pas G. R., adresu (duomenys neskelbtini), į svečius, gerti degtinės, atėjo po pietų, gal į pavakarę, tiksliai neatsimena. G. ir D. K. daug metų pažįsta. Kartu išgėrinėjo. Trise išgėrė gal nepilną butelį degtinės. G. ir D. jau prieš tai buvo išgėrę, jis taip pat atėjo neblaivus. D. buvo gerokai išgėręs, jis buvo blaivesnis. Pradžioje D. nukrito, prasiskėlė lūpą. Lūpa labai stipriai kraujavo. Iškvietė greitąją. Jis buvo labai agresyvus, kažkas jam užėjo, buvo labai piktas ant G. D. negerai buvo, kažko pykosi su G.. D. daug griuvinėjo. Bute buvo tuščių butelių gal 500, buvo netvarka. Jis bandė D. raminti, bet jis kažką sakė, neatsimena ką. Sunkiai sekėsi jį nuraminti, laikė jo rankas. Jis buvo labai agresyvus. Atvažiavo greitoji, policija, apžiūrėjo įvykio vietą. Iš lūpos čiurkšlėmis bėgo kraujas, reikėjo siūti. Jis nenorėjo važiuoti su greitąja, gydytojai įkalbėjo ir išvežė jį į ligoninę. Neatsimena kelintą valandą, kai jis grįžo, G. nenorėjo jo įsileisti, bet po to įleido. D. K. iš ligoninės grįžo sumuštas. Veidas buvo visas ištinęs, jo paklausus kas atsitiko, atsakė, kad pats kaltas. Po to iš buto jis (T. G.) išėjo, vėliau sužinojo, kad ligoninėje D. K. mirė. D., grįžęs iš ligoninės, nenurodė jokių aplinkybių dėl sumušimo. Jis suprato, kad D. buvo sumuštas, kai jis grįžo po to, kai jį išsivežė greitoji, nes veidas buvo ištinęs, matėsi mėlynės. G. jam sakė, kad jis prieš tas dienas buvo susimušęs ir sumuštas į galvą, turėjo dar senų kraujosruvų. Su kuo jis buvo susimušęs, nežino. D. pažįsta daug metų, jis neramaus būdo. Neprisimena ar kai D. grįžo iš ligoninės, jam bėgo kraujas. Tuo metu gal kažkas ir buvo ant veido, tiksliai negali pasakyti. Veidas buvo išpurtęs, ištinęs. Neatsimena ar D. drabužiai buvo kruvini, neatkreipė dėmesio. Drabužiai buvo tamsūs, nelabai matėsi. Jo paties drabužiai buvo iškruvinti, nes tuomet, kai D. prasiskėlė lūpą, jis stabdė kraują, dėl to išsikruvino. Jam padėjo ir G.. Stabdant kraują, D. ir sėdėjo, ir gulėjo ir vėl stojosi. Labai sunku buvo su juo susitarti. Policija suėmė už pečių, nes jis nenorėjo važiuoti į ligoninę. Jis smūgių D. nesudavinėjo, norėdamas jį sutramdyti, laikė už pečių, už rankų. Žinojo, kad jei panaudotų fizinę jėgą, pats būtų sumuštas. Neigia bet kokį fizinį smurtą prieš D. K.. Nežino kodėl yra sakoma, kad jis pats pasakė, kad trenkė iš galvos į galvą. To negalėjo būti. Bute muštynių nebuvo. Buvo tramdymas. Jis draugiškai D. ramino, smūgių nesudavinėjo. D. nukrito ir prasikėlė lūpą. Iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Dėl nosies išvis nieko nežino. Kai atėjo ir pradėjo bute išgėrinėti ar buvo D. nosis sužalota, nepastebėjo, tačiau kraujas tuo tarpu iš nosies nebėgo. Žino, kad D. prieš tai buvo susimušęs ir pats sumuštas. Bute galėjo būti jo (T. G.) kraujas, nes jis susižeidęs pirštą ar padą kojos, kadangi ten buvo daug šiukšlių. Pirmą kartą išvežus D. K. iš buto į ligoninę, kokiu būdu jam buvo nustatytas galimai nosies lūžis, nežino. Jis nekalbėjo su liudytoju V. apie tai, kad jis galva sudavė smūgius į galvą. Tokio pokalbio nebuvo. Su G. tokio pokalbio irgi nebuvo. V. G. pažįsta daug metų, nėra susipykę. Tokie liudytojų parodymai atsirado, kai tyrimą perėmė 2-asis policijos komisariatas. Nežino koks tikslas V. ir G. jį apkalbėti. Bute buvo šiukšlynas, tušti buteliai, D. K. daug kartų griuvinėjo, nes ant kojų nepastovėjo. Neatsimena ar viršutinė, ar apatinė lūpa buvo sužalota. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo jo (T. G.) rankas, galvą. Jam pareigūnai pretenzijų neturėjo (t. 3, b. l. 122-126).

