- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-705-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00917-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- A. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui A. Š., išvadą teikiančiai valstybės institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. T. prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. Š. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. Š., R. Š. ir A. Š. periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį iki jų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo praėjo beveik du su puse metų, per šį laikotarpį žymiai padidėjo išlaidos vaikų išlaikymui ir pragyvenimui. Vaikai auga, nuolat didėja jų poreikiai. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, todėl jos pajamos nėra pastovios ir vidutiniškai per mėnesį yra apie 500-600 Eur. Mergaitės turi sveikatos problemų – U. yra jautri maistui, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, visos trys dukros turi dantų sukandimo problemas ir reikalingi briketai arba plokštelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 17 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš A. Š. priteisė dukrų U. Š., R. Š., A. Š., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų kiekvienai nuo ieškinio padavimo 2019 m. spalio 25 dienos iki vaikų pilnametystės.
4. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukros U., R. ir A. Š., gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi kasdienių jų poreikių užtikrinimu. Iš atsakovo, nutraukiant šalių santuoką, 2017 m. birželio 17 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikams po 100 eurų kiekvienai, kurį atsakovas moka. Nustatė, kad praėjus trims metams nuo atsakovo dukroms teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaikų poreikiai žymiai išaugo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia bei jas laikė naujomis įrodytomis aplinkybėmis, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį.
5. Nustatė, kad ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos – apie 400-450 eurų. Ieškovei padeda motina, draugai, ieško papildomo darbo, kad gautų papildomų pajamų. Ieškovė gyvena kartu su išlaikomais vaikais, jais rūpinasi, dėl to turėtų išmanyti auklėjamų vaikų individualias savybes ir jų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas.
6. Atsakovas su vaikais bendrauja, R. ir A. atostogauja pas atsakovą. Atsakovas priteistą išlaikymą moka, tačiau netolygiai. Atsakovo pajamos per 2019 metus buvo 4 500 eurų. Atsakovas nurodė, kad moka paskolą bankui, padeda išlaikyti draugės sūnų ir laukia gimstančio vaiko. Taip pat nurodė, kad yra sveikas ir darbingas, turi galimybę ieškoti kito darbo.
7. Pažymėjo, kad vien tas faktas, jog atsakovas laukia dar vieno gimstančio vaiko, savaime nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio nekeisti. Atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, nei tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas. Priešingai, kadangi atsakovo dukros gyvena su ieškove, tai atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti papildomo ar kito darbo, kad gautų pajamų. Atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti geriau apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnamečių dukrų interesai. Atsakovas, kitoje šeimoje nusprendęs susilaukti vaikų, turėjo atsakingai įvertinti savo finansines galimybes, t. y. jog jis jau turi įstatyminę pareigą iki pilnametystės išlaikyti tris dukras. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių dukrų poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametėms dukroms nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas.
8. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. pateiktoje teismui išvadoje, nurodyta, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei priteistas. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo dukroms jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėjo, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti dar geriau apmokamą darbą arba papildomą darbą ir taip garantuoti visiems savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo.
9. Teismas sprendė, kad priteista teismo suma vaikų išlaikymui šiuo metu neužtikrina vaiko net minimalių poreikių, atsižvelgiant į nūdienos kainas, todėl ieškovės ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir išlaikymą sumažinti iki 130 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo mokėjimą skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020-07-08) iki atitinkamai kiekvienos mergaitės pilnametystės.
11. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė paviršutiniškai vertindamas byloje surinktus įrodymus, nenustatęs visų šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. vaikų poreikių padidėjimo, visų ieškovės gaunamų pajamų. Sprendimas neatitinka suformuluotos teismų praktikos vaikų išlaikymo dydžio keitimo bylose, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendimo detaliai nemotyvavo, nepasisakė, kokiais kriterijais yra grindžiamas vaikų išlaikymo dydžio nustatymas. Teismas neatliko detalaus patiriamų išlaidų įrodymų vertinimo, nenustatė padidėjusių vaikų poreikių. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas vadovavosi tik prie ieškinio pridėtu preliminariu skaičiavimu, kur ieškovė nurodė, jog per mėnesį visoms trims mergaitėms, nors jos ir skirtingo amžiaus, išleidžia vienodas sumas.
13. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuo 2017 m. iki 2019 m. esmingai padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai, kaip ir nėra jokių duomenų apie vaikų poreikių pokytį nuo 2017 m. iki kreipimosi į teismą dienos (2019-10-25). Teismas savo sprendimą be kita grindė CK 3.201 str., todėl įrodymai apie papildomų išlaidų atsiradimą yra būtini, tačiau vykusiame procese jų nebuvo pateikta.
14. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tik deklaratyviai užsiminė, jog tam tikrose srityse išaugo vaikų poreikiai, tačiau nedetalizavo, nei kokie konkrečiai poreikiai, nei kaip konkrečiai jie išaugo. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, liudijančių, jog vaikų poreikiai išaugo, lyginant su poreikiais, buvusiais tuomet, kai buvo priimtas teismo sprendimas civ. b. Nr. 2YT-1394-356/2017. Pažymi, kad baldų įsigijimas bei vandentiekio/kanalizacijos montavimo darbai tik patvirtina faktą, jog tam tikru laikotarpiu buvo patiriamos tokios išlaidos, tačiau jie niekaip neįrodo (nepatvirtina) padidėjusių vaikų poreikių.
15. Ieškovė neįrodė nei išaugusių vaikų poreikių fakto, nei kokia apimtimi jie išaugo, dėl ko šiai dienai būtų reikalingas didesnis išlaikymas iš apelianto pusės. Teismas nepagrįstai nurodė, jog didesni vaiko poreikiai jam paaugus yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog visi trys vaikai ugdymo įstaigas lankė ir taip pat popamokine veikla užsiėmė jau bylos šalių santuokos nutraukimo metu, visos išlaidos, susijusius su mokykline veikla, vaikų būreliais jau buvo ir tuomet, kai bylos šalių laisva valia buvo sudaroma santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir laisvai susitarta dėl 100 Eur kiekvienai dukrai. Dvejonių kelia ir byloje jokiais duomenimis nėra pagrįstos išlaidos vaistams, U. siekiančios net 30 Eur, taip pat nieko nepagrįstos komunalinės išlaidos, kurios per mėnesį siekia 78 Eur (19,50x4=78 Eur). Tokia suma nėra reikalinga išlaikyti ieškovės nurodytą namo dalį, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog namo šildymas kietu kuru, mokestis už internetą apskaičiuoti atskirai. Išlaidos kanceliarinėms prekėms, knygoms ir pan. taip pat yra nepagrįstai padidintos. Knygomis vaikus aprūpina mokykla. Taip pat ieškovės lentelėje pateikta nemažai sumų, kurios nėra skaičiuotinos kiekvieną mėnesį arba apskritai nelaikytinos vaiko išlaikymo išlaidomis (pvz., dovanos vaikams Kalėdų proga, gimtadieniui, vasaros stovyklos, dviračių taisymas, mobilus telefonas ir pan.). Teismas nepažymėjo ir nenurodė, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia teismo nustatytą vaikams išlaikymo dydį. Teismas nevertino aplinkybės, jog mergaitės visas vasaros atostogas ir daugumą savaitgalių praleidžia su apeliantu ir tuo laikotarpiu yra visiškai jo išlaikomos. Teismas taip pat nepagrindė, kaip, praėjus tokiam nežymiam laiko tarpui nuo bylos dėl šalių santuokos nutraukimo, visų mergaičių poreikiai išaugo iki tokio lygio, jog iš tėvo pusės priteistiną sumą reikia dvigubinti (buvo 100 Eur, pradėjus 2.5 metų prašoma 200 Eur).
17. Pažymi, kad įvertinus atsakovo turtinę padėtį, akivaizdu, kad net gaudamas didesnes pajamas jis nėra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kokį jam priteisė teismas. Teismo sprendimas yra neįgyvendinamas ir stipriai varžantis apelianto turtinius interesus. Apelianto veikla yra įtraukta į nuo Covid-19 nukentėjusių veiklų sąrašą, todėl šiuo metu jis gauna dar mažesnes pajamas, nei tos, kurios buvo deklaruotos už 2019 metus.
18. Mano, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, ieškovės net geresnė. Nei viena bylos pusė neturi darbinių santykių, gyvena iš individualios veiklos gaunamų pajamų, yra menininkai. Šiuo metu apelianto pajamos sumažėję, be to 2020-07-31 jam gimė ketvirtas vaikas. Ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas neturi, abiems priklauso nedidelės vertės nekilnojamas turtas, iš kurio nei viena bylos pusė negauna jokios materialinės naudos. Nepaisant šių visų aplinkybių, teismas apeliantui uždėjo ženkliai didesnę finansinę naštą vaikų išlaikymo prievolėje nei ieškovei. Ieškovės turtinė padėtis akivaizdžiai suponuoja, kad ji nėra pajėgi savo dukroms išlaikyti kas mėnesį skirti 600 Eur, nes tokiomis pajamomis ji nedisponuoja ir kad ji prie vaikų išlaikymo prisideda po 600 Eur kas mėnesį tėra deklaracija. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išaugusius vaikų poreikius tenkina viena ieškovė, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog 450-500 Eur gaunanti motina sugeba vaikų poreikių patenkinimui skirti 900 Eur kas mėnesį (600 (tėvo dalis)+600 (motinos dalis)-300 (tėvo mokamas dabartinis išlaikymas)=900 Eur). Teismas nepagrįstai apeliantui uždėjo didesnę išlaikymo naštą. Kokia dalimi lėšų kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo priklauso nuo kiekvieno iš tėvų (tėvo. motinos) turtinės, tačiau kai abiejų tėvų turinė padėtis yra panaši, jų dalys išlaikymo prievolėje turi būti lygios. Be to, apeliantas privalo išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus, šiuo metu išlaiko ką tik kūdikio sulaukusią gyvenimo draugę.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nurodo, kad ieškovei yra mokamos pašalpos už vaikus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir jokių valstybės skiriamų sumų iš ieškovės prašomo priteisti išlaikymo „neišminusavo“ ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
20. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog bylos šalys turi tris nepilnametes dukras ir kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tėvų materialinę padėtį, galima kalbėti tik apie vaikų minimalių poreikių patenkinimą, kuomet jie gaus reguliarų ir stabilų išlaikymą, nei tai, kad augs išlaikymo skola, nes apeliantas šiai dienai nėra pajėgus dengti priteistą išlaikymą.
21. Byloje ieškovė turėjo profesionalų atstovą ir vienas iš ieškininių reikalavimų buvo priteisti vaikams didesnį išlaikymą, nuo kurio laiko tai turi būti padaryta, ieškovė nenurodė. Todėl teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes išlaikymą visiems trims vaikams priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos, tokiu būdu akivaizdžiai viršydamas pareikštus ieškininius reikalavimus. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja CPK 271 str., 282 str. ir yra neproporcinga priemonė apelianto atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 271 str., 282 str. nuostatomis, numatančiomis, jog sprendimai dėl vaiko išlaikymo yra vykdomi skubos tvarka, t. y. pareiga mokėti padidintą išlaikymą atsiranda nuo teismo sprendimo paskelbimo, o ne nuo įsiteisėjimo. Teismas neargumentavo nukrypimo nuo imperatyvių CPK 282 str. reikalavimų, todėl padidinto išlaikymo priteisimas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Be to byloje nėra duomenų, jog ieškovė iki kreipimosi j teismą atsakovui būtų pranešusi apie ženkliai išaugusius vaikų poreikius. Todėl išlaikymo dydžio pakeitimas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nukreipiant sprendimą skubiam vykdymui) užtikrina vaikų turtinius interesus ir bylos šalių interesų pusiausvyrą.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepriimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo A. Š. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacijos dalyką sudaro nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 130 Eur, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, taip pat tinkamai nesiaiškino vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas taip pat turi mažametį vaiką, ieškovė nepagrindė įrodymais vaikų poreikių dydžio.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas, tačiau priteisdamas iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai neįskaičiavo į vaikų išlaikymui skirtinų lėšų dydį vaiko pinigų, gaunamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
27. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovė detaliai nepagrindė vaikų turėtas išlaidas nepagrįsti.
31. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga skirti ne mažiau nei po 400 Eur sumą per mėnesį: maistui 150 Eur, rūbams ir avalynei ne mažiau nei 61 Eur, sveikatos reikmėms, ugdymui, lavinimui, higienos poreikiams, laisvalaikiui, poilsiui, mokslams, sportui, nenumatytoms išlaidoms dar ne mažiau nei 160 Eur sumą. Byloje yra pateiktos detalios išsamios trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo sąmatos, o atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, į bylą neteikė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nebuvo atliktas realus kiekvieno vaiko poreikių įvertinimas bei šių poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma.
32. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nevertino ar yra padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai bei byloje nėra įrodymų dėl tų poreikių augimo. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad praėjus trims metams nuo atsakovo dukroms teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaikų poreikiai žymiai išaugo. Paaugus vaikams, padidėjo jų poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, sporto būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado poreikis vaikų asmeninėms smulkioms išlaidoms. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.).
33. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino, kad jis dar turi išlaikyti ketvirtą vaiką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino, kad atsakovui gims ketvirtas vaikas. Be to pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas sprendimą susilaukti ketvirto vaiko, turėjo įvertinti ir savo finansines galimybes išlaikyti visus vaikus.
34. Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vaiko poreikių sumos neišskaitė ieškovės gaunamų išmokų pagal LR išmokų vaikams įstatymą. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
35. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti tokių pajamų, kurios leistų užtikrinti visų jo nepilnamečių vaikų poreikių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra dirbantis, jo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, priešingai, kadangi atsakovo dukros gyvena su ieškove, tai atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti papildomo darbo, gauti papildomų pajamų, kurios galėtų būti skiriamos jo vaikų poreikių tenkinimui. Ta aplinkybė, kad atsakovas dėl COVID – 19 pandemijos gauna mažesnes pajamas, nėra pagrindas mažiunti iš jo vaikams priteistiną išlaikymą. Priešingai, tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba pagal individualią veiklą, turi nekilnojamojo turto, todėl jų finansinė padėtis iš esmės yra vienoda. Be to, ieškovei teko didesnė išlaikymo našta, susijusi su kasdieninių vaiko poreikių užtikrinimu, kadangi vaikai gyvena būtent su ja. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie materialinio dukterų aprūpinimo.
36. Vertinant šalių turtinę padėtį pažymėtina ir tai, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o teikiant apeliacinį skundą – atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. Taigi, manytina, kad atsakovo finansinė padėtis gerėja.
37. Apibendrinus išdėstytą, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaikų poreikių, prie kurių turi pareigą prisidėti atsakovas, apimtį, neįvertindamas vaikų gaunamų išmokų pagal LR išmokų vaikams įstatymą (60,06 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui). Todėl, įvertinusi nurodytų aplinkybių apie vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, kolegija sprendžia, kad atsakovas turi pareigą teikti 150 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, ir būtent toks išlaikymo dydis, kolegijos vertinimu, atitiks vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
38. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, kadangi jie neturi esminės teisinės reikšmės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Pakeisti 2017 m. birželio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-1394-356/2017 priteisto išlaikymo dydį ir iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti dukrų U. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kiekvienai nuo ieškinio padavimo (2019 m. spalio 25 dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“