Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-121-308/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
II-121-308/2019
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00185-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-121-308/2019Teisminio proceso Nr.4-51-3-00185-2019-5Procesinio sprendimo kategorija:16.9.6; 21.10.4 (S)
ROIK:18095978229ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 24 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant skundo pareiškėjui A. D.,

nedalyvaujant institucijos, paskyrusios nuobaudą- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. pateiktu skundu skundžia 2019-01-24 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR-N-113-2019, kuriuo jis buvo nubaustas pagal LR ANK 422 str.5d. 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. ir prašo jam taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t. y. prašo taikyti ANK 34 str.5 d.ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Skundo pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-113-2019 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas paskyrė jam administracinę nuobaudą- 300 eurų baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12-kai mėnesių už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau LR ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai).

Sutinka, kad jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal LR ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau mano, jog nagrinėjęs bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas turėjo galimybę jo atžvilgiu pritaikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, leidžiančias skirti mažesnę, nei įstatymo nustatyta, nuobaudą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 29d. vakarą kiek išgėręs alaus ir po to nuėjęs miegoti. Ryte jam buvo reikalinga nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) pavežti sutuoktinę. Visiškai nesijautęs apsvaigęs ir net nepamanęs, kad iš vakaro išgertas alus galės turėti įtakos jo blaivumui. Todėl 2018-12-30 ryte apie apie 07.30 min. sėdęs už savo automobilio vairo ir pavežęs sutuoktinę, kur grįžtant namo jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkoholio matuokliui parodžius 0,71 prom. nustebęs dėl neblaivumo nustatymo, bei policijos pareigūnams sąžiningai nurodęs visas aplinkybes, nulėmusias tokius alkoholio matuoklio parodymus.

Dėl savo padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jo jokiu būdu nepateisina. Tačiau dėl išvakarėse pavartoto alkoholio visiškai nesijautęs apsvaigęs ir net nepagalvojęs, kad tai gali lemti tokias pasekmes, t.y., kad jam dėl to gali būti nustatytas girtumas.

Šalies argumentai

Skundu A. D. nurodė,kad ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir prieš ANK įsigaliojimą galiojusiame LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK). Pastarojo 30¹ str. 1 d. nustatė, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 30¹ str. 1 d. ir ANK 34 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.

Žemesnės instancijos teismas

Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 str. 5 d. Įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Tačiau prieš tai atkreiptinas teismo dėmesys į aktualią teismų praktiką.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies (ATPK 30¹ straipsnis iki 2017-01-01) taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės

Neginčytina, kad Apeliantas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis'gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos Įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus ] kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni.

Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracini nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai Įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantas ir gyvena (Priedas Nr. 1), reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, juolab Apeliantas apskritai nuvažiavo labai trumpą atstumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 5 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma.

Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo Įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracini nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją 1 galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 07 vai. 48 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį.

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir 10-11 p. nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėti, ją Apeliantas realizavo gana formaliai - net Alytaus AVPK Varėnos r. PK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs Įtartinai ar pan.

Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs - administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vaitojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apelianto neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,73 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink-driving-limits-across-europe). Taigi, jose Apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad Apelianto neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12-kai mėnesių - Apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Trumpai tariant, kaltės aspektu Apelianto veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo Apeliantas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti.

Dėl asmenybės

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 5 d. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios Apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad Apeliantui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė.

Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą (Priedas Nr. 2). Nuo 2016-11-09 Apeliantas dirba pagal darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdančiu individualią veiklą, o Apelianto pareigos nuo 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 3-4). Apeliantas yra sudaręs nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos trunkančią santuoką (Priedas Nr. 5), kurioje 2006 ir 2007 metais susilaukta dvejų dukrų gimimo (Priedas Nr. 6-7). Taigi, Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą (Priedas Nr. 8), policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad Apelianto asmenybės charakteristika sudaro prielaidą Skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.); asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose(10 p.).

Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, Apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir

narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi Apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 str. numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.

Šio skundo 4 p. nurodyta, kad kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 str. 5 d. taikymą, yra jau vien kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip nurodyta skundo 18-19 p., šiuo atveju yra dvi Apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 str. 5 d.

Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo

Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2018-12-30 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis Apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (Priedas Nr. 9). Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apeliantui poelgis. Nors Apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuotas vienas teisės pažeidimas, padarytas prieš daugiau nei du metus laiko, jis yra smulkus, o bauda už j] paskirta net 20 kartų mažesnė nei už aptariamą nusižengimą. Taigi, išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti Apeliantą. 2018-12-30 administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų Apeliantas neturėjo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones Apeliantas turi jau labai ilgą laiką - apytiksliai 20 metų. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 str. 4 d. nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 str. 4 d. nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių.

Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių

Teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tikslu pasirūpinti padėti sutuoktinei pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, kadangi ji turi sveikatos (kraujospūdžio) problemų. Iš pridedamų medicininių išrašų matyti, kad Apelianto sutuoktinė nuolat lankosi pas šeimos gydytoją, jos medicininėje kortelė yra registruota daugybė vizitų pas gydytoją (Priedas Nr. 10). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje tenka ne tik (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas ypatingas teismo dėmesys, kad Apelianto sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemonių neturi (Priedas Nr. 11), todėl ji iš esmės yra priklausoma (susisiekimo prasme) nuo Apelianto - Apeliantas savo šeimoje yra vienintelis asmuo, kuris turi (tiksliau - turėjo) teisę vairuoti transporto priemones. Jam šios neturint, visos Apelianto šeimos susisiekimo galimybės ir iš esmės eliminuotos.

Be to, Apeliantas savo vardu turi 2,685 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės (Priedas Nr. 12)(miškas), kuria reikia pasirūpinti, t. y. iškirsti reikiamus medžius, juos parsigabenti ir pan. Visiems šiems darbams teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejamai reikalinga, kadangi darbas su mediena reikalauja atitinkamos technikos.

Skundžiamu nutarimu teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui ir jo visai šeimai reikalinga dėl susisiekimo apskritai. Tiksliau, kaip jau minėta, Apelianto ir jo šeimos gyvenamoji vieta yra užmiestyje - (duomenys neskelbtini) - kur viešasis transportas visiškai neišvystytas. Dėl to, net paprasčiausių buitinių poreikių tenkinimas (pavyzdžiui, apsilankymas parduotuvėje) yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Ši teisė taip pat reikalinga auginant dvi mažametes dukras, kadangi jas tenka pavežti į būrelius, parsivežti iš mokyklos ir pan.

Trumpai tariant, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga kiekvieną dieną. Bejos, visos Apelianto šeimos susisiekimas yra paralyžiuotas, dėl ko visai Apelianto šeimai kiekvieną dieną tenka ieškoti vairuotojo, kuris pavežtų j darbą ar kitas reikiamas vietas. Tokios pasekmės, manytina, nėra adekvačios padaryto teisės pažeidimo atžvilgiu, įvertinant jo pavojingumą.

Dėl administracinio nusižengimo padarinių

Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skundo 4 p. cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.

Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo

Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tikslu pagrįsti, kad šio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šiuos tikslus.

ANK 22 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 1 p. pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį.

Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 5 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėją ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

ANK 27 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus.

Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymas Nr. 2B-86 (toliau - įsakymas). Jo 19 p. nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo:

- ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas - suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti(įsakymo 19.1 p.);

- baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt. (įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 p.);

Taigi, Apeliantas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 2 p. pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Nepaisant šių jo nurodytų aplinkybių, savo kaltės neneigęs, neneigiantis jos ir šiuo metu, tik mano, jog institucija skirdama jam administracinę nuobaudą, turėjo galimybę jo atžvilgiu pritaikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, negu įstatymo nustatytą nuobaudą, sumažinant paskirtą baudą bei netaikant jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga atsižvelgiant į pažeidimo metu susiklosčiusias aplinkybes. Iš karto po pažeidimo jis prisipažinęs, paaiškinęs visas įvykio aplinkybes. Dėl susidariusios situacijos jis nuoširdžiai gailisi, nusižengimo faktą pripažįstantis ir nuobaudos vykdyti nevengia. Pažeidimą padaręs ne piktybiškai, o dėl nepalankiai tą dieną susiklosčiusių aplinkybių. Suprantantis, kad padarytas pažeidimas gali būti vertinamas kaip keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams, ir kad skiriama nuobauda turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šiuo atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, po alaus vartojimo iš vakaro visiškai nesijautęs apsvaigęs, važiavęs trumpą kelio atkarpą ir toliau vairuoti nesirengęs. Be to, teismų praktikoje taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, yra atsižvelgiama ir į tai, kad pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, o būtent taip ir nutiko jo atveju, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.

