- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-663-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03384-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- I. K., ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokatei M. Ž.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje I. K., ADB „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ 5 375,78 Eur turtinę žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (2020-12-21 Nr. CBP 7136).
Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2021 m. spalio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei patikslintą lokalinę sąmatą. Patikslinus žalos sąmatą, ieškovė palaiko ieškinio reikalavimą dėl 4 859,64 Eur žalos priteisimo bei atsisako dėl 226,38 Eur dalies ieškinio reikalavimų (2021-10-25 Nr. DOK 35591, 2021-11-05 Nr. DOK 37022).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, Maakri 19/1, 10145 Tallinn, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, filialo kodas 302677744, adresas Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius, 2020 m. liepos 1 d. buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, Ukmergės g. 280, LT - 06115 Vilnius. Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tarp Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir I. K. buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis, poliso Nr. 0084033, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 23 d. dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos, o būtent trūkus bendrojo naudojimo vandens stovui, dėl išsiliejusio vandens buvo apgadintas apdraustas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 5 375,78 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Iš viešai prieinamos Kauno miesto savivaldybės informacijos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A-3552, dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo matyti, kad UAB „Namų priežiūros centras“ (dabar UAB „Mano Būstas Kaunas“) iki 2021 m. gruodžio 8 d. buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. 2018 m. spalio 23 d., draudžiamojo įvykio metu, buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. vandens avarija įvyko dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos, o būtent trūkus bendrojo naudojimo vandens stovui. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vandens stovo atkarpa ties butu Nr. 8 paveikta korozijos, ant kiaurymių uždėtos laikinos apkabos, matosi, kad vanduo sunkiasi ir per kitas stovo vietas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrųjų inžinerinių sistemų būkle, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių inžinerinės sistemos elementų savalaikį keitimą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 5 375,78 Eur draudimo išmoka, todėl draudikas turit teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.
Ieškovės atstovė D. S. 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje ir paaiškinime nurodytais motyvais. Atstovė papildomai paaiškino, kad reiškia ieškinį naudodamiesi subrogacijos teise. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kurios pagrindinė funkcija – bendro naudojimo inžinerijos priežiūra. Atsakovė laiku nepastebėjo vamzdyno avarinės būklės, dėl to bute Nr. 8, tualeto patalpoje trūko bendro naudojimo vandens stovas. Vamzdis nebuvo aklinai uždengtas, pati atsakovė nurodė, kad likviduojant avariją, jokių konstrukcijų, sienų ardyti nereikėjo. Tačiau atsakovė atsakomybę perkelia gyventojams. Iš statinio apžiūrų aktų akivaizdu, kad atsakovė vamzdynus apžiūrinėjo tik bendro naudojimo patalpose, butuose nebuvo apžiūrima, tokie faktai neužfiksuoti, todėl atsakovė negalėjo užkirsti kelio avarijai. Matyti, jog kelis kartus iš eilės užfiksuoti vamzdynų defektai, tačiau dėl to jokių veiksmų neatliko, nepateikti jokie įrodymai, kad bandė patekti į gyventojų būstus, tačiau jų neįsileido, neatliko jokių aktyvių veiksmų vamzdynų techninės būklės nustatymui. Taip pat atsakovė neinformavo nei gyventojų, nei bendrijos apie esamą padėtį, t. y. nevykdė savo pareigų. Žala apskaičiuota sistemoje „Sistela“ ir nustatytais normatyvais. Dėl buto apliejimo apgadintos lubos, sienos, grindys, baldai, reikėjo išvalyti sulietą kilimą. Butas buvo remontuotas 2010 metais, o aplietas ir sugadintas 2018 metais.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė išvadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi savo draudėjo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiu kitų specifinių žinių, įgalinančių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui, atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Taip pat matyti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovė savo pozicijai pagrįsti išvardina nebegaliojančiame teisės akte - Statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau ieškovė neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas atsakovė pažeidė. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. pranešimus apie įvykį, išmokos mokėjimo pažymas, sąmatas, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi, tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Todėl žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė kyla dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Dalies funkcijų, t. y. vamzdžių, tame tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų vamzdžių keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vertinant žalos dydžio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra jokių duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio, be to, reikalaujama priteisti suma nėra aiškiai detalizuota. Ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Neįmanoma įsitikinti, ar suinteresuoto asmens ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas Aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus, ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog butui remontas darytas dar iki įvykio ir butas nėra naujas.
