Kauno apygardos teismo nutartis

2025-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1731-945/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-01
Bylos Nr.
2S-1731-945/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05211-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1731-945/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05211-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.6.11; 3.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio M. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Juice & water group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – pareiškėja, išieškotoja, VTPSI) pateikė skundą dėl antstolio M. P. (toliau – antstolis) veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-123-5198 vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779 ir tęsti vykdomųjų veiksmų atlikimą – nustačius, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalyje numatytus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir surašyti sprendimų neįvykdymo aktą bei perduoti jį teismui teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui spręsti pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, priimdamas 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą ir atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, priimtą 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-781/2024, kad skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardintų veiksmų pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, o skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą (pašalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka.

3. Antstolis 2025 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-25-123-6968 netenkino pareiškėjos skundo ir jį persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolis nurodė, kad antstoliui pateiktame Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. vykdomajame rašte Nr. e2-3129-959/2023 yra nustatytas teismo įpareigojimas nugriauti statinį, jei nustatytais terminais sprendimas neįvykdomas, taikoma sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas pareiškėjai savo lėšomis nugriauti statinį. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 taikė tokią sprendimo nevykdymo pasekmę. Klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei buvo išspręstas ta pačia nutartimi, kuria pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Nenustatyta, kad įpareigojimą nugriauti pastatą gali įvykdyti tik pati skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & water group“ (toliau – ir skolininkė). Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja nėra pajėgi atlikti veiksmus, kuriuos sprendimu buvo įpareigota atlikti skolininkė.

Atsiliepimas

5. Skolininkė UAB „Juice & water group“ atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškėjos skundu. Skolininkės teigimu, ji iki šiol nėra praradusi galimybės pašalinti neteisėtų statybų pasekmes, gaunant statybos leidimą. Kauno apylinkės teisme ir Regionų administracinio teisme dar nėra baigtos nagrinėti bylos, kuriose sprendžiami statybos leidimo išdavimo skolininkei klausimai. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo tenkinimas būtų perteklinis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-123-5198 vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779, įpareigojant antstolį tęsti vykdomųjų veiksmų atlikimą – nustačius, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, atlikti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779 ir surašyti sprendimų neįvykdymo aktą bei perduoti jį teismui teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui spręsti pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimu jai numatyto įpareigojimo nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę, todėl Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 patenkino antstolio prašymą ir suteikė teisę pareiškėjai, be kita ko, nugriauti ginčo statinį.

8. Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendime net ir leidus išieškotojai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju net ir esant teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, ir šio sprendimo skolininkei neįvykdžius, galimas baudos skolininkei skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors yra numatyta sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas pareiškėjai savo lėšomis nugriauti statinį. Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmetė antstolio argumentus, kad nenustatyta, jog įpareigojimą nugriauti pastatą gali įvykdyti tik pati skolininkė, taip pat, kad pareiškėja nėra pajėgi atlikti veiksmus, kuriuos sprendimu buvo įpareigota atlikti skolininkė.

9. Teismas nurodė, kad teisiškai nereikšmingas skolininkės argumentas, jog dar nėra baigtos nagrinėti bylos, kuriose sprendžiasi statybos leidimo išdavimo skolininkei klausimai, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio (ne)pagrįsto atsisakymo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, o skolininkės nurodomas argumentas galimai būtų aktualus sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo pagrįstumo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Išieškotoja nenori vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytos valstybės deleguotos pareigos, bet siekia vykdymo procesą grąžinti į jo pradžią ir skolininkei taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje, 273 straipsnyje nenumatytą sankciją – baudą. Antstoliui pateiktame vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta – jei sprendimas neįvykdomas per teismo nustatytą terminą, taikoma sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas VTPSI nugriauti neteisėtą statybą (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 273 straipsnio 1 ir 2 dalys).

1.2. Priešingai, nei nurodė teismas, antstolis vadovavosi CPK 771 straipsnio normomis, taip pat Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kuriomis buvo nustatyta, kad turi būti taikomos sprendime numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės – leidimas VTPSI nugriauti neteisėtą statybą. Teismas, kvalifikuodamas antstolio veiksmus, nepasisakė, kodėl neturi būti vykdoma Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis, o turi būti iš naujo kreipiamasi į teismą dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo.

1.3. Teismo nutartis yra be motyvų, nes joje nepasisakyta dėl antstolio 2025 m. kovo 24 d. patvarkyme nurodytų argumentų. Šiame patvarkyme antstolis nurodė Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvus, susijusius su sprendimo nevykdymo pasekmių taikymu ir baudos neskyrimu.

1.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nes baudos skyrimas galimas tik kai sprendime nenurodytos sprendimo nevykdymo pasekmės arba VTPSI privalomajame nurodyme nenurodytos nevykdymo pasekmės.

1.5. Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-782/2024 neturėtų būti taikoma šio ginčo atveju.

1.6. Teismas suinteresuotais asmenimis į bylą neįtraukė Kauno miesto savivaldybės ir individualios įmonės (toliau – IĮ) Ž. R. projektavimo biuro, neišklausė jų pozicijos dėl pareikšto skundo, kas suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

11. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį, esant absoliučiam teismo nutarties negaliojimo pagrindui, civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti skolininkei iš išieškotojos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas nesilaikė išieškotojos ir skolininkės turtinių interesų gynybos pusiausvyros principo, netinkamai taikė ir aiškino CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1671-1060/2024 jau išnagrinėjo išieškotojos reikalavimus pagal CPK 771 straipsnio 2 dalies nuostatas, kas eliminavo išieškotojos teisę pakartotinai inicijuoti tapataus pobūdžio prašymą antstoliui. Teismai nurodytose nutartyse pasisakė ir dėl išieškotojos bandymo taikyti baudą skolininkei pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies reikalavimus nepagrįstumo. Skolininkei nėra nustatyti nauji terminai įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams įvykdyti, todėl išieškotoja, kreipdamasi į antstolį su 2025 m. vasario 25 d. prašymu, negalėjo vadovautis ir CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

2.2. Antstolis, priimdamas 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą ir 2025 m. kovo 24 d. patvarkymą, rėmėsi gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teikta aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas. Antstolio įvardinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 negali būti laikoma laiko atžvilgiu pasenusia kasacinio teismo praktika.

2.3. Išieškotojai yra deleguota teisė atlikti ginčo statinio griovimo darbus, griovimo išlaidų išieškojimą nukreipiant į skolininkę, Kauno miesto savivaldybės administraciją ir I Ž. R. projektavimo biurą. Išieškotojos teisės griauti ginčo statinį realizavimas turi tiesioginės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Ž. R. projektavimo biuro, kaip naujų skolininkų, teisėms ir pareigoms. Teismo atsisakymas įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis Kauno miesto savivaldybės administraciją ir IĮ Ž. R. projektavimo biurą laikytinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų nesilaikymu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 patenkino VTPSI ieškinį ir panaikino leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, leido skolininkei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, skolininkei šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę VTPSI atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

Žemesnės instancijos teismas

15. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir numatė aštuonių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastatą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, skolininkei neatlikus šių veiksmų per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7 d. savo lėšomis (35 procentai išlaidų), Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę VTPSI atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), skolininkės (35 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

16. Skolininkė 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Kauno apylinkės teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Šis prašymas buvo tenkintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi. Skolininkė 2022 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi teismą su prašymu pratęsti nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių (teismo posėdžio metu skolininkės atstovas patikslino prašymo reikalavimą ir prašė pratęsti terminą papildomam aštuonių mėnesių laikotarpiui), tačiau šis prašymas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023 pastarąją nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

17. 2023 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. FOPPA-20-230413-00004 VTPSI nustatė, kad neįvykdytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotas vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolio kontoroje šio vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/23/00779. Antstolis 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 nutarta taikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes – suteikti VTPSI teisę nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), skolininkės (35 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų). Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1671-1060/2024 pastaroji nutartis palikta nepakeista.

18. Pareiškėja 2025 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-4542 kreipėsi į antstolį, prašydama atlikti CPK 771 straipsnyje numatytus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779, surašyti sprendimų neįvykdymo aktą ir perduoti jį teismui teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui spręsti, t. y. skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną valstybės naudai, jeigu bus nustatyta, kad teismo sprendimas yra nevykdomas ir nebus pateikti įrodymai, pateisinantys jo nevykdymą. Antstolis 2025 m. vasario 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prašymo, nurodęs, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotame vykdomajame rašte yra nustatytas teismo įpareigojimas nugriauti statinį, o jei nustatytais terminais sprendimas neįvykdomas, taikoma sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas VTPSI savo lėšomis nugriauti statinį. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi taikė sprendimo nevykdymo pasekmę – leido VTPSI nugriauti ginčo statinį, teismo sprendime nenumatyta, kad už sprendimo nevykdymą gali būti taikoma kitokia sprendimo nevykdymo pasekmė – bauda (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

19. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą. Pareiškėjos skundas buvo atmestas antstolio 2025 m. kovo 24 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jį patenkino, konstatavęs, jog net ir esant teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, ir šio sprendimo skolininkei neįvykdžius, galimas baudos skolininkei skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors yra numatyta sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas pareiškėjai savo lėšomis nugriauti statinį. Antstolis ir skolininkė dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė atskiruosius skundus, juos grįsdami iš esmės tuo, kad priešingą, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalių išaiškinimą yra pateikę Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1671-1060/2024, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-782/2024, nutartis yra be motyvų, be to, suinteresuotais asmenimis į bylą nebuvo neįtraukti Kauno miesto savivaldybė ir IĮ Ž. R. projektavimo biuras, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti.

20. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar esant neįvykdytam teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio ir išieškotojos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

22. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas: 1) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats; arba 2) pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sistemiškai aiškinant CPK 273 ir 771 straipsnių normas bei atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, yra nurodyta, kad pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį už sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nustatyti sprendime dėl ginčo esmės, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas baudos skyrimas vykdymo proceso metu. Taigi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 18 punktą; 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 33 punktą).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardytų veiksmų, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, o skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą (šalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka. Teismo sprendime net ir leidus išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, vis dėlto nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą, nes teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-781/2024).

25. Vadovaudamasis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, atitinka teismo sprendimų rūšį, patenkančią į CPK 273 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju net ir esant teismo sprendimui, įpareigojančiam skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, ir šio sprendimo skolininkei neįvykdžius, galimas baudos skolininkei skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors yra numatyta sprendimo nevykdymo pasekmė – leidimas pareiškėjai savo lėšomis nugriauti statinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek baudos skyrimas, tiek išieškotojai suteiktas leidimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra priemonės, nukreiptos prieš netinkamai besielgiančią skolininkę, todėl, priešingai, nei teigiama atskiruosiuose skunduose, nėra jokio pagrindo jas vertinti kaip alternatyvias ir viena kitą paneigiančias. Abu nurodyti įrankiai yra skirti išieškotojai ir ji pati gali pasirinkti, kaip ir kurį įrankį naudoti. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad piktybiškai besielgianti ir teismo sprendimų nevykdanti skolininkė būtų palankesnėje padėtyje nei valstybės interesams atstovaujanti institucija.

26. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirųjų skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso normų reikalavimus, nes netinkamai taikė ankstesnėje (iki 2024 m. gruodžio 19 d.) teisminėje praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami civilinius ginčus, vadovaujasi naujausia kasacinio teismo suformuota teismine praktika. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nesivadovauti ankstesne kasacinio teismo praktika, ypač įvertinus, kad ji prieštarauja paskiausiai suformuotai praktikai, yra pagrįstas ir teisingas. Be to, reikia įvertinti ir aplinkybę, kad didžioji dalis antstolio cituotos kasacinio teismo praktikos yra suformuota aiškinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias CPK 273 ir 771 straipsnių redakcijas, dėl ko šiuo metu ji nėra aktuali visa apimtimi. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis), t. y. byloje taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 25 punktas). Dėl to ir teismai turi vadovautis aktualia nagrinėjamam klausimui kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant proceso metu galiojančias proceso teisės normas, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-412-959/2024 ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1671-1060/2024 leido taikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes, suteikdamas teisę išieškotojai nugriauti ginčo statinį, kaip minėta, nepaneigia fakto, kad gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą, jeigu būtų nustatyta, kad yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininkę pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

27. Apeliantai atskiruosiuose skunduose remiasi ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779 yra neteisėtas, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (Kauno miesto savivaldybės administracijos ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šis atskirųjų skundų argumentas apeliacinės instancijos teismo pripažįstamas teisiškai nepagrįstu.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

29. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra antstolio 2025 m. vasario 27 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas VTPSI prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumas, t. y. sprendžiama, ar antstolis šiuo konkrečiu atveju turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų, jam atsisakant kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo, skundžiama nutartimi neatliko Kauno miesto savivaldybės administracijos ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro veiksmų vertinimo, taip pat nenustatė jokių materialiųjų teisių ar pareigų nei Kauno miesto savivaldybės administracijai, nei IĮ Ž. R. projektavimo biurui. Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat neįvardino, kokią konkrečiai įtaką pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turėjo apeliantų nurodytų asmenų teisinei padėčiai, dėl kokių jų materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygų.

30. Antstolis atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję antstolio atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas