- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-1420-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- R. K., A. K., L. Č.
- Atsakovas
- G. M., A. M., M. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K., A. K., L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-02687-375/2011 pagal ieškovų R. K., A. K., L. Č. ieškinį atsakovams G. M., A. M., M. G., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą - teisę naudotis 6 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. M. ir M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą projektą; įpareigoti atsakovus A. ir G. M. per 1 mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius, esančius 6 kv.m ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam prašoma nustatyti servitutą; atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus ieškovams, išieškant iš atsakovų tų darbų išlaidas (t.1, b.l. 3-4, 106-107, t.2, b.l. 33-34, ).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė ieškovams R. K., A. K., L. Č. kelio servitutą - teisę naudotis 6 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. M., G. M., M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą projektą, parengtą firmos „Librana“; įpareigojo atsakovus A. M., G. M. nugriauti nesudėtingą statinį - stoginę, pastatytą ant 6 kv.m ploto žemės sklypo, kuriam šiuo sprendimu nustatytas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, - pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus patiems, išieškant iš atsakovų jų turėtas išlaidas; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovų A. M. ir G. M. po 233,33 Lt iš kiekvieno ieškovės turėtų bylos vedimo išlaidų bei valstybei iš atsakovų A. M. ir G. M., 44,45 Lt išlaidų solidariai, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.2, b.l. 83-89).
Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi paliko Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą (t.2, b.l. 119-121).
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. papildomu sprendimu atsakovai buvo įpareigoti nugriauti savavališkai pastatytą tvorą 6 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (t. 2 priedas, b.l. 62-65).
Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 17 d. papildomas sprendimas paliktas nepakeistas (ten pat, b.l. 100-104).
Pareiškėjai (atsakovai) 2007 m. kovo 21 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-01047-717/2006 ir panaikinti 2006 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi procesas civilinėje byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ( b.l. 158-162).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. skundžiamu sprendimu panaikino 2006 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1047-717/2006 ir priėmė naują sprendimą – ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų R. K., A. K., L. Č. po 667 Lt advokato išlaidų atsakovės G. M. naudai; priteisė iš ieškovų R. K., A. K., L. Č. po 86,96 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (t.3, b.l. 168-172).
Teismas nustatė, kad ieškovai yra 454 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valdytojai (žemės sklypas neprivatizuotas), o atsakovai – 683 kv.m. ploto gretimo žemės sklypo savininkai. Su atsakovų G. ir A. M. žemės sklypu ribojasi bendras įvažiavimo kelias, kuriuo naudojasi tiek ieškovai, tiek atsakovai ( t.1, b. 10 -12, l6, 37-40, 77). Ieškovai prašė nustatyti žemės servitutą pagal firmos „Librana‘ paruoštą projektą ( t.1, b.l. 20 ). Teismas pažymėjo, jog priimant ginčijamą 2006 m. kovo 21 d. sprendimą teismui nebuvo žinoma, kad 6 kv.m. žemės sklypo plote, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra įrengtas nuotekų šulinys. Šulinys įrengtas teisėtai, laikantis įstatymų reikalavimų, tai konstatavo ir Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė iš naujo neaptartina