Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1183-657/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
2S-1183-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03511-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
G. M., A. M.
Atsakovas
R. K., A. K., L. Č.
Kategorijos
  • 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1183-657/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03511-2012-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė
Procesinio sprendimo kategorija 125.11.2; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6594-528/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. M. ir A. M. ieškinį atsakovams R. K., A. K. ir L. Č. dėl servituto panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio tapatumo kitoje civilinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui.

Šalies argumentai

Ieškovai 2012-03-15 kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimu nustatytą R. K., A. K., L. Č. kelio servitutą – teisę naudotis 6kv.m ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. M., G. M., M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktą projektą, parengtą firmos „Librana“; įpareigoti atsakovus – R. K., A. K., L. Č. grąžinti 6kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būklę į padėtį buvusią iki servituto nustatymo – atstatyti nugriautus nesudėtingus statinius – stoginę bei tvorą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b.l. 8).

Teismas nurodė, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimu nustatytą R. K., A. K., L. Č. kelio servitutą ir įpareigoti atsakovus R. K., A. K., L. Č. grąžinti žemės sklypo būklę į padėtį buvusią iki servituto nustatymo, tačiau Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendimu buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – atsakovų A. M. ir G. M. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimo panaikinimo atmestas ir šis teismo sprendimas paliktas galioti, o iš ieškinio turinio matyti, jog yra prasidėjęs jo vykdymas, atsakovai yra gavę vykdomąjį raštą. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimas yra nepanaikintas, galiojantis ir įsiteisėjęs, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl kelio servituto), tai ieškovų ieškinį dėl servituto panaikinimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2d. 4p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai A. M. ir G. M. atskiruoju skundu (b.l. 11-12) prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškinys dėl servituto nustatymo 2006 m. ir pateiktas ieškinys dėl servituto panaikinimo yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Ieškovai naudodamiesi šia teisės norma kreipėsi į teismą, pareikšdami ieškinį dėl servituto panaikinimo. Ieškinio pagrindu ieškinyje būtent nurodytos aplinkybės dėl kurių teismo sprendimu nustatyto servituto suteikiamų teisių - važiuoti keliu - neįmanoma įgyvendinti, nes kelias užstatytas nekilnojamojo turto registre registruotais statiniais. Šios trukdančios važiuoti aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nustatant servitutą. Ieškovai turės įrodyti šių aplinkybių egzistavimą, bei jų įtaką nustatyto servituto įgyvendinimui. Apeliantai pažymi, kad atsisakyto priimti ieškinio reikalavimas - panaikinti teismo sprendimu nustatytą servitutą (CK 4.112 str. 5 d.), 2006 m. byloje atsakovai R. ir A. Kazlauskai reikalavo nustatyti servitutą (CK 4.111 str.), kuris ir buvo nustatytas, todėl akivaizdu, kad ginčas, išspręstas 2006-03-21 sprendimu dėl servituto nustatymo nėra tapatus 2012 m. ginčui dėl servituto panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti (b.l. 16). Nurodė, kad skundas nepagrįstas, o ieškovai motyvą dėl 6 kv.m servituto plote įrengto nuotekų kontrolinio šulinio naudoja nebe pirmą kartą. Visos šios aplinkybės yra įvertintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą).

Ieškinio priėmimas (tai reiškia civilinės bylos iškėlimą) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Nagrinėjamos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo ar arbitražo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, dėl ko skundžiamojoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str., 135 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų A. M. ir G. M. ieškinį dėl servituto panaikinimo, nurodydamas, kad šis ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimui, priimtu civilinėje byloje pagal R. K., A. K., L. Č. ieškinį dėl servituto nustatymo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas atsisakydamas priimti ieškinį nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendimu buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – atsakovų A. M. ir G. M. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimo panaikinimo atmestas ir šis teismo sprendimas paliktas galioti.

Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01047-717/2006 buvo nustatytas kelio servitutas ieškovams R. K., A. K., L. Č., atsakovai A. M. ir G. M. buvo įpareigoti grąžinti žemės sklypo būklę į padėtį buvusią iki servituto nustatymo – t.y. nugriauti nesudėtingą statinį – stoginę, pastatytą ant 6 kv.m ploto žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas arba atsakovams to neatlikus, teismo sprendimu leista tai atlikti ieškovams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-01047-717/2006 ieškovai R. K., A. K., L. Č. prašė nustatyti kelio servitutą. Šioje byloje ieškovai A. M. ir G. M. pareiškė reikalavimą dėl kelio servituto, kuris nustatytas 2006-03-29 teismo sprendimu panaikinimo. Teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2011-07-22 nutartimi proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimą paliko galioti teismo sprendimą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau nenagrinėjo ieškovų A. M. ir G. M. reikalavimo dėl kelio servituto panaikinimo, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų A. M. ir G. M. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 339 str.). Apeliantų prašymas išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį dėl kelio servituto panaikinimo priimti nagrinėti teisme, netenkinamas, nes ieškinio priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovų G. M. ir A. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Žibutė Budžienė