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. dėl jam pareikšto įtarimo kaltės nepripažino ir parodė, kad D. K. nenužudė. Neprisimena kelintą dieną ir kelintą valandą, bet tai buvo vakaras, būnant namuose, D. K. būdamas girtas krito, neišstovėjęs ant kojų. Namuose buvo pristatyta daug butelių, ir jis ant tų butelių virto, prasiskėlė lūpą. Jam labai smarkiai kraujavo, buvo spaudimas pakilęs, tad jo sugyventinė G. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Naktį, tiksliai laiko nurodyti negali, D. K. grįžo iš ligoninės, ir jis jau buvo sumuštas, t. y. sumuštas visas veidas. D. dar juokavo, kad nukrito ir sakė, gavo tai gavo, ir jokių aplinkybių nenurodė. G. jo dar nenorėjo įleisti į namus, tačiau kodėl jo nenorėjo įsileisti, nežino. D. vis beldė į duris ir galiausiai G. jį į butą įleido. Tada D. nuėjo miegoti, o ryte jam pasidarė blogai ir G. vėl iškvietė greitąją pagalbą, tačiau jo išgelbėti nepavyko, D. mirė. Bute jam esant, jokių muštynių nebuvo, D. jis nemušė ir kas tai padarė, nežino. Bute buvo tik jis, G. ir D., jokių kitų asmenų nebuvo (t. 2, b. l. 57-58 ).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. parodė, kad nužudytasis yra jo sūnus. 2019 m. gegužes 1 d. su sūnumi bendravo, o sekančią dieną jo telefonas buvo išjungtas. Vakare vyresnysis sūnus R. K. pasakė, kad D. nebėra, kad jis miręs. Rolandui tai pasakė jo sutiktas draugas. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jiems pasakė, kad sūnus negyvas. Ligoninėje pasakė, kad sūnų atvežė greitoji visą sumuštą. Gegužės 3 d. jis nuvažiavo pas sūnaus sugyventinę R. į namus, ji gyvena (duomenys neskelbtini), ji sutiko išeiti į laiptinę pasikalbėti. R. atėjo su kaltinamuoju G.. Ji pasakė, kad G. yra jos brolis, ji buvo neblaivi ir paprašė nuvežti į narkologinį. Būnant laiptinėje, praėjo moteris, jos paklausė ar ji ką nors žino apie įvykį, ji atsakė, kad buvo didelis triukšmas ir prie R. buto durų buvo daug kraujo. Ji sakė, kad tame bute išgertuvės vykdavo nuolat. Sūnus gyveno su R., bet savaitgaliais užeidavo pas tėvus, nes su jais beveik nuo gimimo gyvena D. sūnus, jų anūkas D. E. K., D. Z. K. yra jo globėja. Jam buvo apribotos tėvystės teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Anūkas gimęs (duomenys neskelbtini), civiliniame ieškinyje padaryta klaida. Atpažinti sūnaus nebuvo kviečiami, jį pamatė, kai šarvojo, jo veidas buvo neatpažįstamas, sutinęs, matėsi sumušimai, matėsi, kad rankos buvo kruvinos. Anūkas jo neatpažino. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Prieš sūnaus mirtį jis buvo patyręs infarktą, bijojo, kad neištiktų dar kartą, kai sužinojo apie sūnaus mirtį. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos, gedulingi pietūs, kapavietės sutvarkymas ir kitos išlaidos, nurodytos civiliniame ieškinyje. Sūnus buvo palaidotas naujoje kapavietėje, mokamoje vietoje. Jie bandė aiškintis kaip sūnus buvo nužudytas. R. jiems melavo, slėpė. Vyresnysis sūnus kažką apie įvykį sužinojo (t. 3, b. l. 48-51).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. K. parodė, kad mirusysis yra jos sūnus, anūkas liko našlaičiu. 2019 m. gegužės 1 d. vyras grįžo iš sanatorijos, nes buvo patyręs infarktą, o sūnus D. žuvo gegužės 3 d. Jiems apie sūnaus mirtį pranešė vyresnysis sūnus. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, gydytojas pasakė, kad sūnus D. yra miręs kad jam stipriai buvo sužalotos kepenys. Vėlia jie nuvažiavo pas R., ji buvo neblaivi, su ja buvo kaltinamasis, R. pasakė, kad tai jos brolis. G. ji paklausė ar jis buvo tą naktį, kai sūnus buvo sužalotas, jis atsakė, kad buvo. R. paprašė, kad vyras ją nuvežtų į narkologinį. Vėliau ji jiems skambino ir pasakė, kad D. sumušė policijoje ir išmetė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus buvo labai stipriai sužalotas, sužalota kaukolė, krūtinkaulis, lūžę šonkauliai. Mano, kad sūnus buvo kankintas ir žiauriai nužudytas. Jo veidas buvo sutinęs, neatpažįstamas. Kaltinamojo draugai vyresniajam sūnui sakė, kad sūnui buvo suduotas toks smūgis, kad net „akys iššoko“. Kokie asmenys jam tai pasakė, nežino. Anūkas jo neatpažino, kuomet buvo pašarvotas. Anūkui mokykloje buvo skirtas psichologas, lanko konsultacijas, jam tai buvo didelė trauma dėl tėčio mirties. R. sakė, kad sūnaus žūties dieną miegojo ir tik ryte iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji jį rado išrengtą, iškritusį iš lovos. Bute buvo rasta daug kraujo, ji viską žinojo ir yra bendrininkė. Sūnų greitoji gaivino, reanimavo. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Jiems buvo išmokėta 300 Eur laidojimo pašalpa (t. 3, b.l. 48-51).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jis yra mirusiojo D. K. brolis. T. G. pažįsta gana seniai, iš matymo, kaip brolio pažįstamą. Apie įvykį sužinojo gegužės 3 diena, apie 17 val. Paskambino V. V., pasakė, kad labai blogos naujienos, kad „tavo brolis turbūt maiše“. Jis V. V. paklausė kas atsitiko, kas sumušė, jis atsakė, kad niekas nemušė. „Maiše“ reiškia, kad lavonas. Tuomet nuvažiavo pranešti tėvams, po to nuvažiavo į ligoninę, kur gydytojas pasakė, kad brolis buvo atvežtas 10 val., buvo reanimuojamas, o 10.40 val. mirė. Praėjus kelioms minutėms po V. V. skambučio, paskambino T. G. ir paklausė kas čia darosi, pasakė, kad brolį rado naktį prie namų kruviną. Jis T. G. paklausė ar kas sumušė, bet T. G. atsakė, kad niekas nemušė pas brolį buvo gi kraujo spaudimas. Kai brolis buvo pašarvotas, jo veidas buvo visiškai kitoks, sutinęs, lūpa susiūta. V. V. telefonu jam buvo sakęs, kad viską žino kas įvyko ir papasakos. Bet kai atvažiavo į laidotuves, sėdėjo nulenkęs galvą ir nieko nesakė. Antrą dieną jis skambinėjo ir ieškojo R., sakė, kad labai reikia, nes jo raktai ir dokumentai liko R. bute. R. porą kartų po to matė. Per laidotuves su ja kalbėjo, klausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad nežino, kad policija išsiaiškins, o kai važiavo į laidotuves moterims sakė, kad apsauga užmušė. Buvo pokalbio liudininkas, kai V. G. pasakojo ką žino apie įvykį. Vieną dieną su V. V. nuėjo į mišką ir jis V. V. paklausė ar jis kažką žino. Jis atsakė, kad tuoj sužinos. Paėmė telefoną, pasakė, kad skambins V.. Jis paprašė, kad nesakytų, jog klauso. V. V. paklausė V., kas buvo tame bute. Ji atsakė, kad siaubas, į kokį butą ją atsivedė, landynė, baisu. Paklausus jos, kas atsitiko su D., ji atsakė, kad T. kaip dėjo iš galvos, akys apsivertė. Toliau jis neklausė, sužinojo asmenį, toliau buvo neįdomu. V. V. jam ištiesė ranką, kurioje laikė telefoną, o jis pasilenkęs, pridėjęs ausį prie telefono, klausėsi, ar buvo įjungtas garsiakalbis, nežino. Vėliau jis buvo sutikęs V. G. ir paklausė kodėl ji meluoja, pasakė, kad girdėjo jos pokalbį telefonu su V. V., ji atsakė, kad jos tame bute nebuvo. V. buvo nustebusi, jog jis žino apie tai, ką ji papasakojo V. V.. Jis jai pasakė, kad girdėjo pokalbį. Ji tylėjo, o po to pasakė, kad bute jos nebuvo. V. pasakė, kad T. kaip dėjo su galva į nosį ar į kaktą, pas jį net akys apsivertė. Daugiau neklausė, jam to užteko. Galvoja, kad ir V. V. galėjo būti tame bute, nes minėjo, kad ten liko jo daiktai. Iš jo buvusios sugyventinės žino, kad jis jai buvo sulaužęs koją. Telefonu ji sakė, kad nori ateiti į teismą liudyti, kad viską žino, kad V. V. nebuvo namuose. Be to, V. V. skambino jam 2 kartus ir klausė, kur yra D. mirties išvada. Jis jam atsakė, kad nežino, kad policijoje. Jis nesuprato kodėl V. V. tuo domėjosi (t. 3, b. l. 64-68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. D. K. - sugyventinis. Tą dieną ji buvo namuose, grįžo namo sugyventinis D. su T. G., po to išgėrinėjo. D. K. buvo girtas, agresyvus, labai daug griuvinėjo, kadangi visiškai nepastovėjo ant kojų. T. G. bandė jį raminti, sakyti, kad eitų ilsėtis. Pasodino jį ant lovos, nes jis labai daug kartų, gal daugiau negu 10 kartų nugriuvo. Paskui buvo susistumdymas. Ji taip pat buvo pastumta. Nuėjo į vonią, o kai išėjo, atrodė, kad D. iš nosies kraujas bėgo. Aplink burną ir nosį buvo kraujuota. Jis aprimo, lyg tai dar pasėdėjo visi. Jam labai kraujavo, ji su T. G. jį apvalė, bet toliau kraujavo. Atvažiavo greitoji, jį išvežė. Jis gana greitai grįžo, gal po valandos, daugiausia po dviejų. Grįžo jis atrodydamas labai blogai, gulėjo prie durų, veidas buvo visas ištinęs, ryškėjo mėlynės, labai stipriai kraujavo. Ji paklausė jo ar jam dar reikia medicininės pagalbos. Jis atsakė, kad nereikia, kad eina miegoti. Jis nuėjo, atsigulė, užmigo ir visą naktį ramiai išmiegojo. Kai ryte atsikėlė, ji pamatė, kad jis negali atsimerkti ir skleidžia garsus lyg jam būtų bloga, bet nieko negalėjo pasakyti. Ji iškvietė greitąją. Kai jį išvežė greitoji, jis visą laiką dejavo, akių beveik nepramerkė. Neatsimena kiek alkoholio tą dieną išgėrė, jautėsi šiek tiek neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius geriau atsiminė. Bute buvo kraujo, nes D. labai stipriai kraujavo, kraujas išvis nekrešėjo. Vakare, kai jis grįžo iš ligoninės, ji atidarė duris, jis buvo nugriuvęs ant kilimėlio ir aplink jį buvo kraujo. Laiptinėje kraują pamatė tik ryte, nes naktį, kai jį įleido, į apačią nėjo. Jai atrodo, kad kraujas bėgo iš nosies. V. G. žino tik iš matymo. Su ja asmeniškai apie šį įvykį nesikalbėjo. Kai D. grįžo, veidas buvo visas ištinęs, jis atrodė daug prasčiau nei prieš išeidamas. Ji ne iš kardo įleido D. į namus, bet kai pamatė per durų akutę, kad jis griuvinėja, tuomet įleido. Nemano, kad jis per tą laiką galėjo nueiti pas kaimynus. Gal prieš tai, kai pasibeldė pas ją, suklydęs nuėjo ne į tą butą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės teisingi, tačiau D. griuvinėjo daugiau kartų nei 3-4, nors neskaičiavo. Ji ir T. G. pas V. G. į namus nuėjo ne iš karto po įvykio, o sekančią dieną. Pilkšvos spalvos, kruvinas megztinis galėjo būti D.. D. megztinis buvo panašus į pavaizduotą nuotraukoje byloje. Teisingai su manekenu rodė, kaip griuvinėjo D. K.. Nematė, ar jis griuvo veidu. Nematė, kad T. G. būtų bėgęs kraujas įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą buvo apklausta maždaug po mėnesio. Apklausos 5 - me policijos komisariate neprisimena. Vėlesni parodymai ikiteisminio tyrimo metu tikslesni. Pirma apklausa, kurią atsimena, buvo tada, kai operatyvininkai rado ją gatvėje, paprašė dokumento, patvirtino, kad jos ieško, nuvežė į Juozapavičiaus gatvę. Jie sakė, kad veža pasikalbėti. Parodymų patikrinimo vietoje su manekenu rodė, aiškino tai, ko pareigūnai klausė, prašė parodyti. Gali būti, kad gegužės 3 d. po įvykio buvo įsikabinusi dviem vyrams į parankę ir vaikščiojome lauke. Buvo susitikusi su keliais draugais. Tai galėjo būti daug vėliau, tikrai ne po greitosios išvažiavimo, o kai jau buvo aišku, kad D. miręs. Ryte, kai D. išvežė, ji niekur nebuvo išėjusi, nes laukė jo grįžtant iš ligoninės. Atvažiavo policija, pasakė, kad viskas gerai, jis - išgelbėtas ir ji toliau jo laukė, kol neatvažiavo kiti pareigūnai ir nepasakė, kad jis numirė. Iki gegužės 2 d. D. K. dažnai griuvinėdavo girtas. Jis be perstojo gėrė beveik du metus. Pas D. K. buvo problema su kraujavimu. Nesudėtinga buvo sukelti kraujavimą, dažnai spaudimas pakildavo. Galėjo kraujuoti ir be fizinio kontakto. Sunkiai krešėdavo kraujas. Ji tiek daug kartų girdėjo, kad T. G. galva trenkė D. K. į galvą ir dėl to šis mirė, bet nebegali pasakyti, kas pirmasis jai tai pasakė. Negali kategoriškai patvirtinti ar T. G. jai tai sakė. Gal jis taip pat kažkur girdėjo iš neblaivių asmenų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. parodė, kad D. K. buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo uždrausta ieškoti ryšių su ja, todėl jis 2019-05-0l d. nakvojo pas tėvus, o 2019-05-02 d. vakare, apie 21-22 vai., jis atėjo pas ją kartu su T. G.. Abu jau buvo išgėrę ir atsinešė dar išgerti degtinės. Jie visi išgėrinėjo, o kai D. išgeria, tampa agresyvus, gali "užsivesti" dėl smulkmenos, jis pradeda šaukti, pradeda ir muštis. Taip buvo ir šį kartą, Jis pradėjo šaukti, sklaidėsi ir ji su T. jį pradėjo raminti, nes ir taip kaimynai skundėsi dėl triukšmo bute. Jie jį ramino, o D. šaukė dar labiau. Tuomet T. jį suėmė už pečių ir tarsi papurtė, liepė ramintis, o D. pradėjo T. stumti nuo savęs ir prasidėjo susistumdymas. Matė, kad abu ir kumščiais mosikuojasi, tačiau ar jie sudavė vienas kitam, nematė. Ji dar bandė juos skirti, bet ją pastūmė ir ji nuėjo į vonią, norėjo nusiraminti, apsiprausė. Jie abu stumdėsi tarp koridoriaus ir kambario. Kol ji buvo vonioje, ji vis dar girdėjo muštynių garsus, t. y. kad jie vis dar stumdosi, kad kažkas nukrito. Vonioje ji užtruko apie minutę ir, kai ji išėjo iš vonios, jie vis dar konfliktavo. Bet tada pamatė, kad D. iš nosies bėga kraujas ir labai stipriai, todėl ji nuėjo į kitą kambarį ir iš savo mobilaus telefono paskambino telefonu "112". Ką ji pasakė skambindama į "112", neprisimena ir negali pakartoti. Po to ji grįžo pas juos į kambarį, jie jau buvo nurimę, tačiau D. iš nosies vis dar stipriai bėgo kraujas, todėl bandė valyti, stabdyti kraujavimą. Bevalant kraują, išgirdo kaip D. pasakė T.: "Buvau tave sumušęs, o dabar tu mane, tai viskas tvarkoje”. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai ir policijos pareigūnams, D. išvežė į ligoninę. Maždaug po valandos ar dviejų, tiksliai laiko nurodyti negali, D. grįžo pas ją. Jis pradėjo belstis, bet, kadangi jam nebuvo galima bendrauti su ja, tai ji iš pradžių jo neįleido, tačiau pamatė, kad jis vos ne griuvinėja prie durų ant kilimėlio ir ji nusprendė jį įsileisti. Įsileidus jį į namus pamatė, kad mėlynės ir visi sumušimai jau pradėjo ryškėti, t. y. jis nebuvo labiau sumuštas, nei iki išvežimo į ligoninę, tiesiog veidas nuo sumušimo pradėjo tinti, atsirado mėlynės, ir ant veido buvo daug sukrešėjusio kraujo. Ji pasidomėjo ar jam viskas gerai, gal jam iškviesti vėl greitąją, tačiau jis atsakė, kad jis tik nori miego ir nuėjo atsigulti. Visą naktį, kaip jai atrodo, jis pramiegojo ramiai, nebuvo prabudęs, o ryte, tarp 8-9 vai. ji atsikėlė ir paklausė D., kaip jis jaučiasi, tačiau jis jau neatsakė, o tiesiog dejavo. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Nežino tiksliai kokiu laiku atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad D. mirė, jo nepavyko atgaivinti. 2019-05-04 d. ryte, pas ją į namus atėjo T. G. ir ji jam pasakė, kad D. mirė, į ką T. atsakė, kad nejaugi galėjo būti taip, kad jis D. trenkė galva į D. galvą ir dėl to įvyko mirtis. Jis tai kartojo keletą kartų, jis niekaip negalėjo patikėti, kad nuo tokio smūgio mirštama. Kartą, kai T. vėl pakartojo dėl smūgio galvą į galvą, jie buvo kompanijoje su keliais žmonėmis, tačiau ji nežino ar jie tai girdėjo. Šioje kompanijoje buvo mergina, atrodo, T. pažįstama, kurios vardas V.. Ji pati (liudytoja) smūgio galva į galvą, ji nematė, jis galėjo būti suduotas tuo metu, kai ji nuėjo į vonią, ir kaip sakė, išėjusi iš vonios jau pamatė, kad D. bėga kraujas iš nosies. 2019-05-04 buvo pas ją atvykę ir D. tėvai, tačiau ji skubėjo į narkologinį centrą, tad su jais beveik nepasišnekėjo. Kartu su ja ėjo ir T. G., kurį pristatė kaip D. draugą. Ji jo negalėjo pristatyti kaip brolio, gal jie ką nors sumaišė. Dabar jos parodymai yra teisingi. Nori pasakyti, kad D., stodamasis nuo sofos krito, bet nesusižalodamas taip, kad bėgtų kraujas. Kuo vilkėjo T. G. kai susimušė su D., negali atsakyti, kadangi nelabai prisimena, nekreipė dėmesio. Jis buvo, atrodo, su marškinėliais trumpomis rankovėmis, kokios spalvos, neprisimena. Kokiomis kelnėmis vilkėjo, neprisimena. T. rūbai galėjo būti kruvini, nes, kaip ir sakė, D. labai tekėjo kraujas, o jie jį valė. Kur yra T. rūbai, nežino, jis pas ją nepersirenginėjo, arba ji nematė. Įvykusio konflikto tarp T. ir D. nematė, tačiau, kai ji išėjo iš vonios, jie abu vis dar stovėjo tarp kambario ir koridoriaus, kur ir vyko konfliktas. Jie abu stovėjo, D. nebuvo nukritęs, o iš jo nosies, kai išėjo iš vonios, jau bėgo kraujas. Kadangi ji ne viską gerai prisimena, gali painiotis šiek tiek datose. Minėjo, kad tik 2019-05-04 T. papasakojo kas atsitiko, tačiau tai buvo tą pačią dieną kaip D. išvežė greitoji pagalba. Ji su T. iškart po įvykio buvo nuėję pas Violetą į namus. Jie trise sėdėjo laiptinėje ir T. V. papasakojo kas atsitiko, t. y . patvirtino, kad jis D. trenkė galva į galvą. Ar ji galėjo V. pasakoti kas atsitiko, nelabai prisimena, bet greičiausia, kad ji patvirtino tą, ką buvo girdėjusi iš paties T. (t. l, b. l. 183-184, 189-190).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. R. atpažino V. G., kaip moterį vardu V., kuriai T. G. pasakojo, kad trenkė D. K. galva į galvą ( t. 1, b. l. 185-188).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. R. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 191-200).