- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-345-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03384-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Lina Žemaitienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- I. K., ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje I. K., ADB „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 21 d. ieškiniu (CBP-7136) prašė priteisti iš atsakovės 5 375,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslinusi žalos sąmatą, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą dėl 4 859,64 Eur žalos atlyginimo ir atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl 226,38 Eur sumos (2021 m. spalio 25 d. Nr. DOK-35591, 2021 m. lapkričio 5 d. Nr. DOK-37022).
2. Ieškinyje nurodė, kad Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (jos teisių perėmėja yra ieškovė), ir I. K. 2018 m. kovo 18 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, poliso Nr. 0084033 (toliau – ir Būsto draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos 2018 m. spalio 23 d. įvyko vandens avarija: trūkus bendrojo naudojimo vandens stovui buvo aplietas ir apgadintas apdraustas butas. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudimo išmoką buto savininkei. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), administratore penkeriems metams buvo paskirta UAB ,,Namų priežiūros centras“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ (toliau – ir atsakovė). Administratorei netinkamai vykdant daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl draudikas reikalauja išmokėtos sumos iš atsakovės.
3. Ieškovės eksperto surašytuose Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose, 2018 m. spalio 20 d. (pradiniame) ir 2018 m. lapkričio 29 d. (papildomame), nustatyta remontuojami elementai, turto apgadinimų pobūdis, sugadinimų kiekis; nurodyta, kad butas aplietas iš aukščiau esančių patalpų – buto Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte. Ieškovės pateiktoje 2018 m. gruodžio 4 d. lokalinėje sąmatoje Nr. S001, sudarytoje 2018 m. kovo mėnesio kainomis, nustatyta 5 433,78 Eur nuostolių suma. Ieškovei apskaičiavus ir pritaikius 347,76 Eur nusidėvėjimą, apskaičiuota draudimo išmoka 5 086,02 Eur (2021-03-24 Nr. DOK 10296). Ieškovės pateiktoje patikslintoje 2021 m. spalio 21 d. sąmatoje Nr. S001 nuostolių suma nustatyta mažesnė - 4820,38 Eur (2021-10-25 Nr. OK 35591). Apskaičiavus ir pritaikius 308,50 Eur nusidėvėjimą, apskaičiuota draudimo išmoka 4 859,64 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022).
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-1926) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudikas pilnai neištyrė šio įvykio aplinkybių. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 594 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 114,95 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės atsakovei 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 7,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl 226 Eur priteisimo. Teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais.
6. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nėra ginčo, kad trūkusio vamzdžio priežiūra priklauso atsakovės kaip administratorės kompetencijai, ir kad įvykis įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio.
7. Teismas vertino, kad administratorė nepagrįstai siekia savo pareigų vykdymą ir atsakomybę perkelti tik namo gyventojams. Teismas sutiko, kad administratorės patekimas į žmonių privačią nuosavybę ir paslėptų po apdaila bendro naudojimo objektų apžiūra yra apsunkinti, tačiau šiuo atveju nekeliamas klausimas, kad esant visiškai tvarkingai namo bendro naudojimo objektų būklei (nesant konstatuotų defektų), namo administratorė ketino profilaktiškai apžiūrėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleistas į kurį nors iš butų. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo akivaizdu, kad neturėjo ketinimo patekti į butus.
8. Teismas konstatavo, kad žalos atsiradimą sąlygojo būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo teismas nustatė, kad tiek vandentiekio, tiek fekalinės kanalizacijos vamzdynai laiptinių rūsiuose dėl ilgos eksploatacijos trukmės kai kurios vamzdynų dalys yra pakorodavusios, ir rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Įvertinęs šiuos duomenis teismas nurodė, kad keletą metų iš eilės fiksuojant vamzdynų defektus, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė: netikrino vamzdynų butuose, nešaukė gyventojų susirinkimų, neinformavo jų apie esamą situaciją. Teismas vertino, kad žala atsirado dėl administratorės neveikimo, ir darė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir padaryta žala. Teismas laikė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir buto savininkės butui padarytos žalos yra nustatytas.
9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl daiktų vertės skaičiuojant jų nusidėvėjimą. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo su ieškove pasirašė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (polisą) naujai (atkuriamajai) draudimo vertei.
10. Teismas sprendė, kad pagal patikslintą lokalinę sąmatą, žalos dydis yra 4 820,38 Eur, ieškovei atsisakius reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 594 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2021 m. gruodžio 30 d. apeliaciniu skundu (DOK-44049) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tinkamai nemotyvavo sprendimo. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepaaiškinant, kodėl vieniems, būtent ieškovės, įrodymams, teikiamas prioritetas prieš kitus, t. y. atsakovės pateiktus įrodymus, paaiškinimus.
11.2 Teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės aktyvių veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui. Ieškovė neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei žalos atsiradimo.
