- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 2K-21/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- V. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžio.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal:
BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;
BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 8 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš S. P. 2142,12 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panaikintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintos S. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padarant BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios V. S. elgesys ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios V. S. veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).
S. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir pagal BK 233 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Kita Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. sausio 31 d., vakare, bute, esančiame Vilniaus r., Riešės k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine V. S. metu, vieną kartą kumščiu sudavė tyčia jai į pilvą pašonkaulio lanko kairę pusę, taip padarė nukentėjusiajai blužnies plyšimą ir ūmų vidinį nukraujavimą, t. y. sunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 metais, gegužės- birželio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Vilniaus r., Riešės k., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine V. S. metu, pridėjęs prie galvos ginklą, pagrasino juo V. S. nušauti, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 16 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniaus r., Riešės k., (duomenys neskelbtini), grasino padaryti sveikatai pavojingą veiką – sutrikdyti sveikatą ir buku daiktu sudavė gulinčiai lovoje nukentėjusiajai V. S. į galvos smilkinio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 metų vasarą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. S. gyvenant pas sesę J. S., pastarosios gyvenamajame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu pagrasino sulaužyti nukentėjusiajai V. S. kojas bei sumušti ją ir jos šeimos narius, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą. Taip S. P. sistemingai baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. , apie 18 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybinėje patalpoje, esančioje Vilniuje, H. Manto g. 4, būdamas sulaikytas įtariant nusikaltimų padarymu, keikė atėjusią nukentėjusiąją V. S. necenzūriniais žodžiais, rodė į jos pusę rankos kumštį sakydamas: „kai išeisiu – gausi“, taip panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas pastarąją sumušti, siekė paveikti nukentėjusiąją V. S., kad ši teisme duotų melagingus parodymus – nurodytų, kad V. S. nukentėjo ne nuo S. P. veiksmų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendį.
Kasatorius skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai panaikino apylinkės teismo jam nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2008 m. sausio 31 d. konfliktas tarp jo ir kartu gyvenančios nukentėjusiosios V. S. kilo dėl to, kad pastaroji priekaištavo jam dėl jo kito vaiko auklėjimo, jo nelankymo. Kasatorius pabrėžia, kad V. S. žinojo, jog ši tema jam nemaloni, o jos priekaištai skaudina, tačiau nepaisant to, priekaištavo jam ir jį įžeidinėjo. Kasatorius pažymi, kad jeigu nukentėjusioji tyčia ir neprovokavo jį padaryti nusikalstamą veiką, tačiau turėjo ir galėjo numanyti, kad toks jos elgesys jį labai įžeidžia. Todėl, kasatoriaus manymu, toks nukentėjusiosios elgesys laikytinas provokuojančiu ar rizikingu, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.
Taip pat kasatorius teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai panaikino BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog tarp jo ir nukentėjusiosios vyko nuolatiniai barniai, konfliktai. Nukentėjusioji nuolat jam priekaištaudavo, įžeidinėdavo, o paskutinis jos priekaištas dėl jo elgesio su kitu vaikui stipriai jį įžeidė ir sukėlė didelio susijaudinimo būseną.
Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad lengvinančių aplinkybių sąrašas yra ne išsamus, o pavyzdinis. Tai reiškia, kad teismas gali atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tokią aplinkybę, kurios nėra 59 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąraše. BK 59 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
Todėl, kasatoriaus manymu, nors nukentėjusiosios provokuojantis ir neteisėtas elgesys, nuolatiniai buitiniai konfliktai ir barniai neatitiktų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai dar nereiškia, kad apylinkės teismas tokias aplinkybes neteisėtai pripažino atsakomybę lengvinančiomis.
Taip pat kasatorius teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai sugriežtino jam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas jam griežtesnę bausmę paskyrė tik todėl, kad panaikino apylinkės teismo jam pripažintas dvi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurios sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją; 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis.; 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu apygardos teismas, kasatoriaus manymu, tik deklaratyviai nurodė aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, tačiau tinkamai jų neįvertino ir į jas neatsižvelgė skirdamas jam griežtesnę bausmę.
Be to, kasatorius pažymi, kad nors apygardos teismas nurodė, kad vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų yra teisingumo principas, tačiau pats teismas šio principo nesilaikė. Kasatorius mano, kad įvertinus jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat tai, kad jis su nukentėjusiąją susitaikė, o ji jam pretenzijų nereiškia, jam turėtų būti palinkta galioti apylinkės teismo paskirta bausmė.
Kartu kasatoriui pažymi, kad apygardos teismas nepagrindė, kodėl bausmes bendrino iš dalies jas sudėdamas.
