- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- I-1659-561/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei R. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 4–5; 33-34, I t.), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2007 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (1.23)-7R-10962 (toliau – ir Raštas); įpareigoti Instituciją per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundo dalį dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos ištyrimo, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, kompetentingai institucijai ir apie tai jį informuoti raštu; įpareigoti Instituciją atlikti antstolės R. M. veiklos tarnybinį patikrinimą ir veiklos auditą nuo 2003 m. sausio 1 d. dėl neteisėtų vykdymo išlaidų išieškojimo dydžio išaiškinimo ir nustatymo iš asmenų tik jos patvarkymų, be teismų sprendimų ir vykdomųjų raštų, pagrindu; įpareigoti Instituciją iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla.
Nurodė, kad Antstolių įstatymo 11, 13 straipsnių pagrindu 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi į teisingumo ministrą su prašymu atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą ir auditą nuo 2003 m. sausio 1 d., t. y. nuo naujos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytos vykdymo tvarkos įsiteisėjimo, siekiant išaiškinti antstolės padarytus pažeidimus ir galimą nusikalstamą veiką. 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.(1.23)-7R-2880 Institucija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai atliko pareigas, nekontroliavo pavaldžių darbuotojų darbo ir į skundą atsakė formaliai, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tuo pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymą, Antstolių įstatymo 11, 13 straipsnius. Teigė, kad atsakovas vykdė diskriminaciją jo kaip invalido atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, nes už tokius pačius pažeidimus antstolio D. S. atžvilgiu iškelta drausmės byla ir perduota nagrinėti Antstolių garbės teismui. Paaiškino, kad 2007 m. spalio 22 d. pakartotinai skundu kreipėsi į atsakovą dėl antstolės R. M. veiklos tarnybinio patikrinimo atlikimo tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas antstolio R. V. atžvilgiu, t. y. nustatyti antstolės padarytus neteisėtus pažeidimus ir išaiškinti nusikalstamą veiką, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus. Tačiau Rašte Institucija ir toliau vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip padėdama antstolei išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 47, I t.) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. skundu kreipėsi į Instituciją, nurodydamas galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus ir prašydamas iškelti jai drausmės bylą. Su analogišku prašymu jis jau buvo kreipęsis į Instituciją 2007 m. sausio 30 d. skundu, į kurį jam atsakyta Institucijos 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1.23)-7R-2880. Nurodė, kad nagrinėjant A. B. skundą buvo išsiaiškinta, jog antstolės R. M. veiksmai, siekiant išieškoti iš pareiškėjo ir jo tėvo V. B. vykdymo išlaidas, nagrinėjami Jonavos rajono apylinkės teisme (bylos sustabdytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Atsakovo manymu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą netikslinga, kadangi jo nagrinėjimas užsitęstų neapibrėžtam laikui. Paaiškino, kad gavusi informaciją apie galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus atliekant vykdymo išlaidų skaičiavimą, Institucija gali pati inicijuoti drausminės bylos iškėlimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo antstolė R. M. atsiliepimu į skundą (b. l. 138–141, I t.) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad iš skundo turinio neaišku, kokie konkrečiai jos veiksmai yra neteisėti ar turi nusikalstamos veikos požymių. Paaiškino, kad pagal CPK 594 straipsnį bei Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, todėl tik teismas, CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti jo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Rėmėsi Antstolių 13 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymėjo, jog, jei atliekant antstolio veiklos patikrinimą nustatomi Antstolių įstatymo, finansinės veiklos taisyklių, Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimai, antstolio veiklos patikrinimo aktas ir antstolio paaiškinimas perduodami teisingumo ministrui ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, siūlant spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui (teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 p.). Priėjo prie išvados, kad, atliekant antstolio darbo organizavimo patikrinimą, negali būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu teismai nėra nustatę, kad pareiškėjo skundai antstolės atžvilgiu yra pagrįsti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Institucijai skundžia veiksmus, kuriuos ji atliko 2006 metų vasarį, pareiškėjo skundas Institucijai pateiktas tik 2007 m. spalio 22 d., o drausmės byla antstoliui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai (Antstolių įstatymo 13 str. 4 d.). Nurodė, kad pareiškėjo pateiktos internetinių straipsnių kopijos negali būti laikomos įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes tretysis suinteresuotas asmuo juose neminimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 164, I t.) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 170–172, I t.) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. A525– 55/2009 apeliacinį skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atlikęs A. B. pareikštų reikalavimų analizę, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas tariamai neteisėtus teisingumo ministro P. B. veiksmus kildina iš P. B. veikos kaip Institucijos vadovo, o ne kaip eilinio fizinio asmens, todėl konstatavo, kad vienu iš atsakovų šioje administracinėje byloje laikytinas ne buvęs teisingumo ministras P. B., o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kaip asmuo, vadovaujantis Institucijai, ir toks atsakovo patikslinimas nepažeidžia pareiškėjo teisių, atitinka tai reglamentuojančias teisės normas ir nereiškia šalies pakeitimo byloje.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2007 m. spalio 22 d. skundas Institucijoje buvo priimtas ir išnagrinėtas, laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytos procedūros, sprendimas dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas ir jam išsiųstas, nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 ir 34 straipsniuose nustatytų terminų. Priėjo prie išvados, kad teisingumo ministras ginčijamu 2007 m. lapkričio 27 d. raštu pareiškėjui pateikė išsamią informaciją apie visas A. B. skunde nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Nurodė Antstolių įstatymo 11 straipsnį, 13 straipsnio 1, 2 dalis, Tvarkos 16 punktą ir konstatavo, kad ginčo atveju pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. skunde, adresuotame teisingumo ministrui, nurodė eilę aplinkybių, kurios vertinamos kaip atitinkamos informacijos pateikimas. Šiuo atveju Institucija ar jos pareigūnas, išnagrinėjęs tokios informacijos pagrįstumą, turėjo teisę asmens, apie kurį buvo pateikta informacija, atžvilgiu pradėti administracinę procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą bei apie priimtą sprendimą informuoti pateikusį informaciją asmenį. Toks sprendimas sukelia teisines pasekmes tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
Atlikęs sisteminę teisės normų, reglamentuojančių teisingumo ministro kompetenciją, analizę, teismas priėjo prie išvados, kad iškelti drausmės bylą antstoliui ir sustabdyti jo įgaliojimus yra teisingumo ministro diskrecijos teisė, todėl atsisakymas antstolės R. M. atžvilgiu iškelti drausmės bylą bei atsisakymas įvertinti buvusio Institucijos sekretoriaus P. K. veiklą pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio atžvilgiu nepažeidžia. Todėl teisingumo ministro atsisakymo pradėti administracinę procedūrą antstolės R. M. atžvilgiu bei buvusio Institucijos sekretoriaus P. K. atžvilgiu motyvų teismas nevertino ir nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Nurodė CPK 639, 643, 510, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas teisingumo ministrui prašymą perduoti klausimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo antstolės R. M. ir buvusio Institucijos sekretoriaus P. K. atžvilgiu institucijoms pagal kompetenciją, jokių konkrečių galimai nusikalstamų veikų nenurodė, todėl teisingumo ministras, išaiškindamas A. B. teisę su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
III.
Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 54, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį Nr. A525-455/2009 ir pažymi, kad teismas, ginčijamame sprendime nenurodęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu antstolės R. M., pažeidė ABTĮ 54 straipsnį. Mano, kad teismas pažeidė ABTĮ 6, 7 straipsnius, nes sprendime perrašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą. Teigia, kad buvo pažeistas ABTĮ 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 29, 33 straipsniai, nes sprendime be motyvų prieita prie išvados, kad teisingumo ministro atsisakymas iškelti drausmės bylą trečiajam suinteresuotam asmeniui bei Institucijos sekretoriui P. K. ir tokio atsisakymo motyvai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnį, nepažeidžia pareiškėjo teisių. Prieina prie išvados, kad teismo sprendimu dangstoma neteisėta trečiojo suinteresuoto asmens veika, skatinama diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu, nes kitais atvejais antstoliams už tą pačią veiką yra iškeliamos drausminės bylos ir atliekami jų veiklos patikrinimai. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo visų jo skundo reikalavimų, nevertino visų pateiktų įrodymų. Teigia, kad Institucija 2008 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 1.23/7R-9984 nurodžiusi, jog negali iškelti drausmės bylos, kai nuo pažeidimo praėjo daugiau nei 1 metai, pripažino savo neteisėtus veiksmus ir tuo pačiu pareiškėjo skundo pagrįstumą. Pažymi, kad teismas negalėjo priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo, nesurinkęs naujų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-61, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliacinis skundas paremtas subjektyviomis išvadomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo 2007 m. spalio 22 d. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl antstolės atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo vykdymo proceso metu nebuvo. Nurodo, kad nebuvo jokių duomenų apie antstolės neteisėtus veiksmus, o Institucija negalėjo vertinti antstolės veiksmų, t. y. atlikti neeilinį darbo organizavimo patikrinimą. Prieina prie išvados, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, nori priversti Instituciją atlikti veiksmus, kurių atlikimui nėra teisinio pagrindo. Konstatuoja, kad subjektyvi apelianto nuomonė negali būti pagrindas iškelti antstolei drausmės bylą. Nurodo ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, pažymi, kad byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka, ir konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti, jo manymu, reikiamus įrodymus ar paprašyti teismo išreikalauti trūkstamus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė panaikinti Institucijos 2007 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (1.23)-7R-10962 (b. l. 15, I t.). Apygardos administracinis teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsakovas ginčijamu raštu pareiškėjui pateikė išsamią informaciją apie visas A. B. skunde nurodytas aplinkybes.
Pažymėtina, kad 2007 m. spalio 22 d. skunde Institucijai (b. l. 12, I t.) pareiškėjas akcentavo ne tik antstolės R. M. 2006 m. lapkričio 8 d. neteisėtus patvarkymus vykdymo bylose, bet ir 2006 m. vasario 20 d. neteisėtus patvarkymus tose pačiose vykdymo bylose. Skundžiamame Institucijos rašte nustatyta, kad A. B. antstolės R. M. pateiktus siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 yra apskundęs teismui, ir konstatuota, kad vykdomosios bylos yra teisme ir skundai dar neišnagrinėti. Dėl nurodytų aplinkybių Raštu atsisakoma nagrinėti A. B. skunde išdėstytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi pripažino antstolės R. M. veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B. ir V. B. 2006 m. vasario 20 d. patvarkymuose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 neteisėtais ir šioje dalyje patvarkymus panaikino. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl 2007 m. lapkričio 27 d. Rašte nurodytas skundo nenagrinėjimo motyvas – tai, kad A. B. R. M. veiksmus yra apskundęs Jonavos rajono apylinkės teismui ir skundai dar nėra išnagrinėti – dėl skunde minimų antstolės 2006 m. vasario 20 d. neteisėtų patvarkymų nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai priėjo prie išvados, kad Raštas yra teisėtas, kadangi A. B. skundo dalis Institucijoje nepagrįstai nenagrinėta. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad nagrinėjant pareiškėjo 2007 m. spalio 22 d. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų jokio įsiteisėjusio procesinio dokumento dėl antstolės atliktų veiksmų ar neveikimo vykdymo proceso metu nebuvo.
ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimas grindžiamas iš esmės tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvų perrašinėjimu, be to nepasisakyta dėl dalies pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, nenurodyti jų atmetimo motyvai, nėra aišku, ar teismas išvis juos nagrinėjo.
Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neanalizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų.
Apeliantas teisingai teigia, kad teismas skundžiamame sprendime trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįvardijo R. M.. Iš apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. posėdžio protokolo (b. l. 45-46, II t.) matyti, kad teismo posėdyje nagrinėta ši administracinė byla, kurioje teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikė R. M. ir teismo posėdyje nepasisakė dėl pastarosios procesinės padėties pakeitimo. Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas išdėstė trečiojo suinteresuoto asmens R. M. paaiškinimus. Tačiau pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo įžanginėje dalyje, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nenurodė byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikomos R. M.. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje trečiuoju suinteresuotu asmeniu nenurodęs R. M., formaliai padarė ABTĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, kuris taip pat ištaisytinas pakartotinai nagrinėjant šią administracinę bylą apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.