Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 11 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. M. Teikime akcentuojama, kad A. M. nevykdo probacijos sąlygų bei pareigų. 2022 m. spalio 26 d. iš Respublikinio priklausomybės ligų centro gauta informacija, kad 2022 m. spalio 25 d. nuteistasis pasišalino iš centro, kai sužinojo, kad bus tikrinamas alkotesteriu, pasišalinimas traktuojamas kaip pažeidimas (asmens b. 1. 60). 2022 m. spalio 27 d. 22.53 val. patikrinimo metu A. M. nerastas namuose, o 2022 m. lapkričio 7 d. atvykęs į Probacijos tarnybą pateikė pasiaiškinimą, tačiau probacijos sąlygų pažeidimą pateisinančių priežasčių nenurodė.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad, nors ir ne pirmas teikimas nagrinėjamas teisme dėl to paties klausimo, tačiau grubių probacijos sąlygų pažeidimų nėra.

Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad 2022 m. spalio 27 d. tikrinimo metu nebuvo rastas namuose, kadangi pavėlavo į autobusą ir nespėjo nustatytu laiku grįžti į namus. Dėl 2022 m. spalio 25 d. pasišalinimo iš Respublikinio priklausomybės ligų centro nurodė, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs vyno. Kadangi yra gavęs darbo pasiūlymą dirbti su elektokaru, todėl bijojo, kad pasitikrinus alkotesteriu ir nustačius, jog yra neblaivus, tai bus įrašyta į jo asmens bylą, dėl ko gali būti nepriimtas į darbą. Taip pat nurodė, kad pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau, siekdamas alkoholizmą išsigydyti, lankosi pas gydytoją ir pagal gydymo planą, greitu metu pradės lankytis pas psichologą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad buvo darbo pokalbyje dėl krovėjo darbo pozicijos ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Iš A. M. asmens bylos nustatyta, kad Probacijos tarnyba jo elgesį kontroliuoja nuo 2022 m. gegužės 17 d., o 2022 m. birželio 6 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka ir sąlygomis bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (asmens b. 1. 34). Priežiūros laikotarpiu A. M. administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdė ir tebevykdo teismo skirtus įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens b. l. 48). Nors 2022 m. lapkričio 17 d. iš SODROS duomenų nustatyta, jog nuteistasis A. M. vis dar nėra įsidarbinęs, tačiau tai nepaneigia išvados, jog nuteistasis stengiasi įsidarbinti ir vykdo teismo paskirtą įpareigojimą. Kaip A. M. nurodė teismo posėdžio metu, jis dalyvavo darbo pokalbyje dėl krovėjo pozicijos ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tai leidžia daryti išvadą, kad stebima nuteistojo motyvacija darbinei veiklai, kas, teismo vertinimu, iš tiesų gali padėti nuteistajam ne tik atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, bet taip pat ir tinkamai integruotis į visuomenę, mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Vis dėlto pažymėtina, kad nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Probacijos laikotarpiu po paskutinės Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 29 d. teismo nutarties, kuria teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestas, nustatyti du įpareigojimų pažeidimai – 2022 m. spalio 25 d., nenorėdamas tikrintis blaivumo, A. M. pasišalino iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, o 2022 m. spalio 27 d. 22.53 val. patikrinimo metu nebuvo rastas namuose. Teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad padarė pažeidimus, nurodė, jog 2022 m. spalio 27 d. tikrinimo metu nebuvo rastas namuose, kadangi pavėlavo į autobusą ir nespėjo nustatytu laiku grįžti į namus. Dėl pasišalinimo iš Respublikinio priklausomybės ligų centro nurodė, kad taip pasielgė, nes bijojo, jog nustačius, kad vartojo alkoholį, gali būti nepriimtas į darbą.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad aukščiau aptarti probacijos sąlygų pažeidimai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, būtina vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad paskirtų įpareigojimų pažeidimų padarymas buvo nulemtas ne piktybiško A. M. elgesio. Nors tokie nuteistojo teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai probacijos laikotarpiu nėra pateisinami, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis suvokia, jog toks jo elgesys yra netoleruotinas ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme. Tiek iš asmens bylos, tiek iš nuteistojo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad A. M. deda realias pastangas keisti savo gyvenimo būdą – pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, todėl periodiškai lankosi gydymo įstaigoje, dalyvauja darbo pokalbiuose, kas rodo aktyvų norą įsidarbinti, todėl padaryti teismo skirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nustatytu laiku būti gyvenamoje vietoje pažeidimai, aptariamos situacijos kontekste, nevertini kaip sąmoningas nuteistojo elgesys siekiant pažeisti probacijos sąlygas. Nuteistojo teisme duoti paaiškinimai ir aptartos aplinkybės rodo, kad A. M. supranta savo netinkamą elgesį ir siekia pasitaisyti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. M. dedamos pastangos rodo, jog probacijos tikslai vis dar gali būti pasiekti nepanaikinus bausmės vykdymo atidėjimo. Teismo vertinimu, teikime nurodyti probacijos sąlygų pažeidimai nėra itin sistemingi, todėl manytina, kad nuteistasis gali pasitaisyti ir vykdyti jam skirtus įpareigojimus. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nuteistais stengiasi keisti savo elgesį, gydytis nuo priklausomybės, todėl yra pagrindas manyti, kad tikslinga A. M. suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti. Atsižvelgiant į tai, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu būtų neproporcinga valstybės reakcija į probuojamojo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.