- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-305-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23644-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-129-962/2026 pagal pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Juice & water group“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Marekas Petrovskis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti teismo sprendimo nevykdymo klausimą.
2. Nurodė, kad antstolis nustatė, jog skolininkė per Kauno apylinkės teismo nustatytą terminą neįteisino savavališkos statybos ir nesutvarkė statybvietės.
Atsiliepimas
3. Skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & water group“ (toliau – ir skolininkė; suinteresuotas asmuo) atsiliepimu prašė antstolio pareiškimą atmesti. Atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžių metu skolininkė nurodė, jog sprendimo nevykdymą sąlygojo objektyvios aplinkybės, kurioms atsirasti skolininkės veiksmai jokios įtakos neturėjo.
4. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) atsiliepimu prašė tenkinti antstolio pareiškimą skirti skolininkei periodinę baudą išieškotojos naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 26 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė skolininkei UAB „Juice & water group“ baudą už Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nevykdymą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai – po 50 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas nė vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų – skolininkė per sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytą bei vėliau pratęstą terminą nėra gavusi naujo statybą leidžiančio dokumento ir pagal jį nėra perstačiusi ar pertvarkiusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; skolininkė, neatlikusi minėtų veiksmų, taip pat pastato nenugriovė ir nesutvarkė statybvietės; teismui 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 suteikus teisę išieškotojai pačiai nugriauti pastatą išieškant patirtas išlaidas iš kaltų asmenų, išieškotoja šia teise iki šiol nepasinaudojo ir pastato nenugriovė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
7. Vertindamas, ar nėra svarbių teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokių priežasčių skolininkė nenurodė. Kartu teismas nurodė, jog svarbiomis teismo sprendimo nevykdymo priežastimis bei skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo paneigiančiomis aplinkybėmis negali laikomos aplinkybės, jog ji veda derybas su Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais bei gretimų sklypų savininkais dėl sutikimų statyti pastatą nesilaikant normatyvinių atstumų išdavimo. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties 41 punkte konstatuota, kad ieškovas V. J. nurodo, kad apeliantė nė karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos; ieškovas pažymi, kad sutikimo jis nesuteiks; taigi, net jeigu teismas ir atidėtų sprendimo įvykdymo terminą, apeliantė per jį negautų V. J. sutikimo; todėl nepriklausomai nuo to, kokia bus teisminių procesų baigtis, bent dalis teismo nustatytų pažeidimų vis tiek nebus pašalinti, nes pati apeliantė ir nesiekia jų pašalinti. Skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. pozicija yra pasikeitusi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, jog skolininkė savo veiksmais siekia ne sprendimo įvykdymo, o tam tikrų pastangų jam įvykdyti regimybės sukūrimo tikslu išvengti neigiamų padarinių sau kilimo.
8. Nustatydamas skolininkei skirtinos baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkė yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei sprendžiamas pirmą kartą, taip pat į tai, kad sprendimo įvykdymo teismo suteiktomis priemonėmis nesiekia ir pati išieškotoja. Todėl, teismas vertino, kad teisingas baudos dydis yra 50 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, kas sudaro apie 1 500 Eur sumą per mėnesį ir, tikėtina, paskatins skolininkę operatyviai vykdyti sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria antstolio M. Petrovskio pareiškimą atmesti, arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9.1. Apeliantė nurodo, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo skolininkės kaltės nevykdant teismo sprendimo, taip pat nepagrįstai netyrė apeliantės argumentų, susijusių su ieškotojos veiksmais, kaip užkertančiais kelią skolininkei vykdyti teismo sprendimą. Skundžiamą nutartį grindė civilinėje byloje neapklausto asmens pozicija, o taip pat nepagrįstai bylą išnagrinėjo nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra baudinio pobūdžio, galintis lemti skolininkės, kaip juridinio asmens, veiklos pabaigą.
9.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog daugkartiniai apeliantės atstovų kontaktai ir derybos su Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojais suteikė apeliantei teisėtus lūkesčius, jog apeliantė vis dar turi galimybių realiai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies reikalavimus, numatančius apeliantei teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti namo, kaip statinio projektą, ir, sumokėjus atitinkamą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, juo labiau, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintas Detalusis planas, numatęs galimybę statyti namą, yra nenuginčytas ir galioja. Taigi, pirmosios instancijos teismui faktiškai netenkinus skolininkės prašymo ir neapklausus apeliantės administracijos vadovo bei direktoriaus V. P. apie apeliantei kylančius teisėtus lūkesčius, buvo užkirstas kelias apeliantei visa apimtim pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei teikti įrodymus, paneigiančius jos kaltės egzistavimą.
9.3. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs V. P. ir iš jo negavęs patvirtinimo, kad šiuo metu egzistuoja namo projektinės dokumentacijos korekcijos, eliminuojančios poreikį kreiptis į V. J. namo statybos sutikimo gavimui, kadangi yra pakeisti namo aukštingumo parametrai, skundžiamos nutarties motyvus grindė iš esmės tik hipotetinėmis nuostatomis dėl galimos V. J. įtakos apeliantei gaunant statybas leidžiantį dokumentą. Tai kartu rodo ir šališką teismo poziciją apeliantės atžvilgiu.
9.4. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad bylos nagrinėjimo eiga įrodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymus ir nesutiko užtikrinti tiesioginį išieškotojos atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose. Tokia teismo pozicija neleido teismui tinkamai įvertinti byloje egzistuojančių aplinkybių, iš kurių seka, jog dalis kaltės dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymo tenka ir pačiai išieškotojai. Minėtas faktas dėl dalies išieškotojos kaltės yra minimas ir antstolio 2025-08-19 pareiškime. Nurodytą aplinkybę antstolis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad šioje situacijoje neegzistuoja vien skolininkės kaltė, pagrindžia ir tai, kad apeliantė savo veiksmais niekaip negalėjo įtakoti išieškotojos apsisprendimo tinkamai vykdyti teismo sprendimus dalyje dėl namo nugriovimo, o išieškotoja jokių veiksmų dėl namo nugriovimo nesiėmė ir neatliko.
9.5. Kartu apeliantė pabrėžia, jog jai civilinė atsakomybė atsiranda nuo teismo nutarties skirti jai baudą įsiteisėjimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei finansinę prievolę mokėti baudą nuo 2025-08-20, t. y. nuo kitos dienos po antstolio surašyto 2025-08-16 sprendimo nevykdymo akto, netinkamai taikė bei aiškino CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9.6. Atskirajame skunde akcentuojama ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ginčas esant situacijai, kai jau buvo išieškotojai deleguota teisė pačiai vykdyti namo griovimo darbus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Ž. R. projektavimo biuro sąskaita pagal atitinkamai teismų nustatytas procentines proporcijas. Tokiu būdu, teismo sprendimų nevykdymas įgyja tęstinę eigą, kurios realizavimas turi akivaizdžią įtaką ne tik apeliantės, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Ž. R. projektavimo biuro materialiosioms teisėms bei pareigoms dalyje dėl namo griovimo kaštų finansinės naštos pasidalijimo. Taigi, išieškotojos teisės griauti namą realizavimas turi tiesioginės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Ž. R. projektavimo biuro, kaip naujų skolininkų, teisėms bei pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas įtraukti į bylos nagrinėjimą papildomais suinteresuotais asmenimis Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Ž. R. projektavimo biurą priimant skundžiamą nutartį yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas procesinis pažeidimas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10.1. Pažymi, kad pagal priimtus ir įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus apeliantei buvo suteikta teisė pagal pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti namą per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis terminas buvo pratęstas papildomiems 3 mėnesiams. Atitinkamai apeliantė, nustatytu terminu negavusi naujo statybą leidžiančio dokumento ir neperstačiusi ar nepertvarkiusi namo buvo įpareigota per 6 mėnesius „savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos <...> lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro <...> lėšomis (5 procentai išlaidų)“ nugriauti namą ir sutvarkyti statybvietę. Taigi terminas pagal pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ar pertvarkyti namą suėjo dar 2022-06-07 (terminas baigėsi 2022-03-07, o jį pratęsus 3 mėnesius, jis suėjo 2022-06-07), o terminas nugriauti namą ir sutvarkyti statybvietę baigėsi 2022-12-07. Taigi, sprendimo nevykdymo faktas pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas visiškai pagrįstai, o to iš esmės neginčija ir pati apeliantė.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai pagrįstai nustatė ir apeliantės kaltę dėl sprendimo nevykdymo bei rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje minima 2024-09-25 priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria konstatuota, kad apeliantė nė karto nesikreipė į V. J. ir neprašė suteikti sutikimo namą statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos, patvirtina, kad apeliantė 2024 m. vis dar nebuvo ėmusi visų veiksmų, nukreiptų įvykdyti teismo įpareigojimą. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su galimomis namo aukštingumo projekto korekcijomis, nėra įrodytos ir taip pat nepaneigia teismo sprendimo nevykdymo fakto.