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. K. buvo jos sugyventinis. T. G. pažįstamas. D. K. atėjo su T. G. į namus. Ji juos įleido. Jie sėdėjo, bendravo ir gėrė alkoholį. Po kurio laiko D. K. susinervino ir nuo per didelio alkoholio vartojimo pradėjo namuose kelti triukšmą. Ji kartu su T. G. bandė jį raminti, stengėsi jį paguldyti į lovą, nes jis buvo agresyvus. Tuo metu jie stumdėsi, nes D. K. pradėjo agresyviai elgtis. T. G. bandė jį raminti, jį sulaikydamas. Kadangi ji bandė juos skirti, jie netyčia ją pastūmė į sieną, to net nematydami. Kuriam laikui ji prarado sąmonę, atsipeikėjusi pamatė, kad T. G. vis dar bando tramdyti D. K.. Nuėjo į vonią apsiprausti veido. Išėjusi pamatė, kad D. K. iš nosies bėga kraujas. Tuomet ji su T. G. bandė stabdyti kraujavimą vonioje su rankšluosčiais. Stabdė kraują visais būdais. Kai pamatė, kad nieko neišeina, paskambino greitajai pagalbai. Kol ji atvažiavo, jie bandė stabdyti kraujavimą. Atvažiavo pareigūnai. Tiksliai nepamena, bet pareigūnai ją su T. G. pastatė prie durų ir liepė rankas laikyti už savęs, kol jie išsiaiškins. Atvažiavo greitoji pagalba. Policija ir medikai kartu su D. K. nusileido į apačią. Į kurią mašiną įsėdo D. K., nematė. Ji nuėjo prigulti. Po kelių valandų D. K. grįžo ir beldėsi į duris, jį įleido. Jo veidas buvo labai ištinęs ir mėlynas. Atrodė D. žymiai blogiau, nei prieš tai. D. K. užėjo į namus. Jo pasiteiravo, ar nereikia iškviesti medikus. Jis atsakė, kad nereikia, nes jis nori eiti ilsėtis. D. atsigulė į lovą. Naktį miegojo ramiai. Ryte, apie 8:00-9:00 val., ją pažadino motinos skambutis. Mama paklausė, kas įvyko, kadangi yra daug kraujo laiptinėje ir pasiūlė nueiti išvalyti. Tuomet ji D. paklausė kaip jis jaučiasi. Jis nieko neatsakė, bet aimanavo. Dar kartą paklausė, bet jis aimanavo. Nuėjo pažiūrėti laiptinės. Pamatė, kad laiptinėje yra daug kraujo. Iškvietė greitąją pagalbą. Po kiek laiko atvažiavo greitoji. Medikai D. K. pavartė iš vieno šono ant kito ir paklausė jos ar būtų kas jį padėtų išnešti iš buto. Tuomet vienas iš greitosios pagalbos darbuotojų nuėjo pas kaimynus ieškoti pagalbos. To darbuotojo nebuvo apie 10 minučių. Ji siūlė, kad pati padės, bet jie nesutiko. Pasakė, kad niekas nepadės, nes žmonės darbe. Prašė greičiau jam padėti, nes matė, kad D. blogai. Greitosios pagalbos medikai į tai nekreipė dėmesio. Kai atgal sugrįžo greitosios darbuotojas, patvirtino, kad iš nieko nesulaukė pagalbos. Ji pasisiūlė padėti jį panešti ir D. nunešė žemyn į greitosios pagalbos automobilį. D. K. išvežė. Po kelių valandų atvažiavo policija ir pasakė, kad D. K. ligoninėje išgelbėjo. Vėliau, po pietų atvažiavo kiti policijos pareigūnai pranešti, kad D. K. mirė greitosios pagalbos automobilyje vežant į ligoninę. Tas įvykis įvyko iš gegužės antros dienos į trečią. Iš ketvirtadienio į penktadienį. Iš ketvirtadienio į penktadienį apie 11-12 valandą vakaro bandė D. K. paguldyti miegoti. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). T. G. bandė D. K. raminti. D. sakė, kad jam neaiškintų. T. G. jį ramino. T. G. laikė, kad D. K. jo nepultų. Buvo D. laikymas, kad jis nusiramintų. Ją netyčia pastūmė. 2019-06-19 apklausos metu ji davė teisingus parodymus. Juos patvirtina. Šiandien ką sakė teisme, tvirtina. Matė mosikavimą kumščiais, bet smūgių nematė. To fakto, kad suduotų vienas kitam smūgius, nematė. Iš T. G. pusės buvo raminimas. Kai ji buvo vonioje, girdėjo triukšmą. D. sakė, kad „tu man davei, aš tau daviau, dabar mes atsiskaitėme“. Tai išreiškė draugiška forma. Apie trenkimą į galvą girdėjo iš V., žmonių. T. sakė, kad jis netiki, kad trenkė D. j galvą su galva ir jis nuo to galėjo numirti. Tai ji girdėjo iš aplinkinių žmonių, su kuriais jis bendravo ir kam jis pasakojo. D. K. turėjo senų sumušimų, nubrozdinimų, mėlynę po kaire akimi. Jo veidas buvo patinęs, kairė akis patinusi, užkritusi. Matėsi, kad jis buvo prieš tai susimušęs. Kai atėjo į namus, kraujas iš nosies nebėgo. Kai D. K. atėjo pas ją, jie išgėrinėjo. Greičiausiai turėjo pusę litro degtinės. Tą vakarą D. K. stojosi ir griuvinėjo. Jis griuvo šonu ant staliuko ir jį sulaužė. Po griuvimo nosies sumušimo požymių nebuvo. Kai D. K. pradėjo stotis nuo sofos, ji su T. bandė jį raminti, bandė paguldyti miegoti. D. K. daug kartų griuvo ir daug kartų trenkėsi. T. G. ir D. K. buvo tarp kambario ir koridoriaus. Tuo metu, kai ji nuėjo į vonią, D. iš nosies kraujas nebėgo, o kai išėjo iš vonios, iš D. K. nosies po kelių minučių pradėjo bėgti kraujas. Kai ji skambino pagalbos centrui, sakė tiesą. Sakė, kad susimušė draugai ir reikia greitosios pagalbos, policijos nereikia. D. K. išėjo kartu su greitąją ir policijos pareigūnais. Nepamena kokius drabužius vilkėjo T. G.. Po šito įvykio su T. G. susitiko šeštadienio rytą. Jis atėjo atsiimti drabužių, kuriuos buvo palikęs. Penktadienį su T. G. kalbėjo apie įvykį. T. G. kartojo daug kartų, kad taip negali būti, jog “trenkiau iš galvos į galvą ir taip atsitiko”. Šiuo metu jai daromas spaudimas. Spaudimas daromas iš D. K. šeimos. Jai skambina, bando ją surasti, kad ji kažko nepasakė. D. K. brolis grasina jai. Jis galvoja, kad tuo metu bute buvo daug asmenų, kurie galėjo jo brolį užmušti. Jos dukrai mokykloje buvo daromas spaudimas, nes viskas vyko, kai buvo mokslo metai. Buvo skambutis iš moters jos pažįstamam A. Z., ji reikalavo jos telefono numerio tikslu išsiaiškinti kas įvyko. R. K. pas ją namuose nebuvo. Gal D. su juo bendravo kažkur, tačiau ji asmeniškai jo nematė. T. G. išėjo iš namų, kai pirmą kartą išvežė D. K. policija ir greitoji. O sekantį kartą namuose T. G., kiek atsimena, pasirodė šeštadienį pasiimti daiktų. D. K. grįžus į butą, jo veidas buvo labiau sužalotas, nei išvežė greitoji. Jo veidas buvo labiau mėlynas ir labiau patinęs. D. K. visą laiką sakė, kad jis pats pargriuvo ir pats susižalojo. Jis neminėjo kur jis griuvo ir kur susižalojo. Jis tik sakė, kad jis pats. T. G. iš vis niekuo negalėjo patikėti, nes jis buvo girtas. Jis sakė, kad „ jeigu aš trenkiau į galvą netikiu, kad žmogus galėjo numirti“. D. K. iš vis jai nieko nepasakojo. Jis tik sakė, kad jis pats. Tai girdėjo pareigūnai. Bute buvo daug kraujo. Pas D. K. būdavo aukštas spaudimas, todėl jam dažnai bėgdavo kraujas iš nosies. D. K. gėrė kiekvieną dieną. Gėrė iki tos dienos porą metų be pertraukos. Narkotinių medžiagų nevartojo, gydėsi Metadono programoje. Policija ir greitoji atvyko beveik tuo pačiu metu. Pradžioje D. K. nenorėjo važiuoti su greitąją, bet po to sutiko. Gal iš poros asmenų ji girdėjo tą pačią T. G. abejonę, ar galėjo taip įvykti, tai yra sakė:“ Ar aš galėjau trenkdamas iš galvos į galvą jį užmušti?“ Su D. K. ji gyveno du su puse metų. D. iš nosies būdavo porą kartų į mėnesį kraujavimas dėl aukšto spaudimo. Vartojo nuo spaudimo vaistus (t. 2, b. l. 5-8).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad T. G. pažįsta, jis yra iš (duomenys neskelbtini), santykiai normalūs, nekonfliktiški. Mirusysis D. K. taip pat iš (duomenys neskelbtini), apie 15 metų pažinojo, buvo draugai. Buvo įvykis, kai jis su pažįstamu R. ėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir prisėdo ant suoliuko. Kaip tik priėjo T. G., visas drebantis. Jis paklausė jo kas nutiko, į ką jis atsakė - „Turbūt „Ž.“ nužudžiau, iš galvos trenkiau ir viskas“. „Ž.“ yra D. pravardė. Jis paklausė T. G. dėl ko, pastarasis atsakė, kad buvo konfliktas su G. R. ir T. ją užstojo. Jis (liudytojas) su draugu išvažiavo, o T. G. pasiliko prie parduotuvės. Po to, gal po dienos jie su R. K. buvome miškelyje. Kai susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, T. G. buvo apsirengęs kamufliažines kelnes, batai- juodi „Nike“, ant rankos - rožančius, dėl marškinėlių neatsimena. Batai ir kelnės ties keliais buvo kruvini. Nežino, ką T. G. sakė V. G., bet jam T. pats sakė, o iš V. girdėjo telefoninio pokalbio metu. Teisingai parašyta apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole. T. pasakė „Turbūt „Ž.“ „zamačil“. Jis suprato, „padėjo“- užmušė, nes sakė: „iš galvos į galvą daviau“. Jis paklausė už ką ir T. G. atsakė: „Jis ant G. šokinėjo“. Nepamena įvykio datos, kokia buvo savaitės ar darbo diena, atsimena, kad buvo vasara. Jo draugo vardas R., pravardė „R.“. Jis tyrėjai sakė, kad susitiko su R., ne R.. Gal tyrėja ne taip suprato. Neturi draugo ar pažįstamo vardu R. Jie su R. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, paskui atėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir tuomet atėjo T.. Iš tolo T. jau buvo prisėdęs, bet jie matė kaip jis ėjo iš G. namo. Ten namas šalia. T. pirmas prisėdo, ir jie taip pat prisėdo. Tos dienos išvakarėse vartojo alkoholį, būklė buvo normali. Su T. G. alkoholį vartodavo gal 5 kartus per mėnesi, gal ir daugiau. Po šio įvykio jo santykiai su T. G. buvo normalūs, iki suėmimo bendravo gal porą kartų. Nelabai įdėmiai perskaitė tyrėjos surašytą protokolą. Su R. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ėjo ryte apie 10 val. T. ateidinėjo iš tos pusės, kur gyvena G. R.. Kadangi T. ateidinėjo nuo tos pusės, jis padarė išvadą, kad jis ateina iš R.. Apie tai, kad mirė D., jis sužinojo iš V. V.. Tai buvo sekančią dieną. Jis parašė žinutę, kad „R.“ brolio jau nėra. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutikęs V. G.. Ji pasakė, kad T. pridarė reikalų, „Ž.“ užmušė. Aplinkybių ji neaiškino. Nežino ar tuo metu V. G. buvo bute. (t. 3, b. l. 64-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad T. G. pažįsta apie 15 metų, su juo santykiai yra normalūs. D. pažinojo taip pat apie 15 metų, tačiau su juo santykiai nuo Naujųjų metų pašlijo, kadangi konflikto metu D. jį sužalojo ir jis santykius nutraukė. Su G. R. susipažino tik tuomet, kai ji pradėjo gyventi su D., iki to jos nepažinojo. Tikslios datos kada tai buvo nurodyti negali, bet, kažkur, prieš du mėnesius, jis ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės su draugu R.. R. pavardės ir kur gyvena, nežino, į o mobilaus ryšio telefono numerio neturi. (duomenys neskelbtini)“, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis susitiko T. G., kuris sėdėjo ant suoliuko. Atkreipė dėmesį, kad jo kelnės ir batai kruvini. Jis vilkėjo kamufliažines kelnes, juodos spalvos batus "Nike". Taip pat jis buvo užsidėjęs kažkokius marškinėlius, apibūdinti jų negali, atkreipė dėmesį į kelnes. T. juos pasikvietė ir paprašė nueiti į kiemą ir pažiūrėti, ar vis dar stovi kieme policija. Paklausus, kas atsitiko, jis atsakė: "Kai daviau "Ž." iš galvos į galvą, tai, tikriausia, užmušiau ". D. pravardė yra "Ž.", todėl jis suprato apie ką T. šneka. Paklausė, už ką jį sumušė ir T. atsakė, kad jie gėrė kartu ir D. užsipuolė G., todėl jis ją gynė. Tuomet jis nuėjo pažiūrėti, ar kieme vis dar yra policija, tačiau nieko nebuvo ir, sugrįžęs prie T., tai jam pasakė. Tada T. pasakė, kad jis eina ir jie išsiskirstė. Po to karto T. jis daugiau nebuvo susitikęs ir su juo nieko daugiau nešnekėjo. Apie tai, kad D. miręs, jis sužinojo kitą dieną, po pokalbio su T.. Todėl mano, kad T. jam apie tai kas atsitiko papasakojo iš karto po įvykio ir tai buvo apie 10-11 val. R. K. pažįsta, jis yra D. brolis. Jis buvo su R. susitikęs ir šis domėjosi ar jis žino kas atsitiko. Jis jam pasakė tik tiek, kiek girdėjo iš paties T., ir pasakė, kad daugiau gali žinoti tik V., tad jai paskambino. Tačiau V. taip pat pasakojo tą patį, ką jai buvo pasakojęs T., t. y. kad jis galva į galvą trenkė D.. Daugiau nieko nežino, jis pats įvykyje nedalyvavo ir nieko nematė (t. 2, b. l. 26-27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad T. G. pažįsta. Daug metų gyveno viename rajone. Jis buvo kaimynas, gyveno su savo buvusia šeima. Bendravo, konfliktų neturėjo. D. K. žinojo iš matymo. Jis taip pat gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone tik kitoje vietoje. Nebendraudavo su juo, tik pasisveikindavo. G. R. gal metus laiko pažinojo, bet žinodamas, kad ji gyvena su D. K., labai su ja nebendravo. Įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), sužinojo apie įvykį. Kiek žino, T. visada gerai sutardavo su D.. T. G. jam nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes. Kai jį kvietė į policijos komisariatą, nebuvo išsiblaivęs. Neatsimena, kokius parodymus davė, tik atsimena, kad jo klausė, kiek laiko pažįsta T., ar pažįsta D. ir kokie jų tarpusavio santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu gal taip ir sakė ką girdėjo iš gandų. Negali patvirtinti parodymų. Neskaitė protokolo, nes jam buvo labai bloga, nieko negalėjo suprasti. Aplinkybes sužinoti galėjo iš daug ko, ką susitinka, su kuo išgeria. Iš toli tik matė, dar neužėjęs į butą, kad sienos buvo truputį krauju aptaškytos. Neklausė R. iš kur tas kraujas, nes ten toks butas - kas 5 minutes ten ateina visokios kompanijos ir išgėrinėja, degtinės butelių virš 1000. Kraują matė ant sienos koridoriuje, tiksliau - praėjime į kambarį. Iš laiptinės pusės, kai durys atidarytos, matosi. Naktį jam skambino T.. Girdėjo, kad ten buvo daug žmonių. Jis miegojo, T. G. sakė, kad jie atsipalaiduoja, pokalbis buvo trumpas. Kai buvo bute su G. R. ir T. G., ten užtruko 15 min. jie laukė D.. Niekas nežinojo, kad jis mirė. Jis atėjo pas T. išgerti, pamatė ten betvarkę, daug butelių, todėl išėjo. Į butą nebuvo užėjęs, kai atidarė duris, pamatė, kad ten šiukšlynas, pasakė, kad gali lauke pabūti. Su T. tik pasisveikino ir išvažiavo namo. Nepamena, kad T. jam būtų kažką sakęs naktį. Tuo metu jis gėrė daug alkoholio, todėl kai ko neprisimena. Nepamena, kodėl davė parodymus apie tai, kad G. jam telefoninio pokalbio metu pasakė apie muštynes su D.. Jis R. K. pasakė, kad „Tuoj paskambinsiu ir sužinosi, kas“. Jis įjungė garsiakalbį, V. papasakojo ir R. girdėjo. Dabar neatsimena, ką tiksliai V. sakė telefonu. V. pasakė, kad T. kaltas, tikslių jos žodžių neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad D. K. pažinojo tik iš matymo, su juo nebuvo draugas, gyveno viename rajone, tad pasisveikindavo su juo ir tiek. Su G. R. nėra pažįstamas, žinojo, kad ji gyveno su D.. T. G. pažįsta apie 30 metų, su juo santykiai geri, su juo nuolat susiskambindavo, susitikdavo. Maždaug apie metus gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į (duomenys neskelbtini) atgal sugrįžo tik 2019 liepos pradžioje. 2019-05-02 dienos metu jis nebuvo (duomenys neskelbtini) rajone ir negėrė miškelyje su T.. Jam T. vakare skambino, sakė, jog yra miškelyje, išgėrinėja, tačiau jis nevažiavo pas T.. Taip pat T. jam paskambino ir dar kartą, jau po vidurnakčio, apie 1 vai., ir jis pradėjo pasakoti, kad jis gėrė pas D. ir G. bute, kad kilo muštynės tarp jo ir D., ir kad jis D. du kartus sudavė iš galvos į galvą ir praskėlė jam lūpą. Jis dar T. pasiteiravo, ko jis tiek geria, kad viskas baigiasi muštynėmis. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. 2019 m. gegužės 4 d., maždaug apie 12 val. jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, norėjo išgerti, tad paskambino T.. Pasakė, kad turi butelį degtinės, paklausė kur yra T., jis atsakė, jog yra pas G., pasakė adresą ir pakvietė užeiti. Tai buvo pirmas kartas, kai jis lankėsi šiame bute. Nei 2019-05-03 d., nei anksčiau, jis nebuvo šiame bute, T. galbūt sumaišė dienas, nes jis į šį butą atvažiavo būtent jau atsitikus nelaimei. Atvykus pas G. į butą matė, kad bute labai daug kraujo. T. jam dar kartą papasakojo, ką ir sakė skambindamas naktį, kad kilo konfliktas, nes jis norėjo užstoti G. ir sudavė D. iš galvos į galvą du kartus, praskėlė jam lūpą. Pasakė, kad D. išvežė greitoji, pasakė, kad jis turi tuoj grįžti, tačiau D. taip ir negrįžo, nes mirė. Kadangi tai ne jo reikalas, tai jis tikrai daugiau niekuo nesidomėjo ir nieko neklausinėjo. Jis neprisimena kuo T. vilkėjo, kai jis atvažiavo pas juos (t. 2, b. l. 29-30 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad T. G. pažįsta apie 25 metus, tačiau apie 15 metų su juo nesimatė, nes nutrūko santykiai. Maždaug balandžio pabaigoje, tiksliai datos nurodyti negali, ji turėjo susitikti su pažįstamu ir nuėjo iki naktinės parduotuvės “(duomenys neskelbtini)”, kur po tiek laiko susitiko T., jie vėl pradėjo bendrauti, susiskambindavo, susitikdavo. 2019-05-03 d. ryte, gal būt šiek tiek po 10 val., pas ją į namus atėjo T. su G., kurios pavardės nežino ir ją tada matė pirmą kartą. Kiek tiksliai buvo valandų, negali pasakyti, tačiau jie atsinešė alaus butelį. Ji mano, kad jie turėjo laukti 10 val. kol atsidarys parduotuvė, kad nusipirkti alaus ir tik tada jie atėjo pas ją. Jie susėdo laiptinėje ant laiptų. T. atrodė kaip valkata, jis buvo visas purvinas, kraujuotas. Jis vilkėjo kamufliažines kelnes ir marškinėlius. T. pradėjo šnekėti, kad jis greičiausiai užmušė žmogų, pasakė: "Pažiūrėk, mano kelnės kruvinos, o ir davė persirengti, nes ir megztinis buvo kruvinas". Kas jam davė persirengti, jis nesakė, o ji neklausė. Ji tik atkreipė dėmesį, jog jo kelnės iš tikrųjų kruvinos. T. pasakė, kad susiginčijo su tuo žmogumi. Paklausus kas atsitiko, ką jis padarė, G. pasakė, kad T. trenkė iš galvos į galvą, net akys išlindo, po ko jis nukrito ant lovos ir pradėjo dusti. Be to, kai tik jie abu atėjo pas ją, T. pasakė, kad vis dar kieme stovi greitoji pagalba ir nežino ar išgyvens. T. minėjo kokį žmogų jis galimai nužudė, bet pasakė tik pravardę "Ž.", o pagal pravardę ji nežinojo kas jis toks. Tik vėliau, kai ją iškvietė į apklausą, sužinojo, kad nužudytas žmogus yra D. K.. D. K. pažinojo, tačiau tuo metu, kai T. pasakė, kad konfliktas buvo su "Ž.", ji nesuprato, kad tai vienas ir tas pats žmogus. Daugiau ji nei T., nei G. nieko neklausinėjo ir jie nieko nepasakojo. A. V. pažįsta ir gali būti, jog su juo apie tai, kas atsitiko, ji kalbėjo. Tuo metu ji taip pat labai daug gėrė ir nelabai prisimena. Ji pati įvykio nematė ir pasakojo tik tai, ką girdėjo iš paties T. ir G. (t. 2, b. l. 20-21).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu. Neatsimena gegužės 2 d. įvykio Erfurto g. Liudytojui parodžius t. 1, b. l. 30-32 esantį įvykio vietos apžiūros protokolą, liudytojas nurodė, kad tai jo surašytas protokolas. Kaltinamojo nepažįsta, įvykio neatsimena. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė pagal nustatytas aplinkybes, turėjo būti fotolentelė, o jei sunkus nusikaltimas – tai ir vaizdo įrašas. Liudytojui parodžius fotonuotraukas, esančias t. 1, b. l. 34-50, liudytojas nurodė, kad maždaug atsimena įvykį. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo. Buvo mergina, kuri iš pradžių nenorėjo atidarinėti durų, nes ji akivaizdžiai buvo neblaivi. Ji nenorėjo jų įsileisti į butą. Kažkoks vyriškis su ja kartu buvo. Paskui atėjo kažkoks pažįstamas, kuris pradėjo ją įkalbinėti, ji įsileido, po ko pradėjo apžiūrinėti butą. Kaip atrodė minėtas vyriškis, neatsimena. Bute buvo dviese – mergina ir vyriškis. Atėjo kitas vyriškis, kuris lipo laiptais į viršų. Mergina pradėjo verkti, kad kažkas mirė. Ji labai agresyviai elgėsi. Neatkreipė dėmesio, kad ant bute buvusio vyriškio būtų buvę sužalojimai, nubrozdinimai, kraujosruvos. Tai nekrito į akis. Tyrėjas P. B. daugiau tą moterį klausinėjo, jis fotografavo, darė techninį darbą – fiksavimo, pakavo daiktinius įrodymus. Įvykio vietoje aš iš kitų asmenų pokalbių negirdėjo jokių aplinkybių (t. 3, b. l. 122-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad kaltinamojo neprisimena. Įvykio įvykusio 2019 m. gegužės 2 d., (duomenys neskelbtini), taip pat neprisimena. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kažkiek įvykį atsimena. Atvyko pagal iškvietimą, buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje yra miręs žmogus, pristatytas iš minėto namo laiptinės, o jo mirties aplinkybės yra neaiškios. Atvyko į butą kartu su ekspertu, bet ilgą laiką dar buvo ir ligoninėje, kurioje su med. ekspertu apžiūrinėjo lavoną. Atliko procesinius veiksmus ir tuomet su ekspertu vyko tą įvykio vietą. Kiek pamena, duris atidarė mirusiojo draugė. Taip ji pati prisistatė. Bute lyg ir buvo dar vienas asmuo - vyriškis. Pamena du asmenis – viena mergina ir vyriškis. Ar dar kas nors buvo, neatsimena. Bute galėjo būti kaltinamasis. Tas asmuo nebuvo sumuštas. Abu asmenys buvo neblaivūs. Matėsi, kad ten vyko išgertuvės. Vyriškis buvo liekno sudėjimo, vidutinio amžiaus, taip pat buvo neblaivus. Vyriškis sakė, kad jis lyg tai vedė mirusį asmenį, su kažkuo lyg tai norėjo muštis, po to atgal vedė, jį kažkur paliko. Viskas buvo labai painu ir tuo metu buvo išsiaiškinęs, bet dabar jau neprisimena. Tas žmogus kalbėjo, kad jis kažkur kontaktavo su mirusiuoju, kažkur iš vakaro jį vesdamas ar dalyvaudamas kartu su juo. Kai jie atvažiavo į butą, duris atidarė R.. Ji buvo neblaivi ir šoko būsenoje. Kai ji sužinojo, kad jos draugas jau nebegyvas, ją ištiko šokas. Buvo nebeįmanoma su ja kalbėti, buvo neadekvati. Nustatė žmonių tapatybes, kad tai G. R. ir T. G.. Atrodo, kad tas asmuo pateikė dokumentą – ar vairuotojo pažymėjimą, ar asmens tapatybės kortelę. Asmenybę nustato ne iš žodžių, o iš dokumentų. Tas asmuo šiek tiek gebėjo bendrauti, jis buvo ramesnis. Sakė, kad jis tą asmenį iš vakaro lauke parvedė. Lyg tai sakė, kad jis eina su kažkuo muštis, aiškintis santykių, vėliau jis grįžo kruvinas. Apklausė kaimynus – atrodo viršuje gyvenančią kaimynę ir dar vieną kaimyną, gyvenantį aukščiau. Mirusysis tą naktį lyg tai beldėsi į jo duris. Buvo apklausti asmenys ir apžiūrėta įvykio vieta. G. R. vietoje neapklausinėjo kadangi ji buvo neblaivi, puolė į isteriją, keikėsi, stumdėsi, griuvinėjo (t. 3, b. l. 122-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Neatsimena 2019 m. liepos 23 d. V. V. apklausos aplinkybių. Apklausiant liudytoją, visuomet viskas yra surašoma iš jo žodžių, po ko jis susipažįsta, pasirašo. Neatsimena tokio atvejo, kad apklausa būtų nutraukta, nes asmeniui būtų sutrikusi sveikata. Jei apklausa atlikta, reiškia viskas buvo gerai. Visuomet pirmiausia prašo asmens papasakoti apie įvykį ir tik tada pradeda rašyti protokolą. Jei kažkas neaišku, užduoda papildomus klausimus. Neatsimena, kad šio asmens apklausa būtų vykusi kažkaip kitaip negu kitų asmenų. Jei asmuo būtų buvęs neblaivus, apklausa nevyktų. Kad asmuo perskaitė protokolą, jis tą patvirtino savo žodžiais ir parašu. Darė parodymų patikrinimą vietoje su G. R.. Ji rodė, kas kaip vyko ir aiškino. Ji parodė tą patį, ką ir anksčiau buvo pasakojusi, duodama parodymus. Jeigu niekas nesikeičia, į parodymų patikrinimo vietoje protokolą perkeliamas apklausos protokolo turinys (t. 3, b. l. 104-106).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad buvo įvykis, žmogų išvežė greitoji pagalba, vėliau atvyko policija ir matė tik kad kraujas buvo laiptinėje, paties įvykio nematė. Kraują pastebėjo prieš išeinant į darbą, apie 7 val., kokią dieną negali patikslinti. Prieš tai naktį buvo kažkokie dunksėjimai, bet iš 9 buto dažnai garsų būdavo, todėl labai nekreipdavo dėmesio. Šiuo metu aplinkybių nelabai atsimena. Yra įsitikinęs kad garsai buvo iš 9 buto. Negali identifikuoti, kokie garsai. Balsai buvo ir vyriški ir moteriški. Negali pasakyti kiek asmenų buvo bute. Jis gyvena dviem aukštais aukščiau. Kraujo bala buvo prie 13 buto durų, kuris yra jo aukšte, bala buvo prie 9 buto durų ir paskui prilašėjimai - iki lauko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2019-05-02 apie 19.30 vai. grįžo į namus ir laiptinė buvo tvarkinga, jokių įtartinų asmenų nepastebėjo, buvo viskas kaip ir įprasta kiekvieną dieną. Apie 22.00 vai., bute eidamas į dušą girdėjo, kad iš buto Nr. 9 ((duomenys neskelbtini)) sklinda konfliktiniai balsai. Kiek asmenų kalbėjo, ką kalbėjo, negirdėjo, bet suprato, kad vyksta konfliktas. Konfliktai, rėkavimai iš minėto buto vyksta beveik kiekvieną vakarą. Apie 23.00 vai. nuėjo miegoti, bet 2019-05-03, apie 02.00 val. pabudo nuo garso, kuris buvo panašus į dunktelėjimą, lyg kažkas būtų nukritęs, bet kas nukrito ar žmogus ar daiktas negali apibūdinti. Kai pabudo nuo garso, dar girdėjo ir garsaus tono balsus, rėkavimus, šauksmus. Kas buvo rėkaujama, negali pasakyti, bet visi garsai sklido nuo buto Nr. 9. Jis atpažįsta iš kur sklinda garsas, nes per kelis metus, kuriuos gyvena bute, jau supranta kada garsai sklinda iš minėto buto, o kada iš kažkur kitur. Apie 02.10 vai. vėl užmigo ir pabudo apie 06.00 vai. Apie 07.10 val., išėjęs iš buto, pamatė, kad laiptinė kruvina ir jis nufotografavo bei paskambino namo administratoriui, kad atsiųstų valytoją išvalyti laiptinės (t. 1, b .l. 162).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. P. parodė, kad kaltinamasis žinomas iš matymo. Vakare buvo gautas iškvietimas, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), 2 ar 3 aukštą. Užėjo, bute buvo moteris ir 2 vyrai, iš kurių vienas stipriai kraujavo iš lūpos. Aiškinosi su kolega įvykio aplinkybes. Asmuo sakė, kad arba jis pats nukrito arba jį lauke kažkas sumušė, kad bute jo niekas nemušė ir jis niekam pretenzijų neturi. Jie 15-20 minučių įkalbinėjo, vos ne per prievartą tempėme į greitąją, nes jam labai tirpiai iš lūpos kraujavo. Galiausiai jis buvo įkalbėtas ir išvyko su greitąja. Bandė išsiaiškinti, ar bute buvęs asmuo jį mušė ar susimušė. Jie visi teigė, kad tai ne jis padarė. Įtarimų nesukėlė. Kaltinamasis buvo vienas iš minėtų dviejų vyrų, jei gerai pamena. Visi asmenys buvo neblaivūs, moteris - ypač. Ikiteisminio tyrimo metu galimai pagal tarnybines knygelės įrašus nurodė vardus ir pavardes, kadangi visada tikrina dokumentus. Juos iškvietė moteris. Bute buvo labai didelė betvarkė, tiesiog šiukšlės ant grindų mėtėsi. Moteris buvo labai girta, rėkavo, vaikščiojo tarp tų šiukšlių, aplink mus, spardė tas šiukšles. Jie negalėjo su ja ramiai kalbėti, bet ji pasakė, kad ji kvietė policiją. Ji visą laiką rėkė kartodama: „Išvežkit jį išvežkit į ligoninę“. Kraujo buvo koridoriuje ir kambaryje. Matyt jis vaikščiojo bute su kraujuojančia lūpa. Kiti asmenys liko bute. Medikai pasakė, kad kraujavo lūpa. Jei gerai prisimena, kraujavo iš vidinės pusės, todėl nesimatė, iš kur kraujuoja. Burna buvo kruvina. Ant kaltinamojo veido nesimatė akivaizdžių grumtynių požymių. Nukentėjusysis lyg ir sakė, kad nukrito. Moteriškė įvykio aplinkybių neaiškino. Neprisimena, ar matėsi kraujas ant kaltinamojo drabužių. Prisimena, kad ant rankų kraujo nebuvo (t. 3, b. l. 85-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad 2019-05-02 apie 21.50 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad bute sumuštas vyras. Atvykus minėtu adresu, duris atidarė, galimai, policiją kvietusi moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi (alkotesteriu girtumas nustatytas nebuvo). Bute ant grindų matėsi kraujo dėmės, nusekė paskui moterį į kambarį, kur pastebėjo vieną šalia kito sėdinčius du girtus vyrus, kurie tarpusavyje nekonfliktavo, buvo ramūs. Pasiteiravus kas atsitiko, vienas iš vyrų vardu D. pradėjo rėkti, kad viskas gerai, jam jokios pagalbos nereikia, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad jam iš burnos bėgo kraujas, rūbai apie krūtinę kraujuoti. Dėl šios priežasties buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai nustatė, kad asmenį vardu D. K. reikalinga vežti į ligoninę, susiūti lūpą. Kol medikai apžiūrinėjo D. K., jie visą laiką buvo bute, kitas vyras – T. G. buvo ramus, nekonfliktavo. Moteris, kvietusi policiją, vardu G. R. buvo nusiteikusi isteriškai, reikalavo, kad D. greitoji išvežtų į ligoninę. D. K. kategoriškai atsisakinėjo vykti su medikais į ligoninę, tačiau vėliau, įkalbėjus, D. K. išėjo iš buto. G. R. ir T. G. liko bute. Jie jokios informacijos, kas atsitiko nesuteikė, taip pat nesimatė jokių požymių, kad tarp šių trijų asmenų vyko kažkoks konfliktas, ar muštynės. Taip pat pats D. paminėjo, kad nieko jam neatsitiko, jis pats nukrito, nieko konkrečiai nepasakojo. Išėjus iš buto medikai D. K. išsivežė į ligoninę ( t. 1, b. l. 138-139).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Z. parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. Matė ligonį ir sugyventinę. Gegužės mėnesį dirbo greitojoje medicinos pagalboje. Iškvietimą gavo ryte. Atvykus į iškvietimą, ligonis buvo rastas be sąmonės. Namuose buvo kraujo. Nustatęs, kad ligonio būklė yra sunki, buvo nuspręsta transportuoti į ligoninę ir tuo momentu, kai buvo nešamas į automobilį, įvyko klinikinė mirtis. Buvo gaivintas, pradėjo dirbti širdis, kvėpavimas ir jis buvo nuvežtas į Greitosios pagalbos ligoninę. Matėsi, kad jis buvo sumuštas. Veidas sumuštas, bute buvo kraujo, tuščių butelių. Kai atvyko, jis gulėjo ant nugaros, ant grindų, gal ant čiužinio. Apžiūrėję pamatė, kad būklė yra sunki - jis nereagavo. Bute buvo sugyventinė. Ji padėjo išnešti, palaikydama už kojos. Kai atvežė į ligoninę, jis jau buvo atgaivintas. Prisimena, kad laiptinėje buvo kraujo. Kraujo dėmės ėjo iki pat buto. Kai žmogus būna jau atgaivintas, pranešama dispečerinei, kad paskambintų į ligoninę, kad lauktų, nes yra sunkus ligonis po klinikinės mirties. Asmuo buvo pristatytas į artimiausią ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, kad 2019-05-03 jis dirbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje kartu su vairuotoju paramediku. Apie 9.00 vai. ryto, tiksliau neprisimena, gavo iškvietimą iš dispečerinės, kad adresu (duomenys neskelbtini) asmuo iš vakaro buvo sumuštas, o dabar, neva, skundžiasi širdimi. Pranešė žmona. Atvykus minėtu adresu, laiptinėje, lipant laiptais pastebėjo daug pritaškyto kraujo. Užėjus į butą, asmuo, kuriam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, gulėjo ant grindų, ant čiužinio, ant nugaros. Asmens veidas buvo kruvinas, sumuštas, buvo be marškinių, tik su kelnėmis. Asmuo buvo be sąmonės, kvėpavo nereguliariai. Apžiūrėjus asmenį, jam bute pastatė lašelinę, pastebėta, kad asmens būklė kritiška ir buvo nuspręsta vežti į ligoninę. Jis su vairuotoju, padedant žmonai, neštuvais nusinešė asmenį link automobilio. Įkėlus į greitosios medicinos pagalbos automobilį, asmeniui sustojo širdies veikla, automobilyje iškart pradėjo jį gaivinti. Gaivino apie 20 min., atsirado širdies ritmas ir pranešė į dispečerinę, kad asmenį po gaivinimo veža į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Asmenį perdavė į šios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Vėliau sužinojo, kad asmuo, t. y. D. K. ligoninėje mirė (t. 1, b. l. 153-154 ).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) konfliktai būdavo dažni, ne pirmą kartą ten vyko. Atvykus tą dieną, pagal greitosios pagalbos iškvietimą, neprisimena, kelintą valandą, buvo labai daug kraujo. Jis gal pusvalandį įkalbinėjo nukentėjusįjį važiuoti į ligoninę, nes didelis kraujavimas buvo iš lūpos. Buvo du pareigūnai, kurie įkalbėjo. Tame bute dar buvo vyras ir moteris. Jis įkalbinėjo moterį, kad su juo kartu važiuotų. Ta moteris pasakė: „Aš jo bijau, aš jo nelydėsiu ir nevažiuosiu“. Jis nukentėjusiojo klausė kas jį sumušė. Jis atsakė, kad niekas nemušė, kad pats griuvo ant stiklo. Visą kelią iki pat Žalgirio ligoninės jis laikė jam tamponus burnoje, kraujavimas buvo fontaniškas. Ligoninėje jam buvo sustabdytas kraujavimas, susiūta žaizda ir jis nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iš ten pasišalino savavališkai, nepatekęs pas gydytojus. Pakeliui į Lazdynus, jis reikalavo, kad jį išleistų prie namų. Jis buvo sąmoningas, į visus klausimus atsakinėjo. Jis pats nusileido iki jų automobilio, įsėdo. Pareigūnai pasiliko bute. Laiptinėje kraujo nebuvo. Kai jų brigada atvyko, jis stovėjo, vaikščiojo po butą, buvo sąmoningas. Ant drabužių buvo kraujo, kadangi kraujavo iš burnos. Lūpoje buvo didelė žaizda. Lazdynuose jis užregistravo nukentėjusįjį priėmime ir jį paliko. Iš ten yra galimybė pasišalinti. R. Z. važiavo ryte, kai jis jau buvo be sąmonės. Buvo du skirtingi iškvietimai. Daugiau sužalojimų veide nebuvo. Kai yra girtumas, visada rašo, kad jaučiamas alkoholio kvapas, nes girtumo nenustatinėja. Žalgirio ligoninėje iš karto duoda siuntimą pervežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę vien dėl to, kad įtariama galvos, smegenų trauma. Žalgirio ligoninė nenustatinėja ar yra nosies lūžimas ir nieko nesako, tik duoda siuntimą pervežimui. Veide nebuvo jokių sužalojimų, išskyrus lūpą. Kraujosruvų veide nepastebėjo. Moteris jam nepasakojo, kas įvyko. Kaktikaulio lūžis mediciniškai yra galvos, smegenų trauma. Paramedikas L. N. sėdėjo mašinoje. Jis nieko negirdėjo. Tai buvo ne pirmas atvejis šiuo adresu dėl konfliktų, sumušimų, tarp vyrų ir moterų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba paramediku greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2019-05-02 vakare (tikslaus laiko neprisimena) gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kad asmeniui veido sumušimas. Atvykus minėtu adresu, bute D. K. buvo labai didelis kraujavimas iš burnos ir matėsi kirstinė žaizda apatinėje lūpoje. Jam teko ilgai įkalbinėti, kad pacientas D. K. vyktų kartu į stacionarą, sustabdyti kraujavimą. D. K. buvo sąmoningas, į klausimus atsakinėjo logiškai, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Bute šalia buvo moteris, kuri buvo taip pat neblaivi. D. K. reikalavo, kad minėta moteris vyktų į ligoninę kartu, nes pastarasis kitaip nevažiuos. Bute taip pat buvo dar vienas vyras, kuris taip pat buvo neblaivus, su juo nebendravo. Po įkalbinėjimų D. K. vienas buvo pristatytas į Žalgirio kliniką dėl lūpos traumos. Žalgirio klinikoje D. K. nedelsiant sustabdė kraujavimą, susiuvo lūpą. Jis su kolega laukė, kol bus atliktos procedūros ir Žalgirio klinikos gydytojo nurodymu D. K. pervežtas tolimesnei apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kaktos galvos traumos, nes Žalgirio klinikoje gydytoja įtarė D. K. kaktikaulio lūžį. Pristačius D. K. į minėtos ligoninės priėmimo skyrių, pridavė registratūroje siuntimą, jis buvo užregistruotas pas gydytoją traumatologą-neurochirurgą ir paliktas priėmimo skyriuje. Vykstant iš Žalgirio klinikų į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę D. K. visą kelią reikalavo, kad jį vežtų namo, o ne į ligoninę. D. K. traumos aplinkybių nepaaiškino. Negali pasakyti, ar jų brigadai išvykus iš ligoninės, D. K. sulaukė gydytojo konsultacijos, ar pasišalino iš ligoninės.( t. 1, b. l. 132-133 ).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nepamena iškvietimo į (duomenys neskelbtini) gatvę 2019 m. gegužės 2 d., kadangi įvykių būna daug, per dieną gali būti ir 20. Asmens apie kurį davė parodymus – T. G., neatsimena. Jį nustatė pagal jo pateiktą asmens tapatybės kortelę. Viską parašė tarnybiniame pranešime. Patvirtina parodymus. Iškvietimas buvo dėl to, kad buvo sumuštas vyras. Kvietė moteris dėl to, kad jie susimušė. Tas, kuris nukentėjo, pasakė, kad jis pats parkrito ir susižalojo. Jie bendravo su moterimi, bet ji buvo neadekvati, labai girta, susikalbėti buvo neįmanoma. Pabendravę iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo, apžiūrėjo tą vyrą ir išsivežė jį į ligoninę. Butas buvo netvarkingas, butelių, stiklinių pilna. Nenukentėjusio vyro veide kraujosruvų tikrai nebuvo, veidas nebuvo sužalotas. Su moteriške kalbėjo apie įvykį, bet ji bėgiojo po butą, susikalbėti buvo neįmanoma, bet dėl įvykio ji tikrai nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2019-05-02 apie 21.50 vai. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad bute sumuštas vyras. Atvykus minėtu adresu, duris atidarė galimai policiją kvietusi moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Bute ant grindų matėsi kraujo dėmės, nusekė paskui moterį į kambarį, kur pastebėjo vieną šalia kito sėdinčius du girtus vyrus, jie tarpusavyje nekonfliktavo, buvo ramūs. Pasiteiravus kas atsitiko vienas iš vyrų vardu D. pradėjo rėkti, kad viskas gerai, jam jokios pagalbos nereikia. Jam iš burnos bėgo kraujas, rūbai krūtinės plote buvo kruvini. Dėl šios priežasties buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai nustatė, kad asmenį vardu D. K. reikia vežti į ligoninę, susiūti lūpą. Kol medikai apžiūrinėjo D. K., jie visą laiką buvo bute. Kitas vyras – T. G. buvo ramus, nekonfliktavo. Moteris, kuri kvietė policiją, vardu G. R. buvo nusiteikusi isteriškai, reikalavo, kad D. greitoji išvežtų į ligoninę. D. K. kategoriškai atsisakinėjo vykti su medikais į ligoninę, tačiau vėliau sutiko ir su medikais išėjo iš buto. G. R. ir T. G. liko bute. Jie jokios informacijos apie tai, kas atsitiko, nesuteikė, taip pat nesimatė jokių požymių, kad taip šių trijų asmenų vyko kažkoks konfliktas, ar muštynės. Taip pat pats D. K. minėjo, kad nieko jam neatsitiko, jis pats nukrito, nieko konkrečiai nepasakojo. Išėjus iš buto medikai D. K. išsivežė į ligoninę (t. 1, b. l. 144-145).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 539/2019(01) nurodyta, kad:

