- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- I-420-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01983-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Vita Valeckaitė, Jūratė Gaidytės-Lavronovič
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavronovič, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. (1.23) 7R-3881 (toliau – Raštas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 2 000 000 Eur žalą. Nurodo, jog ginčijamu Raštu Teisingumo ministerija nepagrįstai atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir pranešti kompetentingai institucijai apie organizuoto nusikaltimo požymius, antstolei R.Mikliušienei klastojant faktus, procesinius dokumentus ir vykdant dvigubus vykdymo išlaidų išieškojimus toje pačioje vykdomojoje byloje (b. l. 1–4).
Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos atsisakymą atlikti pareigas pagal kompetenciją patvirtina šios aplinkybės:
– 2006 m. vasario 20 d. antstolė R. Mikliušienė pateikė tris neteisėtus patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842; 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-795-490/2006 Jonavos rajono apylinkės teismas panaikino neteisėtus patvarkymus, tačiau nepriėmė atskirosios nutarties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 ir 300 straipsnių pagrindu ir taip nuslėpė antstolės R. Mikliušienės nusikalstamas veikas;
– 2006 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. (8.2) 3S-3545 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Jonavos skyrius nurodė, kad neteisėtai išieškotas vykdymo išlaidas privalo grąžinti antstolė R. Mikliušienė, kuri 2006 m. spalio 10 d. per paštą grąžino išieškotas vykdymo išlaidas; antstolė R. Mikliušienė, neįvykdydama teismo nutarties įpareigojimų perskaičiuoti neteisėtai paskaičiuotas vykdymo išlaidas, pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatas;
– Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-803-598/2007 prisiteisė iš V. B. vykdymo išlaidas, kurios buvo pripažintos neteisėtomis minėtoje 2006 m. liepos 5 d. nutartyje;
– 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-2880 ir 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-10962 Teisingumo ministerija nuslėpė Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų J. Damulienės ir B. Bartkienės ir antstolės R. Mikliušienės galimai nusikalstamas veikas ir padėjo išvengti drausminės atsakomybės;
– 2007 m. balandžio 25 d. antstolė R. Mikliušienė kartu su Kauno apylinkės teismu pateikė tris raginimus įvykdyti sprendimus vykdomosiose bylose, taip pat ir vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/00356 dėl l 000 Lt skolos ir 69,20 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo; antstolė R. Mikliušienė nurodė, jog 2007 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-345/2007 Kauno apylinkės teismas skyrė pareiškėjui l 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise;
– 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-848-217/2008 Jonavos rajono apylinkės teismas nepriėmė CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu atskirosios nutarties dėl antstolės R. Mikliušienės veikos įvertinimo;
– Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-916-343/2008 nuslėpė nuo drausminės ir baudžiamos atsakomybės teisėją R. Šulioką ir antstolę R. Mikliušienę, t. y. nepriėmė atskiros nutarties CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu;
– 2010 m. kovo 24 d. nutartimi byloje Nr. PK-9-814/2010 Kauno apygardos teismas nuslėpė antstolės R. Mikliušienės veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0064/07/00356;
– 2008 d. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21-660/2008 Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė CPK 18 straipsnį ir nevykdė 2006 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-795-490/2006, ir, nuslėpdamas antstolės R. Mikliušienės veiksmus, atmetė skundus bei CPK 299, 300 straipsnių pagrindu nepriėmė atskiros nutarties; 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-9984 Teisingumo ministerija dar kartą nuslėpė nuo drausminės ir baudžiamosios atsakomybės antstolę R. Mikliušienę;
– 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-559/2008 Jonavos rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino antstolės R. Mikliušienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762;
– Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) administracinėse bylose Nr. I-2651-484/2008, Nr. I-1659-561/2009 ir Nr. I-949-171/2011 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat nuslėpė nuo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės Teisingumo ministeriją ir antstolę R. Mikliušienę;
– antstolė R. Mikliušienė, toliau neteisėtai veikdama su antstole S. Vaicekauskiene, vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01125 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikė neteisėtą raginimą dėl 130 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11277-435; ši suma buvo neteisėtai išieškota ir negrąžinta;
