Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio M. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Juice & water group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 patenkino VTPSI ieškinį ir panaikino leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, leido skolininkei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, skolininkei šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę VTPSI atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

16. Skolininkė 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Kauno apylinkės teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Šis prašymas buvo tenkintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi. Skolininkė 2022 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi teismą su prašymu pratęsti nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių (teismo posėdžio metu skolininkės atstovas patikslino prašymo reikalavimą ir prašė pratęsti terminą papildomam aštuonių mėnesių laikotarpiui), tačiau šis prašymas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023 pastarąją nutartį paliko nepakeistą.

20. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar esant neįvykdytam teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio ir išieškotojos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sistemiškai aiškinant CPK 273 ir 771 straipsnių normas bei atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, yra nurodyta, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas baudos skyrimas vykdymo proceso metu. Taigi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 18 punktą; 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 33 punktą).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardytų veiksmų, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, o skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą (šalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka. Teismo sprendime net ir leidus išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, vis dėlto nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą, nes teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-781/2024).

25. Vadovaudamasis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, atitinka teismo sprendimų rūšį, patenkančią į CPK 273 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju net ir esant teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, ir šio sprendimo skolininkei neįvykdžius, galimas baudos skolininkei skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors yra numatyta sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas pareiškėjai savo lėšomis nugriauti statinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek baudos skyrimas, tiek išieškotojai suteiktas leidimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra priemonės, nukreiptos prieš netinkamai besielgiančią skolininkę, todėl, priešingai, nei teigiama atskiruosiuose skunduose, nėra jokio pagrindo jas vertinti kaip alternatyvias ir viena kitą paneigiančias. Abu nurodyti įrankiai yra skirti išieškotojai ir ji pati gali pasirinkti, kaip ir kurį įrankį naudoti. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad piktybiškai besielgianti ir teismo sprendimų nevykdanti skolininkė būtų palankesnėje padėtyje nei valstybės interesams atstovaujanti institucija.

26. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirųjų skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso normų reikalavimus, nes netinkamai taikė ankstesnėje (iki 2024 m. gruodžio 19 d.) teisminėje praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami civilinius ginčus, vadovaujasi naujausia kasacinio teismo suformuota teismine praktika. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nesivadovauti ankstesne kasacinio teismo praktika, ypač įvertinus, kad ji prieštarauja paskiausiai suformuotai praktikai, yra pagrįstas ir teisingas. Be to, reikia įvertinti ir aplinkybę, kad didžioji dalis antstolio cituotos kasacinio teismo praktikos yra suformuota aiškinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias CPK 273 ir 771 straipsnių redakcijas, dėl ko šiuo metu ji nėra aktuali visa apimtimi. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis), t. y. byloje taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 25 punktas). Dėl to ir teismai turi vadovautis aktualia nagrinėjamam klausimui kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant proceso metu galiojančias proceso teisės normas, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1671-1060/2024 leido taikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes, suteikdamas teisę išieškotojai nugriauti ginčo statinį, kaip minėta, nepaneigia fakto, kad gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą, jeigu būtų nustatyta, kad yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininkę pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

27. Apeliantai atskiruosiuose skunduose remiasi ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779 yra neteisėtas, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (Kauno miesto savivaldybės administracijos ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šis atskirųjų skundų argumentas apeliacinės instancijos teismo pripažįstamas teisiškai nepagrįstu.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

29. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas VTPSI prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumas, t. y. sprendžiama, ar antstolis šiuo konkrečiu atveju turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų, jam atsisakant kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo, skundžiama nutartimi neatliko Kauno miesto savivaldybės administracijos ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro veiksmų vertinimo, taip pat nenustatė jokių materialiųjų teisių ar pareigų nei Kauno miesto savivaldybės administracijai, nei IĮ Ž. R. projektavimo biurui. Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat neįvardino, kokią konkrečiai įtaką pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turėjo apeliantų nurodytų asmenų teisinei padėčiai, dėl kokių jų materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygų.

30. Antstolis atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję antstolio atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.