Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1671-1060/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-26
Bylos Nr.: 2S-1671-1060/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23644-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Suinteresuotas asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, individuali įmonė „Ž. R. projektavimo biuras“

Civilinė byla Nr. 2S-1671-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23644-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5.; 3.5.24.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Juice & water group“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, individuali įmonė „Ž. R. projektavimo biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis M. P. (toliau – ir pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti sprendimo nevykdymo klausimą ir taikyti sprendime nurodytas pasekmes: suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juice & water group” (35 procentus išlaidų) ir individualios įmonės (toliau IĮ) „Ž. R. projektavimo biuras“ (5 procentus išlaidų).

2. Pareiškime nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00779 vykdo Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 pagrindu 2023 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą. 2023 m. gegužės 23 d. patikrinęs sprendimo vykdymo rezultatus, antstolis nustatė, kad skolininkė UAB „Juice & Water group” per Kauno apylinkės teismo nustatytą terminą nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. kovo 7 d. neįteisino savavališkos statybos, per nustatytą terminą nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. nenugriovė gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato, esančio Č. Sasnausko g. 23, Kaune, ir nesutvarkė statybvietės, nei per Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 suteiktą papildomą 3 mėn. laikotarpį (įteisinimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 7 d., nugriovimo terminas baigėsi 2022 m. gruodžio 7 d.) Kauno apylinkės teismo įpareigojimo neįvykdė. Iki pareiškimo surašymo dienos skolininkė nėra informavusi apie sprendimo įvykdymą, taip pat nėra pateikusi jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Juice & water group“ prašė antstolio pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškimo surašymo metu šešių mėnesių terminas namo griovimo darbams atlikti skolininkės iniciatyva nėra pasibaigęs, kas eliminuoja antstolio galimybę vykdomojo rašto pagrindu teikti reikalavimą teismui perduoti namo griovimo pareigą išieškotojai. Antstoliui nėra suteikta diskrecijos teisė kaip nors keisti vykdomajame rašte išdėstytą įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį ir/ar savaip interpretuoti jame nustatytą teismo sprendimo įvykdymo eigą. Antstolis, turėjo būti visiškai įsitikinęs ir gauti papildomus įrodymus, kad yra atsiradusios visos įstatyminės prielaidos vykdomojo rašto priverstiniam vykdymui atlikti, įskaitant ir tas aplinkybes, jog skolininkė įsiteisėjusių teismo sprendimo bei nutarčių įvykdymui yra praleidusi aiškiai apibrėžtą šešių mėnesių terminą namo griovimui savo iniciatyva. Įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai numatė privalomąjį įvykdymo tarpinį etapą, t. y. skolininkės galimybę pačiai nugriauti namą per šešių mėnesių laikotarpį. O šio termino skaičiavimo pradžia buvo labai aiškiai susieta su konkrečia faktine situacija – skolininkės išnaudotomis visomis procesinėmis galimybėmis gauti statybas leidžiantį dokumentą namo statybai.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyrius atsiliepimu prašė tenkinti antstolio pareiškimą iš dalies ir spręsti klausimą ne dėl teisės nugriauti pastatą, o skirti skolininkei periodinę iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo valstybės naudai. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad antstolio prašymas yra nesavalaikis, nes dar neišnaudotos visos galimybės, skatinančios pačią skolininkę įvykdyti įsiteisėjusį ir privalomą vykdyti sprendimą. Inspekcijos įsitikinimu, vien tai, kad sprendime numatyta inspekcijos teisė atlikti statinio griovimo darbus neeliminuoja skolininkės pareigos vykdyti sprendimą ir neturėtų būti iš karto perkeliama atsakomybės našta valstybei, o laikytina tik kaip paskutinė, kraštutinė priemonė, kai išnaudotos visos kitos priemonės ir jos yra neveiksmingos. Jeigu bauda bus neefektyvi ir nepaskatins skolininkės vykdyti sprendimo, tik tuomet galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės suteikimo inspekcijai griauti statinį.

5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad antstolis privalėjo surinkti visus duomenis ir konstatuoti, kad nėra įvykdyta pirmoji ir antroji teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 dalys. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė turinti duomenų, kad statytojas yra įkėlęs į informacinę sistemą „TPS vartai“ prašymą išduoti naują statybos leidimą, yra apskundęs teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabas dėl šio projekto, taip yra apskundęs Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą duoti sutikimą statybai neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos. Statytojas yra pradėjęs ginčo žemės sklypo detaliojo plano koregavimą\keitimą, vykdant pirmąją teismo sprendimo dalį. Taigi šiame procese teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo nevykdymo, turi pilnai įvertinti proceso dalyvių pastangas vykdant šį sprendimą ir pasisakyti dėl pradėtų teisminių procesų baigties tikslingumo. Kauno miesto savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, kad neužtenka antstoliui tik formaliai konstatuoti, kad statyba neįteisinta ir pastatas nenugriautas (kas buvo šiuo ginčo atveju), bet ir įsigilinti į motyvus ir pasitelkus protingumo principą, spręsti dėl efektyvaus teismo sprendimo vykdymo galimybių, pvz. stabdyti vykdymo procesą, kol pasibaigs visi teisminiai procesai susiję su šios bylos teismo sprendimo vykdymo pirmos dalies įgyvendinimu. Be to, nurodė, kad tiek skolininkė, tiek išieškotoja nėra linkę pereiti prie trečiosios sprendimo dalies, t. y. griovimo pareigos perkėlimo išieškotojai, todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėtų spręsti dėl kitų priverstinio sprendimo vykdymo priemonių ar paties vykdymo proceso eigos, siekiant įvykdyti teismo sprendimą kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškimą tenkino: taikė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaunas, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir individualios įmonės Ž. R. projektavimo biuras (5 procentai išlaidų). Teismas procesinį sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