Taip pat kasatorius teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, tinkamai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir todėl jam paskyrė neteisingą bausmę.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 328 straipsnio 1 ir 2 punktus apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nuosprendį pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį, jeigu: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Apygardos teismas, vadovaudamasis minėtais straipsniais, pakeitė apylinkės teismo nuosprendį nauju nuosprendžiu, tačiau skundžiamame nuosprendyje tik formaliai pakartojo apeliacinio skundo argumentus, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, tačiau savo teiginių nepagrindė byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kasatoriaus teigimu, apygardos teismas skirdamas griežtesnę bausmę nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis vadovavosi ir apylinkės teismas skirdamas jam švelnesnę bausmę. Iš to galima daryti išvada, kad apygardos teismas visiškai nepagrindę, kodėl skiria griežtesnę bausmę, ir taip pažeidė BPK 332 straipsnyje nustatytus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus.
Kasatorius taip pat pažymi, kad nors BPK nėra nustatyta apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio skelbimo tvarka, tačiau vadovaujantis BPK 22 ir 44 straipsniuose numatytomis kaltinamojo bei nuteistojo teisėmis bei BPK 308 straipsnyje numatyta nuosprendžio skelbimo tvarka, darytina išvada, kad nuteistasis turi teisę ir net privalo dalyvauti nuosprendžio skelbime ir žinoti, dėl ko jis yra nuteistas, kokia jam paskirta bausmė ir t. t. Tuo tarpu kasatorius apygardos teismo nuosprendžio skelbime nedalyvavo ne dėl savo kaltės. Kasatorius teigia, apygardos teismas pažeidė BPK 45 straipsnį, nes neužtikrino galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir išklausyti skelbiamą nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis jau atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl jo teisę dalyvauti teismo nuosprendžio paskelbime turėjo užtikrinti Vilniaus apygardos teismas ir Alytaus pataisos namų darbuotojai.
Kasatorius pažymi, kad apygardos teismas taip pat pažeidė BPK 353 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas, nes neužtikrino jo dalyvavimo nuosprendžio paskelbime.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo S. P. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą pagal paduotą prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamos S. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas išanalizavo surinktus įrodymus, atsižvelgė į nukentėjusiosios V. S. interesus, jos poziciją nuteistojo atžvilgiu: nukentėjusioji susitaikė su nuteistuoju, jam pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia, nori kartu gyventi ir auginti dukrą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus būsena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinėje situacijoje sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.
Apygardos teismas konstatavo, kad veiksmai, kuriuos S. P. atliko nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu, nebuvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios. Be to, nukentėjusioji, pasakydama S. P. apie jo netinkamai atliekamas tėvo pareigas, negalėjo išprovokuoti didelio susijaudinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimą S. P. padarė būdamas neblaivus, konfliktą namuose išprovokavo jis pats.
Atsiliepimas
Taigi atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino apylinkės teismo pripažintas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas lengvinančias aplinkybes.
Taip pat atsiliepime teigiama, kad apygardos teismas skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 2 dalie nuostatų nepažeidė. Atsiliepime pažymima, kad apygardos teismas nurodė, kad apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino ir nepagrįstai nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios nagrinėjamu atveju yra ženkliai mažesnės už sankcijoje numatytą vidurkį ir yra per švelnios. Kartu apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad skiriamos bausmės rūšis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus bei įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas bendrindamas paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausio bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Taigi baudžiamajame įstatyme numatytas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas principas nebuvo pažeistas, todėl kasatoriaus argumentas, kad teismas sudėdamas bausmes nenurodė teisinio pagrindo, yra nepagrįstas. Be to, ir apylinkės teismas bendrindamas paskirtas bausmes taip pat vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 8 dalimis.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė BPK 332 straipsnio reikalavimus. Minėto straipsnio reikalavimai reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas nuosprendis, kurio turinys atitinka BPK 331 straipsnį, t. y. jame išdėstytos visos aplinkybės ir įrodymai, nurodytos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jam nedalyvaujant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbime buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Iš bylos duomenų matyti, kad tiesų S. P. nebuvo pristatytas į apygardos teismo posėdį, kuriame paskelbtas nuosprendis. BPK 324 straipsnio 11 dalyje nurodyta, apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami apeliantui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nuosprendį ar nutartį arba nuosprendžio ar nutarties nuorašo nepriėmė tuoj po paskelbimo, nuosprendžio ar nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvavusiems teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinę bylą ar su kurių interesais susijęs apeliacinis skundas, nuosprendžio ar nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam S. P. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendis įteiktas, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Be to, bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka nuteistajam nepakito, iki nuosprendžio pakeitimo jis jau atlikinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo jam pripažintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.
Tuo tarpu BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.
Nukentėjusioji 2009 m. birželio 23 d. protokole–pareiškime bei 2009 m. birželio 23 d. vykusios apklausos metu parodė, kad ji su kasatoriumi turi dukrą. Po dukros gimimo tarp jų dažnai kildavo konfliktai, nes jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o būdamas apsvaigęs dažnai išprovokuodavo barnius, kurių metu prieš ją vartodavo smurtą. Taip buvo ir 2008 m. sausio 31 d., kai nukentėjusiajai papriekaištavus, kad kasatorius neprižiūri savo pirmojo vaiko, pastarasis ją pastūmė, ji nukrito ant grindų ir tada jis trenkė jai kumščiu į pilvą.