Atsakovės atstovė advokatė M. Ž. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai atsiliepime nurodytais motyvais. Atstovė papildomai paaiškino, jog dėl to, kad įvyko įvykis dėl bendro naudojimo vamzdyno trūkimo ir šio vamzdyno priežiūra priskiriama atsakovės kompetencijai, ginčo nėra. Ieškovės atstovė tvirtina, kad atsakovė neatliko vamzdynų apžiūros, tačiau namo administravimo funkcijų ir atsakomybės ribos nėra tapačios. Atsakovė atlikdavo vamzdynų priežiūrą butuose, kuomet gaudavo gyventojo pranešimą dėl korozijos, kadangi turėdavo derinti patekimą į butą, be to, vamzdžiai būdavo uždengti. Atsakovė, kiek priklausė jos kompetencijai, dėjo visas pastangas, įvykus avarijai, ėmėsi operatyvių veiksmų žalai lokalizuoti. Tuo tarpu žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas. Ieškovė nebendradarbiavo ir nekvietė atsakovės atstovo įvertinti avarijos sukeltos žalos masto. Kyla abejonių, ar tiek vandens pribėgo dėl ginčo avarijos. Namo administratorius turi pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus, tačiau prie šios priežiūros turi prisidėti ir patys gyventojai. Prašo mažinti žalos dydį, nors taikomas 0,8 procentų nusidėvėjimas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog butas buvo remontuotas 2010 metais. Vertina, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo namo pastatymo – 1987 metų, taikoma 24,8 procentų nusidėvėjimo norma, todėl nusidėvėjimo suma – 1 195,36 Eur. Sąmatoje buvo nurodyta, jog daiktai taisytini, tačiau buvo įsigyti nauji daiktai, kurių įsigijimo vertė neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. jai būnant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų administratore, neįvykdžius pareigos - neužtikrinus, kad bendro naudojimo vamzdynas nepadarytų žalos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vamzdį). Draudikas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir draudėja I. K. 2018 m. kovo 18 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (polisą) Nr. 0084033, kuriuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ekspertas D. G., dalyvaujant M. K. 2018 m. spalio 20 d. surašė Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą bei 2018 m. lapkričio 29 d. po papildomos apžiūros surašė papildomą Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą, nustatė remontuojamus elementus, turto apgadinimų pobūdį, sugadinimų kiekį, nurodė, kad butas buvo aplietas iš aukščiau esančių patalpų – buto Nr. 8 trečiame aukšte. Sąmatininkė I. M. 2018 m. gruodžio 4 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 apskaičiavo draudimo išmoką – nuostolius 5 433,78 Eur. Ieškovė 2018 m. gruodžio 6 d. draudimo išmoką pervedė į I. K. sąskaitą (2020-12-21 Nr. CBP 7136). Apskaičiavus ir pritaikius 347,76 Eur nusidėvėjimą, apskaičiuota draudimo išmoka 5 086,02 Eur (2021-03-24 Nr. DOK 10296). Atlikus perskaičiavimus, 2021 m. spalio 22 d. buvo sudaryta patikslinta Lokalinė sąmata Nr. S001, kurioje nurodyta nuostolių suma – 4 820,38 Eur (2021-10-25 Nr. DOK 35591), apskaičiavus ir pritaikius 308,50 Eur nusidėvėjimą, apskaičiuota draudimo išmoka 4 859,64 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022).
Dėl civilinės atsakomybės.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis priklauso atsakovės, kaip administratorės, priežiūrai bei, kad įvykis įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės, atlyginti subrogacijos tvarka išmokėtą draudimo sumą iš atsakingo asmens, teisėtumo.
Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.
Kaip minėta pirmiau, namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše įtraukti 1.1. Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.5. nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.6. geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).
Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovės atstovės tvirtinimu administratorė dėjo visas pastangas, siekdama vykdyti savo funkcijas, kiek priklauso jos kompetencijai. Įvykus avarijai, ėmėsi operatyvių veiksmų žalai lokalizuoti. Tačiau atsakovės atstovė taip pat patvirtino, kad administratorės atstovai, vykdydami savo funkcijas, nebandė fiziškai apžiūrėti vamzdynų butuose, įvertinti jų būklę, įvertinti, kuriuose butuose nėra galimybės apžiūrėti vamzdynų dėl jų aklino uždengimo. Kadangi pagal įstatymą kiekvienas gyventojas atsakingas už bendro naudojimo vamzdyno priežiūrą, administratorė atlikdavo vamzdynų priežiūrą butuose tik gavusi pranešimą dėl vamzdyno korozijos, kadangi reikėdavo derinti patekimą į būstą bei vamzdynai būna uždengti (2021-11-08 posėdis 13:45:37). Tačiau teismas vertina, jog administratorė nepagrįstai siekia savo pareigų vykdymą bei atsakomybę perkelti tik gyventojams. Teismas sutinka, kad administratorės patekimas į žmonių privačią nuosavybę ir paslėptų po apdaila bendro naudojimo objektų apžiūra yra apsunkinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju nekeliamas klausimas, kad esant visiškai tvarkingai namo bendro naudojimo objektų būklei (nesant konstatuotų defektų), namo administratorė norėjo profilaktiškai apžiūrėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleistas į kurį nors iš butų. Iš atsakovės atstovės paaiškinimo akivaizdu, kad patekti į butus net nebuvo ketinama.
Vykdydama teismo įpareigojimą, atsakovė pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą iš kurio matyti, jog 2016 – 2018 metų Statinio priežiūros aktuose stebimi defektai – tiek vandentiekio, tiek fekalinės kanalizacijos vamzdynai laiptinių rūsiuose dėl ilgos eksploatacijos trukmės kai kurios vamzdynų dalys yra pakorodavusios bei rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis (2021-07-19 Nr. DOK 24652). Nustačius pastaruosius defektus bendro naudojimo patalpose, atsakovė, būdama profesionalė, turėjo suprasti, kad butuose esančių vamzdynų būklė analogiška ir galėjo tikėtis avarijos. Tačiau net ir kelis metus iš eilės fiksuojant vamzdynų defektus, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė – netikrino vamzdynų butuose, nešaukė gyventojų susirinkimų, neinformavo jų apie esamą situaciją, priešingų įrodymų teismui nepateikta. Teismo argumentus patvirtina atsakovės pateiktas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V18-481876-3, surašytas likviduojant ginčo avarijos padarinius, kuriame užfiksuota, jog bute vamzdis avarinės būklės (2021-07-20 Nr. DOK 24936). Todėl vertintina, kad žala atsirado dėl administratorės neveikimo bei darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas, prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2018 m. spalio 23 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir I. K. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.
Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei I. K. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas.
Dėl žalos dydžio.
Ieškovė paskaičiavo buto nusidėvėjimą ir atsisakė reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022).
Atsakovės atstovė nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog butas remontuotas 2010 metais, todėl nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas nuo namo pastatymo – 1987 metų, taikoma 24,8 procentai nusidėvėjimo norma, todėl nusidėvėjimo suma turėtų būti 1 195,36 Eur. Be to, sąmatoje buvo nurodyta, jog daiktai taisytini, tačiau buvo įsigyti nauji daiktai, kurių įsigijimo vertė neįrodyta. Su pastaruoju atsakovės atstovės argumentu dėl daiktų vertės, teismas nesutinka. Ieškovės atstovė nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju iš pradžių buvo sprendžiama dėl baldų taisymo, tačiau vėliau tapo aišku, kad ne tik sulieta baldų medžiaga, bet ir išbrinko mediena, todėl nuspręsta baldus keisti. Šias nurodytas faktines aplinkybes patvirtino 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu liudytojais apklausti draudimo ekspertas D. G. bei sąmatininkė I. M.. Pastarieji paaiškino, kad ekspertas nuvykęs į vietą vertina ir sprendžia, kokios apimties pažeidimai padaryti, ar baldai taisytini, ar keistini, tačiau rekomendacijos pradinės, situacija gali keistis, gali paaiškėti, kad baldai netaisytini. Jeigu žmonės nepateikia prekių įsigijimo kvitų, kaip ir ginčo atveju pateikta tik dalis kvitų (2021-07-21 Nr. DOK 25063), sąmatininkas baldų kainas vertina pagal informaciją esančią viešoje erdvėje ir viskas skaičiuojama pagal vidutines rinkos kainas. Abejoti liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo su ieškove pasirašė Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą naujai (atkuriamajai) draudimo vertei. Ieškovo internetiniame puslapyje esančiose viešai prieinamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse, dalyje „Kaip apskaičiuojamas nuostolis ir draudimo išmoka ?“ nurodyta, kad, turto apdrausto atkuriamąja verte, nuostolių dydis yra: jei turtas sugadintas – turto remonto išlaidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį, jei turtas sunaikintas ar netektas – analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė ir analogiškų namų turto daiktų atkuriamoji vertė prieš pat įvykį, išskaičiavus išlikusio turto (liekanų) vertę (10.7. punktas, 10.7.1. ir 10.7.2. papunkčiai). Tai reiškia, kad jeigu turtas apdraustas atkuriamąja verte – nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Vadovaujantis pastarosiomis taisyklėmis, nusidėvėjimas skaičiuojamas, jeigu turtas apdraustas likutine verte.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovo pareiškimas apie ieškinio atsisakymą, priimtas teismo, yra vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nutraukimo pasekmes, įstatymas nustato griežtas sąlygas ieškinio atsisakymo priėmimui. Ieškinio atsisakymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, privalo įsitikinti, kad ieškinio atsisakantis ieškovas supranta ieškinio atsisakymo teisines pasekmes – naujo tapataus bylos proceso teisme negalimumą. Ieškovo valios atsisakyti ieškinio išorinė išraiška yra formalizuota įstatyme ir jos turi būti laikomasi. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimų dalies atsisakė ieškovė - savo srities profesionalė, atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl teismas vertina, kad tokie veiksmai neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės 226,38 Eur patikslinto ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškime nurodė, jog patikslinus žalos sąmatą, žalos dydis sumažėjo - 4 820,38 Eur, atsisako reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur ir palaiko ieškinį dėl 4?859,64 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022). Teismas vertina, kad ieškovės paskaičiavimai ydingi tiek matematine prasme, tiek dėl to, kad operuojama sumomis pritaikius nusidėvėjimą. Teismas sprendžia, kad pagal patikslintos žalos sąmatą, žalos dydis 4 820,38 Eur, ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 4 594,00 Eur (4 820,38-226,38) žalos atlyginimo.
Dėl palūkanų.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vertintina, jog teismas patenkino 95 procentus ieškinio reikalavimų. Ieškovė byloje patyrė 121,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė byloje patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (360,00 + 210,00 + 180,00) (2021-07-22 Nr. DOK 25136, 2021-10-04 Nr. DOK 32688, 2021-11-08 Nr. DOK 37164). Iš atsakovės priteistina ieškovei 114,95 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės priteistina atsakovei 37,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistina 7,25 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės pastarosios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, j. a. k. 304175726, 4 594,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 114,95 Eur žyminio mokesčio ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146.
Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“, j. a. k. 304175726.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, j. a. k. 304175726, 7,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-663-887/2021 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje I. K., ADB „Gjensidige“dalyje dėl 226,00 Eur priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.