1.1. Nėra ginčo, kad skolininkė iki šiol nėra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nė vienu iš sprendimu nustatytų alternatyvių būdų.

1.2. Svarbių teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių skolininkė nenurodė. Skolininkė yra inicijavusi kelis teisminius procesus, kuriuose ji siekia pašalinti kliūtis naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-277-584/2024 skolininkė siekia gauti išieškotojos sutikimą, tačiau ieškinys 2024 m. birželio 20 d. sprendimu yra atmestas; sprendimas neįsiteisėjęs. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-490-414/2024 pagal skolininkės skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo; ginčo objektas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialisto 2022 m. rugsėjo 7 d. pastabos informacinėje sistemoje „TPS vartai“ SRA – 100 – 220820 – 29272 dėl statinio projekto; byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-277-584/2024. Šios aplinkybės teismo buvo ištirtos ir įvertintos sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pagal skolininkės prašymus civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 (2022 m. lapkričio 29 d., 2024 m. birželio 13 d. nutartys), taip pat apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023). Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas iki šiol neįvykdytas dėl svarbių priežasčių.

1.3. Teismas nesutiko, jog šiuo atveju vietoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje numatyto procesinio sprendimo teismas turėtų taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją skolininkei – baudą. Teismas nurodė, kad sankcija taikytina tik tais atvejais, kai įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir antstolio pareiškimą atmesti. Atskirajame skunde nurodoma:

1.1. Teismas teikė pirmenybę proceso operatyvumo principui prieš teisingumo principą ir į vykdymo procesą žiūrėjo siaurai, vertindamas tik antstolio pareiškimo turinį, o ne visą vykdymo proceso apimtį ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį.

1.2. Teismas netinkamai nustatė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadiją ir dėl to nepagrįstai tenkino antstolio prašymą; byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad antstolis laikėsi vykdymo proceso eiliškumo, kuris reglamentuotas CPK 771 straipsnyje. Antstolis privalėjo surinkti visus duomenis ir konstatuoti, kad nėra įvykdyta pirmoji ir antroji teismo sprendimo dalys, to nenustatė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Byloje buvo pateikti duomenys dėl pirmos dalies vykdymo ir dėl to byloje ginčo nėra. Statytojas yra įkėlęs į informacinę sistemą „TPS vartai“ prašymą išduoti naują statybos leidimą, taip pat yra apskundęs teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabas dėl šio projekto, taip pat statytojas yra apskundęs Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą duoti sutikimą statybai neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos. Kauno miesto savivaldybės analogišką atsisakymą, statytojas taip pat yra apskundęs teismui, byla nebaigta. Taip pat statytojas yra pradėjęs ginčo žemės sklypo detaliojo plano koregavimą\keitimą, vykdant pirmąją teismo sprendimo dalį. Taigi šiame procese teismas, spręsdamas klausimą dėl savo sprendimo nevykdymo, turi pilnai įvertinti proceso dalyvių pastangas vykdant šį sprendimą ir pasisakyti dėl pradėtų teisminių procesų baigties tikslingumo. Tačiau teismas šias aplinkybes vertino paviršutiniškai, nepasisakė dėl negalimumo vykdyti pirmąją sprendimo dalį. Tik nustačius, kad pirmoji teismo sprendimo dalis neįvykdyta ir nebėra galimybės jos vykdyti, galima pereiti prie antros teismo sprendimo dalies vykdymo. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie antros dalies vykdymą, jų nepateikė nei antstolis, nei skolininkas. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas šių aplinkybių netyrė ir tuo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ginčo klausimu.

1.3. Teismas neatsižvelgė ir nevertino išieškotojo, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų valios dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir dėl to priėmė neobjektyvią, teisingumo principą pažeidžiančią nutartį. Išieškotoja prašo antstolio pareiškimo netenkinti. Taigi, tiek išieškotoja, tiek skolininkas, tiek ir suinteresuoti asmenys nėra išreiškę valios dėl statinio priverstinio griovimo išieškojo iniciatyva. Šios aplinkybės teismas nevertino.