Mano, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui svarbu įvertinti ir tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už pavojingus pažeidimus vairuojant transporto priemonę ,yra teigiamai charakterizuojamas tiek jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini),kurioje yra dirbęs anksčiau ir vėl pradės dirbti kovo mėn.

Mano, kad atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažinęs, nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidimo pobūdį (nustatytas lengvas girtumas), ir jo asmenybę, į tai, kad yra drausmingas vairuotojas, o šis jo įvykdytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, kitas jo išdėstytas aplinkybes, mano, jog ANK 22 straipsnyje išvardyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai tikrai bus pasiekti ir neskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Jis charakterizuojamas teigiamai, savo padarytą klaidą visiškai suvokęs ir įsisąmoninęs. Pripažįsta, kad pasielgęs neapgalvotai, lengvabūdiškai ir neatsakingai. Šiuos savo atliktus veiksmus vertinantis labai kritiškai, dėl savo padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Šį pažeidimą padaręs nepiktybiškai, nepagalvojęs, kad savo veiksmais keliantis grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams. Yra įsitikinęs, kad daugiau niekada taip nesielgsiantis ir nesudarysiantis problemų nei sau, nei savo artimiesiems ar visuomenei. Mano, kad jo išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas

Suinteresuotas asmuo- institucija, paskyrusi nuobaudą- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko. Atsiliepimu nurodė, kad nagrinėjant A. D. administracinio nusižengimo bylą išsiaiškintos visos būtinos aplinkybės, teisingai išnagrinėti bylą. Surinkti įrodymai objektyviai ir visapusiškai įvertinti. Skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip siekis palengvinti savo padėtį dėl administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skundas tenkintinas.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos ANK 22 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis prilyginama anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimu bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-57-139/2015, 2AT-53/2014, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Skundžiamame nutarime konstatuota atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. kad A. D. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Dėl to jam pagal LR ANK 422 str.5d.numatytą sankciją buvo paskirta minimali 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui-vieneriems metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies (faktiškai atitinkančios LR ANK 34 str.5d.nuostatas), kurioje yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-07 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N-63-3146/2010).

Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad jis automobilį vairavo paprašytas savo šeimos nario pavežti iš (duomenys neskelbtini) ryte, kur yra apie 2 km atstumas, bei policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas grįžtant link namų. Nusižengimas buvo padarytas gruodžio 30 d., sekmadienio ryte . Žiemos metu ,sekmadienio ryte ,eismo intensyvumas (duomenys neskelbtini) gatvėse įprastai būna mažas. Policijos pareigūno tarnybiniam pranešime nėra pažymėta, kad A. D. vairuotą automobilį būtų sustabdę dėl jo kokių tai netinkamų vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, o tik vykdant prevencinį patikrinimą. Todėl atsižvelgus į A. D. nustatytą apsvaigimo lygį, nežymiai viršijantį leistiną normą, matosi, kad A. D. vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms.

Iš pateiktų duomenų matosi, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baudžiamas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam stovyje ir nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus. Pateikta darbdavio- A. I., vykdančio individualią veiklą, charakteristika A. D. yra charakterizuojamas tik teigiamai. Pareiškėjas prašo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjo padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį buvo visgi pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui ir dėl to buvo pagrindas jam taikyti įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kur tokios priemonės paskyrimas kartu atlieka ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens papildomą auklėjimo funkciją.

Iš surinktų įrodymų galima konstatuoti, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui apsunkintų jo galimybes dirbti, bei padėti kartu gyvenantiems šeimos nariams, kadangi iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjo sutuoktinė turi nuolatinių sveikatos problemų ir jai reikalinga sutuoktinio pagalba jai nuvykstant į gydymo įstaigas, o iš pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė nėra įgijusi tesiės vairuoti transporto priemones. Patrauktas atsakomybėn A. D. iš karto pripažino nusižengimą ,dėl šio pažeidimo gailėjosi, kas priimant nutarimą buvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Dėl to teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminas būtų pakankamas A. D. suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, bei būtų pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems LR ANK 22 str., pasiekti. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str.5d. ,bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais būtų pakankamas terminas pasiekti nuobaudos tikslus atimti teisę vairuoti transporto priemones 10 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 str.5d., 641 str.,642 str.1d.6 p.,

nutarė:

A. D. skundą tenkinti.

Pakeisti iš dalies 2019-01-24 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR-N-113-2019, kuriuo A. D. a.k(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal LR ANK 422 str.5d. 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.,sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 10(dešimt) mėnesių, o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20(dvidešimt)kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui ,skundą pateikiant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas