- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1699-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03511-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- G. M., A. M.
- Atsakovas
- R. K., A. K., L. Č.
- Trečiasis asmuo
- M. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų R
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. atstovaujamos advokatės Marinos Laurinaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-528/2013 pagal ieškovų G. M. ir A. M. ieškinį dėl servituto panaikinimo atsakovams R. K., A. K., L. Č., tretiesiems asmenims M. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų R. K., A. K., L. Č. priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo, įpareigojimo pašalinti trukdymus įgyvendinti servituto suteikiamas teises.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimu nustatytą R. K., A. K., L. Č. kelio servitutą – teisę naudotis 6 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiu A. M., G. M., M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėms pagal pateiktą projektą, parengtą firmos „Librana“; įpareigoti atsakovus R. K., A. K., L. Č. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti nugriautus nesudėtingus statinius – stoginę bei tvorą, buvusius iki servituto nustatymo 6 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2005 m. sklypo tvoros, stoginės projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 89-94; T.3, b.l. 57). Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006-03-21 sprendimu nustatė aukščiau nurodytą kelio servitutą ir įpareigojo A. ir G. M. bei M. G. nugriauti stoginę, pastatytą žemės sklype, kuriam šiuo sprendimu nustatytas kelio servitutas, o šiems neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažino R. ir A. K. bei L. Č. teisę atlikti šiuos veiksmus patiems, išieškant iš atsakovų jų turėtas išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-17 papildomu sprendimu ieškovai buvo įpareigoti nugriauti savavališkai pastatytą tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2012 m. vasario mėnesį teismas atsakovams išdavė vykdomąjį raštą Nr.2-2687-375 dėl įpareigojimo nugriauti A. ir G. M. žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, savavališkai pastatytą tvorą. Antstolė R.G. kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes A. ir G. M. tvorą, kurią buvo įpareigoti nugriauti servitutinio kelio atlaisvinimui, perkėlė į savo kiemo pusę, bet toje sklypo dalyje liko betoninis gėlyno pamatas, taigi, kliūtys faktiškai nepašalintos. Nuotekų linija-nuotekų šalinimo tinklai, į kurių sudėtį įeina šulinys, buvo pastatyti 2005 m., 2008 m. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o atsakovai teisme ginčijo pastatytų tinklų įregistravimo registre pagrindą – 2008-10-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-20 sprendimu nustatė ginčo šulinį esant patrauktą nuo kelio, kuriam nustatytas servitutas, todėl ginčo inžinerinis statinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu. Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendime taip pat nuspręsta, kad ginčo šulinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu. Tačiau nustatytą servitutą nėra galimybės realizuoti, nes servituto teritorijoje yra kliūtys pravažiavimui, o šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos bei numatytos nustatant servitutą. Reikalaudami pašalinti šias kliūtis, atsakovai pripažįsta nenumatytų aplinkybių buvimą. Teismo sprendimu nustatyto servituto teritorijoje esančio šulinio ir nuotekų vamzdyno konstrukcija neleidžia virš jo įrengti pravažiavimo, nes šulinio ir nuotekų vamzdžio įgilinimas yra nepakankamas ir tai neužtikrina tinklų mechaninio atsparumo ir pastovumo, be to, šulinys yra iškilęs virš žemės paviršiaus, todėl fiziškai pravažiuoti pro šią kliūtį nėra galimybės. Be to, teismo sprendimu nustatyto servituto neįmanoma pažymėti ir užregistruoti kadastro žemėlapyje dėl firmos „Librana“ plano ydingumo, koordinačių nenurodymo ir neatitikimo jam keliamų įstatymo reikalavimų. 2007-05-17 papildomu sprendimu ieškovai servituto teritorijoje buvo įpareigoti nugriauti pastatytus statinius – stoginę bei tvorą ir šie statiniai buvo nugriauti, todėl, panaikinus servitutą, atsakovai privalo atstatyti nugriautus statinius. Kaip servituto turėtojai atsakovai, įgyvendindami savo teises, privalėjo nepažeisti ieškovų teisių. 6 metus neįregistravę servituto, atsakovai su vykdomuoju raštu pagal 2007-05-17 papildomą sprendimą kreipėsi į antstolę, nors įgyvendinti savo pravažiavimo teisės per ieškovų sklypą vis tiek negalės dėl 2005 m. pastatyto nuotekų šulinio. Betoninių tvoros pamatų (sienelės) ieškovų žemės sklypo teritorijoje apskritai nėra, o ieškovų žemės sklype yra seniai pastatyta akmeninė gėlių klomba. Atsakovai turi visas galimybes privažiuoti prie savo namo visokia technika, taip pat ir gaisrine, todėl jų priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovai priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus pašalinti betoninę – akmeninę tvorą, statybines ir medienos atliekas esančius 6 kv.m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini); per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti KŠ-šulinį tokiu būdu, kad šulinio dangtis būtų viename lygyje su gatvės danga; ieškovams G. ir A. M. šio įpareigojimo neįvykdžius, suteikti teisę atsakovams pašalinti betoninę-akmeninę tvorą, statybines ir medienos atliekas bei pertvarkyti KŠ-šulinį, esančius 6 kv.m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), patirtas išlaidas išieškant iš ieškovų (T.2, b.l. 3-5). Nurodė, kad galioja Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1047-717/2006, kuriuo nustatytas servitutas – teisė naudotis 6 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. ir G. M. bei M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą firmos „Librana“ parengtą projektą, servitutas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Nepaisant teismo sprendimo, kuriuo nustatytas pravažiavimo servitutas, ieškovai A. ir G. M. elgiasi neteisėtai ir tyčia sąmoningai siekia apsunkinti naudojimąsi servitutiniu keliu, servitutinį pravažiavimą užvertė šiukšlėmis, statybinėmis ir medžio atliekomis, tyčia įrengė betoninius tvoros pamatus (sienelę), o teisminio nagrinėjimo metu servitutinėje žemėje įsirengė šulinį, be to, pirminį ir papildomą teismo sprendimą reikėjo vykdyti priverstine tvarka. Atnaujinus procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-202-375/2008, nagrinėjant bylą G. M. pateikė 2008-10-09 VĮ Registrų centro pažymėjimą dėl G. ir A. M. nuosavybės teise įregistruotos nuotekų linijos – nuotekų šalinimo tinklų adresu (duomenys neskelbtini); 2008-10-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo komisija pripažino II grupės nesudėtingą statinį – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo buto prijungimo linijos prie miesto nuotekų tinklų lauko nuotekines trasas ir KŠ-šulinį tinkamais naudotis ir kurio pagrindu minėti tinklai buvo įregistruoti, atsakovai ginčijo teisme, prašė jį panaikinti, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė. Todėl atsakovai reikalauja pertvarkyti šulinį, sulyginant jį su gatvės danga, pagal 2003-07-21 Aplinkos ministro įsakymu Nr.390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 450 punkto reikalavimus. Nuotekų kontrolinis šulinys KŠ-1 negali būti priežastimi neleisti naudotis servitutiniu keliu, nes šulinys privalo būti neatsiejama kelio, pravažiavimo, įvažiavimo servituto transporto magistralių dalis ir negali trukdyti transporto eismui. Per visą laikotarpį nuo servituto nustatymo ieškovai piktybiškai trukdo servituto turėtojams įgyvendinti servituto suteikiamas teises ir teisėtus interesus. Pagal 2003-12-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr.705 patvirtintas STR 2.02.01:2004 normas prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas pravažiavimas gaisrinei technikai, o atsakovams pastačius betoninę ir akmeninę tvorą servitutinio kelio važiuojamojoje dalyje minėtas STR yra pažeistas, todėl atsakovai prašo atstatyti jų pažeistas teises. Ieškovų ieškinys nepagrįstas jokia teisės norma, neįrodytas ir pareikštas piktnaudžiaujant teise, nes ieškovai siekia panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą (T.1, b.l. 120-123; T.2, b.l. 3-5; T.3, b.l. 75-77).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį – tenkinti (T.1, b.l.127-129; T.2, b.l. 136-138). Nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 134-144). Teismas konstatavo, jog servitutas atsakovams yra nustatytas teismo 2006-03-21sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01047-717/2006, kuris 2012-03-21 yra įregistruotas Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas grindžiamas kliūtimi, kuri, jų teigimu, buvo dar iki servituto nustatymo, nors iš prijungtos civilinės bylos Nr. A2-2687-375/2011 matyti, kad apie ginčo šulinį bei apskritai apie nuotekų tinklus ieškovai nieko nenurodė ne tik iki 2006-03-21 sprendimo priėmimo byloje, bet ir 2006-04-09 savo apeliaciniame skunde, o ši aplinkybė buvo nurodyta tik prašyme dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą byloje dėl servituto nustatymo, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina ginčo šulinį buvus pastatytą po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas servitutas, priėmimo. Atsižvelgęs, kad ieškovų nuotekų tinklų projekto pakeitimai buvo atlikti 2008-09-26, o tų tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas 2008-10-02, tai yra ieškovams žinant apie teismo nustatytą kelio servitutą, teismas darė išvadą, jog ginčo šulinį (pagal projekto žymėjimą KŠ-1) ieškovai pastatė servituto zonoje tikslu sudaryti atsakovams kliūtis įgyvendinti teismo nustatytą teisę – naudotis servitutu, juolab, kad prijungtos administracinės bylos Nr. I-440-402/2009 medžiagoje yra duomenys apie ginčo šulinio pastatymą ne tik nukrypstant nuo statybos techninių reglamentų reikalavimų, bet ir nuo pakoreguoto projekto. Patys A. ir G. M. 2008-09-30 pareiškime Statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, jog nuotekų šulinį įrengė pagal atkoreguotą projektinę dokumentaciją, nukrypdami nuo STR reikalavimų, palikdami šio šulinio eksploataciją savo žinioje ir pretenzijų dėl pakeitimų niekam nereiškia. 2007-01-11 fekalinės kanalizacijos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje yra žyma, kad buitinių nuotekų tinklai pakloti ne pagal projektą; nuotekų tinklų projektas buvo koreguotas 2008-09-26, o ieškovai teigia tinklus ir ginčo šulinį KŠ-1 pastatę 2005 metais. Tačiau minėti nuotekų tinklai buvo pripažinti tinkami naudoti 2008-10-02 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 1-mo buto prijungimo prie miesto nuotekų tinklų pripažinimo tinkamu naudotis aktu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė skundą dėl minėto akto panaikinimo, nurodydamas, jog ginčo šulinys nėra teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje. Kad ginčo šulinys (pagal projekto žymėjimą KŠ-1) nėra teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje, abi šios bylos šalys nesutinka. Teismas pažymėjo, kad šalys savo reikalavimams pagrįsti yra pateikę įvairius rašytinius įrodymus – specialistų išvadas, tyrimo aktus, kuriuose padarytos skirtingos išvados. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, prijungtų bylų medžiagą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo M. A. V. parodymus, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog yra reali galimybė pašalinti servitutui trukdančią kliūtį net keliais dr. A. L. nurodytais būdais. Ieškovų argumentus dėl negalimumo servitutą realizuoti teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovai neprašo keisti ginčo šulinio KŠ-1 parametrų ar perkelti šį ginčo šulinį į kitą vietą, bet reikalauja servituto teritorijoje esantį minėtą ginčo šulinį sutvarkyti taip, kaip numatyta to šulinio projekte bei projekto patikslinime, pagal kurį ieškovai ir turėjo tą šulinį statyti. Ieškovų nuotekų tinklų projektuose, o taip pat kitoje šią statybą reglamentuojančioje medžiagoje nei vieno šulinio kraštų apmūrijimas dviem eilėmis silikatinių plytų ar šulinio uždengimas mediniu dangčiu su apskardinimu nebuvo numatytas, todėl tokia ginčo šulinio KŠ-1 racionalizacija vertintina kaip tyčinis kliūčių sudarymas atsakovams, kad šie negalėtų naudotis teismo sprendimu jiems nustatytu servitutu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ant ginčo šulinio uždėto savadarbio dangčio pakeitimas projektiniu dangčiu nesukeltų jokio neigiamo poveikio įstatymų nustatyta tvarka pripažintam tinkamu naudoti nuotekų tinklui bei ginčo šuliniui KŠ-1. Teismo nuomone dr. A. L. siūlomi būdai dėl kliūčių servituto zonoje pašalinimo yra pakankamai aiškūs, tikėtinai realūs ir nepaneigti įrodymais apie negalimumą juos įgyvendinti. Ginčo šulinio pertvarkymo atsakovų siūlomais variantais kaina nelaikytina neprotingai didele, o ieškovams savalaikiai nuotekų tinklus įrengus pagal projektą tokių kaštų iš viso nereikėtų patirti. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė kelio servituto panaikinimo pagrindo – tokio aplinkybių pasikeitimo, kad servituto suteikiamų teisių (ar pareigų) įgyvendinimas tapo neįmanomu ar labai sudėtingu, buvimo, o ieškovų nurodytos aplinkybės dėl ginčo šulinio KŠ-1 nesudaro pagrindo panaikinti 2006-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01047-717/2006 R. K., A. K. ir L. Č. nustatyto kelio servituto, todėl sprendė, kad šis ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas nelaikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl atmestinas. Netenkinęs pirmojo ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo, teismas atmetė ir ieškovų reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti teismo sprendimu nugriautus stoginę bei tvorą, juo labiau, kad nėra teisinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą, nes tie statiniai buvo nugriauti įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu. Ieškovų atstovės argumentus dėl servituto, kaip daiktinės teisės, registracijos teismas atmetė, nes civilinės bylos Nr.3K-3-126/2012 ir šios bylos aplinkybės visiškai nesutampa. Atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl ieškovų įpareigojimo pašalinti servituto zonoje pastatytą betoninę-akmeninę tvorą, statybines ir medienos atliekas bei pertvarkyti KŠ-šulinį, kad šulinio dangtis būtų viename lygyje su gatvės danga teismo vertinimu yra pagrįsti. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovai negali naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu dėl servituto teritorijoje laikomų ieškovų statybinių bei medienos atliekų, taip pat teisiškai neregistruoto ieškovų statinio – betoninės-akmeninės tvoros, o tuo pažeidžiamos atsakovų kaip kelio servituto, suteikiančio jo turėtojams teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, turėtojų teisės, todėl tokio kliūtys turi būti pašalintos. Tokie reikalavimai, kaip atsakovai kelia šulinio pertvarkymui, taikomi visiems nuotekų tinklams, taigi, ir ieškovų teisėtai registruotiems nuotekų tinklams bei ginčo šuliniui. Ieškovų nuotekų tinklų projektuose nenumatytas nukrypimas nuo STR normų reikalavimų. Atsakovų reikalavimai dėl ginčo šulinio sutvarkymo taip, kad per jį galėtų pervažiuoti transporto priemonės, yra pagrįsti, galimi ir tai nėra neįveikiama ar sunkiai pašalinama kliūtis. Kelio servitutas atsakovams nustatytas tam, kad į atsakovų valdą bei prie jų gyvenamojo namo galėtų privažiuoti didesnių gabaritų automobiliai – gaisrinė technika ar kt., tai numato STR 2.02.01:2004, STR 2.01.04.2004 normos, kurios privalo būti įgyvendinamos, taip pat siekiant nesudaryti grėsmės ne tik atsakovų, bet ir ieškovų bei kitų žmonių gyvybei ir saugumui. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, tokio savininko teises protingai riboti, ką šiuo atveju leidžia užtikrinti atsakovams įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas servitutas. Patikslintą ieškinį atmetęs, o priešieškinį patenkinęs, teismas iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. M., atstovaujama advokatės Marinos Laurinaitienės prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 8-13). Apeliantės nuomone, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovai ginčo nuotekų šulinį servituto zonoje pastatė tikslu sudaryti atsakovams kliūtis įgyvendinti teismo nustatytą teisę – naudotis servitutu. Ieškovai 2006 metais nežinojo ir negalėjo žinoti faktinės aplinkybės, kad į servituto zoną papuola nuotekų tinklų šulinys. Teismas neatsižvelgė į oficialius įrodymus byloje, kad nuotekų tinklas pripažintas tinkamu naudotis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. atitinka STR reikalavimus, be to, neatsižvelgė, kad šie duomenys nenuginčyti. Teismas nepagrįstai sprendime remiasi tik A. L. išvada dėl nuotekų tinklo šulinio dangčio ir atitikimo STR reikalavimams, padarė nepagrįstą išvadą, kad šulinio dangtis turi būti viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga. Atsakovai neįrodinėjo šulinio neatitikimo projekto reikalavimams, todėl ieškovai neturėjo galimybės atsikirsti į šį argumentą. Būtinybė paneigti šią teismo išvadą atsirado po susipažinimo su teismo sprendimo motyvais. Šiuo tikslu ieškovė G. M. kreipėsi į teismo ekspertą V. G., kuris 2014 m. sausio 6 d. surašė konsultacinę išvadą. Pagal eksperto V. G. išvadą, ginčijamas teismo sprendimas visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad nuotekų tinklai būtų įrengti ne pagal projektą. Priešingu atveju, jie nebūtų priimti naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė ir nesiaiškino, ar servituto kelias būtų tinkamas naudoti sunkiasvoriam transportui ir atitiktų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. K., A. K. ir L. Č. bei trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 49-52, 55-60). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai ištyrė ir vertino bylos įrodymus. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismui pateikdami naujus įrodymus, apeliantai piktnaudžiauja procesu.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2014 m. sausio 6 d. eksperto V. G. konsultacinę išvadą, nurodydama, kad ji paneigia teismo išvadą dėl kelio servituto įtakos buitinių nuotekų šalinimo tinklui. Pagal šios bylos duomenis teisėjų kolegija, todėl šiuos naujus įrodymus priima ir juo vertina.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar yra pagrindas pripažinti kelio servitutą, kuris buvo nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu pasibaigusiu.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK 4.130 straipsnio 1 dalyje išvardytais pagrindais: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui.
Nagrinėjamu byloje atveju šalys dėl servituto panaikinimo nesusitaria, todėl teismas sprendžia, ar yra galimybė pripažinti apelianto sklype nustatytą kelio servitutą pasibaigusiu esant bent vienas iš CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu pagal firmos „Librana“ pateiktą projektą buvo nustatytas 6 kv.m ploto kelio servitutas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikiantis teisę R. K., A. K. ir L. Č. važiuoti transporto priemonėmis (T.1, b.l. 50-53). Žemės sklypo planai patvirtina, kad įvažiavimas į atsakovų sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini), per apeliantės sklypą (T.1, b.l. 83).
Ieškovės G. M. teigimu, servitutas turi būti panaikintas, nes esantis šulinys ir akmeninis gėlynas trukdo juo naudotis.
Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-2687-375/2011 esančių nuotraukų (T.2, b.l. 23; 111; 157; 166-169; T.3, b.l. 35-38), matyti, jog bylos nagrinėjimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo, nei šulinio, nei akmeninio gėlyno nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai ginčo šulinį (pagal projekto žymėjimą KŠ-1) pastatė servituto zonoje siekdami sudaryti atsakovams kliūtis įgyvendinti teismo nustatytą teisę – naudotis servitutu. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai pritaria ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jog jai nebuvo žinoma, kurioje vietoje buvo nustatytas kelio servitutas, nes iš prijungtoje civilinėje byloje B. B. firmos „Librana“ parengto brėžinio bei įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) fragmento (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 155-156) su koordinačių posūkio taškais aiškiai matyti kurioje vietoje, kokio pločio servitutas nustatomas. Apeliantės argumentai, jog nuotekų sistemos kontrolinis šulinys KŠ-1 buvo pastatytas iki nustatant servitutą (t.y. 2005 m.) ir ne ant servitutinio kelio, paneigiamas byloje surinktais rašytiniais įrodymais – dr. A. L. tyrimo aktu (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 88-91), pripažinimo tinkamu naudoti aktu (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 111), ieškovės ir atsakovų parodymais, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės šulinio sutvarkyti taip, kad įvažiavimas atitiktų jam keliamus reikalavimus ir kuriuo būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas, ir todėl nėra pagrindo pripažinti, jog išnyko servituto būtinumas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais. Servituto panaikinimo galimybė siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t.y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 str.). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t.y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Juolab, kad kliūčių sudarymas naudotis servitutu nėra pagrindas servitutą panaikinti CK 4.117 straipsnio prasme.
Tam, kad patenkinti ieškovės reikalavimus ir panaikinti jos sklype nustatytą kelio servitutą, turi būti įrodyta, kad atsakovams įrengtas kitas tinkamas kelias patekti į jų naudojamus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas to nepripažino, aiškiai ir pagrįstai motyvavo, kodėl nepripažįsta, kad atsakovai turi kitą galimybę patekti į savo sklypą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos sprendimo motyvais ir jų nekartoja.
Apeliaciniame skunde apeliantė kvestionuoja ir teismo išvadas dėl priešieškinio tenkinimo, teigdama, jog teismas padarė nepagrįstą siurprizinę išvadą, dėl ginčo šulinio atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir remdamasi eksperto V. G. konsultacine išvada, teigia, jog nuotekų tinklai įrengti ne pagal projektą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte yra nurodyta, jog jei servitute nėra uždraustas nuotekų šulinio įrengimas, tai jis gali būti įrengtas tik vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, kitais teisės aktais (T.2, b.l. 92-93).
Atsakovai byloje reikalavo ne pašalinti nuotekų tinklo ginčo šulinį (KŠ-1), bet jo dangtį pertvarkyti pagal Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 450 punkto reikalavimus, t.y. jį pertvarkyti taip, kad lauko inžinerinių tinklų šulinio dangtis būtų viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50-70 mm virš žalios vejos gyvenamuosiuose kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus. Pirmosios instancijos teismas konstravo, jog tokie reikalavimai taikomi visiems nuotekų tinklams, tame tarpe, ir ieškovų teisėtai registruotiems nuotekų tinklams bei ginčo šuliniui (pagal projekto žymėjimą KŠ-1), o ieškovų nuotekų tinklų projekte ar patikslintame projekte nenumatytas nukrypimas nuo STR normų reikalavimų – ginčo šulinio iškėlimas virš žemės paviršiaus, šulinio kraštų apmūrijimas silikatinėmis plytomis ar šulinio uždengimas mediniu dangčiu. Byloje surinkti įrodymai, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad faktiškai šulinys 20 cm iškilęs virš žemės paviršiaus, todėl trukdo naudotis nustatytu servitutu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kliūčių buvimas teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje, t.y. ieškovų nuotekų šulinys KŠ-1 yra pastatytas su trūkumais, ir neatitinka Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nepriėmė ieškovams siurprizinio sprendimo. Juolab, kad šios aplinkybės jau buvo konstatuotos UAB „Įraža“ statinio būklės tyrimo akte 2007 metais, 2011 m. liepos 22 d. teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1420-413/2011), bei patys ieškovai ieškinyje teigė, jog servitutu negalima naudotis dėl įrengto šulinio. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir konstatavęs, kad servituto zonoje esančias kliūtis būtina pašalinti, norint naudotis teismo nustatytu servitutu, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Teismo išvada, jog yra reali galimybė pašalinti servitutui trukdančią kliūtį, t.y. kad ginčo šulinio trūkumai gali būti pašalinti vienu iš dr. A. L. išvadoje nurodytų būdų, negali būti nepagrįsta ar prieštaraujančia faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliacinio skundo argumentai, remiami V. G. 2014 m. sausio 6 d. konsultacine išvada, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kito tinkamai įrengto įvažiavimo atsakovai neturi, o ant servituto įrengtas nuotekų šulinys KŠ-1 dėl savo aukščio, taip pat betoninė – akmeninė tvora (ieškovų vadinama gėlynu), sukrautos statybinės ir medienos atliekos trukdo atsakovams patekti į savo sklypą, todėl šios kliūtys turėtų būti pašalinti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-382/2010).
Nors apeliaciniame skunde nekeliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.). Atmetus ieškinį dėl servituto panaikinimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.
Išdėstytų motyvų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.