1.4. Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis išieškotojo veiksmus esant tapačioms aplinkybėms, yra Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45. Šio aprašo 26.2 punkte numatoma, kad prašyme antstoliui, kuriuo teikiamas teismo sprendimo pagrindu gautas vykdomasis dokumentas CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka prašoma surašyti Sprendimų neįvykdymo aktą ir jį perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka išspręsti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą – skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka arba pritaikyti Teismo sprendime nurodytą jo nevykdymo pasekmę – baudą, skirtą CPK 273 straipsnio nustatyta tvarka (jei ji paskirta). Išieškotojas prašo skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, nes teismas savo sprendime nebuvo numatęs tokios teismo sprendimo nevykdymo pasekmės. Šių aplinkybių teismas nevertino.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą, kuriuo prašoma skundžiamą nutartį panaikinti tenkinti tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta netenkinti inspekcijos atskirajame skunde pateikto prašymo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Inspekcija laikosi pozicijos, kad antstolio pareiškimas turėjo būti tenkinamas iš dalies – dėl vykdymo procese skirtinos skolininkei periodinės iki 300,00 Eur baudos už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, dalyje dėl antstolio pareiškimo atmetimo, apeliantės skundo prašymas – atmestinas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su skundu, jog teismui teisės aktais suteikta plati diskrecija spręsti dėl teismo sprendimo nevykdymo, atsižvelgiant ir įvertinant visas susijusias faktines aplinkybes bei parinkti efektyvią ir operatyvią teismo sprendimo vykdymo priemonę, tačiau šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus vykdymo procese, tiesiog formaliai tenkino antstolio prašymą, iš esmės neatsižvelgdamas nei į išieškotojo, nei į skolininko, nei į kitų suinteresuotų asmenų valią priėmė neteisėtą ir neteisingą skundžiamą nutartį. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nors teismo sprendimu suteikta teisė inspekcijai nugriauti statinį teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis, tačiau tai nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkei principo ir tuo jai nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai – inspekcijai. Ir šiuo atveju, kai priverstinio teismo sprendimo procese nėra išnaudotos kitos priemonės (bauda), kurios galėtų paskatinti pačią skolininkę įgyvendinti teismo sprendimo įpareigojimą – teismas skundžiama nutartimi perkeldamas inspekcijai sprendimo įgyvendinimo naštą, paneigė sprendimo privalomumo principą skolininkei. Pritariama apeliantės argumentui, kad „teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad tiek skolininkas, tiek išieškotoja nėra linkę pereiti prie trečiosios sprendimo dalies, t. y. griovimo pareigos perkėlimo išieškotojai, todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes turėjo spręsti dėl kitų priverstinio sprendimo vykdymo priemonių ar paties vykdymo proceso eigos, siekiant įvykdyti teismo sprendimą kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolio pareiškimą iš dalies bei spręsti klausimą ne dėl teisės nugriauti pastatą suteikimo, o skirti skolininkei periodinę iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo valstybės naudai; nusprendus klausimo nespręsti iš esmės – perduoti pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma:

3.1. Skolininko teisės turi būti derinamos su pagrindiniu vykdymo proceso tikslu – kreditoriaus reikalavimo patenkinimu. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

3.2. Teismas skundžiama nutartimi reikšmingomis aplinkybėmis, lėmusiomis sprendimą neskirti suinteresuotiems asmenims baudą už teismo sprendimo nevykdymą, pripažino tai, kad „<...>sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, – skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškotojai <...> suteikta teisė atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas <...>. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad „<...>svarbių teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių, teismo vertinimu, skolininkė nenurodė“.

3.3. Nors teismo sprendimu suteikta teisė inspekcijai nugriauti statinį teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkei principo ir tuo jai nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai – inspekcijai. Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis, inspekcija turi teisę, bet ne pareigą už skolininkę atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkei nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tą patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kurios 42 punktas išieškotojo teisės už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę, įgyvendinimą sieja su išieškotojo galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise. Inspekcija neturi galimybės už skolininkę įvykdyti teismo sprendimo, būtent dėl tos priežasties, kad nėra išnaudotos nuo teismo priklausančios priemonės, skatinančios už sprendimo vykdymą atsakingą asmenį įvykdyti priimtą sprendimą.

3.4. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos vadovas.

3.5. Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2023-04-21 įsakymu Nr. 1V-45 (toliau – Aprašas) nustato savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (nutartį arba taikos sutartį dėl statybos padarinių šalinimo), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (Aprašo 1.2 papunktis). Remiantis Aprašo nuostatomis, antstolio prašymas buvo nesavalaikis, nes dar neišnaudotos visos galimybės, skatinančios pačią skolininkę įvykdyti įsiteisėjusį ir privalomą vykdyti sprendimą. Todėl antstolio pareiškimas turėjo būti tenkintas iš dalies ir spręstinas sprendimo neįvykdymo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą. Inspekcija negali pradėti už skolininkę vykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra privalomojo kriterijaus – paskirtos teismo baudos.