– 2010 m. vasario 10 d. antstolė R. Mikliušienė pateikė neteisėtą siūlymą sumokėti 179 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01125 už 130 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą; 2011 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2011 Jonavos rajono apylinkės teismas pripažino antstolių S. Vaicekauskienės ir R. Mikliušienės veiksmus neteisėtais, tačiau nuslėpė nuo drausminės ir baudžiamosios atsakomybės CPK 299, 300 straipsnių pagrindu nepriimdamas atskirosios nutarties;
– 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-2602 Teisingumo ministerija taip pat nuslėpė nuo drausminės ir baudžiamosios atsakomybės antstoles R. Mikliušienę ir S. Vaicekauskienę;
– VAAT administracinėje byloje Nr. I-2754-142/2012 ir LVAT taip nuslėpė antstolių S. Vaicekauskienės ir R. Mikliušienės bei Teisingumo ministerijos neteisėtus veiksmus;
– Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 nuslėpė antstolės R. Mikliušienės, Jonavos rajono apylinkės teismo, Kauno apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtus veiksmus išieškant l 000 Lt skolą ir 69,20 Lt vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/00356;
– antstolė R. Mikliušienė kartu su antstoliu J. Kolyško pakartotinai iš V. B. neteisėtai 2013 m. balandžio 25 d. patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0110/08/01040 pareikalavo 336 Lt vykdymo išlaidų ir 411 Lt vykdymo išlaidų už 336 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą bei 705,82 Lt skolos išieškojimo vykdymo byloje Nr. 0060/08/00111, kurie jau buvo išieškoti 2008 m. gruodžio 1 d. patvarkymu;
– 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-4150 Teisingumo ministerija nuslėpė neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0110/08/01040 ir Nr. 0060/08/00111; VAAT 2013 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4617-426/2013 ir LVAT taip pat slėpė neteisėtus veiksmus;
– antstolė R. Mikliušienė su Teisingumo ministerija 2014 m. spalio 6 d. patvarkymais ir vykdymo išlaidų paskaičiavimais pakartotinai pareikalavo sumokėti 6 Lt skolą, 2014 spalio 6 d., 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymais areštavo lėšas; Teisingumo ministerija antstolės R. Mikliušienės neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose nuslėpė 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimais Nr. (1.23) 7R-7828 ir Nr. (1.23) 7R-8389, kuriuos neteisėtai patvirtino VAAT ir LVAT administracinėse bylose Nr. I-11208-463/2014 ir Nr. I-5910-244/2015;
– VAAT nuslėpė antstolės R. Mikliušienės ir VSDFV Kauno skyriaus neteisėtus veiksmus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3768-643/2017;
– antstolė R. Mikliušienė 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė patvarkymą dėl 44 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804, kurias 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016 Jonavos rajono apylinkės teismas neteisėtai pripažino teisėtomis ir pagrįstomis; pateikus skundą, 2016 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu antstolė R. Mikliušienė padidino vykdymo išlaidas nuo 44 Eur iki 69,08 Eur; Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-81-490/2017 pakartotinai išieškomas dar ir 69,08 Eur vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 pripažino teisėtomis ir pagrįstomis;
– 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2734-814/2017 Jonavos rajono apylinkės teismas panaikino 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, tačiau CPK 299, 300 straipsnių pagrindu nepriėmė atskirosios nutarties dėl sistemingų antstolės R. Mikliušienės neteisėtų veiksmų; Kauno apygardos teismas taip pat nuslėpė Jonavos rajono apylinkės teismo ir antstolės R. Mikliušienės neteisėtus veiksmus;
– Teisingumo ministerija 2018 m. sausio 12 d. atsakyme atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir pranešti kompetentingai institucijai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolės R. Mikliušienės vykdomo dvigubo vykdymo išlaidų išieškojimo;
– Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-3316 atsisakė iškelti drausmės bylą ir perduoti klausimą pagal kompetenciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame būtų konstatuoti neteisėti antstolės R. Mikliušienės veiksmai;
– VAAT administracinėje byloje Nr. I-1894-643/2018 atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nesprendė prašymo užtikrinti pareiškėjo procesines teises keisti skundo pagrindą ir dalyką, padidinti skundo reikalavimus, išreikalauti papildomus įrodymus skundui pagrįsti; VAAT slepia nuo atsakomybės neteisėtus ir nusikalstamus Teisingumo ministerijos veiksmus organizuotai kartu su antstole R. Mikliušiene; VAAT 2018 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1894-643/2018 priteisė antstolei R. Mikliušienei 100 Eur teismo išlaidų kompensaciją už jo sukeltus nepatogumus, antstolei vykdant dvigubus vykdymo išlaidų paskaičiavimus ir išieškojimus toje pačioje vykdomojoje byloje.
Teigia, jog Teisingumo ministerija tokiais neteisėtais veiksmais bei jai pagal kompetenciją priskirtų veiksmų neatlikimu padarė pareiškėjui žalą, kurią patvirtina VAAT administracinės bylos Nr. I-1894-643/2018 medžiaga bei joje priimtas neteisėtas sprendimas, taip pat 2016 m. birželio 23 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-5-840/2013.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija, tuo pačiu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises, ar jos objektyviai buvo pažeistos asmens nurodytu būdu; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą. Teigia, jog pareiškėjas turėjo nurodyti, kokias konkrečiai materialaus pobūdžio teises pažeidė skundžiamas Raštas ir įrodyti, jog, tenkinant jo reikalavimus, bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjo su skundu pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – Antstolių įstatymas) nenustato besąlyginės Teisingumo ministerijos pareigos iškelti antstoliui drausmės bylą. Skundžiamame Rašte pareiškėjui buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta nekelti antstolei drausmės bylos, taip pat nebuvo nustatytos ir aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iškėlus drausmės bylą antstoliui, neaišku, kokios pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai bus apginti. Pareiškėjo nurodyti motyvai dėl, jo manymu, atsakovės neveikimo yra emocinio, o ne faktinio pobūdžio, jie nusako pareiškėjo būseną, o ne motyvus, į kuriuos būtų galima racionaliai atsikirsti.
Nurodo, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėtame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Antstolių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, todėl jei pareiškėjas mano, jog žala atsirado dėl neteisėtų antstolio veiksmų, jis gali reikalauti žalos atlyginimo iš antstolio. Kadangi Teisingumo ministerija neatliko vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas buvo skolininku, ji negalėjo sukelti pareiškėjui žalos (b. l. 44–46).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė R. Mikliušienė, kuri iš proceso šalių pašalinta 2019 m. sausio 31 d. nutartimi antstolei mirus (b. l. 95–96), pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti advokato pagalbos išlaidas. Nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, nes, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nurodo eilę, jo manymu, nuo 2006 m. atliekamų neteisėtų antstolės R. Mikliušienės veiksmų vykdomosiose bylose ir neteisėtų Teisingumo ministerijos raštų, tačiau jie buvo įvertinti tiek bendrosios, tiek administracinės kompetencijos teismų, ir nusikalstamų veikų ir drausminės atsakomybės požymių antstolės veiksmuose nebuvo nustatyta. Skundžiamas Teisingumo ministerijos Raštas yra išsamus ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra pagrindo (b. l. 39–40).
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti tinkamai. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 93). Teismo 2019 m sausio 31 d. nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 97). Pareiškėjas minėtame prašyme taip pat prašė išspręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą (b. l. 93). Prašymo dėl bylos sustabdymo turinį teismas vertina kaip įžeidžiantį mirusius asmenis, o nesant ABTĮ 100 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų, pareiškėjo prašymo dėl bylos stabdymo netenkina ir bylą nagrinėja iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 7 d. Rašto teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 2 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 24 d. skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (Teisingumo ministerijoje gautas 2018 m. gegužės 28 d.), nurodydamas, kad antstolė R. Mikliušienė neteisėtais 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 16 d. patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 įpareigojo jį sumokėti 14,72 Eur skolą ir 69,08 Eur dydžio vykdymo išlaidas, nes Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nutartimi, 2017 m. lapkričio 21 d. priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2734-814/2017, vykdymo išlaidas sumažino iki 29,08 Eur. Be to, nurodė, kad antstolė, veikdama slaptai su VSDFV Kauno skyriumi, 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu, kuris jam buvo atsiųstas 2018 m. gegužės 10 d., išieškojo iš jo ne 29,08 Eur, o 37,65 Eur vykdymo išlaidų, t. y. jas padidino 8,57 Eur, todėl toks jos potvarkis turėtų būti panaikintas, o ji turėtų grąžinti neteisėtai išieškotą 8,57 Eur sumą. Pareiškėjas skundu prašė, kad Teisingumo ministerija panaikintų antstolės 2018 m. kovo 28 d. potvarkį vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804, įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai išieškotą 8,57 Eur sumą, taip pat, vadovaujantis Antstolių įstatymo 13 straipsniu, iškelti antstolei R. Mikliušienei drausmės bylą, o dėl jos neteisėtų trunkamų veiksmų, turinčių nusikaltimo požymių, pranešti kompetentingai institucijai pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 49).
Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. birželio 7 d. Raštu nurodė jam, kad, susipažinusi su antstolės R. Mikliušienės paaiškinimu, vykdomosios bylos dokumentais, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, nustatė, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. antstolei R. Mikliušienei buvo pateiktas vykdyti Panevėžio apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 14,72 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Vykdymo eigoje pareiškėjui apskundus antstolės 2016 m. rugsėjo 19 d. surašytą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, antstolė šio skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Minėta nutartimi pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, panaikinant vykdymo išlaidų paskaičiavimo dalį, kuria nustatytas atlygis antstoliui, o kitą skundo dalį atmetė.
Atsakovė Rašte taip pat nurodė pareiškėjui, kad iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, jog 14,72 Eur skolos ir 37 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą antstolė nukreipė į jo gaunamas pajamas (pensiją), 2018 m. kovo 28 d. surašydama patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pareiškėjui apskundus šį antstolės patvarkymą, ji skundo netenkino ir 2018 m. birželio 5 d. perdavė nagrinėti teismui, kuris ir įvertins antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumą. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad ji negali priimti sprendimų antstolės R. Mikliušienės drausminės atsakomybės klausimu, kol teismas, kuriam pateiktas skundas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, neįvertins antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas apie antstolės R. Mikliušienės veiksmuose esančius nusikaltimo požymius, pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje yra konstatuota, jog bylos nagrinėjimo metu antstolės veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, taip pat nurodė, jog jei teismas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skundą dėl antstolės veiksmų, nustatys, jog antstolės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneš prokurorui. Atsakovė Rašte taip pat išaiškino pareiškėjui jo teisę, manant, jog antstolės R. Mikliušienės veikoje yra nusikaltimo požymių, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas pačiam (b. l. 5). Šis Teisingumo ministerijos sprendimas buvo apskųstas teismui.
Byloje nustatyta, kad antstolė R. Mikliušienė atliko vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų, jo manymu, nepagrįstai paskaičiuojant vykdymo išlaidas, ir anksčiau Teisingumo ministerijai teikė skundus dėl drausmės bylos antstolei iškėlimo ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą, kurių atsakovė netenkino (b. l. 8–9).
Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“) patvirtina Teisingumo ministerijos Rašte nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundų dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų (vykdymo išlaidų paskaičiavimo, išieškojimo) nagrinėjimu.
Remiantis „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2734-814/2017 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų, kuriuo jis, be kita ko, prašė panaikinti 2016 m rugsėjo 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-16-64-1164 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-7016 kaip nepagrįstus ir neteisėtus (vykdymo išlaidas sudaro 69,08 Eur, antstolio atlygis iš 20 Eur padidintas iki 40 Eur), nes pakartotinai bandoma išieškoti tas pačias ir dvigubas vykdymo išlaidas toje pačioje vykdymo byloje išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu ir dėl to yra nusikaltimo požymiai antstolės veikoje, taip pat prašė CPK 299–300 straipsnių pagrindu priimti atskirą nutartį ir apie nusikaltimo požymius informuoti prokurorą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-7016 dalį, kurioje nustatytas atlygis antstoliui 40 Eur, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolės R. Mikliušienės kontoroje yra vykdomos aštuonios vykdomosios bylos pareiškėjo A. B. atžvilgiu, todėl padarė išvadą, kad antstolė, apskaičiuodama sau atlygį, turėjo nustatyti bendrą išieškotiną sumą visose skolininko atžvilgiu antstolės kontoroje vykdomose bylose ir nusistatyti bendrą atlygį už visų dokumentų įvykdymą ir proporcingai nurodyti atlygį antstoliui šioje konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804, todėl padarė išvadą, jog atlygis antstoliui paskaičiuotas netinkamai, tuo pačiu pažymėdamas, kad teismas pats neturi galimybės nustatyti, kokia konkreti antstoliui priklausančio atlyginimo dalis (proporcinga) turi būti išieškoma būtent šioje vykdomojoje byloje, nes nežinoma visų antstolės kontoroje vykdomų išieškojimų bendra suma pareiškėjo atžvilgiu. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad pagrindų imtis CPK 299–300 straipsniuose numatytų veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo informuoti prokurorą. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
„Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-17209-490/2018 išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog antstolė R. Mikliušienė skundžiamu 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-18-64-6935 nepagrįstai iš jo išieškojo ne 29,08 Eur vykdymo išlaidas, o 37,65 Eur vykdymo išlaidas, neteisėtai padidindama išieškomą vykdymo išlaidų sumą 8,57 Eur, bei pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame jis prašė panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. S-1770, kuriuo antstolė jo skundą perdavė teismui, kaip neteisėtą, ir įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai išieškotą ne 8,57 Eur, o 10,70 Eur vykdymo išlaidų sumą; pripažinti, kad antstolė neteisėtai ketino pasisavinti dvigubas vykdymo išlaidas vykdymo byloje; pripažinti antstolę ir teisėjus piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir CPK 300 straipsnio pagrindu priimti atskirą nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti drausminę bylą. Teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804, priimant 2018 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. S-18-64-6935 atmetė, o dėl skundo dalies, kuria buvo prašoma panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. S-1770, kuriuo antstolė jo skundą perdavė teismui, konstatavo, kad ši skundo dalis negali būti nagrinėjama teisme. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimų iškelti antstolei drausmės bylą, pripažinti antstolę ir teisėjus piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir CPK 300 straipsnio pagrindu priimti atskirą nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti drausminę bylą pažymėjo, kad drausmės bylų iškėlimo ar jų inicijavimo klausimas nėra priskiriami pirmosios instancijos teismų kompetencijai, todėl šie pareiškėjo reikalavimai nenagrinėti teisme. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą, o joje, be kita ko, nurodė, kad atmestini kaip nepagrįsti apelianto (pareiškėjo) argumentai dėl antstolės ir teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tokių faktų byloje nenustatyta, todėl padarė išvadą, jog taikyti CPK 299 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo teisinio pagrindo.
Taigi minėti duomenys patvirtina, kad Teisingumo ministerija, vertindama jai pareiškėjo pateikto skundo argumentus dėl antstolės R. Mikliušienės atliktų neva neteisėtų vykdymo veiksmų, skundžiamu Raštu teisingai ir tiksliai informavo pareiškėją apie antstolės atliktus vykdymo veiksmus, apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir pagal paties pareiškėjo dėl iniciuotų teisminių ginčų, išnagrinėtų bendrosios kompetencijos teismuose, rezultatus, eigą, bei teismo konstatuotas aplinkybes, susijusias su atitinkama antstolės atsakomybe. Teisingumo ministerija taip pat pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad tol, kol ginčą nagrinėjantis teismas nėra įvertinęs antstolės apskaičiuotų ir pareiškėjo ginčijamų vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovė negali priimti sprendimo antstolės drausminės atsakomybės klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas Raštas buvo surašytas 2018 m. birželio 7 d., o, kaip minėta, bendrosios kompetencijos teismai procesinius sprendimus dėl pareiškėjo ginčijamo antstolės 2018 m. kovo 28 d. patvarkymo dėl 37,65 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo, dėl kurių galimai neteisėto ir nepagrįsto paskaičiavimo pareiškėjas siekė, jog antstolei būtų iniciuota drausmės byla, buvo priimti tik 2018 m. rugpjūčio 29 d. (pirmosios instancijos teisme) ir 2018 m. lapkričio 8 d. (apeliacinės instancijos teisme). Pažymėtina, kad remiantis „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog VAAT 2018 m. birželio 12 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1894-643/2018, kurioje, be kita ko, buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta kelti antstolei R. Mikiliušienei drausmės bylą dėl to, kad Jonavos rajono apylinkės teismas anksčiau paminėta 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažino, jog antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas dalyje dėl antstolio atlygio už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiavimo, netinkamai taikė teisės normas. Teismui dar nepaskelbus sprendimo minėtoje byloje, pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. vėl pateikė skundą Teisingumo ministerijai dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei R. Mikliušienei, kaip pagrindą drausminei atsakomybei nurodydamas tą pačią teismo, nagrinėjusio bylą dėl antstolės veiksmų, nutartį, t. y. nurodydamas tas pačias aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija pagrįstai dėl šio antstolės drausminės atsakomybės pagrindo plačiau nepasisakė ir jo nevertino.
Teisingumo ministerija dėl pareiškėjo skunde kelto klausimo, susijusio su prašymu iniciuoti ikiteisminį tyrimą dėl antstolės veiksmų, kuriuose yra nusikalstamos veikos požymių, taip pat pagrįstai nurodė, jog šiuo klausimu jau yra pasisakęs Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas ginčas dėl antstolės 2016 m rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo, o taip pat šį klausimą spręs ir teismas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skundą. Atsakovė papildomai išaiškino pareiškėjui teisę pačiam kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei jis mano, kad antstolės veiksmuose yra nusikaltimo požymių.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skundas išnagrinėtas laiku ir tinkamai įvertinus su skundu susijusią medžiagą, skundžiamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 2 000 000 Eur žalą, atsiradusią dėl to, jog ginčijamu Raštu Teisingumo ministerija nepagrįstai atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir pranešti kompetentingai institucijai apie organizuoto nusikaltimo požymius antstolei R.Mikliušienei klastojant faktus, procesinius dokumentus ir vykdant dvigubus vykdymo išlaidų išieškojimus toje pačioje vykdomojoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog Teisingumo ministerija laiku ir tinkamai, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. skundo reikalavimą kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas priteisti jam žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.