- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-139-875/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Rasa Valiukienė, Ramūnas Dobrovolskisp
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-02-07 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė - 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai I. G. priteista 50,25 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš R. S. nukentėjusiajai I. G. priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur turėtų išlaidų už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteista už tai, kad 2017-05-11 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus – tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. G., taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių bei neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), ir dėl to kliudė pėsčiąją I. G., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. G. buvo padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kairio antakio ir nosies srityje, kraujosruva po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžiai su nugaros smegenų maišo kompresija L4 lygyje labiau iš kairės, atviras skeveldrinis kairės blauzdos kaulų lūžis su dislokacijomis, o dėl kairės blauzdos kaulų lūžių I. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-02-07 nuosprendį ir nukentėjusiai I. G. priteisti neturtinę žalą ne mažesnę nei žalos vidurkis priteisiamas tokio pobūdžio bylose, taip pat iš nuteistosios R. S. priteisti 1200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Šalies argumentai
2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgė ne į tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet kaip nurodyta nuosprendyje, atsižvelgta, jog sukeltas fizinis skausmas.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nevertino bei neatsižvelgė nustatant neturtinės žalos dydį, jog I. G. šiai dienai nėra visiškai pasveikusi, galimai dar bus daromos operacijos, kojoje likęs strypas ir varžtai, jaučia nerimą dėl ateities ir negalinti gyventi pilnaverčio gyvenimo.
2.3. Pažymėjo, kad kaip nurodyta nuosprendyje, priteisiamas žalos vidurkis tokio pobūdžio bylose yra 14 481 Eur, tačiau argumentų, kodėl teismas priteisė mažesnę sumą nei priteistinos žalos vidurkis tokio pobūdžio bylose, nėra nurodyta.
2.4. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nuteistoji R. S. dar ikiteisminio tyrimo metu pardavė transporto priemonę (neteisėtai, nes jis gali būti gražintas kaltinamajai tik po nuosprendžio įsiteisėjimo) bei žemės ūkio paskirties žemės sklypus (taip galimai siekdama apsunkinti žalos išieškojimą), kas iš dalies pakeitė kaltinamosios turtinę padėtį, todėl teismo argumentai, jog siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininkės interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mažina civilinį ieškinį yra nepagrįsti, nes būtent R. S. nesiekė objektyviai pateikti duomenis apie turtinę padėtį, kas sukelia abejones dėl teisingos žalos dydžio priteisimo nukentėjusiai.
2.5. Dėl galimo įvykusio nesusipratimo prie bylos nėra pridėtų dalies 2017 m. gegužės mėn. ruoštų ir pateiktų dokumentų, t. y., 2017-05-18 buvo sudaryta teisnių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su T. G. dėl jo mamos I. G. atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu, už kurį buvo padarytas bankinis pavedimas. Nurodo, kad gavus Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei esant apmokėjimui už advokato teisinę pagalbą buvo vykta į Telšių AVPK, kur po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo pateikti prijungimui prie medžiagos dokumentai, patvirtinantys nukentėjusio asmens išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Galimai po susipažinimo sąskaita ir mokėjimo nurodymas nebuvo prijungti prie medžiagos, o bylą nagrinėjant teisme, nebuvo atkreipta, kad trūksta įrodymų, pagrindžiančių išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti, priteisti didesnę neturtinę žalą bei visas turėtas proceso išlaidas.
Prokuroras palaikė skundą ir prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir tenkinti visiškai, priteisti nukentėjusiajai 15 000 eurų iš nuteistosios, taip pat jos patirtas proceso išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio skundas tenkinamas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas R. Dobrovolskis R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su neturtinės žalos priteisimo dydžiu ir proceso išlaidų (už advokato teisines paslaugas) priteisimu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
4. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas
5. Nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, nepatogumus, patirtą skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sunkių sužalojimų, prarastą galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
6. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.
7. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. G. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 20000 Eur neturtinės žalos: iš R. S. 15000 Eur neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės 5000 Eur. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos 20000 Eur atlyginimo yra per didelis, taip pat nustatęs, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau buvo sumokėjusi 4200 Eur, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad iš R. S. priteistina 7000 Eur neturtinės žalos, iš draudimo bendrovės 800 Eur. Su tokia žalos atlyginimo paskirstymo tvarka sutinka ir apeliacinis teismas, nes kaip žinia, byloje nustatytas neturtinės žalos dydis bendrai skaičiuojant viršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribą – 5 000 Eur, tai iš nuteistosios prie skundžiamu nuosprendžiu nustatytos 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteista papildomai 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kuri nukentėjusiajai atlyginta 2019 m. kovo 4 d., pagal pateiktą mokėjimo dokumentą Nr. 190087).
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamas padarytos neturtinės žalos dydis labai įvairus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017, 2K-47-696/2017, 2K-154-699/2016, 2K-110-699/2017 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
9. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji I. G. dėl neatsargių R. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. G. sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų nubrozdinimų kairio antakio ir nosies srityje, kraujosruva po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžių su nugaros smegenų maišo kompresija L4 lygyje labiau iš kairės, atviru skeveldriniu kairės blauzdos kaulų lūžiu su dislokacijomis, bei dėl kairės blauzdos kaulų lūžių. Nukentėjusioji I. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neteko 45 proc. darbingumo, po avarijos patyrė didžiulį potrauminį šoką, juto didžiulius skausmus, negalėjo laisvai judėti, gydymas ir reabilitacija truko ilgą laiką, išgulėjo keturis mėnesius, daugiau nei pusę metų negalėjo savarankiškai vaikščioti. Šiai dienai dar nėra pasveikusi, vis dar konsultuojasi su medikais (su traumatologu ortopedu, neurochirurgu), galimai dar bus daromos operacijos. Kojoje likęs strypas ir varžtai. Negali laisvai judėti, važiuoti su dviračiu, dirbti fizinio darbo, būti pasilenkusi, šiai dienai turi labai daug apribojimų dėl savo sveikatos. Kad bus visiškai sveika, prognozių nėra, gydytojų teigimu, situacija gali tik blogėti. Kaip matyti iš išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. G. nuo 2018-01-18 iki 2019-01-17 buvo nustatytas darbingumo lygis 55 % (3 t. b. l. 31). Šiuo metu apie nukentėjusiosios sveikatos būklės įvertinimą duomenų pateikta nėra, tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji dar nepasveiko visiškai ir, kad tikimybės, kad ji pasveiks, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios patirti ir galbūt potrauminiai liekamieji reiškiniai turi būti patvirtinti gydytojų-specialistų, o nevertinant iš savo, kaip nukentėjusiosios subjektyvios pusės, nepateikiant teismui tai pagrindžiančių duomenų. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusioji I. G. grįžo į darbą, kas vertintina kaip nukentėjusiosios sveikatos būklės pagerėjimas. Nukentėjusiosios I. G. įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai I. G. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai I. G. atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš R. S., todėl nukentėjusiosios I. G. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, jos dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 12000 Eur dydžio neturtinės žalos sumos, didinti nukentėjusiosios naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad kadangi draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš R. S. priteisė likusią 7000 Eur neturtinės žalos dalį. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išlikusią baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju nukentėjusiajai I. G. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (išsamiai aptartą skundžiamame nuosprendyje) bei priteisiamus neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad siekdamas užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesus, tam, kad būtų išvengta nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiosios teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, sugretindamas aptartas aplinkybes su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog 12000 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama.
10. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo ir įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad didinti priteistos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis be jokių abejonių patiria didelius fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tačiau pagal teismų praktiką priteisiama daugiau kaip 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti paprastai tuo atveju, kai nukentėjusiajam atsiranda žymūs liekamieji reiškiniai, t. y. negrįžtamų padarinių, nustatomas atitinkamas nedarbingumo lygis ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos nustatymu, nenustatyta, jog nukentėjusiajai I. G. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, būtų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galūnės amputacija ir panašiai, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis ir t. t.
11. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Dobrovolskis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir iš R. S. priteisė tik dalį patirtų išlaidų, t. y., 700 Eur iš 1200 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas, priteisdamas 700 Eur proceso išlaidų, vertino byloje pateiktus: 2018-05-18 pinigų priėmimo kvitą 200 Eur sumai, 2018-09-19 sąskaitą už teisines paslaugas 500 Eur sumai ir 2018-09-27 mokėjimo nurodymą dėl šios sumos apmokėjimo (2 t., b. l. 144, 145, 3 t., b. l. 6).
12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo priteisti visas nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas, t. y., 1200 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 700 eurų jos sumokėtų advokatui R. Dobrovolskiui, tačiau nepriteisė 500 eurų, nukentėjusios sumokėtų advokatui R. Dobrovolskiui, nes neturėjo įrodymų, kad advokatas atliko veiksmus nukentėjusiosios naudai šioje byloje sumai už 500 Eur. Iš ties, pirmosios instancijos teismas neturėjo 500 Eur proceso išlaidų pagrindžiančių duomenų, todėl negalima teigti, kad teismo nuosprendis neteisingas, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas pateikė 2017-05-23 sąskaitą už teisines paslaugas 500 Eur sumai (atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, konsultavimą, dokumentų rengimą) (3 t. b. l. 66-67), kuri kaip nurodo nukentėjusiosios advokatas, buvo nepridėta šioje byloje ne dėl nukentėjusiosios valios, o dėl nesusipratimo, nurodyto viename iš skundo argumentų, todėl kolegija sutinka su nukentėjusiosios atstovo skundo argumentu, kad 500 eurų advokatui R. Dobrovolskiui yra sumokėti dar ikiteisminiame tyrime dėl šios baudžiamosios bylos ir jie turi būti pripažįstami proceso išlaidomis.
14. Šioje baudžiamojoje byloje visų nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra nuteistosios nusikalstama veika. Jeigu ne nuteistosios neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, ji pati laisva pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji gali tai daryti per advokatą, o advokatą ji gali pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Rekomendacijose yra nurodytas rekomenduojamas advokatų atlygio dydis, tačiau advokatai neprivalo iš klientų imti jame nurodyto dydžio atlygius, o gali nustatyti savo atlygio dydį arba dėl jo susitarti su klientu. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje apie R. S. turtinę padėtį nėra daug žinoma, bet iš esamų duomenų galima spręsti, kad jos turtinė padėtis normali (ji yra pensininkė, gauna pajamas, be to, iš esamų registro centro išrašų matyti, kad turi nekilnojamojo turto). Tačiau tuo pačiu kolegija atsižvelgia į tai, kad iš nuteistosios pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą neturtinės žalos atlyginimą, nes dalį neturtinės žalos atlyginti priteista iš draudimo bendrovės, o be to, ir turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, todėl dėl nusikaltimo padarymo nuteistoji patyrė tik jai paskirtos baudos dydžio išlaidas ir tiek, kiek priteista nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą. Nebūtų teisinga, jeigu padariusi nusikalstamą veiką nuteistoji išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji. Todėl kolegija mano, kad visų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas ir sąžininga, kad nuteistoji atlygintų visas nukentėjusiosios procese patirtas išlaidas.
15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios patirtas išlaidas už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtina: 2018-05-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai (atstovavimas, dokumento surašymas), sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai ir lėšų pervedimo nurodymas (atstovavimas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t. b. l. 144, 145; 3 t. b. l. 6) ir 2017-05-23 sąskaita už teisines paslaugas 500 Eur sumai (nukentėjusiosios I. G. atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, konsultavimas, dokumentų rengimas), kurioje nurodyta, kad sąskaita pateikiama per sutartį pasirašiusį asmenį, sūnų T. G., bei luminor banko išrašas, kuriuo nukentėjusiosios I. G. sūnus padarė pavedimą advokatui 500 Eur sumai (3 t. b. l. 66-67). Teismas pažymi, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta dėl teisinių paslaugų teikimo būtent nukentėjusiajai I. G., o ne jos sūnui, nes kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis įvyko 2017-05-11, po ko I. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, gulėjo ligoninėje ir negalėjo pati susisiekti su advokatu ir būtent todėl jos sūnus T. G. kreipėsi į advokatą dėl mamos I. G. atstovavimo ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, dėl ko, I. G. sūnaus padarytas pavedimas prilyginamas nukentėjusiosios patirtoms advokato išlaidoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į BPK 106 straipsnio nuostatas, į tai, kad atstovavimo išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, kurios nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika padaryta turtine ir neturtine žala, todėl teisėjų kolegija tenkina nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas turėtų atlyginti R. S.. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atlyginti ne visas nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo pateikti visi šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas iš dalies, t. y., dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, numatytų BPK 328 straipsnio 4 punkte.
16. Nukentėjusiosios I. G. atstovas advokatas R. Dobrovolskis teismo posėdyje pateikė sąskaitą už teisines paslaugas 500 Eur sumai už nukentėjusiosios I. G. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo paruošimą, bei lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad I. G. už apeliacinio skundo suruošimą advokatui pervedė 500 Eur ir prašo priteisti šias išlaidas iš R. S..
17. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to, bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
18. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai buvo priteista 700 Eur proceso išlaidoms apmokėti, tačiau nepriteista dar 500 Eur, kurios priteisiamos šia teismo nutartimi, t. y., už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios advokato paslaugoms apmokėti patirtos išlaidos viso yra 1200 Eur. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėta pagal nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas iš dalies. Įvertinus bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį (paruoštas keturių lapų apeliacinis skundas), t. y. į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog 500 Eur protinga ir pagrįsta iš nuteistosios priteistina atstovavimų išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios I. G. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-02-07 nuosprendžio dalį, kurioje iš R. S. nukentėjusiosios I. G. naudai priteista 700 Eur išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti ir šią sumą padidinti iki 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiajai I. G. iš nuteistosios R. S. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.