Atsiliepimas

3.6. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepasisakė dėl inspekcijos atsiliepime pateiktų argumentų, jų neanalizavo, ignoravo teismų praktikos išaiškinimus, dėl ko laikytina, kad teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota.

Šalies argumentai

10. Suinteresuotas asmuo UAB „Juice & water group” atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo atmesti; priteisti iš antstolio visas apeliantės UAB „Juice & water group“ turėtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės bylos, iškeltos pagal apeliantės UAB „Juice & water group“, pateiktą atskirąjį skundą, nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3129-959/2020, sprendžiant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties įsiteisėjimo klausimą. Atskirajame skunde nurodoma:

4.1. Teismo sprendimai ir nutartys nebuvo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes dar nėra įsiteisėję kiti teismo sprendimai, kurie leistų apeliantei gauti statybas leidžiantį dokumentą, kas reikštų teismo sprendimų ir nutarčių reikalavimų tinkamą įvykdymą. Vien tik apeliantės paminėtų faktų apie pradėtus teismų procesus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose visiškai pakako konstatuoti, jog apeliantė pagrįstai prašo atmesti antstolio pareiškimą, nes yra susiformavusios objektyvios faktinės aplinkybės, pateisinančios apeliantės neveikimą ir pašalinančios jos kaltę dėl vykdomojo dokumento nevykdymo.

4.2. Apeliantė buvo pateikusi prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimta teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020. Pagrindinis teismų procesinių dokumentų tinkamo įvykdymo pažeidimas, kuris antstolio yra inkriminuojamas apeliantės atžvilgiu, tai namo nugriovimo terminų pažeidimas, apeliantei negavus statybas leidžiančio dokumento per teismų nustatytą laikotarpį. Taigi, paaiškėjus faktams, kad apeliantei yra pratęsti terminai, siekiant gauti statybos leidimą, bylos nagrinėjimas teisme taptų beprasmis, kadangi išnyktų išieškotojos kreipimosi į antstolį teisinis pagrindas, o antstolio veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje, iškeltoje neturint teisėto pagrindo, a priori taptų neteisėtais. Apeliantės įsitikinimu, byloje buvo ir yra visos įstatyminės prielaidos privalomam bylos sustabdymui. Tačiau teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, o tik atidėjo iki bus išspręstas klausimas, tačiau nepaisant to, teismas nelaukė, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl termino pratęsimo, dėl ko apeliantės vertinimu teismas iš esmės buvo šališkas.

4.3. Antstolis, kreipęsis į teismą su pareiškimu, privalėjo savo pareiškimo reikalavimus koreguoti priklausomai nuo pačios išieškotojos išdėstytos valios jos procesiniuose dokumentuose (skirti skolininkei baudą). Tačiau tiek antstolis, tiek teismas skundžiama nutartimi viršijo jiems skirtus įgaliojimus išieškotojos teisių gynimo kontekste.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliantės UAB „Juice & water group“ atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti iš dalies, t. y. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad antstolis, nagrinėjamoje situacijoje kreipdamasis į teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, elgėsi pagrįstai, tačiau vien tai, kad sprendime numatyta inspekcijos teisė atlikti statinio griovimo darbus, neeliminuoja skolininkės pareigos vykdyti sprendimą ir neturėtų būti iš karto perkeliama atsakomybės našta valstybei, o laikytina tik kaip paskutinė, kraštutinė priemonė, kai išnaudotos visos kitos priemonės ir jos yra neveiksmingos. Todėl inspekcija palaiko poziciją, kad skolininkei pirmiausiai turėjo būti skirtina bauda už sprendimo nevykdymą ir tik tuo atveju, jeigu bus bauda neefektyvi ir nepaskatins skolininkės vykdyti sprendimo, tik tuomet galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės suteikimo inspekcijai griauti statinį.