11.3 Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė atsakomybę dėl vamzdžių priežiūros perkelia gyventojams. Teismas analizuodamas apeliantės veiksmus dėl namo priežiūros, analogiškai turėjo vertinti ir buto patalpos savininko pareigų vykdymą pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, kuriame įvardintos butų savininkų ir paskirto administratoriaus pareigos. Apeliantė išimtinai vadovaujasi šia teisės norma. Butų ir kitų patalpų savininkai objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, taip pat, kaip ir paskirtas namo administratorius. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų pareigos ne tik valdyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, būtent tose patalpose, kur namo administratoriaus patekimas yra objektyviai apsunkintas.
11.4 Byloje yra pateikti duomenys, kad apeliantė profilaktiškai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tą patvirtino ir teismas savo sprendime. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad gyventojai būtų informavę namo administratorių apie tam tikrus gedimus. Taip pat, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas trūkęs vamzdis, jis yra prieinamas, taigi buto savininkas, kurio bute yra šis vamzdis, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi taip pat turėjo imtis aktyvių veiksmų apžiūrėti jį ir nedelsiant informuoti namo administratorių, jog būtų užkirstas kelias avarijai. Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
11.5 Nepagrįsta teismo išvada, kad nusidėvėjimo norma neturėtų būti skaičiuojama, nes trečiasis asmuo su ieškove pasirašė Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą naujai (atkuriamajai) draudimo vertei, o tokiu atveju nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Teismas neteisingai aiškina priteistinos žalos dydžio kriterijus. Toks draudimo tipas yra taikomas vidiniuose draudėjo ir draudiko santykiuose nustatant išmokėtinos žalos dydį. Tačiau, jei subrogacijos tvarka yra reikalaujama atlyginti žalą iš kaltos asmens, tokiu atveju ieškovė turi įrodyti realų patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).
11.6 Ieškovės teigimu, nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m., remiantis draudėjo žodiniu nurodymu ieškovei apie buto remonto datą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių remonto atlikimą 2010 m. Namas, kuriame esančiam butui padaryta žala, pastatytas 1987 metais. Draudėjui priklausančio buto remontui naudotinų medžiagų vertei turi būti taikomas faktinis turto nusidėvėjimas, skaičiuojamas nuo namo statybos metų 1987 m., todėl turėtų būti taikomas 24,8 proc. nusidėvėjimo norma.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-1937), prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1 Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji profilaktiškai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Apeliantė pateikė 2016-2018 metų Statinio apžiūros aktus, iš kurių matyti, kad eilę metų buvo fiksuoti tie patys bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektai ir rekomenduota susidėvėjusias bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalis keisti naujomis, tačiau apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kad minėti defektai buvo pašalinti. Iš šių aktų taip pat matyti, kad apeliantė gyventojų butuose esančių vandentiekio vamzdynų neapžiūrinėjo, nes minėtuose kasmetiniuose aktuose tokios apžiūros net nėra fiksuotos.
12.2 Vertinant aplinkybę, kad į gyventojų butus apeliantės darbuotojai gali pateikti su butų savininkų leidimu, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad apeliantė būtų bandžiusi patekti į gyventojų butus, tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o gyventojai būtų neleidę jai tą daryti. Apeliantės teiginiai, kad administratorius dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui.
12.3 Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą – 0,8 proc., kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatomis. Draudėja, sudarydama buto draudimo sutartį, draudikui nurodė, jog butą remontavo 2010 m. Draudikas pakartotinai el. paštu užklausė aplieto buto savininkų apie buto remontą ir pakartotinai buvo nurodyta, jog butas remontuotas 2010 m. Ieškovė 2021 m. liepos 30 d. pateikė teismui el. laišką, kuriame patvirtinta, jog aplietas butas buvo remontuotas 2010 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės, daugiabučio namo administratorės, žalos atlyginimą dėl ieškovės apdrausto buto apgadinimo, jį apliejus iš bendrojo naudojimo vamzdynų, ir ar teisingai nustatė žalos dydį.
15. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepagrįstai prioritetą suteikiant ieškovės įrodymams, ir atmetant atsakovės pateiktus įrodymus, paaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
16. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
17. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
18. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei žalos atsiradimo, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Teismas analizuodamas apeliantės veiksmus dėl daugiabučio namo priežiūros, turėjo vertinti ir buto patalpos savininko pareigų vykdymą. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų pareigos ne tik valdyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, būtent tose patalpose, kur namo administratoriaus patekimas yra objektyviai apsunkintas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).
20. Šalys neginčija aplinkybės, kad apdraustas butas 2018 m. spalio 23 d. buvo užlietas ir apgadintas dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos, trūkus bendrojo naudojimo vandens stovui. Taip pat nėra ginčo, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu, savivaldybės administracijos sprendimu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė UAB ,,Namų priežiūros centras“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
21. Atsakovės deliktinės atsakomybės taikymui reikalinga nustatyti, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246-6.249 straipsniai).