Atsiliepimas
10.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, jas taikė tinkamai, nustatė pagrįstą baudos dydį bei atskleidė bylos esmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Panevėžio apygardos teismui 2026-04-21 apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2026-04-21 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės kopiją, ir nurodo, jog apeliantės turimais duomenimis 2026-04-21 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje yra numatyta naujai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles. Apeliantės vertinimu, tai yra naujas teisinis pagrindas, įgalinantis apeliantę gauti statybas leidžiantį dokumentą bei eliminuojantis galimybę skirti baudą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomo prijungti dokumento turinį, apeliantės paaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujai pateikiamas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje kilusiu ginču ar patvirtina, jog nėra apeliantės kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo. Viena vertus tai, jog, apeliantės teigimu, Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje yra numatyta naujai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles, nepaneigia teismo sprendimo nevykdymo fakto. Kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, kad patvirtintos naujos taisyklės kokia nors dalimi yra susijusios būtent su tais kriterijais, dėl kurių buvo konstatuotas apeliantės statinio neatitikimas teisės aktų nuostatoms.
15. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir teismo posėdžio atidėjimo
16. Apeliantė Panevėžio apygardos teismui pateiktu prašymu taip pat formuluoja reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atidėti bylos nagrinėjimą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
17. Apeliantė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei atidėti bylos nagrinėjimą motyvuoja tuo, jog yra pagrindas įvertinti numatytas naujai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles bei apklausti naująjį skolininkės direktorių V. P., taip pat išieškotojos atstovus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus apeliantės argumentus, pastebi, jog iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė neturėjo ar jai buvo apribota galimybė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Taigi, bylos nagrinėjimo atidėjimas, kaip ir žodinis civilinės bylos nagrinėjimas dėl apeliantės nurodytų asmenų apklausos, nėra pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Be to, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skolininkės vadovas apklaustas nebuvo, tačiau skolininkei atstovavo teisininkas, kuriam nebuvo apribotos ar suvaržytos galimybės teikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes ar konkrečius skolininkės atliktus veiksmus. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teisme apeliantės galimybės teikti įrodymus ar gintis nuo pareikšto reikalavimo buvo nepagrįstai apribotos ar suvaržytos. Kartu pastebėtina ir tai, jog aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė galimai patvirtins naujas taisykles dėl sutikimų statyti statinius išdavimo, nepatvirtina, jog tokios taisyklės bus aktualios skolininkei ir dėl to yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ar egzistuoja pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, nėra nustatytų aplinkybių bei pagrindų dėl žodinio bylos nagrinėjimo ar teismo posėdžio atidėjimo, dėl ko apeliantės prašymai netenkinami.