12. Pareiškėjas antstolis M. P. atsiliepimu prašo atskirųjų skundų netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant teismo sprendimo nevykdymo klausimą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti nagrinėjamas klausimas ar Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 gali ar negali būti vykdomas. Teismas nustatė, kad įsiteisėjęs teismo nustatytais terminais yra neįvykdytas – projektinė dokumentacija nesutvarkyta, statybos leidimas negautas, statinys nenugriautas, todėl pagrįstai taikė teismo sprendime numatytas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes – leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas. Vien tai, kaip nurodo skolininkė, kad yra užvestos kitos administracinės ar civilinės bylos, nesuteikia skolininkei teisės nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Kitų ginčų nagrinėjimas kitose bylose nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Skolininkės užvestos kitos administracinės ar civilinės bylos tik patvirtina faktą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatytais terminais yra neįvykdytas, kad skolininkė neatliko arba atliko netinkamai teisme sprendime nurodytus veiksmus, o kitomis bylomis tik siekia pateisinti savo neteisėtą veikimą arba neveikimą. Be to, kitose bylose galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas negalės pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 privalomumo ir vykdytinumo. Bylos nagrinėjimo metu nei skolininkė, nei savivaldybė, taip pat ir inspekcija teismui nepateikė jokių objektyvių priežasčių ir tai patvirtinančių įrodymų, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl ko teismo sprendimas buvo nevykdomas arba negalėjo būti įvykdytas. Antstolis vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis vykdo jau įsiteisėjusius teismo sprendimus. Antstoliui nesuteikta kompetencija vertinti skolininkės atliktus/neatliktus veiksmus, susijusius su statybos dokumentacijos pertvarkymu, statybos leidimo išdavimu. Šias aplinkybes vertina inspekcija. CPK 771 straipsnis aiškiai numato, kad nustačius, kad teismo sprendimas neįvykdytas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formas Sprendimų nevykdymo aktą ir jį perduoda nagrinėti apylinkės teismui. Teismas išnagrinėją tokį aktą, ir priklausomai nuo priimto teismo sprendimo, taiko teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, jei jos numatytos sprendime, sprendžia dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, arba, jei pasekmės nenumatytos, taiko CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją. Pagal antstoliui pateiktą vykdyti teismo sprendimą yra aiškiai nurodyta, kad skolininkė įpareigojama nustatytais terminais atlikti tam tikrus veiksmus (teismo sprendimo 1 ir 2 dalis), jei skolininkė to neatlieka, taikoma teismo sprendimo nevykdymo pasekmė – inspekcijai suteikiama teisė statinį nugriauti, išieškant iš kaltų asmenų (skolininkės, savivaldybės ir projektavimo biuro) griovimo išlaidas. Taigi, teismo sprendime nenumatyta jokių kitų alternatyvų tik leidimas išieškotojai nugriauti statinį, jei skolininkė neįvykdo teismo sprendimo 1 ir 2 sprendimo dalies.

13. Pareiškėjas pažymi, kad nors pati inspekcija pateikė antstoliui Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 dėl priverstinio vykdymo ir siekė priverstinio teismo sprendime nurodyto statinio griovimo, teismui išnagrinėjus sprendimo nevykdymo klausimą ir taikius sprendimo nevykdymo pasekmes, ji liko nepatenkinta tokiu teismo sprendimu. Tačiau inspekcija neturi pagrindo remtis Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45, kuris nustato savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (nutartį arba taikos sutartį dėl statybos padarinių šalinimo), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo inspekcija. Minimas aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris gali detalizuoti ir aprašyti įstatymu nustatytos teisės normos įgyvendinimo tvarką. Tačiau poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymui – CPK 771 straipsnio 2 dalies normai. Jei prieštarauja – negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas antstolio prašymas vykdymo procese – nevykdant sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti veiksmus, taikyti sprendime nurodytas pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo

15. Apeliantė UAB „Juice & water group“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl sprendimo nevykdymo, privalėjo ją sustabdyti iki bus priimta galutinė teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 dėl termino sprendimo įvykdymui pratęsimo. To nepadaręs, apeliantės vertinimu, teismas iš esmės buvo šališkas. Suinteresuotas asmuo UAB „Juice & water group” atskirajame skunde be kita ko išdėstė prašymą sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3129-959/2020, kurioje sprendžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos dėl termino sprendimo įvykdymui (ne)pratęsimo, teisėtumo klausimas.

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis).

17. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindais formuoja teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad aptariamas bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

18. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 buvo sprendžiamas UAB „Juice & water group“ prašymas pratęsti jai Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonių kalendorinių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos šiuo klausimu, įsiteisėjimo dienos, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi buvo netenkintas. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

19. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą buvo priimta 2024 m. birželio 13 d. nutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo iki ši nutartis įsiteisės, ir klausimą dėl sprendimo nevykdymo išsprendė pagal esamus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo klausimo išsprendimui civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 spręstas klausimas dėl terminų sprendimo vykdymui pratęsimo buvo ir yra reikšmingas, tačiau šis procesinis pažeidimas, įvertinus tai, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teismo nutartimi klausimas dėl terminų įvykdyti sprendimą pratęsimo, terminų nepratęsiant, yra išspręstas, darytina išvada, kad šis pažeidimas nesudarė prielaidų tam, kad būtų neteisingai išspręsta nagrinėjama byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apeliantės nurodytas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo esą galimo šališkumo, kuris pasireiškė procesiniu sprendimu nestabdyti civilinės bylos, nepagrįstas jokiais papildomais argumentais ir objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.

20. Pasisakant dėl apeliantės išreikšto prašymo dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, nurodytina, kad įvertinus jau nustatytas aplinkybes, jog civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties teisėtumo klausimas jau yra išspręstas (teismo nutartis, kuria skolininkės prašymas pratęsti terminus neteisėtos statybos padariniams šalinti, netenkintas, įsiteisėjusia teismo nutartimi palikta nepakeista), neliko pagrindo tenkinti UAB „Juice & water group“ prašymo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3129-959/2020, todėl šis prašymas atmetamas (CPK 163 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo esmės

21. Iš byloje esančių ir vykdomosios bylos Nr. Nr. 0123/23/00779 duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 buvo nagrinėjami V. J. reiškiami reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929 pagal IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato Č. Sasnausko g. 23, Kaune, naujos statybos projektas“ projektą bei įpareigoti UAB „Juice & water group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, o to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo. Taip pat byloje buvo nagrinėjami ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikšti reikalavimai panaikinti nurodyto statybos leidimo dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. 1901-0130-0115, esančiame Č. Sasnausko g. 23, Kaune, statyti naują (-us) statinį (-ius) – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys, bei įpareigoti UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtą statyti pastatą kaltų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ lėšomis, o jei šio įpareigojimo UAB „Juice & water group“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“.

22. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 nusprendė valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai: panaikino leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. 1901-0130-0115, esančiame Č. Sasnausko g. 23, Kaune, statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys. Teismas leido UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ (5 procentai išlaidų).

23. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą pakeitė numatant aštuonių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti pastatą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7 d. savo lėšomis (35 procentai išlaidų), Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo IĮ Ž. R. projektavimo biuras“ lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę. UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ (5 procentai išlaidų).

24. Skolininkė 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 pratęsti Kauno apylinkės teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Šis prašymas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi buvo tenkintas. Skolininkė 2022 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi teismą su prašymu pratęsti nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių (teismo posėdžio metu skolininkės atstovas patikslino prašymo reikalavimą ir prašė pratęsti terminą papildomam aštuonių mėnesių laikotarpiui), tačiau šis prašymas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023 nebuvo tenkintas.

25. Inspekcijos 2023 m. balandžio 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. FOPPA-20-230413-00004 buvo nustatyta, kad teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo nutartimi, neįvykdytas, t. y. „Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis naujas statybą leidžiantis dokumentas – statyti naują ypatingąjį statinį – Daugiabutį gyvenamą namą (3 ir daugiau butų past.) žemės sklype Č. Sasnausko g. 23, Kaune, neišduotas. Atlikus 2023 m. balandžio 13 d. patikrinimą vietoje nustatyta, kad Daugiabutis gyvenamas namas (3 ir daugiau butų past.) žemės sklype Č. Sasnausko g. 23, Kaune, nenugriautas“.

26. Inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2D-8488 „Dėl Kauno apylinkės teismo 2023-05-03 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 priverstinio vykdymo“ buvo perduotas antstolio kontorai Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 vykdyti priverstinai. Antstolio M. P. kontoroje šio vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/23/00779 (toliau – ir vykdomoji byla).

27. Antstolis su pareiškimu 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo. Skundžiama nutartimi pareiškimas buvo tenkintas – nutarta taikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaunas, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ (5 procentai išlaidų). Ši teismo nutartis skundžiama tiek skolininkės UAB „Juice & water group“, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos, tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Skunduose apeliantės remiasi iš esmės aplinkybėmis, kad klausimas dėl statinio įteisinimo nėra pabaigtas spręsti (skundų padavimo metu dar nebuvo žinomas galutinis teismo sprendimas dėl terminų pratęsimo), tuo tarpu antstolis, ir teismas, turėję galimybę skolininkę paskatinti teismo sprendimą vykdyti kitu būdu (skiriant baudą), šia teise nepasinaudojo. Taigi, klausimo teisingam išsprendimui esminės aplinkybės, susijusios su nustatytais terminais įvykdyti sprendimą ir skolininkes atliktais veiksmais bei galimybėmis šiais terminais įteisinti statinį.

28. Iš civilinės bylos Nr. e2-3129-959/2020 nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. skolininkė UAB „Juice & water group“ kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl terminų sprendimui ir nutarčiai įvykdyti pratęsimo pateikdama papildomus duomenis apie vykdomus veiksmus įteisinti statinį. Prašyme nurodyta, kad teismų buvo pripažinta, jog objekto statyba yra vykdoma nesilaikant normatyvinių reikalavimų iki kaimyninių žemės sklypų ribų ir tokiai statybai Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno skyrius nėra davusi sutikimo (NŽT Kauno skyrius pagal tuometį reglamentavimą buvo laikomas vienu iš kaimyninio valstybinės žemės sklypo, esančio adresu: Kaunas, Savanorių pr. 168, valdytojų). NŽT Kauno skyrius sutikimą atsisakė išduoti, dėl ko buvo inicijuotas teismo procesas (civilinė byla Nr. e2-3327-1026/2022, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu prašymas patenkintas, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi, sprendimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-277-584/2024 ieškinys 2024 m. birželio 20 d. atmestas, šį sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2370-560/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

