Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl garbės gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ministerijos vertinimu, nutarties, priimtos kitoje byloje, sprendžiant kitą ginčą dėl visiškai kito pobūdžio teisinių santykių, t. y. dėl priemokos už padidėjusį darbo krūvį priteisimo, dalis nėra faktinis duomuo, galintis turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje išvadai.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17163-996/2016 pagal D. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palūkanų priteisimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadose fiksuotos aplinkybės prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos tiek D. J., tiek atsakovui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad pasirinktos ištraukos iš administracinio teismo nutarties išvadų savaime negali būti laikomos naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, nes teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Aplinkybė, kad administracinėje byloje teismas rėmėsi kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir nesirėmė liudytojų parodymais, kaip galimai subjektyviais, dar nereiškia, kad šioje civilinėje byloje teismas, motyvuodamas sprendimo išvadas, remdamasis liudytojų parodymais, nevertino tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų.

11. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėtų civilinės ir administracinės bylų faktinės aplinkybės skyrėsi, t. y., vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl D. J. charakteristikoje pateiktos Ministerijos nuomonės apie D. J., kitoje - dėl D. J. padidėjusio darbo krūvio bei priemokos skyrimo, todėl ir teismų išvados dėl atitinkamų įrodymų vertinimo bylose skyrėsi.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kito pagrindo procesui atnaujinti (esminė teisės taikymo klaida) nurodo, kad ieškovas itin abstrakčiai nurodė, jog teismas padarė aiškią CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis). Liudytojų parodymai yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, todėl rėmimasis liudytojų parodymais negali būti laikomas klaida.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Ieškovas D. J. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17163-996/2016.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatliko savarankiško vertinimo, o skundžiamoje nutartyje tik atkartoti Sveikatos apsaugos ministerijos argumentai, tuo tarpu nei į vieną prašymo argumentą nebuvo sureaguota ir atsakyta, nutartis nebuvo motyvuota.

15. Ieškovas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis punktas taikomas ir tada, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (LAT 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Prašymas dėl proceso atnaujinimo ir buvo teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje nustatytas aplinkybes.

16. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog atitinkamos aplinkybės ieškovui buvo žinomos ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tačiau apeliantas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė ne tarnybinės veiklos vertinimo išvadose fiksuotas aplinkybes, o LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019 nustatytą aplinkybę, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais, taigi LVAT nutartis yra naujas įrodymas, patvirtinantis, kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių. Apelianto teigimu, ši aplinkybė šioje civilinėje byloje turėtų turėti prejudicinę reikšmę ir būti neįrodinėtina. Be liudytojų parodymų Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija lieka neįrodyta, o argumentai atmestini.

17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje Sveikatos apsaugos ministerija savo poziciją grindė liudytojų parodymais, kuriais buvo paneigiami tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuoti objektyvūs faktai.

18. Ieškovas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagrindo – padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – nurodo, kad yra padaryta CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaida. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties teiginių. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad jei pagal įstatymą tam tikros bylos aplinkybės turi būti patvirtintos rašytiniais įrodymais, tai rėmimasis liudytojų parodymais laikytinas klaida. Ieškovas nurodo, kad jo tarnybinė veikla įvertinta remiantis valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, taigi asmens savybių vertinimas turi būti užfiksuotas tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose, tai asmens savybės negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais – tik rašytiniai įrodymai pripažintini leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

19. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog net ir dėl apeliacine tvarka peržiūrėto sprendimo gali būti teikiamas prašymas atnaujinti procesą, jeigu toks ginčas susijęs su viešuoju interesu. Skunde nurodoma, kad darbo bylos priskirtinos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

20. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsiliepime nurodė, kad apelianto nurodomos ištraukos iš LVAT nutarties negali būti laikomos juridiniais faktais (įvykiai, veiksmai, būsenos), be to, ieškovas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik kelia abejones dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas priimdamas sprendimą.

22. Atsakovė nurodo, kad liudytojų parodymai yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, todėl tai negali būti laikoma klaida.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Ieškovas nurodo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe turėtų būti laikoma LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019 nustatyta aplinkybė, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais.

27. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtinai turi būti juridiniai faktai. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Šiuo atveju LVAT nutartyje esantis motyvas, ieškovo nurodomas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais, negali būti pripažįstamas juridiniu faktu, kadangi jis neatitinka juridiniam faktui keliamų anksčiau nurodytų reikalavimų. Tokiu motyvu LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje teismas realizavo savo išimtinę funkciją bei kompetenciją atlikti savarankišką įrodymų, kurie skiriasi kiekvienoje individualioje byloje, vertinimą, todėl kiekvienoje byloje esantiems įrodymams teismas gali suteikti ir suteikia skirtingą reikšmę bei turi teisę juos įvertinti skirtingai. Vien ta aplinkybė, kad LVAT administracinėje byloje konstatavo, kad objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais, dar nereiškia, kad tokiais įrodymais negalima remtis šioje civilinėje byloje ar kad yra pagrindas liudytojų parodymus šioje byloje pripažinti niekiniais.

29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje ginčo objektu buvo 2016 m. kovo 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (1.1.36-16)4-995 „Dėl D. J. charakteristikos“ ir jame išdėstyti teiginiai, charakterizuojantys D. J., o administracinėje byloje buvo prašoma priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 40 proc. ieškovo pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Administracinėje byloje buvo analizuojamos aplinkybės ir faktai, susiję su D. J. tarnybinės veiklos vertinimu, bei to pagrindu surašytais dokumentais. Kadangi ieškinio dalykai bylose skiriasi, taigi skiriasi ir ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis yra įrodinėjimas ieškinio dalykas. Dėl tos priežasties skiriasi ir įrodymai bei teismo atliekamas jų vertinimas.

30. Be to, ieškovo nurodomos aplinkybės neatitinka požymio, jog jos turėjo egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, kadangi LVAT nutartis, kurioje nurodytus motyvus ieškovas nurodo kaip esminę aplinkybę, buvo priimta 2019 m. balandžio 25 d., kai tuo tarpu sprendimas šioje civilinėje byloje buvo priimtas 2016 m. birželio 13 d., o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turi egzistuoti visos keturios aplinkybės. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovo aplinkybės nepripažintinos juridiniais faktais, taip pat neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

31. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

32. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas padarė CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis). Tam, kad būtų galima taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, būtina nustatyti abi būtinas sąlygas: 1) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; 2) sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą poziciją, jog antroji sąlyga gali būti netaikoma, kai ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, o darbo ginčai yra susiję su viešojo intereso apsauga, taigi šiuo atveju ieškovui turėjo būti taikoma tokia išimtis.

33. Nors apeliacinės instancijos ir pritaria ieškovui dėl jo nurodomos aplinkybės, kad darbo ginčai yra susiję su viešojo intereso apsauga (LAT 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (pirmoji taikymo sąlyga). Ieškovas savo argumentus grindžia tuo, kad jo kvalifikacija kas metus yra nustatinėjama vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, surašant išvadas, taigi kvalifikacija ir kitos savybės yra įvertinti dokumentuose. Ieškovo įsitikinimu, tokie duomenys negali būti paneigti liudytojų parodymais, taigi nebuvo laikytasi CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

34. Su tokiais argumentais nesutiktina. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo atskirajame skunde cituojama teismų praktika negali būti taikoma šio ginčo atveju, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos; ieškovo nurodomoje LAT 2001 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2001 buvo nagrinėtas iš esmės kitoks klausimas – dėl finansinių operacijų būtino pagrindimo apskaitos dokumentais. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, jog šiuo atveju civilinės bylos aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos tik konkrečiomis (rašytinėmis) priemonėmis, o ne kitomis, to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybė, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo remtasi liudytojų parodymais, negali būti laikomas klaida, nes liudytojų parodymai yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūros protokolai, eksperto išvada, kiti įrodymai), o įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas ištyrus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, todėl nėra pagrindo suabsoliutinti liudytojų duotus parodymus.

35. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą nenustatęs tam pagrindų, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.