ir neįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.). UAB „Įraža“ 2007 m. vasario 22 d. Statinio techninės būklės tyrimo akte konstatavo, jog nuotekų šulinys yra buvusios atsakovų stoginės zonoje ir 20 cm iškilęs virš žemės paviršiaus. Į ekspertui pateiktą klausimą, ar yra galimybė per šią zoną įrengti servitutą pravažiavimui į gretimą sklypą, ekspertas dr. J. R. pateikė vienareikšmišką išvadą, kad įrengti servitutinio pravažiavimo per šį nuotekų šulinį negalima ir nurodė priežastis: šulinio ir nuotekų įgilinimas yra nepakankamas (tesudaro 30 cm nuo žemės paviršiaus), todėl per jį važiuojant transportui nebus užtikrintas mechaninis atsparumas ir pastovumas. Ieškovė vietos apžiūros metu pripažino, kad įvažiavimui į jos kiemą trukdo šulinys, tačiau reikalavimo pašalinti šulinį ieškovai nebuvo pareiškę (civilinė byla Nr. A2-202-375/2008, CPK 187 str.). Teismas sprendė, kad nuotekų šulinys yra būtent tame 6 kv.m žemės sklypo plote, į kurį ieškovai prašo nustatyti servitutą. Kadangi per šulinį įrengti pravažiavimo negalima, todėl ieškovų reikalavimą nustatyti kelio servitutą pripažino nepagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos įrodymai paneigia ieškovų argumentus, jog nenustačius servituto jie negali tinkamai naudotis savo gyvenamuoju namu. Pagal 2009 m. balandžio 21 d. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštą, ieškovų valdoje buitinės nuotekos išleidžiamos nesilaikant Nuotekų tvarkymo reglamento, R. K. duotas privalomasis nurodymas Nr. 6 užtikrinti nuotekų surinkimo rezervuaro sandarumą ir organizuoti nuotekų šalinimo sistemos valdoje pertvarkymą, prisijungiant prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki šiol reikalavimų neįvykdė ir toliau naudojasi sena nuotekų šalinimo sistema. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovų pateiktais duomenimis, fekalijų ištraukimas apsunkintas ne dėl to, kad asenizacinė mašina negali privažiuoti, o todėl, kad tam trukdo elektros laidai (t.3, b.l. 40). Remadamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais teismas sprendė, kad ieškovai turi galimybę ir be servituto nustatymo naudotis specialiuoju transportu, o tuo pačiu ir tinkamai naudotis jiems priklausančia namų valda (antstolio Mareko Petrovskio 2008 06 07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos t.3, b.l. 35-38, 60).
Šalies argumentai
Ieškovai R. K., A. K., L. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t.4, b.l. 2-8). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) pirmos instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į 2006 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog priimant 2006 m. kovo 21 d. sprendimą teismui nebuvo žinoma, jog 6 kv. m. žemės sklypo plote, priklausančiame atsakovams ir kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra įrengtas nuotekų šulinys, kadangi nagrinėjant bylą ir priimant 2006 m. kovo 21 d. sprendimą neginčytinai buvo nustatyta, kad iki ginčo pradžios sklypo teritorija, kuriai buvo nustatytas servitutas, buvo laisva ir jokio įrengto šulinio nebuvo. Tik pareiškus ieškinį teisme ir vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, atsakovai M. ant ginčijamos žemės užtvėrė tvorą ir pastatė nesudėtingą statinį - malkinę (t.1, b.l. 140 ), tokiu būdu siekdami išvengti galimo servituto nustatymo. Tiek apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu, tiek 2006 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi neginčytinai buvo nustatyta, kad šalys bendru pravažiavimu į savo namų valdos sklypus naudojasi nuo 1965 metų, tas pravažiavimas yra ne tiesus, bet su posūkiu į dešinę, todėl atsakovams užstačius dalį pravažiavimo nesudėtingu statiniu-malkine, tapo negalimas privažiavimas prie savo namų valdos ne tik ieškovams, bet ir specialios paskirties transporto priemonėms. Teismas neįvertino rašytinio įrodymo - J. K., ankščiau valdžiausio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), - 1975 m. spalio 30 d. notaro patvirtinto sutikimo priskirti dalį savo sklypo (apie 12,5 kv.m.) prie bendrai naudojamo su K. J., J. (šios bylos buvusiu ieškovu) įvažiavimo (t.1, b.1.109). Apeliantų nuomone, šis sutikimas laikytinas sandoriu ir yra galiojantis, kol nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai M. yra J. K. teisių perėmėjai, todėl jie laikytini ir buvusio savininko įsipareigojimų perėmėjais. Tokiu būdu, teismas pažeidė LR CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kadangi vienus įrodymus (pateiktus atsakovų), kurie nepaneigė ankstesnių teismų sprendimų nustatytų faktinių aplinkybių, laikė svarbesniais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią, negu ieškovų pateiktus įrodymus. Teismas nesivadovavo tokio pobūdžio bylose suformuota teismine praktika, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-246/2005);
2) negalima tokia situacija, kai po teismo sprendimo atsakovai M. sąmoningai ir tyčia perkėlė nuotekų tinklus ir kontrolinį šulinį į teismo sprendimu nustatytą servituto vietą, tuo siekdami atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apsunkinti įvažiavimą. Atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri 2006 metais teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Kontrolinis nuotekų šulinys KŠ-1 įrengtas iš parankinių medžiagų - vietoje gelžbetoninių žiedų sudėtos silikatinės mūro plytos, vietoje ketinio dangčio ir liuko - medinis dangtis. Projektinis šulinio gylio l,86 m., įrengtas 0,3 m., šulinio vieta savavališkai perkelta iš pravažiavimo į servituto vietą, šulinys 0,2 m. pakeltas virš žemės paviršiaus. Teismas nevertino nei trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 8.4-2719, kur nuotekų šulinys įvardintas kaip savavališka statyba, nei vandentvarkos eksperto dr. A. L. išvados. Savavališkai įrengtas šulinys neatitinka LR aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 Statybos techninio reglamento „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai. 450 punkto reikalavimų, kur nustatyta, kad „šulinio ar apžiūros šulinėlio dangtis turi būti viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga“.
3) panaikindamas ankstesnį teismo sprendimą ir ieškinį atmesdamas, teismas netaikė imperatyvių teisės normų, kurios reglamentuoja gyvenamosios paskirties ir namų valdų klausimus. Statybos techniniame reglamente 2.02.01:2004, patvirtintame LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, kurio 26 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Šių aplinkybių teismas netyrė.
3) ginčijamu sprendimu teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad šulinys yra įrengtas teisėtai, laikantis įstatymų reikalavimų ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Teismo argumentai nepagrįsti, kadangi administracinės bylos nagrinėjimo dalyku buvo 2008 m. spalio 2 d. šulinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas. Tačiau nuotekų linijos - šulinio buvimas ir įrengimas negali trukdyti servituto nustatymui. Byloje pateiktas tyrimo aktas, kurį atliko vandentvarkos ekspertas A. L., patvirtina, kad atsakovų savarankiškai įrengta nuotekų sistema negali užtikrinti nei funkcinį - technologinį procesą, nei šulinio stabilumą. Šis šulinys negali būti priežastimi, aplinkybe, ginčo objektu dėl pravažiavimo ar servituto įrengimo, jo negalima vadinti nuotekų sistemos statiniu, nes konstruktyviniai ir technologiniai statybiniai elementai neatitinka minimaliems nuotekų sistemos įrengimo reikalavimams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepasisakė, kokiais įrodymais vadovaujantis sprendė, jog įrengtas šulinys yra nuotekų sistema, per kurią pravažiavimas iš viso nėra galimas.
4) Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.111 str., 4.112 str., bei 4.126 str. nuostatas. Praėjus tam tikram laiko tarpui po teismo sprendimų priėmimo, atsakovai sugalvojo naują būdą kaip apsunkinti viešpataujančio daikto naudojimą ir 2008 m. spalio 2 d. atliko šulinio, 20 cm išsikišusio virš kelio, teisinę registraciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b.l. 15-17). Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
1) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingą išvadą -pravažiavimo servitutą nustatyti ir leisti ieškovams važiuoti per statinį - nuotekų šulinį – negalima. Atnaujindamas procesą šioje byloje teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų ydingumas šioje byloje vis išryškėdavo, todėl patys ieškovai tai kreipėsi dėl sprendimo išaiškinimo, tai dėl papildomo sprendimo priėmimo, galiausiai 2008 m. kovo mėn. 7 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad nuotekų šulinys buvo pastatytas 2005 metais, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuotekų šulinys pastatytas po teismo sprendimo yra išgalvotas ir nepagrįstas. Tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys, esantys byloje. Nuotekų linija - (nuotekų šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2008 m. spalio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, šiuose registrų duomenyse aiškiai nurodyti statybos pabaigos metai - 2005-ieji. Šie nekilnojamojo Registro duomenys pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą galioja tol, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nekilnojamojo turto registro duomenys pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį laikytini oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl turi didesnę įrodomąją galią ir negali būti nuginčyti kitais įrodymais, kadangi įrašai nekilnojamojo turto registre yra laikytini prima facie įrodymais. Todėl akivaizdu, kad nustatyti ieškovų prašomą pravažiavimo servitutą pagal UAB „Librana" parengtą projektą nėra galimybės, nes įregistruotas statinys - šulinys - yra kliūtis važiavimui. Be to, ieškovai turi pakankamai platų kelią įvažiuoti į savo kiemą, todėl jų pretenzijos į atsakovų nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pažeidžia atsakovų nuosavybės teises;
2) nepagrįstas apeliantų argumentas, kad jokia transporto priemonė negali įsukti į apeliantų kiemą. Priešingai, bylos medžiaga, t.y. atsakovų A. ir G. M. 1996 m. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su žemės sklypo planu, kurį patvirtino ir suderino 1993 m. ieškovas A. K., Kauno m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006-08-04 raštas Nr. 13-1082, kuriame nurodytas gaisrinio automobilio plotis - 2,5 m, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006-09-07 raštas Nr. S-2858 apie įvažiavimo į apeliantų naudojamą žemės sklypo 3 m. plotį, UAB „Kauno švara" 2006-08-07 raštas Nr. 805, kuriame nurodyti asenizacijos automobilių plotis - 2,5 m. Greitosios medicinos pagalbos stoties 2006-08-08 raštas Nr. 04-148, kuriame nurodytas greitosios medicinos pagalbos automobilių plotis 1,93 m, į bylą pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad apeliantai turi galimybę įvažiuoti į savo naudojamą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise vis dar priklauso valstybei. Kultūros paveldo skyriaus 2006 m. kovo 31 d. raštas Nr. 55-2-29 paneigia 2006 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvadą, kad apeliantai negali iškirsti prie vartų pasodintos tujos, nes ji saugotina dėl teritorijos įtraukimo į Kultūros vertybių registrą. Tokiu būdu apeliantai neįrodė, kad nenustačius servituto, jiems nėra užtikrintas tinkamas namų valdos ir joje esančių statinių naudojimas, o faktiniai bylos duomenys pagrįstai leido teismui spręsti, kad servitutas apeliantams nėra būtinas.
3) apeliantai proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nušalinti teisėją, nes patys vilkindami bylą, nuolat be pagrindo šalindavo teisėją, kaltinami bylos vilkinimu. Be to, apeliantai bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl nuotekų šulinio statybos teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė apeliantų R. ir A. K. skundą ir konstatavo, kad šulinys pastatytas teisėtai. Tokiu būdu apeliantų pretenzijos dėl šulinio neatitikimo statybos techniniams reikalavimams yra išspręstos ir atmestos aukščiau minimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-20 sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamai bylai aktualūs yra teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Bylos duomenimis, pareiškėjai (atsakovai) 2007 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą dėl 2006 m. birželio 21 d. įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo peržiūrėjimo, kurioje teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, nustatė R. K., A. K., L. Č. kelio servitutą - teisę naudotis 6 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiu A. M., G. M. ir M. G., suteikdamas teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal firmos „Librana“ parengtą projektą. Atsakovų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje buvo motyvuojamas tuo, kad nagrinėjant ginčą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo išaiškinimo paaiškėjo nauja aplinkybė – ginčijamu teismo sprendimu nustatytoje servituto teritorijoje yra dar vienas statinys – nuotekų tinklų šulinys, dėl ko servituto įgyvendinimas tampa neįmanomu, nes šulinys nepritaikytas apkrovimui (važiavimui) iš viršaus. Šią aplinkybę pareiškėjai grindė 2007 m. vasario 22 d. UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo aktu (b.l. 19-21).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjo esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Paminėtu pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti.