29. 2024 m. kovo 27 d. skolininkės UAB „Juice & water group“ prašyme buvo nurodytos aplinkybės, kad teismai konstatavo ir atskiras objekto projektavimo dokumentų klaidas, dėl ko iškilo poreikis koreguoti objekto projektinius dokumentus. Kauno miesto savivaldybės administracija pareikalavo taisyti ne tik teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotas dalines objekto projekto klaidas, bet ir iš esmės keisti patį objekto projektą, ypač toje dalyje, kiek tai buvo susiję su objekto energetinio naudingumo klasės pakeitimais. Kilusiems ginčams išspręsti buvo vykdomos derybos, joms nepavykus, UAB „Juice & water group“ ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymais išduoti objekto statybas leidžiantį dokumentą, tačiau prašymai buvo atmesti. UAB „Juice & water group“ Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus 2022 m. spalio 7 d. apskundė skundu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Skundo pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta administracinė byla Nr. eI3-10716-414/2022. Administracinėje byloje pateikti duomenys apie tai, kad esą vienintelė kliūtis, užkertanti kelią statybas leidžiančiam dokumentui išduoti, yra NŽT Kauno skyriaus atsisakymas duoti sutikimą statyti objektą arčiau ginčo sklypo normatyvinės ribos, dėl kurio vyksta ginčas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje, šiuo metu turinčioje Nr. e2-277-584/2024. Nurodytą aplinkybę konstatavę, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą (šiuo metu administracinės bylos Nr. eI3-490-414/2024) iki bus išnagrinėtas teisminis ginčas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje, šiuo metu turinčioje Nr. e2-277-584/2024.

30. Be to, UAB „Juice & water group“ prašyme buvo nurodyta, kad 2023 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimus ir įstatymo papildymą 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais, kuris įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d., Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise perduodamas ginčo sklypas, dėl ko tapo aktualus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas statyti objektą arčiau ginčo sklypo normatyvinės ribos išdavimo. Nors UAB „Juice & water group“ pavedimu projektuotojas 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi tiesiogiai į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl sutikimo, sutikimas nėra gautas.

31. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl terminų pratęsimo netenkino. Kaip jau nurodyta, UAB „Juice & water group“ Nr. e2-3129-959/2020 Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties teisėtumo klausimas jau yra išspręstas (teismo nutartis, kuria skolininkės prašymas pratęsti terminus neteisėtos statybos padariniams šalinti, netenkintas, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. e2S-406-569/2024 nutartis palikta nepakeista), taigi akivaizdu, kad skolininkei nustatytas terminas įteisinti statinį yra pasibaigęs. Teismų, sprendusių termino pratęsimo klausimą, konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ne tik dėl pažeisto atstumo iki žemės sklypo Savanorių pr. 168, Kaune, ribos, bet ir dėl kito žemės sklypo savininko – V. J. teises pažeidžiančio atstumo iki pastarajam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos nesilaikymo. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Juice & water group“, siekdama išspręsti pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, būtų parengusi naują projektinę dokumentaciją, gavusi leidimą ir (ar) pertvarkiusi statinį, kad šis atstumas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad UAB „Juice & water group“ nė karto nesikreipė į V. J. ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos. Tuo tarpu V. J. teismui pažymėjo, kad sutikimo jis nesuteiks. NŽT Kauno skyrius byloje taip pat pažymėjo, kad sutikimo ji negalinti duoti, kadangi sutikimas duodamas būsimai statybai, o ne jau pastatytiems statiniams. Pastebėtina, ir tai, kad Inspekcija šioje byloje taip pat palaikė teismo poziciją dėl pagrindo pratęsti terminus nebuvimo. Įvertinus visas aplinkybes teismų buvo konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus teisminių procesų baigtis, bent dalis teismo nustatytų pažeidimų vis tiek nebus pašalinti, nes pati apeliantė ir nesiekia jų pašalinti.

32. Nors teismai, spręsdami termino pratęsimo klausimą ir pripažino, kad negali būti atmesta hipotetinė galimybė, jog UAB „Juice & water group“ kažkada ateityje vis dėlto gali įvykdyti teismo sprendimą pirmuoju alternatyviuoju būdu, t. y. pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatys ar pertvarkys gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatą, tačiau, praėjus daugiau kaip 35 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo, jokie veiksmai nėra atlikti, taip pat nėra duomenų, jog tai gali įvykti artimiausioje ateityje. Teismai vertino, kad sprendimo neįvykdymas trejus metus, kai jis turėjo būti įvykdytas per 8 mėnesius, savaime paneigia teismo sprendimą ir jo privalomą pobūdį, pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principus.

Dėl atskirųjų skundų argumentų pagrįstumo

33. Atskirieji skundai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, kad antstolis, o ir teismas, tenkindamas jo prašymą, netinkamai nustatė, jog pasibaigė pirmosios teismo sprendimo dalies (dėl statinio įteisinimo) stadija. Nepaisant nebaigtų ginčų su inspekcija ir Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad vien ši aplinkybė sudaro prielaidas vertinti nepasibaigus pirmajai teismų sprendimų vykdymo stadijai. Kaip jau nurodyta, sprendimų įvykdymo terminai yra pasibaigę, ir ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-406-569/2024). NŽT Kauno skyrius yra išreiškęs nuomonę, kad negali duoti sutikimo pažeisti atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, kadangi toks sutikimas turėjo būti gautas iki statinio pastatymo. V. J. yra išreiškęs nuomonę, kad taip pat neduos sutikimo pažeisti atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos, kadangi skolininkė elgiasi įžūliai, jokiomis priemonėmis nesiekia derinti gretimų žemės sklypų savininkų interesų. Pati UAB „Juice & water group“ pripažino, kad su Kauno miesto savivaldybės administracija nesiseka suderinti statybos leidimo išdavimo klausimo dėl esminių statinio sprendinių. Taigi, tiek antstolis, tiek teismas skundžiama nutartimi turėjo visas prielaidas spręsti apie tai, kad nesant pratęsto termino sprendimų įvykdymui tose dalyse, už kurias atsakinga pati skolininkė UAB „Juice & water group“ (dėl statinio įteisinimo ir statinio nugriovimo), o ir esant esminėms kliūtims įteisinti statinį, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti dėl teismo sprendimų nevykdymo pasekmių. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, be kita ko pasiremdamas ir kitų vykstančių teisminių procesų medžiaga, priėmė nemotyvuotą teismo sprendimą.

34. Kaip matyti iš apeliančių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirųjų skundų, jos iš esmės nesutinka su tuo, kad priėmus ginčijamą teismo nutartį, privalės vykdyti sprendimą pačios (o savivaldybė dar ir iš dalies savo lėšomis), kai tuo tarpu skolininkė pati galėtų vykdyti teismo sprendimą, todėl prašė pirmosios instancijos teismo spręsti klausimą dėl alternatyvaus teismo sprendimo vykdymo pasekmės taikymo – baudos skolininkei skyrimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks prašymas nepagrįstas teisiniu reguliavimu, ir su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 24 punktas). Tais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas dėl priteisimo, t. y. atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

36. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys), šiame straipsnyje nustatyti toliau atliekami antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021, 18 punktas).

37. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu galiojanti CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016 19 punktą).

40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, savaime nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016).

41. Kaip matyti iš byloje susidariusios situacijos, UAB „Juice & water group“ teismo sprendimais buvo įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą įteisinti statybą, o to nepadarius, – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismo nustatytas įpareigojimas savaime nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, dėl to išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuri ir buvo numatyta teismo sprendimuose. Įvertinus nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad teismui, sprendžiančiam klausimą dėl sprendimo nevykdymo padarinių, nebuvo prielaidų spręsti kitokių (alternatyvaus) sprendimo nevykdymo padarinių taikymo (baudos skyrimo) klausimo, kadangi CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą būtent tokiu atveju, kai teismas įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas (asmeninio pobūdžio pareigos).

42. Tuo tarpu apeliančių nurodomas specialusis teisės aktas, – Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45, kurio 26.2 punkte numatyta, kad skolininkui pirmiausia turi būti skiriama bauda, ir tik jai esant neefektyviai, Inspekcija turi imtis veiksmų, susijusių su sprendimo vykdymu, šiuo atveju negali būti taikomas. Apeliančių nurodoma teismų praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, kurioje buvo taikyta bauda skolininkei savo ratio decidendi esmingai skiriasi nuo ginčo situacijos, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas privalomojo nurodymo, o ne teismo sprendimo vykdymo klausimas, kuris vykdomas CPK 771 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, t. y. jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (t. y. skiriant baudą).

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstoliui ginčo atveju nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skolininkei skyrimo, atitinkamai teismui nebuvo prielaidų spręsti dėl tokios priemonės skyrimo, kai tokios galimybės ginčo atveju nenumato įstatymas.

44. Atskirieji skundai taip pat grindžiami aplinkybėmis, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino išieškotojo, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų valios dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir dėl to priėmė neobjektyvią, teisingumo principą pažeidžiančią nutartį. Skunduose akcentuojama aplinkybė, esą išieškotojas nėra išreiškęs valios nugriauti statinį. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu nurodo, kad aptarti argumentai nesudaro prielaidų abejoti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu dėl toliau nurodomų priežasčių. Išieškotoja, pati konstatavusi sprendimų neįvykdymo faktą, savo pasirinkimu su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio sprendimų vykdymo, ko pasėkoje prasidėjo vykdymo procesas. Pažymėtina, kad išieškotoja, inicijavusi vykdymo procesą, jai įstatyme suteiktų teisių ribose, gali šį procesą ir jo eigą įtakoti. Vykdymo procese, atsižvelgus į susiklosčiusią faktinę situaciją, vadovaujantis CPK 639 straipsniu išieškotoja turi teisę sudaryti taikos sutartį, reikšti prašymus, atsisakyti išieškojimo ir kt. CPK 627 straipsnis be to suteikia teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai raštu prašo išieškotojas. Pažymėtina, ir tai, kad nepaisant aplinkybės, kad šiuo metu yra taikytos teismo sprendimų nevykdymo pasekmės pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą nedingsta, todėl iki tol, kol išieškotoja nesiims realių teismo sprendimo vykdymo veiksmų, pati skolininkė vis dar turės pareigą ir galimybę šalinti statybos padarinius. Šiuo atveju svarbus šalių bendradarbiavimo principas, o taip pat šalių veikimas pagal protingumo principą.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė