Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė A. B. skundo priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-12-16 faksu ir 2014-12-22 paštu (išsiųstas 2014-12-17) gautas A. B. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (skunde įvardija kriminalinės Lietuvos „Teisingumo“ ministerijos) 2014-11-18 sprendimą Nr. (1.23.)7R-7828 „Dėl antstolės R. M. veiksmų vertinimo“ ir įpareigoti iškelti atsakovei antstolei R. M. drausmės bylą; priteisti iš Lietuvos valstybės (skunde nurodo kriminalinės Lietuvos) ir antstolės R. M. 10 000 Lt patirtai žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p. administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų.

Civilinio proceso kodekso 510 str. įtvirtinta skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui <...> jei antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui <...>.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės R. M. procesiniais veiksmais, iš ko kildina išvestinius skundo reikalavimus. Nors skunde prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-11-18 sprendimą dėl antstolės R. M. veiksmų, tačiau pagal Antstolių įstatymo 27 str. 1 d. antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja bendrosios kompetencijos teismas. Prie skundo pridėtas 2014-10-06 antstolės R. M. patvarkymas, kuriame išaiškinama jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojęs jį apskundė ir antstolė R. M. 2014-11-10 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S-1300 panaikino reikalavimą apmokėti 334,92 Lt vykdymo išlaidas, atsisakė tenkint nušalinimo pareiškimą ir skundą persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Akivaizdu, kad tarp antstolės ir pareiškėjo yra susiklostę civiliniai teisiniais santykiai dėl antstolių veiksmų, kurie reglamentuojami Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad minėtas pareiškėjo pareiškimas apylinkės teisme būtų išnagrinėtas ir nustatyta tvarka išnagrinėtas. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl antstolės veiksmų į Teisingumo ministeriją dėl vykdymo proceso, negali patvirtinti, kad kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Antstolių įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai (1 d.). Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo (4 d.). Lietuvos antstolių rūmų įstatų 2 straipsnio 1 punktas numato, kad Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip profesinė asociacija. Remiantis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi ir 14 straipsnio 4 dalimi, antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas, kurio sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Taigi pagal minėtas Antstolių įstatymo nuostatas, ginčai, susiję su antstolių drausminės atsakomybės taikymu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas, siekdamas apginti galimai pažeistas jo teises, dėl drausmės bylos iškėlimo galėtų kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus. Toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-03-28 nutartis byloje Nr. T-15-2014). Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todėl tam, kad būtų pagrindas taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, toks reikalavimas turi būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teismui. Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad jo atžvilgiu antstolė tęsia nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso tvarka gali būti inicijuojamas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgiant į tas kas išdėstyta, skundą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105–106 str., 149 str., teisėja

nutarė:

Atsisakyti priimti A. B. skundą.

Išaiškinti, kad su skundu dėl antstolės veiksmų, drausminės bylos iškėlimo ir jos veiksmais pareiškėjui padarytos žalos, pareiškėjas turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti A. B..

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.