Be to, analogiškas aplinkybes apie 2008 m. sausio 31 d. vykusį konfliktą patvirtino ir pats kasatorius, savo 2009 m. lapkričio 24 d. nuoširdžiame prisipažinime nurodęs, kad konfliktą išprovokavo jis pats, nes pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai, kad ji neprižiūri jų dukros. Šiai atsakius, kad „ne jam mokyti, kaip auklėti vaikus“, nes jis pats nelanko savo pirmojo vaiko, kasatorius dėl tokių žodžių labai susinervino ir sudavė nukentėjusiajai kumščiu į šoną. Nors nukentėjusioji ir kasatorius vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, kad 2008 m. sausio 31 d. kasatorius jai sudavė kumščiu į pilvą, teismai pagrįstai šiais parodymais nesivadovavo, nes jie prieštaravo kitiems bylos duomenims.
Taigi bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios veiksmų – kasatoriui išsakytų priekaištų, kad jis neprižiūri savo pirmojo vaiko, negalima vertinti kaip provokuojančių, neteisėtų, prieštaraujančių moralės normoms ar įžeidžiančių. Priešingai, pats kasatorius elgdavosi amoraliai, nuolat girtaudavo, neprižiūrėjo vaikų, pats provokuodavo konfliktus ir smurtaudavo prieš nukentėjusiąją.
Esant šioms aplinkybės, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo pripažintas kasatoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Dėl bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam sugriežtino už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir nepagrindė, kodėl paskirtas bausmes bendrino iš dalies sudėdamas.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Juose pasakyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Be to, jis laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7)atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šis BK bendrosios dalies straipsnis numato teismo pareigą skiriamos bausmės dydį pradėti skaičiuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kasatorius turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, padarė vieną sunkią nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis) bei dvi apysunkes (BK 145 straipsnio2 dalis ir BK 233 straipsnio 3 dalis) nusikalstamas veikas, pasireiškusias grasinimu panaudoti fizinį smurtą. Tai rodo, kad kasatorius iš ankstesnio savo elgesio išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir toliau smurtauja. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasatorius yra daugybę kartų baustas administracine tvarka, iš jų – ir už vairavimą esant neblaiviam, o BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kasatorius padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pagrįstai pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).
Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra per švelnios (savo dydžiu ženkliai mažesnės už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį), todėl jas sugriežtino ir už kiekvieną iš veikų paskyrė sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui artimas laisvės atėmimo bausmes.
Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu taisyklių nepažeidė ir paskyręs kasatoriui už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo dalį nuo kiekvienos švelnesnės paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu tik esant BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytiems pagrindams, o būtent: kada, nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir labai nesiskiria pagal pavojingumą bei nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms BK 10 ar 11 straipsnio prasme. Kadangi padarytos veikos sudaro realią sutaptį ir labai nesiskiria savo pavojingumu, teismas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu.
Kolegija laiko, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, o baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 332 straipsnio reikalavimų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, esant netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), priėmė naują nuosprendį, kuriuo panaikino pirmosios instancijos teismo pripažintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė griežtesnes bausmes.
BPK 332 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, arba kokie kiti nuosprendžio klausimai netinkamai išspręsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl naikina pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei griežtina paskirtas bausmes, o savo sprendimą pagrindė bylos medžiaga. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 332 straipsnio reikalavimų.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatorius teigia, kad nesuteikus jam galimybės dalyvauti nuosprendžio paskelbime, buvo suvaržytos jo teisės žinoti, dėl ko jis yra nuteistas, kokia jam paskirta bausmė.
BPK 324 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami apeliantui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nuosprendį ar nutartį arba nuosprendžio ar nutarties nuorašo nepriėmė tuoj po paskelbimo, nuosprendžio ar nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius 2010 m. birželio 1 d. buvo informuotas, kad jo baudžiamoji byla pagal prokuratūros apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama 2010 m. birželio 29 d. 2010 m. birželio 8 d. buvo priimta Vilniaus apygardos teismo teisėjos nutartis dėl kasatoriaus etapavimo į teismo posėdį. Iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio, vykusio 2010 m. birželio 29 d., protokolo matyti, kad kasatorius jame dalyvavo, jam buvo suteiktas paskutinis žodis bei pranešta, kad nuosprendis byloje bus skelbiamas 2010 m. liepos 16 d. Be to, iš byloje esančios pažymos apie teismo procesinių dokumentų išdavimą matyti, kad 2010 m. liepos 16 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, nuosprendžio kopija buvo išduota kasatoriaus gynėjui, o 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio kopija išsiųsta į Alytaus pataisos namus, kur bausmę atlieka kasatorius, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisė žinoti, už kokias nusikalstamas veikas ir kokiomis bausmėmis jis buvo nuteistas, nebuvo suvaržyta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo S. P. kasacinį skundą atmesti.