1. D. K. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo sutrikimų.

2. VšĮ RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2019/0051003/00d. duomenimis, D. K. mirė 2019-05-03, 10:40 vai.

3. 1. Nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, 1 paros laikotarpyje iki mirties. Nosies sumušimas, kuris komplikavosi aspiracija krauju ir sąlygojo D. K. mirtį, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame antakyje, krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar, galimai, paviršiais, labiausiai tikėtina, 1 paros laikotarpyje iki mirties. Atskirai sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.3. Krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės II-VI-o šonkaulių lūžiai, dauginės taškinės-durtinės žaizdelės kairėje rankoje, tikėtina padarytos medicininių manipuliacijų, gaivinimo, metu, todėl kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

4. Įvertinus D. K. nustatytų sužalojimų lokalizacijas, nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Atskiri sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tačiau sužalojimų pobūdis nenurodo, kurie sužalojimai, kokiu būtent būdu buvo padaryti, t. y. nėra galimybės nurodyti, kurie sužalojimai padaryti būtent griuvimo metu, o kurie būtent - suduodant smūgius. Specifinių morfologinių požymių, būdingų griuvimui ir atsitrenkimui į kietą neribotą paviršių, sužalojimuose nėra.

5. D. K. plaštakose sužalojimų nėra. Nustatytuose kūno sužalojimuose nėra specifinių požymių, būdingų kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais padaromiems sužalojimams. Kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše esančių poodinių kraujosruvų lokalizacija nėra būdinga nei smūgių sudavimui tomis vietomis kitam asmeniui, nei gynybai - labiau panašu į sužalojimus padaromus griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius.

6. D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. 1 trauminis poveikis - kaktos kairės pusės ir kairio antakio sritį, 1 trauminis poveikis - nosies šaknies sritį, 1 trauminis poveikis - viršutinės lūpos sritį, 1 trauminis poveikis - krūtinės ląstos kairę pusę, 1 trauminis poveikis - kairės alkūnės nugarinį paviršių, 1 trauminis poveikis - kairės alkūnės ir kairio dilbio vidinį paviršių, 1 trauminis poveikis - į dešinio riešo išorinį paviršių.

7. D. K. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės.

8. VšĮ RVUL D. K. kraujyje nustatyta 2,8 g/1 etilo alkoholio koncentracija. D. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 %o etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 %o (promilės) etilo alkoholio. Tikėtina, kad D. K. lavone nustatyta etilo alkoholio koncentracija galėjo sumažėti dėl ligoninėje taikyto infuzoterapinio gydymo, todėl VšĮ RVUL nustatyta etilo alkoholio koncentracija, tikėtina, yra tikslesnė ir atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 69-74 ).

Ikiteisminio tyrimo metu dėl pateiktos specialisto išvados, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė Jana Bytautaitė paaiškino, kad vertinant D. K. sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimai esantys kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, galėjo būti padaryti griuvimo metu, tačiau kategoriškai teigti negalima, kadangi šiuose sužalojimuose nepakanka požymių, būdingų griuvimui. Kitų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo jų padarymo būdo, t. y. jie galėjo būti padaryti tiek griūvant, tiek suduodant smūgius — atskirti neįmanoma. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nurodyti nėra galimybės. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas nuo tiesioginio smūgio galva į galvą, taip pat neatmetama galimybė, kad nosies sumušimas galėjo būti padarytas ir kitokiu būdu (žr. atsakymą į pirmą klausimą). Po trauminio poveikio į nosies sritį dažniausiai pradeda kraujuoti iškarto. Kraujavimas prasideda dėl smūgio metu plyšusios kraujagyslės (-ių) arba lūžus nosies kaulams ir lūžgaliams sužalojus kraujagyslę (-es). Turėtina omenyje, kad D. K. kraujo krešėjimas buvo sutrikęs, t. y. kraujo krešėjimo laikas buvo pailgėjęs - tai matyti iš laboratorinių kraujo tyrimų, atliktų VšĮ RVUL. D. K. sirgo kepenų ciroze, kas tikėtina ir lėmė krešėjimo sutrikimus, o pailgėjęs kraujo krešėjimas lėmė ilgesnį ir gausesnį, nei įprasta, kraujavimą, kadangi dėl krešėjimo sutrikimo negalėjo susidaryti krešulys kuris sustabdytų kraujavimą. Duomenų apie D. K. nustatytą padidėjusį arterinį kraujo spaudimą nėra. Tačiau D. K. kraujyje nustatyta didelė etilo alkoholio koncentracija, kas taip pat galėjo turėti įtakos krešėjimui (t. 1, b. l. 77-79 ).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Jana Bytautaitė paaiškino, kad specialų tyrimą atliko su K. Ginčiene, išvadą patvirtina. Atsakinėdama į klausimus, specialistė paaiškino, kad kietas bukas daiktas tai yra bet koks daiktas, kuris neturi aštrių kraštų, ašmenų, galų. Negali konkrečiai detalizuoti, koks tai daiktas, kadangi sužalojimuose neužsifiksavo jokių specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti daikto savybes. Kietas bukas daiktas nebūtinai gali būti žmogaus kūno dalis. Dėl 4 punkto kategoriškai pasisakyti negalima, kadangi sužalojimai tiek išoriškai, tiek vidiniai nėra specifiniai. Griuvimui būdingi platūs nubrozdinimai su lygiagrečiais daugybiniais įbrėžimais. Šiuo atveju tokių sužalojimų nebuvo. Dėl 5 punkto, sprendžiant iš lokalizacijos galima spėti, kad jie sužalojimai būdingi griuvimui, kadangi jie yra užpakaliniuose paviršiuose. Jei žiūrėti pačius sužalojimus, jokių specifinių nubrozdinimų, kurie rodytų, kad tai tikrai buvo griuvimas, nėra. Galva taip pat yra kietas bukas daiktas. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas šiuo būdu, bet galėjo ir kitu būdu. Šiuo atveju mirties priežastis - nosikaulio lūžio komplikacija, o komplikacija buvo aspiracija krauju. Aspiracija - kai kraujavimo metu kraujas įkvepiamas į kvėpavimo takus, patenka į plaučių alveoles ir dėl to sutrikdo kvėpavimą ir deguonies apykaitą, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, kadangi alveolės užlietos krauju. Tai panašu į panašu į uždusimą.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs G. R., 2019 m. gegužės 2 d. 21.47 val. kviečia greitąją medicinos pagalba, nes susimušė 2 žmonės ir dėl to vienam iš jų stipriai bėga iš nosies kraujas, kurio neįmanoma sustabdyti (t. 1, b. l. 101-103).

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos D. K. ambulatorinio gydymo kortelėje nurodyta, jog D. K. 2019 m. gegužės 2 d. 22.40 val. buvo pristatytas į Žalgirio kliniką greitosios medicinos pagalbos brigados. Jam nustatyta muštinė žaizda apie 1.5 cm ilgio viršutinėje lupoje, buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (susiuvimas), nosies kaulų lūžis. Taip pat nurodyta, jog veidas asimetriškas dėl patinimo kairės pusės kaktos srityje. Nuo paciento sklinda alkoholio kvapas, kontaktas apsunkintas, traumą patyrė neaiškiomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 93-94).

Kaltinamasis T. G. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. K., teigdamas, kad D. K. galėjo susižaloti pats arba būti sužalotas kitų asmenų nurodydamas, kad esant G. R. namuose, D. K. būdamas neblaivus, krito, neišstovėjęs ant kojų, griuvinėjo. Bute buvo pristatyta daug butelių ir jis ant tų butelių virto, prasiskėlė lūpą. Jam labai smarkiai kraujavo, buvo spaudimas pakilęs, jo sugyventinė G. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Naktį D. K. grįžo iš ligoninės sumuštas, juokavo, kad nuvirto, sakė, kad kažkas sumušė, jokių aplinkybių nenurodė (t. 3, b. l. 122-126).

Kaltinamojo pateikiamą versiją, jog jis nėra susijęs su D. K. padarytais kūno sužalojimais, lėmusiais jo mirtį, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš liudytojos G. R. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės 2 d., T. G., D. K. bei jai vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jos ir sugyventinio D. K. kilo konfliktas, D. K. buvo neblaivus ir agresyvus, jie su T. G. bandė jį raminti. Besistumdant ji buvo nustumta į sieną. Nuėjo į vonią, o kai išėjo, atrodė, kad D. iš nosies bėgo kraujas. Aplink burną ir nosį buvo kraujuota. Jam labai kraujavo, ji su T. G. jį apvalė, bet toliau kraujavo. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 3, b.l. 85-92). Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs G. R., 2019 m. gegužės 2 d. 21.47 val. kviečia greitąją medicinos pagalba, nes susimušė 2 žmonės ir dėl to vienam iš jų stipriai bėga iš nosies kraujas, kurio neįmanoma sustabdyti (t. 1, b. l. 85-89). R. sako, kad <..“susimušė du žmonės, bet ta prasme policijos nereikia, viskas gerai, tik labai stipriai iš nosies bėga kraujas“; vėliau į klausimą atsako, kad <...> „ten konflikto.. jau viskas, baigėsi konfliktas, bet tiesiog žmogui ir policijos tikrai nereikia, reik pagalbos“. Į klausimą „o kas susimušė, du vyrai ar kas?, G. R. atsakė, kad „du vyrai“. Iš liudytojos G. R. parodymų matyti, kad D. K., po to, kai jį išsivežė greitosios pagalbos automobilis, po valandos, daugiausia po dviejų, grįžo į jos butą. Jis atrodė labai blogai, veidas buvo visas ištinęs, ryškėjo mėlynės, labai stipriai kraujavo. Ji paklausė jo ar jam dar reikia medicininės pagalbos. Jis atsakė, kad nereikia, kad eina miegoti. Jis nuėjo, atsigulė, užmigo ir visą naktį ramiai išmiegojo. Kai ryte atsikėlė, ji pamatė, kad jis negali atsimerkti ir skleidžia garsus lyg jam būtų bloga, bet nieko negalėjo pasakyti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos D. K. ambulatorinio gydymo kortelėje nurodyta, jog D. K. 2019 m. gegužės 2 d. 22.40 vaL. buvo pristatytas į Žalgirio kliniką greitosios medicinos pagalbos brigados. Jam nustatyta muštinė žaizda apie 1.5 cm ilgio viršutinėje lupoje, buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (susiuvimas), nosies kaulų lūžis. Taip pat nurodyta, jog veidas asimetriškas dėl patinimo kairės pusės kaktos srityje (t. 1, b. l. 93-94). Tai patvirtina, kad nosies kaulų lūžis D. K. buvo nustatytas Žalgirio klinikoje ir po to jis grįžo atgal į G. R. butą ir ši aplinkybė paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas jam grįžtant naktį iš ligoninės.

Nors liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kategoriškai negali patvirtinti, kad T. G. jai sakė, kad galva trenkė D. K. į galvą, nežino kas pirmasis jai tai pasakė, gal kažkur girdėjo iš neblaivių asmenų, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytoja G. R. parodė, D. K. buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo uždrausta ieškoti ryšių su ja, todėl jis 2019-05-0l d. nakvojo pas tėvus, o 2019 m. gegužės 2 d. vakare, apie 21-22 vai., jis atėjo pas ją kartu su T. G.. Abu jau buvo išgėrę ir atsinešė dar išgerti degtinės. Jie visi išgėrinėjo, o kai D. išgeria, tampa agresyvus, gali "užsivesti" dėl smulkmenos, jis pradeda šaukti, pradeda ir muštis. Taip buvo ir šį kartą, Jis pradėjo šaukti, sklaidėsi ir ji su T. jį pradėjo raminti, nes ir taip kaimynai skundėsi dėl triukšmo bute. Jie jį ramino, o D. šaukė dar labiau. Tuomet T. jį suėmė už pečių ir tarsi papurtė, liepė ramintis, o D. pradėjo T. stumti nuo savęs ir prasidėjo susistumdymas. Matė, kad abu ir kumščiais mosikuojasi, tačiau ar jie sudavė vienas kitam, nematė. Ji dar bandė juos skirti, bet ją pastūmė ir ji nuėjo į vonią, norėjo nusiraminti, apsiprausė. Jie abu stumdėsi tarp koridoriaus ir kambario. Kol ji buvo vonioje, ji vis dar girdėjo muštynių garsus, t. y. kad jie vis dar stumdosi, kad kažkas nukrito. Vonioje ji užtruko apie minutę ir, kai ji išėjo iš vonios, jie vis dar konfliktavo. Bet tada pamatė, kad D. iš nosies bėga kraujas ir labai stipriai, todėl ji nuėjo į kitą kambarį ir iš savo mobilaus telefono paskambino telefonu "112". Ką ji pasakė skambindama į "112", neprisimena ir negali pakartoti. Po toji grįžo pas juos į kambarį, jie jau buvo nurimę, tačiau D. iš nosies vis dar stipriai bėgo kraujas, todėl bandė valyti, stabdyti kraujavimą. Bevalant kraują, išgirdo kaip D. pasakė T.: "Buvau tave sumušęs, o dabar tu mane, tai viskas tvarkoje”. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai ir policijos darbuotojams, D. išvežė į ligoninę. Maždaug po valandos ar dviejų, tiksliai laiko nurodyti negali, D. grįžo. Jis pradėjo belstis, bet, kadangi jam nebuvo galima bendrauti su ja, tai ji iš pradžių jo neįleido, tačiau pamatė, kad jis vos ne griuvinėja prie durų ant kilimėlio, jį įsileido. Įsileidus jį į namus pamatė, kad mėlynės ir visi sumušimai jau pradėjo ryškėti, t. y. jis nebuvo labiau sumuštas, nei iki išvežimo į ligoninę, tiesiog veidas nuo sumušimo pradėjo tinti, atsirado mėlynės, ir ant veido buvo daug sukrešėjusio kraujo. Ji pasidomėjo ar jam viskas gerai, gal jam iškviesti vėl greitąją, tačiau jis atsakė, kad jis tik nori miego ir nuėjo atsigulti. Visą naktį, kaip jai atrodo, jis pramiegojo ramiai, nebuvo prabudęs, o ryte, tarp 8-9 val. ji atsikėlė ir paklausė D., kaip jis jaučiasi, tačiau jis jau neatsakė, o tiesiog dejavo. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir greitosios pagalbos medikai jį išvežė į ligoninę. Nežino tiksliai kokiu laiku atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad D. mirė, jo nepavyko atgaivinti. 2019 m. gegužės 4 d. ryte, pas ją į namus atėjo T. G. ir ji jam pasakė, kad D. mirė, į ką T. atsakė, kad nejaugi galėjo būti taip, kad jis D. trenkė galva į D. galvą ir dėl to įvyko mirtis. Jis tai kartojo keletą kartų, negalėjo patikėti, kad nuo tokio smūgio mirštama. Kartą, kai T. vėl pakartojo dėl smūgio galvą į galvą, jie buvo kompanijoje su keliais žmonėmis, tačiau ji nežino ar jie tai girdėjo. Šioje kompanijoje buvo mergina, berods T. pažįstama, kurios vardas V.. Apie tai kas atsitiko, T. G. jai papasakojo tą pačią dieną, kai D. išvežė greitoji pagalba. Ji su T. iškart po įvykio buvo nuėję pas Violetą į namus. Jie trise sėdėjo laiptinėje ir T. V. papasakojo kas atsitiko, t. y . patvirtino, kad jis D. trenkė galva į galvą. Ar ji galėjo V. pasakoti kas atsitiko, nelabai prisimena, bet greičiausia, kad ji patvirtino tą, ką buvo girdėjusi iš paties T.. (t. l, b. l. 183-184, 189-190). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. R. atpažino V. G., kaip moterį vardu V., kuriai T. G. pasakojo, kad trenkė D. K. galva į galvą ( t. 1, b. l. 185-188). Dėl esminių įvykio aplinkybių tokius pačius parodymus G. R. davė ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y., kad jiems trims vartojant alkoholį, D. K. susinervino ir nuo per didelio alkoholio vartojimo pradėjo namuose kelti triukšmą. Ji kartu su T. G. bandė jį raminti, stengėsi jį paguldyti į lovą, nes jis buvo agresyvus. Tuo metu jie stumdėsi, nes D. K. pradėjo agresyviai elgtis. T. G. bandė jį raminti, sulaikydamas. Kadangi ji bandė juos skirti, jie netyčia ją pastūmė į sieną, to net nematydami. Kuriam laikui ji prarado sąmonę, atsipeikėjusi pamatė, kad T. G. vis dar bando tramdyti D. K.. Nuėjo į vonią apsiprausti veido. Išėjusi pamatė, kad D. K. iš nosies bėga kraujas. Tuomet ji su T. G. bandė stabdyti kraujavimą vonioje su rankšluosčiais. Kai ji buvo vonioje, girdėjo triukšmą. D. sakė, kad „Tu man davei, aš tau daviau, dabar mes atsiskaitėme“. Tai išreiškė draugiška forma. Apie trenkimą į galvą girdėjo iš V. G.. T. sakė, kad jis netiki, kad trenkė D. į galvą su galva ir jis nuo to galėjo numirti. Tai ji girdėjo iš aplinkinių žmonių, su kuriais jis bendravo ir kam jis pasakojo (t. 2, b. l. 5-8).

Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja G. R. nurodė, kad D. K. tą vakarą daug griuvinėjo. G. R. nurodė, kad jis griuvo šonu ant staliuko ir jį sulaužė, tačiau parodė, kad po griuvimo nosies sumušimo požymių nebuvo. Kai D. K. pradėjo stotis nuo sofos, ji su T. bandė jį raminti, bandė paguldyti miegoti. D. K. daug kartų griuvo ir daug kartų trenkėsi. D., stodamasis nuo sofos krito, bet nesusižalodamas taip, kad bėgtų kraujas. D. K. griuvinėjo, tačiau nurodė, kad nematė ar jis griuvo veidu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės teisingi, tačiau D. griuvinėjo daugiau kartų nei 3-4, nors neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. nurodė, kad D. K. buvo nugriuvęs 3-4 kartus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo nugriuvęs gal 10 kartų. Kaltinamasis T. G. nurodė, kad nukentėjusysis griuvinėjo, buvo nugriuvęs ant butelių. Kaip matyti iš minėtų parodymų, kaltinamasis ir G. R. skirtingai aiškina aplinkybes dėl D. K. griuvinėjimo. Be to, nei vienas nenurodė, kad nukentėjusysis būtų taip nugriuvęs, kad dėl nugriuvimo galėjo atsirasti sužalojimai veide, nustatyti specialisto išvadoje, sąlygoję jo mirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. teigė, kad T. G. negalėjo patikėti, kad nuo jo smūgio D. K. galėjo mirti, sakė, kad „jeigu aš trenkiau į galvą netikiu, kad žmogus galėjo numirti“. Pats nukentėjusysis D. K. apie įvykį jai nieko nepasakojo, tik sakė, kad pats susižalojo. Gal iš poros asmenų ji girdėjo tą pačią T. G. abejonę, ar galėjo taip įvykti, tai yra sakė: “Ar aš galėjau trenkdamas iš galvos į galvą jį užmušti?“ (t. 2, b. l. 5-8). Penktadienį, t. y. sekančią dieną po įvykio, ji su T. G. kalbėjo apie įvykį. T. G. kartojo daug kartų, kad taip negali būti, jog “trenkiau iš galvos į galvą ir taip atsitiko”.

Po smurtinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis apie tai pasakė ne tik G. R., bet ir A. V. bei V. G., jog sudavė D. K. galva jam į galvą, sakydamas, kad, turbūt „Ž.“ „zamačil“. A. V. suprato, kad, „padėjo“- užmušė, nes sakė: „iš galvos į galvą daviau“. Jis paklausė už ką ir T. G. atsakė: „Jis ant G. šokinėjo“. Liudytoja V. G. nurodė, kad T. pasakė, kad susiginčijo su tuo žmogumi. Paklausus kas atsitiko, ką jis padarė, pasakė, kad greičiausiai, užmušė žmogų. G. R. pasakė, kad „T. trenkė iš galvos į galvą, net akys išlindo“, po ko jis nukrito ant lovos ir pradėjo dusti. Be to, kai tik jie abu atėjo pas ją, T. pasakė, kad vis dar kieme stovi greitoji pagalba ir nežino ar išgyvens. T. minėjo kokį žmogų jis galimai nužudė, bet pasakė tik pravardę "Ž.". Iš V. G. parodymų matyti, kad jai pirmoji apie tai kas atsitiko, t. y., kad T. G. sudavė galva D. K. į galvą pasakė G. R., kuri šias aplinkybes galėjo žinoti tik iš T. G., nes, kaip matyti iš V. G. parodymų, kai jie trise susitiko, pagal T. G. pasakymą, greitosios pagalbos automobilis dar stovėjo namo kieme.

Iš liudytojos V. G. parodymų, kuriais patvirtinami tiek G. R., tiek V. V. bei A. V. parodymai, matyti, kad 2019 m. gegužės 3 d. ryte, gal būt šiek tiek po 10 vai., pas ją į namus atėjo T. su G., kurios pavardės nežino ir ją tada matė pirmą kartą. Kiek tiksliai buvo valandų, negali pasakyti, tačiau jie atsinešė alaus butelį. Ji mano, kad jie turėjo laukti 10 vai. kol atsidarys parduotuvė, kad nusipirkti alaus ir tik tada jie atėjo pas ją. Jie susėdo laiptinėje ant laiptų. T. atrodė kaip valkata, jis buvo visas purvinas, kraujuotas. Jis vilkėjo kamufliažines kelnes ir marškinėlius. T. pradėjo šnekėti, kad jis greičiausiai užmušė žmogų, pasakė: " Pažiūrėk, mano kelnės kruvinos, o ir davė persirengti, nes ir megztinis buvo kruvinas". Kas jam davė persirengti, jis nesakė, o ir ji neklausė. Ji tik atkreipė dėmesį, jog jo kelnės iš tikrųjų kruvinos. T. pasakė, kad susiginčijo su tuo žmogumi. Paklausus kas atsitiko, ką jis padarė, G. pasakė, kad T. trenkė iš galvos į galvą, net akys išlindo, po ko jis nukrito ant lovos ir pradėjo dusti. Be to, kai tik jie abu atėjo pas ją, T. pasakė, kad vis dar kieme stovi greitoji pagalba ir nežino ar išgyvens. T. minėjo kokį žmogų jis galimai nužudė, bet pasakė tik pravardę "Ž.", o pagal pravardę ji nežinojo kas jis toks. Tik vėliau, kai ją iškvietė į apklausą, sužinojo, kad nužudytas žmogus yra D. K.. D. K. pažinojo, tačiau tuo metu, kai T. pasakė, kad konfliktas buvo su "Ž.", ji nesuprato, kad tai vienas ir tas pats žmogus. Daugiau ji nei T., nei G. nieko neklausinėjo ir jie nieko nepasakojo. A. V. pažįsta ir gali būti, jog su juo apie tai, kas atsitiko, ji kalbėjo. Tuo metu ji taip pat labai daug gėrė ir nelabai prisimena. Ji pati įvykio nematė ir pasakojo tik tai, ką girdėjo iš paties T. ir G. (t. 2, b. l. 20-21). Liudytojos V. G. parodymai neprieštarauja G. R. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. gegužės 4 d. ryte, pas ją į namus atėjo T. G. ir ji jam pasakė, kad D. mirė, į ką T. atsakė, kad nejaugi galėjo būti taip, kad jis D. trenkė galva į D. galvą ir dėl to įvyko mirtis. Jis tai kartojo keletą kartų, jis niekaip negalėjo patikėti, kad nuo tokio smūgio mirštama. Kartą, kai T. vėl pakartojo dėl smūgio galvą į galvą, jie buvo kompanijoje su keliais žmonėmis, tačiau ji nežino ar jie tai girdėjo. Šioje kompanijoje buvo mergina, berods T. pažįstama, kurios vardas V. (t. 2, b.l. 5-8).

Iš esmės tokias pačias paties T. G. nurodytas aplinkybes apie jo veiksmus D. K. atžvilgiu nurodė ir liudytojas A. V., t. y., kad T. G. jam pasakė, kad „Turbūt „Ž.“ nužudžiau, iš galvos trenkiau ir viskas“. „Ž.“ yra D. pravardė. Jis paklausė T. G. dėl ko, pastarasis atsakė, kad buvo konfliktas su G. R. ir T. ją užstojo. Teisingai parašyta apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole - T. pasakė „Turbūt „Ž.“ „zamačil“. Jis suprato, „padėjo“- užmušė, nes sakė: „iš galvos į galvą daviau“. Jis paklausė už ką ir T. G. atsakė: „Jis ant G. šokinėjo“. Jis (liudytojas) su draugu išvažiavo, o T. G. pasiliko prie parduotuvės. Apie tai, kad mirė D., jis sužinojo iš V. V.. Tai buvo sekančią dieną. Jis parašė žinutę, kad „R.“ brolio jau nėra. Liudytojas A. V. taip nurodė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutikęs V. G., kuri jai pasakė, kad T. pridarė reikalų, „Ž.“ užmušė. Aplinkybių ji neaiškino. Nežino ar tuo metu V. G. buvo bute (t. 2, b. l. 26-27). Liudytojas R. K. parodė, kad aiškindamasis kas atsitiko jo broliui, vieną dieną su V. V. nuėjo į mišką ir jis V. V. paklausė ar jis kažką žino. Jis atsakė, kad tuoj sužinos. Paėmė telefoną, pasakė, kad skambins V.. V. V. paklausė V., kas buvo tame bute, kas atsitiko su D., ji atsakė, kad „T. kaip dėjo iš galvos, akys apsivertė“. V. V. jam ištiesęs ranką laikė telefoną, o jis pasilenkęs klausėsi (t. 3, b.l. 64-68).

Nors liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad T. G. jam nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, apklausos metu buvo neblaivus, neatsimena, kokius parodymus davė, tik atsimena, kad jo klausė, kiek laiko pažįsta T., ar pažįsta D. ir kokie jų tarpusavio santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu gal taip ir sakė ką girdėjo iš gandų. Nepamena, kodėl davė parodymus apie tai, kad G. jam telefoninio pokalbio metu pasakė apie muštynes su D.. Tačiau šiuos liudytojo parodymus paneigia jo apklausą atlikusi tyrėja K. M., kuri parodė, kad neatsimena 2019 m. liepos 23 d. V. V. apklausos aplinkybių, tačiau apklausiant liudytoją, visuomet viskas yra surašoma iš jo žodžių, po ko jis susipažįsta, pasirašo. Neatsimena tokio atvejo, kad apklausa būtų nutraukta, nes asmeniui būtų sutrikusi sveikata. Visuomet pirmiausia prašo asmens papasakoti apie įvykį ir tik tada pradeda rašyti protokolą. Jei kažkas neaišku, užduoda papildomus klausimus. Neatsimena, kad šio asmens apklausa būtų vykusi kažkaip kitaip negu kitų asmenų. Jei asmuo būtų buvęs neblaivus, apklausa nevyktų. Kad asmuo perskaitė protokolą, jis tą patvirtino savo žodžiais ir parašu (t. 3, b. l. 104-106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 2 d., T. vakare jam skambino, sakė, jog yra miškelyje, išgėrinėja. Taip pat T. jam paskambino ir dar kartą, jau po vidurnakčio, apie 1 val., ir jis pradėjo pasakoti, kad jis gėrė pas D. ir G. bute, kad kilo muštynės tarp jo ir D., ir kad jis D. du kartus sudavė iš galvos į galvą ir praskėlė jam lūpą. Jis dar T. pasiteiravo, ko jis tiek geria, kad viskas baigiasi muštynėmis. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. 2019 m. gegužės 4 d., maždaug apie 12 vai. jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, norėjo išgerti, tad paskambino T.. Pasakė, kad turi butelį degtinės, paklausė kur yra T., jis atsakė, jog yra pas G., pasakė adresą ir pakvietė užeiti. Tai buvo pirmas kartas, kai jis lankėsi šiame bute. Nei 2019-05-03 d., nei anksčiau, jis nebuvo šiame bute, T. galbūt sumaišė dienas, nes jis į šį butą atvažiavo būtent jau atsitikus nelaimei. Atvykus pas G. į butą matė, kad bute labai daug kraujo. T. jam dar kartą papasakojo, ką ir sakė skambindamas naktį, kad kilo konfliktas, nes jis norėjo užstoti G. ir sudavė D. iš galvos į galvą du kartus, praskėlė jam lūpą (t. 2, b. l. 29-30 ). Šie liudytojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių faktinių aplinkybių sutampa su liudytojų R. K., G. R., A. V., V. G. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu liudytojo V. V. teismui nurodyti argumentai dėl parodymų pakeitimo laikytini neįtikinamais ir vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam patvirtinti jo nurodomas įvykio aplinkybes.

Aplinkybę, kad G. R. bute vyko konfliktas, patvirtina ir liudytojo A. J. parodymai, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 19.30 val., grįžo į namus, laiptinė buvo tvarkinga. Apie 22.00 val., bute eidamas į dušą girdėjo, kad iš buto Nr. 9 ((duomenys neskelbtini)) kažkas konfliktuoja, girdėjo balsus. Kiek asmenų kalbėjo, ką kalbėjo, negirdėjo, bet suprato, kad vyksta konfliktas. Konfliktai, rėkavimai iš minėto buto vyksta beveik kiekvieną vakarą (t. 1, b .l. 162).

G. R. parodymus, kad D. K. turėjo senų sumušimų, apibrozdinimų, mėlynę po kaire akimi, matėsi, kad jis buvo susimušęs, paneigia į butą po įvykio atvykusių liudytojų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų bei policijos pareigūnų parodymai, kad jiems atvykus, D. K. veide akivaizdžių sužalojimų, išskyrus kraujavimą iš burnos, nesimatė. Nors teisiamojo posėdžio metu G. R. nurodė, kad D. K. grįžus į butą, jo veidas buvo labiau sužalotas, nei išvežė greitoji, veidas buvo labiau mėlynas ir labiau patinęs, tačiau G. R. ikiteisminio tyrimo metu, pasakodama aplinkybes apie tai, kas vyko grįžus D. K. iš ligoninės, nurodė, kad, įsileidus D. K. į namus pamatė, kad mėlynės ir visi sumušimai jau pradėjo ryškėti, t. y. jis nebuvo labiau sumuštas, nei iki išvežimo į ligoninę, tiesiog veidas nuo sumušimo pradėjo tinti, atsirado mėlynės ir ant veido buvo daug sukrešėjusio kraujo. Tai patvirtina, kad praėjus tam tikram laikui, pagal G. R. parodymus – apie 2 valandom nuo sumušimo, veidas pradėjo tinti ir atsirado mėlynės. Iš G. R. parodymų matyti, kad jai nekilo abejonių, kad mėlynės, atsiradusios ant D. K. veido bei veido tinimas atsirado nuo T. G. suduotų smūgių. Liudytojas K. B. parodė, kad neatkreipė dėmesio, kad ant bute buvusio vyriškio būtų buvę sužalojimai, nubrozdinimai, kraujosruvos. Tai nekrito į akis. Įvykio vietoje aš iš kitų asmenų pokalbių negirdėjo jokių aplinkybių (t. 3, b. l. 122-126). Liudytojas P. B. nurodė, kad pamena du asmenis – viena mergina ir vyriškis. Ar dar kas nors buvo, neatsimena. Bute galėjo būti kaltinamasis. Tas asmuo nebuvo sumuštas. Abu asmenys buvo neblaivūs. Matėsi, kad ten vyko išgertuvės. Vyriškis buvo liekno sudėjimo, vidutinio amžiaus, taip pat buvo neblaivus. Vyriškis sakė, kad jis lyg tai vedė mirusį asmenį, su kažkuo lyg tai norėjo muštis, po to atgal vedė, jį kažkur paliko (t. 3, b. l. 122-126). Liudytojas N. P. parodė, kad bute buvo moteris ir 2 vyras, iš kurių vienas stipriai kraujavo iš lūpos. Aiškinosi su kolega įvykio aplinkybes. Asmuo sakė, kad arba jis pats nukrito arba jį lauke kažkas sumušė, kad bute jo niekas nemušė ir jis niekam pretenzijų neturi. Bandė išsiaiškinti, ar bute buvęs asmuo jį mušė ar susimušė. Jie visi teigė, kad tai ne jis padarė. Įtarimų nesukėlė. Jei gerai prisimena, kraujavo iš vidinės pusės, todėl nesimatė, iš kur kraujuoja. Burna buvo kruvina. Ant kaltinamojo veido nesimatė akivaizdžių grumtynių požymių. (t. 3, b. l. 85-92). Liudytojas R. B. parodė, kad atvykus į butą (duomenys neskelbtini), kur konfliktai būdavo dažni, ne pirmą kartą ten vyko, buvo labai daug kraujo. Nukentėjusiajam buvo didelis kraujavimas iš lūpos. Tame bute dar buvo vyras ir moteris. Jis įkalbinėjo moterį, kad su juo kartu važiuotų. Ta moteris pasakė: „Aš jo bijau, aš jo nelydėsiu ir nevažiuosiu“. Jis nukentėjusiojo klausė kas jį sumušė. Jis atsakė, kad niekas nemušė, kad pats griuvo ant stiklo. Žalgirio ligoninėje iš karto duoda siuntimą pervežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę vien dėl to, kad įtariama galvos, smegenų trauma. Žalgirio ligoninė nenustatinėja ar yra nosies lūžimas ir nieko nesako, tik duoda siuntimą pervežimui. Veide nebuvo jokių sužalojimų, išskyrus lūpą. Kraujosruvų veide nepastebėjo. Moteris jam nepasakojo, kas įvyko. Kaktikaulio lūžis mediciniškai yra galvos, smegenų trauma. Liudytojas A. Š. taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam iš burnos bėgo kraujas, jo veide kraujosruvų nebuvo, veidas nebuvo sužalotas. Bute ant grindų matėsi kraujo dėmės, nusekė paskui moterį į kambarį, kur pastebėjo vieną šalia kito sėdinčius du girtus vyrus, jie tarpusavyje nekonfliktavo, buvo ramūs. Pasiteiravus kas atsitiko vienas iš vyrų vardu D. pradėjo rėkti, kad viskas gerai, jam jokios pagalbos nereikia. Jie jokios informacijos apie tai, kas atsitiko, nesuteikė, taip pat nesimatė jokių požymių, kad taip šių trijų asmenų vyko kažkoks konfliktas, ar muštynės. Taip pat pats D. K. minėjo, kad nieko jam neatsitiko, jis pats nukrito, nieko konkrečiai nepasakojo. Išėjus iš buto medikai D. K. išsivežė į ligoninę (t. 1, b. l. 144-14). Iš liudytojo R. Z. parodymų matyti, kad atvykus į iškvietimą, sekančią dieną po įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 3 d., ligonis buvo rastas be sąmonės. Namuose buvo kraujo. Nustatęs, kad ligonio būklė yra sunki, buvo nuspręsta transportuoti į ligoninę ir tuo momentu, kai buvo nešamas į greitosios pagalbos automobilį, įvyko klinikinė mirtis. Buvo gaivintas, pradėjo dirbti širdis, kvėpavimas ir jis buvo nuvežtas į greitosios pagalbos ligoninę. Matėsi, kad buvo sumuštas. Veidas sumuštas, bute buvo kraujo, tuščių butelių (t. 3, b. l. 85-92).

Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 539/2019(01), D. K. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo sutrikimų 2019-05-03, 10:40 val. D. K. buvo nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriniu lūžiu, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, 1 paros laikotarpyje iki mirties. Nosies sumušimas, kuris komplikavosi aspiracija krauju ir sąlygojo D. K. mirtį, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame antakyje, krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar, galimai, paviršiais, labiausiai tikėtina, 1 paros laikotarpyje iki mirties. Įvertinus D. K. nustatytų sužalojimų lokalizacijas, nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Atskiri sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tačiau sužalojimų pobūdis nenurodo, kurie sužalojimai, kokiu būtent būdu buvo padaryti, t. y. nėra galimybės nurodyti, kurie sužalojimai padaryti būtent griuvimo metu, o kurie būtent - suduodant smūgius. Specifinių morfologinių požymių, būdingų griuvimui ir atsitrenkimui į kietą neribotą paviršių, sužalojimuose nėra. D. K. plaštakose sužalojimų nėra. Nustatytuose kūno sužalojimuose nėra specifinių požymių, būdingų kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais padaromiems sužalojimams. Kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše esančių poodinių kraujosruvų lokalizacija nėra būdinga nei smūgių sudavimui tomis vietomis kitam asmeniui, nei gynybai - labiau panašu į sužalojimus padaromus griūvant ir/ar atsitrenkiant j kietus bukus daiktus ar paviršius. D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. 1 trauminis poveikis - kaktos kairės pusės ir kairio antakio sritį, 1 trauminis poveikis - nosies šaknies sritį, 1 trauminis poveikis - viršutinės lūpos sritį, 1 trauminis poveikis - krūtinės ląstos kairę pusę, 1 trauminis poveikis - kairės alkūnės nugarinį paviršių, 1 trauminis poveikis - kairės alkūnės ir kairio dilbio vidinį paviršių, 1 trauminis poveikis - į dešinio riešo išorinį paviršių. D. K. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. VšĮ RVUL D. K. kraujyje nustatyta 2,8 g/1 etilo alkoholio koncentracija. D. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 %o etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 %o (promilės) etilo alkoholio. Tikėtina, kad D. K. lavone nustatyta etilo alkoholio koncentracija galėjo sumažėti dėl ligoninėje taikyto infuzoterapinio gydymo, todėl VšĮ RVUL nustatyta etilo alkoholio koncentracija, tikėtina, yra tikslesnė ir atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 69-74 ). Dėl pateiktos išvados, specialistė J. Bytautaitė paaiškino, kad vertinant D. K. sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimai esantys kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, galėjo būti padaryti griuvimo metu, tačiau kategoriškai teigti negalima, kadangi šiuose sužalojimuose nepakanka požymių, būdingų griuvimui. Kitų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo jų padarymo būdo, t. y. jie galėjo būti padaryti tiek griūvant, tiek suduodant smūgius — atskirti neįmanoma. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nurodyti nėra galimybės. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas nuo tiesioginio smūgio galva į galvą, taip pat neatmetama galimybė, kad nosies sumušimas galėjo būti padarytas ir kitokiu būdu. Po trauminio poveikio į nosies sritį dažniausiai pradeda kraujuoti iškarto. Kraujavimas prasideda dėl smūgio metu plyšusios kraujagyslės (-ių) arba lūžus nosies kaulams ir lūžgaliams sužalojus kraujagyslę (-es). D. K. kraujo krešėjimas buvo sutrikęs, t. y. kraujo krešėjimo laikas buvo pailgėjęs - tai matyti iš laboratorinių kraujo tyrimų, atliktų VšĮ RVUL. D. K. sirgo kepenų ciroze, kas tikėtina ir lėmė krešėjimo sutrikimus, o pailgėjęs kraujo krešėjimas lėmė ilgesnį ir gausesnį, nei įprasta, kraujavimą, kadangi dėl krešėjimo sutrikimo negalėjo susidaryti krešulys kuris sustabdytų kraujavimą. Duomenų apie D. K. nustatytą padidėjusį arterinį kraujo spaudimą nėra. Tačiau D. K. kraujyje nustatyta didelė etilo alkoholio koncentracija, kas taip pat galėjo turėti įtakos krešėjimui (t. 1, b. l. 77-79 ). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. Bytautaitė paaiškino, kad D. K. sužalojimuose neužsifiksavo jokių specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti daikto savybes. Kietas bukas daiktas nebūtinai gali būti žmogaus kūno dalis. Dėl 4 punkto kategoriškai pasisakyti negalima, kadangi sužalojimai tiek išoriškai, tiek vidiniai nėra specifiniai. Griuvimui būdingi platūs nubrozdinimai su lygiagrečiais daugybiniais įbrėžimais. Šiuo atveju tokių sužalojimų nebuvo. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas šiuo būdu, bet galėjo ir kitu būdu. Šiuo atveju mirties priežastis - nosikaulio lūžio komplikacija, o komplikacija buvo aspiracija krauju. Aspiracija - kai kraujavimo metu kraujas įkvepiamas į kvėpavimo takus, patenka į plaučių alveoles ir dėl to sutrikdo kvėpavimą ir deguonies apykaitą, atsiranda kvėpavimo nepakankamas, kadangi alveolės užlietos krauju (t. 3, b. l. 112-114). Tokiu būdu kaip matyti iš specialistės paaiškinimų, nosies sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nurodyti nėra galimybės ir galėjo būti padarytas nuo tiesioginio smūgio galva į galvą. Bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė pasitvirtino. Todėl atmetama kaltinamojo keliama versija, kad nukentėjusysis susižalojo griuvinėdamas arba buvo sumuštas kitų asmenų. Byloje taip pat nenustatyta, kad įvykio metu G. R. bute be kaltinamojo, D. K. ir G. R., būtų buvę kiti asmenys. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie į butą buvo užėję ar ketino užeiti prieš įvykį, bet jame nepasiliko ir po to, kai nukentėjusysis D. K. jau buvo sužalotas.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent T. G. nustatytu laiku ir aplinkybėmis padarė D. K. sužalojimus, kurie sąlygojo jo mirtį, taip pat muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje. Byloje nenustatyta, kad D. K. minėtus sužalojimus būtų pasidaręs krisdamas ar jį būtų sužaloję kiti asmenys. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, apie sužalojimų aplinkybes pats nukentėjusysis nurodė, kad susižalojo pats, niekam pretenzijų neturi, tokiu būdu nenorėdamas atskleisti, kad tai padarė T. G.. Grįžęs naktį iš greitosios pagalbos ligoninės, D. K. jokių konkrečių aplinkybių, kad jis buvo sumuštas kitų asmenų, kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojos G. R. parodymų, D. K. nepasakojo. Todėl kaltinamojo versija, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, nepasitvirtino, ją paneigia aukščiau išdėstyti byloje surinkti įrodymai.