22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Vandentiekio vamzdynai taip pat priskirtini bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 26 punktas).
23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 11 punkte įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Už šių bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punkte nustatytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
24. Iš byloje 2021 m. liepos 19 d. pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo (DOK-24652) matyti, kad 2016-2018 metų laikotarpiu Statinio priežiūros aktuose buvo stebimi defektai dėl vandentiekio, fekalinės kanalizacijos vamzdynų laiptinių rūsiuose. Dėl ilgos eksploatacijos trukmės kai kurios vamzdynų dalys yra pakorodavusios bei rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Aplinkybę, kad trūkęs vamzdis buvo avarinės būklės patvirtino byloje 2021 m. liepos 20 d. pateiktas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V18-481876-3 (DOK-24936), kuris buvo surašytas likviduojant ginčo avarijos padarinius, kuriame užfiksuota, kad bute esantis vamzdis yra avarinės būklės.
25. Nors kaip teigia apeliantė, ji profilaktiškai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau įvykusi vamzdyno avarija patvirtina, kad priežiūra buvo nepakankama. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad esant duomenų apie vandentiekio vamzdynų dalių susidėvėjimą, apeliantė ėmėsi veiksmų, siekdama patikrinti ir kitų name esančių vamzdynų būklę. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad tokius veiksmus apeliantei kaip namo administratorei atlikti neleido ar trukdė buto savininkė (CPK 178 straipsnis).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko ieškovės apdrausto buto užliejimas vandeniu, ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Apeliantė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.
27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2018 m. spalio 23 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala.
28. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai aiškina prašomos priteisti žalos dydžio kriterijus. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nusidėvėjimo norma neturėtų būti skaičiuojama, nes trečiasis asmuo su ieškove pasirašė Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą naujai (atkuriamajai) draudimo vertei, o tokiu atveju nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad remontas buvo darytas 2010 m. Daugiabutis namas, kuriame esančiam butui buvo padaryta žala, pastatytas 1987 metais. Draudėjui priklausančio buto remontui naudotinų medžiagų vertei turėtų būti taikomas faktinis turto nusidėvėjimas, skaičiuojamas nuo namo statybos metų. Jei namo statyba yra 1987 m., todėl turėtų būti taikomas 24,8 proc. nusidėvėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
29. Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartyje, poliso Nr. 0084033, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d. buvo apdraustas Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad turtas apdraustas atkuriamąja draudimo verte.
30. Gyventojų turto draudimo taisyklių, patvirtintų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Valdybos nutarimu, 10.7 punkte nustatytas turto, apdrausto atkuriamąja verte, nuostolių dydis: jei turtas sugadintas – turto remonto išlaidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį (10.7.1 punktas); jei turtas sunaikintas ar netektas – analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė ir analogiškų namų turto daiktų atkuriamoji vertė prieš pat įvykį, išskaičiavus išlikusio turto (liekanų) vertę (10.7.2 punktas). Taisyklėse nenustatyta, kad jei turtas apdraustas atkuriamąja verte – turi būti skaičiuojamas ir nusidėvėjimas.
31. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintų „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatų 1.1 punkte nustatytas 0,8 proc. statinio kasmetinis vertės mažinimo koeficientas. Ieškovė nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2010 m. (kai buvo atliktas aplieto buto remontas) ir taikė 6,4 procentų dydžio nusidėvėjimo normą. Apeliantės teigimu, byloje neįrodyta, kad butas buvo remontuotas 2010 m., todėl nusidėvėjimas skaičiuotinas nuo namo statybos metų (1987 m.), taikant 24,8 proc. nusidėvėjimo normą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad trečiasis asmuo šio buto savininke tapo būtent 2010 metais. Ieškovės pateiktame susirašinėjime elektroniniais laiškais su užlieto buvo savininku (DOK-26043) yra duomenų, kad butas remontuotas 2010 m. Kaip nurodo ieškovė, draudėja, sudarydama buto draudimo sutartį, draudikui taip pat nurodė, jog butą remontavo 2010 m. Kartu su ieškinio priedais pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota aplieto buto būklė, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad butas buvo suremontuotas ieškovės ir trečiojo asmens nurodytu metu – 2010 m., būtent po jo įsigijimo nuosavybės teise. Priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Draudžiamasis įvykis įvyko ir butas buvo sugadintas 2018 m. spalio 23 d. Buto savininkui nurodžius buto remonto atlikimo datą 2010 m., ir nesant šią aplinkybę paneigiančių duomenų, draudikas pagrįstai nusidėvėjimo normą paskaičiavo už 8 metus, o ne nuo namo pastatymo metų (1987 m.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir jais pagrindė sprendimo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, o apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo kitaip vertinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl dėl jų papildomai nepasisako.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas iš dalies tenkina ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.