Atsakovai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (t.3, b.l. 101-103) ginčo inžinierinis statinys – kanalizacijos šulinys - buvo pastatytas 2005 metais. Vadinasi, ši aplinkybė, nepriklausomai nuo specialisto pateiktos išvados apie inžinierinio statinio ypatybes, atsakovams buvo žinoma nuo bylos nagrinėjimo pradžios, šia aplinkybe jie galėjo remtis teismo procese, tačiau nei viename iš teismo posėdžių apie kanalizacijos šulinį atsakovai nekalbėjo. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovai paminėtų duomenų negalėjo pateikti ankščiau, nevertino ieškovų pateiktų įrodymų ir argumentų nurodytu klausimu, kas turėjo reikšmės nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui.
Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, Teismų praktika 26).
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino atsakovų įrodinėjamų aplinkybių, dėl ko turėtų keistis Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti faktai ir ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės 2006 m. kovo 21 d. sprendimo išvadoms lemiamos įtakos neturėjo.
Visų pirma, 2007 m. vasario 22 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktu nebuvo nustatyta, ar STR 2.07.01:2003 LVIII skirsnio 450 punkto reikalavimų neatitinkantis statinys patenka į servitutinę teritoriją ir apsiribota teiginiu, kad statinys yra buvusios 7,6 kv.m. stoginės zonoje. Tačiau iš ieškovų pateikto plano matyti, kad prašomo nustatyti servituto rytinė linija yra lanksčios formos ir pateko tik į dalį 7,6 kv.m. stoginės zonos (t.1, b.l. 20-22).
Antra, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimas faktiškai buvo įvykdytas iki atsakovų pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimo (t.2, b.l. 162). Nurodytą aplinkybę patvirtino ir patys atsakovai savo apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo panaikinimo (2 tomo priedas, b.l. 76, 3 p.). 2006 m. spalio 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad jo aprašyta teritorija, kuri yra faktiškai didesnė (7,42 kv.m.) už servituto teritoriją (6 kv.m.), nėra užstatyta jokiais statiniais, žemės ploto dalis išklota pilkomis betono plytelėmis (t.2, b.l. 164-169). Vadinasi, akto surašymo metu ginčo šulinio servituto teritorijoje nebuvo.
Trečia, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. išvada dėl savavališkai pastatyto statinio (ginčo kanalizacijos šulinio) teisėtumo, neatkreipė į bylai reikšmingą ir paminėtais įrodymais pagrįstą kitą šio teismo išvadą, kur teismas konstatavo, kad ginčo šulinys yra patrauktas nuo kelio, kuriam nustatytas servitutas, į tretiesiems suinteresuotiems asmenims (nagrinėjamoje byloje atsakovams) priklausantį žemės sklypą, todėl ginčo servitutinis statinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu (t.3, b.l. 142) CPK 182 str. 2 p.)).
Ketvirta, paminėtos aplinkybės ir bylos rašytiniai įrodymai – UAB „Žemkasys“ 2006 m. sausio mėn. lokalinė sąmata Dėl nuotekų tinklų ir šulinio rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9); 2007 m. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (t.3, b.l. 69); VTPS inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. rugsėjo 9 d. ir spalio 31 raštai; 2008 m. spalio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t.3, b.l 111) leidžia daugiau tikėti, kad ginčo šulinys buvo pastatytas jau po 2006 m. kovo 21 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 185 str.).
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų pateiktas 2007 m. vasario 22 d. UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo aktas (įrodymas) nepaneigė byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų, ginčo nagrinėjimo metu paminėtu įrodymu nebuvo įrodinėjamos bylos aplinkybės, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomas byloje naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčo santykiui netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Sprendimą panaikinus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ryšium su bylos nagrinėjimu valstybė turėjo 86,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 13,50 Lt apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos solidariai priteistino iš atsakovų G. ir A. M. (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu.
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų A. M. ir G. M. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo atmesti ir palikti šį teismo sprendimą galioti.
Priteisti valstybei solidariai iš atsakovų A. M. ir G. M. 100,46 Lt (vieną šimtą litų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.