Aplinkybė, jog nukentėjusysis, po to, kai dėl sužalojimų buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą, iš ten savavališkai pasišalino ir tai galėjo turėti įtakos jo sveikatai ir komplikacijų kilimui, nepašalina priežastinio ryšio tarp jo T. G. veiksmų ir D. K. mirties. Būtinybė gydyti D. K. atsirado būtent dėl kaltinamojo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, todėl jis privalo atsakyti už kilusiais pasekmes, t. y. D. K. nužudymą.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamojo T. G. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo D. K. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Suduodamas nukentėjusiajam du smūgius į gyvybiškai svarbų kūno organą - galvą, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, dėl ko gali atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Nors jis, kaip nustatyta byloje, nenorėjo nukentėjusiojo mirties ir nebuvo tuo suinteresuotas, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų. Paminėtos aplinkybės leidžia išvadą, kad nuteistasis T. G. veikė netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, prieš žuvusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietą, į kurią buvo suduotas smūgiai, teismas daro išvadą, kad T. G., naudodama smurtą suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o būtent pavojingumą kito gyvybei, numatė, kad nuo tokių jos veiksmų nukentėjusysis gali mirti, t. y. išreiškė savo tikrąją valią – norą smurtauti, ir nors nenorėjo D. K. atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia. Tarp jos veiksmų – smūgių sudavimo į galvą bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad po padaryto sunkaus kūno sužalojimo, D. K. buvo pristatytas į gydymo įstaiga tam, kad jam būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba gydymo įstaigoje, tačiau D. K. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos, pats savo noru atsisakė gydymo, nesirūpino savo sveikata, tačiau priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Kaltinamojo T. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą žmogų.

Dėl kaltinimo dalies, kuri nepasitvirtino

T. G. kaltinamas tuo, kad jis tyčia sudavė D. K. rankomis į krūtinę ir rankas, padarydamas nukentėjusiajam sumušimus krūtinės ląstoje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše. Išnagrinėjus bylą, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, t. y., kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis.

Specialisto išvadoje dėl D. K. padarytų sužalojimų nurodyta, kad krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės II-VI-o šonkaulių lūžiai, dauginės taškinės-durtinės žaizdelės kairėje rankoje, tikėtina padarytos medicininių manipuliacijų, gaivinimo, metu, todėl kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Atsižvelgiant į tokią specialisto išvadą bei byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad krūtinės ląstos sumušimą D. K. padarė kaltinamasis T. G..

Taip pat, tiek iš specialisto išvados, tiek specialistės J. Bytautaitės paaiškinimų matyti, kad vertinant D. K. sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimai esantys kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, galėjo būti padaryti griuvimo metu, tačiau kategoriškai teigti negalima, kadangi šiuose sužalojimuose nepakanka požymių, būdingų griuvimui. Kitų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo jų padarymo būdo, t. y. jie galėjo būti padaryti tiek griūvant, tiek suduodant smūgius - atskirti neįmanoma. Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. Dėl išvados 5 - me punkte nurodytų sužalojimų nurodė, kad, sprendžiant iš lokalizacijos galima spėti, kad jie sužalojimai būdingi griuvimui, kadangi jie yra užpakaliniuose paviršiuose, tačiau iš pačių sužalojimų, jokių specifinių nubrozdinimų, kurie rodytų, kad tai tikrai buvo griuvimas, nėra (t. 1, b. l. 77-79, t. 3, b. l. 85-92). Nors byloje nenustatyta, kad sužalojimai veido srityje D. K. galėjo būti padaryti jam nugriuvus, visgi nėra paneigta, kad tokius sužalojimus jis galėjo patirti nugriuvęs, kadangi prieš įvykį ir įvykio metu buvo neblaivus. Kaip matyti iš specialisto išvados, K. kraujyje nustatyta 2,8 g/1 etilo alkoholio koncentracija. D. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 %o etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 %o (promilės) etilo alkoholio. Tikėtina, kad D. K. lavone nustatyta etilo alkoholio koncentracija galėjo sumažėti dėl ligoninėje taikyto infuzoterapinio gydymo, todėl VšĮ RVUL nustatyta etilo alkoholio koncentracija, tikėtina, yra tikslesnė ir atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 69-74 ). Byloje nenustatyta, kad po to, kai D. K., išvežtas į greitosios pagalbos ligoninę, iš jos savavališkai pasišalino ir grįžo į G. R. butą, dar būtų vartojamas alkoholis. Tokiu būdu nukentėjusiajam tokia alkoholio koncentracija nustatyta dėl prieš įvykį suvartoto alkoholio.

Vien objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nepakanka T. G. kaltei konstatuoti, tai yra, vien tai, kad T. G. naudojo fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tik sudaro prielaidą manyti, kad galėjo padaryti aptariamus sužalojimus. Tačiau duomenų, neginčijamai patvirtinančių T. G. kaltę dėl šios kaltinimo dalies, byloje nesurinkta.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančius kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (lot. visos abejonės kaltinamojo naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013 ir kt.). Tokiu būdu kaltinimai T. G. minėtoje kaltinimo dalyje, nepasitvirtino.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. G., teismas atsižvelgia į tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. T. G. anksčiau teistas du kartus (t. 2, b. l. 91-94) baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 103106), nuobaudos negaliojančios, nedirba.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems poelgiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Nagrinėjamu atveju, apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra įrodytas paties T. G., liudytojos G. R. parodymais, jog vartojo alkoholį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, Nr. 2K-21/2011, 2K-386/2012).

Kaip matyti iš G. R. parodymų, įvykio dieną D. K. pas ją į butą atėjo po to, kai buvo ją sumušęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo uždrausta ieškoti su ja ryšių todėl jis 2019 m. gegužės l d. nakvojo pas tėvus, o 2019 gegužės 2 d. vakare, apie 21-22 val., jis atėjo pas ją kartu su T. G.. Iš liudytojo greitosios pagalbos darbuotojo R. B. parodymų matyti, kad jis įkalbinėjo G. R. kartu vykti į ligoninę su nukentėjusiuoju, tačiau ji atsakė, kad jo bijo, kad nelydės ir nevažiuos. Apie tai, kad G. R. bute būdavo nuolatiniai konfliktai, nurodė ir G. R. kaimynas A. J., jog šiame bute konfliktai vyksta beveik kiekvieną dieną. Kaip matyti iš kaltinamojo, taip pat G. R. parodymų, kaltinamasis stengėsi nuraminti D. K. dėl tarp jo ir G. R. kilusio konflikto. G. R. nurodė, kad kai D. išgeria, tampa agresyvus, gali „užsivesti“ dėl smulkmenos, jis pradeda šaukti, pradeda ir muštis. Tokiais G. R. parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi, kaip nurodė, pati buvo sumušta, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas ir D. K. buvo uždrausta su ja bendrauti. Be to, kaip matyti iš A. V. parodymų, jam T. G. pasakė, kad trenkė D. K. galva į galą dėl to, kad D. K. sukonfliktavo su G. R., o jis G. R. užstojo, sakė „Jis ant G. šokinėjo“.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad toks nukentėjusiojo D. K. elgesys išprovokavo kaltinamąjį ir neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. G. paskiriant bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką T. G. įskaitytinas laikas, jo išbūtas esant laikinai sulaikytu bei suimtu. Kardomoji priemonė - suėmimo T. G. paliktina nepakeista, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji A. K., D. Z. K. ir D. E. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo T. G. priteisti nukentėjusiajam A. K. 4732 Eur turėtų laidojimo išlaidų bei 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Z. D. K. ir E. D. K. prašo priteisti iš T. G. po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat civiliniai ieškovai prašo priteisti iš kaltinamojo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 30-34). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis sumažino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 4432 Eur, kadangi jam buvo išmokėta 300 Eur laidojimo pašalpa.

Pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 4732 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. K. grindė patirtomis sūnaus laidojimo išlaidomis, dėl kurių pateikti rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 35-36, 37, 38-39, 40-41, 42, 43). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, dėl D. K. mirties yra kaltas T. G..

Teismas sprendžia, kad minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei nukentėjusiojo A. K. paaiškinimais. Nurodyta išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas – tai yra būtinos, įprastos, vidutinės, atitinkančios protingumo kriterijus, išlaidos. Todėl šios išlaidos turtinei žalai atlyginti priteistinos. Tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir nėra per didelės, todėl nukentėjusiajam A. K. ir kaltinamojo T. G. priteistina 4432 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamojo po 50 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje- sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Grįsdami patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusieji nurodo, kad dėl T. G. veiksmų D. E. K. neteko tėvo, A. K. ir D. Z. K. neteko sūnaus. D. E. K. su tėvu siejo ypatingi santykiai. Savaitgaliais iš tėvo sulaukdavo paramos ir patarimų, su juo artimai bendravo, todėl jam sunku susitaikyti su staigia jo mirtimi, buvo psichologiškai ir dvasiškai palaužtas. A. K. ne tik patyrė skaudžius išgyvenimus bei emocinius sukrėtimus. D. K. ne tik noriai bendravo su savo tėvu, bet ir buvo jo pagrindinis pagalbininkas, padėdavo tėvui tvarkytis buityje. Taip pat rūpinosi motinos sveikata, teikė jai medicininę pagalbą. Iki šiol jis jaučia didžiulį skausmą ir pergyvena dėl sūnaus netekties. Patirti išgyvenimai sąlygojo ir fizinės sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusioji Z. D. K. nurodo, kad ji, sužinojusi apie sūnaus nužudymą, patyrė didelį šoką, dvasinius sukrėtimus, labai išgyveno, nes sūnus kiekvieną savaitgalį lankydavo tėvus ir sūnų. Jie gyvena viename bute, todėl matant vienas kito išgyvenimus ir sunkią emocinę būseną, jiems buvo dar skaudžiau susitaikyti dėl tėvo ir sūnaus nužudymo. Z. D. K. iki šios negali atsigauti po sūnaus žūties, jaučia nervinę įtampą, liūdesį, išgyvenimus, prisiminusi sūnų, labai išgyvena. Minėtos pasekmės yra ilgalaikės, jiems labai skaudžios. Jų ir žuvusiojo tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs, todėl patirtų išgyvenimų neįmanoma kompensuoti reikalaujamomis sumomis, tačiau taip bent iš dalies galėtų būti užtikrintas teisingumo principas ir bent iš dalies nukentėjusiesiems būtų atlyginta žala.

Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiesiems A. K. ir Z. D. K. jų sūnaus, o D. E. K. tėvo nužudymas sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir dėl to nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Kaip jau buvo nurodyta, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Neabejotina, kad nukentėjusieji staiga ir netikėtai netekę sūnaus ir tėvo, kurio mirtį nulėmė smurtiniai apelianto veiksmai, patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus. Tai, kad nužudytasis piktnaudžiavo alkoholiu, nemažina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį vaikui ar tėvams.

Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, į šias aplinkybes taip pat atsižvelgtina, jos vertintinos sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mirusysis vedė socialiai nepriimtiną gyvenimo būdą, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Tėvai bei sūnus neabejotinai žinojo apie tokį D. K. gyvenimo būdą, kas turėjo įtakos jų tarpusavio santykiams. Nukentėjusieji nurodo, kad jie tarpusavyje bendravo, sūnus D. juos lankydavo kiekvieną savaitgalį, padėdavo buityje. Tačiau, kaip matyti iš G. R. parodymų, su D. K. ji gyveno dvejus su puse metų. D. K. vartodavo alkoholį kiekvieną dieną, taip porą metų be pertraukos. Narkotinių medžiagų nevartojo, gydėsi Metadono programoje. Liudytojas R. B. parodė, kad atvykus į butą (duomenys neskelbtini), kur konfliktai būdavo dažni. Jis įkalbinėjo moterį, kad kartu važiuotų į ligoninę su nukentėjusiuoju, tačiau ji atsakė, kad „Aš jo bijau, aš jo nelydėsiu ir nevažiuosiu“. Paties nukentėjusiojo gyvenimo būdas bei polinkis piktnaudžiauti alkoholiu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. K. yra apribota tėvo valdžia į sūnų nukentėjusįjį D. E. K. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš bylos duomenų nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodyta ir civiliniame ieškinyje, kaip pasireiškė nukentėjusiojo D. K. bendravimas su tėvais bei sūnumi, kokia veikla, sūnaus auklėjimu jis užsiimdavo, taip pat nėra duomenų apie materialinio išlaikymo teikimą.

Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.).30 000 eurų neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.). Taip pat yra ir kitokios teismų praktikos (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017), kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nagrinėjamu atveju, ja negali būti vadovaujamasi kaip precedentu, kadangi minėtoje byloje nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas vienai nukentėjusiajai, atstovaujančiai visos šeimos interesus.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalaujami priteisti neturtinės žalos dydžiai (po 50 000 Eur), yra per dideli, prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl mažintini atitinkamai iki 15 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Toks neturtinės žalos dydis priteistinas atsižvelgiant taip pat į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti neturtinę žalą trims nukentėjusiesiems

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsnyje nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

Nukentėjusiojo D. K. rūbai - kelnės, kojinės, glaudės, marškinėliai, džemperis bei iš G. R. paimtas D. K. megztinis, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

T. G. asmens kratos metu paimta piniginė, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, viešojo transporto kortelė, Medicinos banko kortelė, kortelė „Pildyk“, 5 nuolaidų kortelės, akiniai nuo saulės, 1 raktas su pakabuku, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. G. arba jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 3 d.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. A. K. naudai 4432 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios Z. D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. nukentėjusiosios Z. D. K. naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. E. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. Z. K., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. nukentėjusiojo D. E. K. naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - D. K. rūbus - kelnės, kojinės, glaudes, marškinėlius, džemperį bei iš G. R. paimtą D. K. megztinį, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.

T. G. asmens kratos metu paimtus piniginę, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, viešojo transporto kortelę, medicinos banko kortelę, kortelę „Pildyk“, 5 nuolaidų korteles, akinius nuo saulės, 1 raktą su pakabuku, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. G. arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam T. G. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.