Dėl ginčo esmės
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei UAB „Juice & water group“ skirta 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2025-08-20 iki visiško sprendimo įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi skirti jai baudą už teismo sprendimo nevykdymą bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininkės kaltės nevykdant teismo sprendimo, taip pat padarė procesinės teisės pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu bei visų suinteresuotų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimą, o taip pat nustatė pernelyg didelį baudos dydį, netinkamai nustatė baudos skaičiavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
23. Šioje civilinėje byloje buvo nustatyta ir dėl to ginčas nekilo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas nė vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų – skolininkė per sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytą bei vėliau pratęstą terminą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje e2-3129-595/2020 terminas pratęstas papildomam trijų mėnesių laikotarpiui, faktiškai iki 2022 m. birželio 7 d.) nėra gavusi naujo statybą leidžiančio dokumento ir pagal jį nėra perstačiusi ar pertvarkiusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; skolininkė, neatlikusi minėtų veiksmų, taip pat pastato nenugriovė ir nesutvarkė statybvietės. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 teismas suteikė teisę išieškotojai pačiai nugriauti pastatą išieškant patirtas išlaidas iš kaltų asmenų. Išieškotoja šia teise nepasinaudojo ir pastato nenugriovė.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, o to neginčija ir apeliantė, kad ji teismo sprendimo nustatytu laiku neįvykdė. Esminis atskirojo skundo argumentas, susijęs su, apeliantės vertinimu, nepagrįstai jai skirta bauda yra tas, kad dėl teismo sprendimo neįvykdymo nėra jos kaltės.
25. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmiau nurodytą atskirojo skundo argumentą, pirmiausia pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino skolininkės kaltės nevykdžius teismo sprendimą klausimą ir darė išvadą, jog, svarbių teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių skolininkė nenurodė. Taigi, šioje civilinėje byloje teismas tinkamai vertino CPK 771 straipsnyje įtvirtintos baudos skyrimo sąlygas ir analizavo, ar egzistuoja svarbios bei objektyvios teismo sprendimo neįvykdymo priežastys.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad skolininkė inicijavo keletą teisminių procesų, kuriuose ji siekė pašalinti kliūtis naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui bei atidėti teismo sprendimo vykdymą dar kartą, išties rodo apeliantės aktyvių veiksmų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu ėmimąsi, tačiau kartu pastebėtina ir tai, kad didžioji dalis teisminių procesų vyko ir procesiniai sprendimai buvo priimti 2022-2024 metais, o 2025 metais vykęs teisminis procesas buvo nutrauktas pareiškėjai atsisakius nuo skundo.
27. Taigi, teismo sprendimo neįvykdymo laikotarpis (teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas dar 2022 m. birželio mėnesį), teisminių procesų rezultatai (nėra duomenų, kad teisminių ginčų procesiniai sprendimai iš esmės būtų palankūs skolininkei), o taip pat pirmosios instancijos teismo minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-406-569/2024, konstatuotos aplinkybės, jog susiklosčiusi situacija nebeproporcinga šalių atžvilgiu, pažeidžia ieškovų lūkesčius ir iš esmės paneigia teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties privalomumo pobūdį, pažeidžia bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, daro žalą visos valstybės atžvilgiu, nes neribotą laiką tęsia savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras ir siekia tą daryti neribotą laiką, sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog teisminiai procesai yra inicijuojami dėl neteisėto ar nepagrįsto administravimo subjektų veikimo ar neveikimo.
28. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentas, susijęs su apeliantės veiksmais kreipiantis teisminės gynybos šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas buvo nevykdomas ne dėl skolininkės kaltės.
29. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, svarbiomis teismo sprendimo nevykdymo priežastimis bei skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo paneigiančiomis aplinkybėmis negali būti laikomos aplinkybės, jog ji veda derybas su Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais bei gretimų sklypų savininkais dėl sutikimų statyti pastatą nesilaikant normatyvinių atstumų išdavimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pačios skolininkės atskirojo skundo turinio, apeliantė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių teigti, jog derybos su Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais ar gretimų sklypų savininkais yra rezultatyvios, skolininkės siekiamas rezultatas yra grįstas teisės aktų nuostatomis ar asmenų, turinčių specialiųjų žinių, išvadomis, neteikė, išskyrus nurodytą argumentą, jog skolininkės vadovas galėtų tokias aplinkybes paliudyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien aplinkybė, kad skolininkės vadovas gali nurodyti aplinkybę, jog vyksta derybos su savivaldybės atstovais, savaime tokių derybų objektyvumo ir rezultatyvumo nepatvirtina.
30. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nesant duomenų apie objektyviai vykstančias rezultatyvias derybas ar procedūrų eigą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo nevykdymas susijęs su objektyviomis ir nuo skolininkės valios nesusijusiomis aplinkybėmis, dėl ko darė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytas pakankamas pagrindas už sprendimo nevykdymą skirti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
31. Priešingų išvadų nesudaro pagrindo daryti ir apeliantės argumentai, susiję su neva nepagrįstu ir netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu, taip pat neva padarytais esminiais proceso pažeidimais, susijusiais su skolininkės vadovo neapklausimu liudytoju, į bylą neįtraukto V. J. parodymų vertinimu bei sprendimu dėl į bylą neįtrauktų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Ž. R. projektavimo biuro teisių ir pareigų.
32. Vertinant šiuos skolininkės argumentus pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi V. J. nurodytomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (41 punktas), kurioje nurodoma, kad apeliantė nė karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos; ieškovas pažymi, kad sutikimo jis nesuteiks; taigi, net jeigu teismas ir atidėtų sprendimo įvykdymo terminą, apeliantė per jį negautų V. J. sutikimo; todėl nepriklausomai nuo to, kokia bus teisminių procesų baigtis, bent dalis teismo nustatytų pažeidimų vis tiek nebus pašalinti, nes pati apeliantė ir nesiekia jų pašalinti.
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl ko skolininkė, siekdama įrodyti, jog aplinkybės, užfiksuotos aptariamoje teismo nutartyje yra pasikeitusios, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui teikti tokius duomenis. Šiuo atveju skolininkė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįgyvendino, o aplinkybė, kad dar 2024 metais, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino įvykdyti teismo sprendimą suėjimo, skolininkė net nebuvo kreipusis į V. J. dėl sutikimo gavimo, papildomai pagrindžia pirmiau nurodytą išvadą, jog dėl teismo sprendimo nevykdymo egzistuoja būtent skolininkės kaltė.
34. Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 straipsnis) skolininkei neteikus jokių konkrečių bei objektyvių, priešingas išvadas leidžiančių daryti duomenų, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o skolininkės procesinės teisės pažeistos. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkei būtų buvusi apribota ar užkirsta galimybė į bylą teikti įrodymus bei konkrečiais duomenimis grįsti įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismo šališkumas ar skolininkės procesinių teisių pažeidimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra įrodytas.
35. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, jog skolininkės nurodomas pirmosios instancijos teismo atsisakymas užtikrinti tiesioginį išieškotojos atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog civilinė byla buvo išnagrinėta netinkamai, pažeidžiant procesinės teisės nuostatas ar netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškotoja teikė atsiliepimą į antstolio prašymą, skolininkė turėjo galimybę su juo susipažinti, taip pat teikti atitinkamus įrodymus ir argumentus.
36. Kita vertus, atskirajame skunde nėra nurodomi jokie konkretūs duomenys, kurie yra reikšmingi teisingo procesinio sprendimo priėmimui, tačiau nebuvo nustatyti dėl to, kad skolininkė neturėjo galimybės (tokia galimybė buvo apribota) jų pateikti pirmosios instancijos teismui. Taigi, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, įrodymų pateikimo galimybė skolininkei apribota nebuvo, skolininkei atstovavo įgaliotas atstovas teisininkas, o be to skolininkė nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės neva nebuvo teismo tinkamai įvertintos vien todėl, kad buvo atsisakyti užtikrinti išieškotojos atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais dėl neva CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas baudos skyrimo skolininkei klausimas. Nei Kauno miesto savivaldybės administracijai, nei Ž. R. projektavimo biurui baudos skyrimo klausimas sprendžiamas nebuvo, o aplinkybė, kad teismo sprendimu skolininkė taip pat įpareigota savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties pastatą, yra reikšminga tik sprendžiant griovimo išlaidų klausimus.
38. Pažymėtina, jog iš byloje esančių teismų procesinių sprendimų turinio nėra pagrindo spręsti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai ar Ž. R. projektavimo biurui būtų nustatytas įpareigojimas vykdyti teismo sprendimą tokiu būdu, koks numatytas apeliantei, t. y. arba pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties pastatą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, arba šį pastatą nugriauti.
39. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skolininkei skyrimo CPK 771 straipsnio nuostatų pagrindu klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos ar Ž. R. projektavimo biuro materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakė ir nenusprendė, dėl ko šioje nagrinėjamoje byloje skolininkės įvardijamas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas nustatytas nebuvo.
40. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardytų veiksmų, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, o skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą (šalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka. Teismo sprendime net ir leidus išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, vis dėlto nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą, nes teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-781/2024).
41. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartais išaiškinimais Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1731-945/2025 konstatavo, kad tiek baudos skyrimas, tiek išieškotojai suteiktas leidimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra priemonės, nukreiptos prieš netinkamai besielgiančią skolininkę, todėl nėra jokio pagrindo jas vertinti kaip alternatyvias ir viena kitą paneigiančias; abu nurodyti įrankiai yra skirti išieškotojai ir ji pati gali pasirinkti, kaip ir kurį įrankį naudoti; priešingu atveju susidarytų situacija, kad piktybiškai besielgianti ir teismo sprendimų nevykdanti skolininkė būtų palankesnėje padėtyje nei valstybės interesams atstovaujanti institucija.
42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog išieškotojai yra suteikiama teisė vykdyti teismo sprendimą, nepanaikina ir neeliminuoja skolininko pareigos, nes teismas išieškotojai suteikia teisę atlikti veiksmus, o ne nustato pareigą, kokia nagrinėjamu atveju yra nustatyta skolininkei. Šiuo atveju apeliantės argumentai, susiję su neva jos kaltės nevykdyti teismo sprendimo neegzistavimu, nes teismo sprendimo nevykdo išieškotoja, taip pat argumentai, jog civilinės byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai dėl to, jog nebuvo apklausti išieškotojos atstovai, yra nepagrįsti ir prieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms bei šiuo klausimu formuojamai pirmiau aptartai teismų praktikai.
43. Kartu pažymėtina ir tai, jog vertinant terminą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama periodinė bauda, kaip pagrįstai tą pabrėžia išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Šią kasacinio teismo praktiką nurodė bei ja rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
44. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, jog bauda už teismo sprendimo nevykdymą galėjo būti skaičiuojama tik nuo nutarties skirti baudą priėmimo, yra nepagrįsti ir dėl to atmetami.
45. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos dydžio, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (nutarties), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Baudos dydis nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Parinkdamas baudos dydį teismas nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.), tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2017 m. vasario 22 d. Nr. 3K-3-62-695/2017, 2017 m. spalio 23 d. Nr. 3K-7-199-248/2017, 2021 m. birželio 30 d. Nr. 3K-3-204-378/2021, 2021 m. spalio 27 d. Nr. 3K-3-262-421/2021). Aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį, atsižvelgė į tai, kad skolininkė yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei sprendžiamas pirmą kartą, taip pat į tai, kad sprendimo įvykdymo teismo suteiktomis priemonėmis nesiekia ir pati išieškotoja, dėl ko teisingas baudos dydis yra 50 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, kas sudarytų apie 1 500 Eur sumą per mėnesį ir, tikėtina, paskatins skolininkę operatyviai vykdyti sprendimą.
47. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir papildomai pažymi, jog teismo sprendimo nevykdymo laikotarpis (nuo 2022 m. birželio mėnesio) yra pakankamai ilgas ir leidžiantis skolininkei vertinti, jog tokio ilgo teismo sprendimo nevykdymo laikas gali sukelti papildomų neigiamų pasekmių. Kita vertus, atskirajame skunde nurodoma 5 Eur per dieną baudos suma, skolininkės vertinama kaip tinkama, atsižvelgiant į teismo sprendimo nevykdymo laiką, nesudaro pagrindo spręsti, jog gali būti reikšminga ir realiai paskatinti skolininkę vykdyti teismo sprendimą.
48. Papildomai pažymėtina, jog apeliantė, tvirtindama, jog 50 Eur dydžio per dieną bauda gali lemti jos, kaip įmonės veiklos pabaigą, t. y. yra pernelyg neproporcinga skolininkės ūkinės komercinės veiklos mastui, neteikė jokių konkrečių tokias išvadas patvirtinančių duomenų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo paskirstos baudos dydžio sumažinimo atmeta, kaip nepagrįstą.
49. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
50. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas dėl baudos skyrimo, dėl ko pagrįstai skolininkei skyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.