Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.13; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. lapkričio 28 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nevedęs, dirbantis UAB „K. g.“, anksčiau teistas: 1) 2016-05-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 75 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 50 parų arešto; 2) 2017-10-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Paleistas 2019-07-25, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint L. J., D. V., R. T. ir kitiems asmenims, tuo sukeldamas jiems neigiamas emocijas, R. Z. lipant per parapetą ant suoliuko ir nukritus ant grindinio, jis – A. P., be jokios priežasties, tyčia dešine koja primynė ant grindinio gulinčio nukentėjusiojo R. Z. kaklą, o A. T. ginant R. Z. ir kaire ranka nustūmus jį nuo gulinčio R. Z., jis kaire ranka laikydamas A. T. už kairės rankos, dešine ranka stumdamas A. T. parbloškė A. T. ant grindinio bei po to, A. T. keliant ant grindinio gulintį R. Z., jis dešine koja primynė ant grindinio gulinčio R. Z. krūtinę, taip neleisdamas jam atsikelti, o paskui, susikibęs rankomis su A. T. susistumdė su juo ir dešine koja spyrė A. T., tačiau A. T. smūgio pavyko išvengti, bei rankomis traukdamas parbloškė A. T. ant grindinio, ir netrukus R. Z. susikibus su A. T. ir susistumdžius su A. G., jis – A. P., priėjęs prie R. Z., sugriebė R. Z. už kaklo ir parbloškė jį ant grindinio bei laikydamas kaire ranka R. Z., dešine ranka sudavė 11 smūgių ant grindinio gulinčiam R. Z. į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam R. Z. dešinės akiduobės viršutinės sienelės (kaukolės pamato dešinės priekinės duobės) lūžį, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir laterinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžius, poodines kraujosruvas veide, dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, išgąsdino ir šokiravo atsitiktinę praeivę L. J. ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia smurtaudamas sunkiai sutrikdė R. Z. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja.

Įvykio dieną, nuo ryto, kartu su A. T. žvejojo (duomenys neskelbtini) karjere, alkoholio nevartojo. Vakarop, apie 19 - 20 valandą, grįžo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A. G., kurio paprašė cigaretės. Po to, šnekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iš kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R. Z. šoko per suoliuką, bešokdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant šono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A. T. pasakė: „Nelįsk, ar nematai, kad jis pablūdęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į šoną ir numetė A. T. ant šaligatvio. Po to nukentėjusysis puolė A. G., koja jį pastūmė nuo šaligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvą nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iš įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iš nukentėjusiojo žodžių ir iš judesio, kai pastarasis sukosi. Tada nukentėjusysis, būdamas apie du metrus nuo jo, pasisuko šonu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir abu šonu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Smūgius sudavė delnu, nes jo dešinė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smūgių. Nuo jo suduotų smūgių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R. Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Tik kai nukentėjusysis virto, jam iš nosies bėgo kraujo. Atsikėlęs iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo strese, stengėsi išvengti tolesnio konflikto tęsinio. Mano, kad jeigu jis nebūtų nukentėjusiojo apraminęs, nukentėjusysis būtų jį užpuolęs, o kadangi nukentėjusysis yra žymiai stambesnio kūno sudėjimo, jam būtų grėsęs pavojus, todėl prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo besigindamas. Nežino ar kiti asmenys buvo nukentėję, ar traumuoti nuo R. Z. veiksmų.

Nukentėjusiajam R. Z. padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti nuo jo rankos delnu suduotų smūgių. Šie sužalojimai atsirado nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, kai, šokdamas per suoliuką, nukrito ant žemės. Be to, (duomenys neskelbtini) sklinda kalbos, kad nukentėjusysis R. Z. prieš kelis metus, būdamas užsienyje, buvo susilaužęs žandikaulį, todėl su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusysis R. Z. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. P. pažįstami nuo vaikystės. Iki 2021 m. rugsėjo 25 d. tarp jų konfliktų nebuvo. Yra dirbę kartu, kada reikėdavo atidirbti už paskirtas socialines išmokas. Rugsėjo 23–24 d. alkoholio nebuvo vartojęs. Nepamena kas nutiko rugsėjo 25 d., atsimena, kad su draugu kažkur ėjo. Kai pašnekėjo su draugu išsiaiškino, kad jie buvo pas kitą draugą, kur išgėrė butelį degtinės. Su kitais žmonėmis buvo pušyne, kur vartojo alkoholį, kas tie žmonės nepamena. Negali pasakyti nuo kurio momento nieko neprisimena. Kur ir su kuo vartojo alkoholį, kaip įvyko konfliktas nepamena. Prisimena tik kai iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į Kauną jį vežė. Ligoninėje atsidūrė sumuštas. Kas jį sumušė nežino. Tik iš vaizdo įrašo, kurį peržiūrėjo, atpažino save ir pamatė, kad prieš jį smurtą naudojo A. P.. Kaip kilo konfliktas nežino. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jo duoti parodymai yra teisingi, nors įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, bet mano, kad taip galėjo būti.

Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Po įvykio ne kartą teko vykti į Kauną, į ligoninę, kur teikėjo atlikti įvairius tyrimus. Kiekvienam vykimui reikėjo samdyti automobilį, mokėti už kelionę, kurą. Teko vykti ir į ligoninę Šiauliuose, kur buvo operuojama nosis, o tam vėl reikėjo samdyti automobilį, mokėti už kurą. Po nosies operacijos reikėjo pirkti medikamentus. Visa tai pateisinantys dokumentai yra pateikti.

Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo, kartais kamuodavo nugaros skausmai. Po įvykio pablogėjo regėjimas, vaizdai liejasi, dvejinasi akyse, pablogėjo atmintis, negali ilgai stovėti, nes pradeda jį purtyti.

Po įvykio patyrė skausmą, ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, nes buvo žandikaulio trauma. Maitinamas buvo vien tik skystu maistu. Kurį laiką pats savimi pasirūpinti negalėjo. Visą laiką juo rūpinosi mama. Niekur negalėjo išeiti, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, todėl patyrė išgyvenimus. Nedarbingumas nustatytas metams. Gydytojai sakė, kad viskas turi sugyti, bet nežino kaip toliau bus, nes atrodo, kad viskas tik blogėja.

Po įvykio su kaltinamuoju A. P. nebendravo, kaltinamasis jo neatsiprašė.

2021-09-29 R. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (1 t., b. l. 45-48) parodė, kad 2021-09-25, šeštadienį, su draugu E. S. buvo nuėję prie parduotuvės, kur į taromatą pridavė tuščią tarą, po to susitiko kitą pažįstamą B. Č. ir, nusipirkę degtinės, ėjo į (duomenys neskelbtini) pušyną, kur atsigėrė alaus. (duomenys neskelbtini) pušyne buvo gal kokią valandą, pasikalbėjo, išgėrė butelį degtinės, ir ėjo namo. Tuo metu, kiek prisimena, buvo šviesu, tačiau kiek buvo valandų neprisimena ir pasakyti negali. Po to, visi parėjo iš pušyno ir, greičiausiai, nes tikrai neprisimena, bet keliuke, kuris yra palei (duomenys neskelbtini) mokyklą, išsiskyrė, nes B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis su E. S. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ar E. ėjo su juo, nežino ir šito pasakyti negali. Kas vyko toliau, nieko nežino, bet nemano, kad taip yra dėl to, kad buvo išgėręs, mano, kad nieko neprisimena dėl patirto galvos sumušimo ir to, kad buvo praradęs sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės neįsivaizduoja. Pamena, kad atsibudo palatoje, kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ar vyko kokios apžiūros, procedūros, kas ką sakė ir darė nieko nežino, pamena, kad sako: „Kelkis, važiuojam į Kauną“ ir jį greitosios automobiliu išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Kaune įvedė į palatą priėmimo skyriuje, jį apžiūrėjo gydytojas, padarė rentgeną ir išvežė atgal į Šiaulius, iš kur ryte gavęs visus išrašus dėl patirtų sužalojimų bei informuotas gydytojo, kad po 3 - 4 dienų turėsiantis vykti į Kauną, nes nieko jam negali daryti dabar dėl patirtų sužalojimų, kadangi baisus veido tinimas, kuris turi praeiti ir tik tada galės kažką daryti. Kas ir dėl kokių priežasčių jį sumušė, nežino ir pasakyti negali, nes tikrai nieko neprisimena ir kaip atsidūrė prie parduotuvės "G" taip pat nežino. Kad jį sumušė prie parduotuvės sužinojo iš mamos, kuri apie tai sužinojo iš kitų žmonių kalbų. Pats su niekuo nebendravo ir nieko asmeniškai negirdėjo, nes jaučiasi blogai. Kaip jau minėjo, ligoninėje jam buvo nustatyti daugybiniai veido lūžiai, apimantys žandikaulio ir veido kaulus. Rytoj vyks į (duomenys neskelbtini) klinikas, nes turi šeimos gydytojo siuntimą. Koks gydymas bus paskirtas, ar bus daroma operacija, nieko nežino. Šiuo metu jo sveikata labai prasta, nepaisant to, kad sumuštas, ištinęs visas veidas, dvejinasi akyse, primerkus vieną akį mato gerai, kita akimi mato kaip per miglą, atmerkus abi akis dvigubinasi vaizdai. Kitose kūno vietose sužalojimų lyg ir nėra, visi sužalojimai yra veido ir galvos srityse. Taip pat skauda galvą, geria ir leidžiasi nuskausminamuosius vaistus, nes skausmas nepakeliamas. Prašo atlikti ekspertizę dėl padarytų sužalojimų iš medicininių dokumentų, kadangi galimybės nuvykti pas ekspertus neturi (nevairuoja, vairuojančių artimųjų neturi, gyvena su mama, sveikata labai bloga), o ir rytoj vyks į Kauną greičiausiai operacijai. Daugiau papildymų neturi.

Tyrėjos klausimas: ar su kuo nors esate susipykęs? Gal turite priešų? R. Z. atsakymas: ne, tikrai su niekuo nėra susipykęs, jokių priešų neturi.

??? 2021-11-15 R. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju (1 t., b. l. 62-65) parodė, kad peržiūrėjęs pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo sumušimas, gali pasakyti, kad pagal vaizdo įrašą negali atpažinti asmenų, kurie su juo bendravo prie parduotuvės „G“ ir prie suoliuko. Dėl sutrikusio regėjimo sunku įžiūrėti žmonių siluetus. Save vaizdo įraše atpažįsta. Pagal aprangą, eiseną, ūgį atpažįsta tik vieną asmenį - tai yra, A. G.. Su juo santykiai geri, pažįsta jį iš matymo, artimi draugai nėra. Asmenį vardu A. T. pažįsta nuo vaikystės, su juo santykiai yra geri. Gali pasakyti, kad pats negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar vaizdo įraše bendraujantys su juo yra užfiksuoti pažįstami E. S. ir B. Č.. Kiek prisimena, tai su jais jis išsiskyrė keliuke, esančiame palei (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tuo metu lauke buvo šviesu. Pats ėjo vienas link savo namų ir galėjo stabtelėti prie parduotuvės „G“. Kas būtent ten įvyko jam bendraujant su įvairiais asmenimis, negali papasakoti, nes neprisimena. Mano, kad neprisimena įvykių būtent dėl to, kad patyrė galvos traumą. Nuoširdžiai tai patvirtina. Nežino, ar prieš sumušimą turėjo su savimi kažkiek pinigų, iš po sumušimo, ligoninėje, savo striukės kišenėje rado eurą su centais. Galėjo turėti su savimi kažkiek pinigų smulkiomis monetomis, bet tikrai jų nebuvo daug. Asmenį vardu A. P. pažįsta nuo senų laikų, su juo santykiai buvo normalūs, susitikę pasikalbėdavo, artimi draugai nebuvo.

Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta, žino juos tik iš matymo. Su jais nekonfliktavo.

2021-09-25, vakare, apie 20 valandą, ji su draugės vaikais ir sese N. ėjo pasivaikščioti. Ėjo ratus aplink namą, kaip ir kiekvieną vakarą. Kai užeidavo už namo, nesimatė kas vyksta, todėl viso įvykio nematė. Matė, kaip R. nukrito ar nuvirto nuo suoliuko, o kai atsikėlė matėsi jo agresyvumas, tačiau negali pasakyti, ar nuo pavartoto alkoholio, ar nuo ko kito agresija buvo. R. nukrito dėl girtumo, užkliuvęs už bordiūro, jo niekas nestūmė, pats atsistojo. Įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau ji jų nepažįsta. Matė, kad tarp tų asmenų prasidėjo apsistumdymas. Buvo aukštas vyras apsirengęs šortais. Jie aiškinosi, ar dėl pinigų, ar dėl butelio. Vienas pasiūlė kitam butelį, o R. pasakė: „Butelis yra mano aš ir gersiu“. Butelį turėjo vyras apsirengęs šortais, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Vyras, apsirengęs šortais, ir R. tarpusavyje aiškinosi dėl grąžos, kad kažkas dar turi grąžinti pinigus. Muštynių tarp vyro, apsirengusio šortais, ir R. Z. nebuvo. Po to, jie dar išgėrė ir tada prasidėjo apsistumdymai. R. vyrą, apsirengusį šortais, stūmė į kelią, o jos užėjo už namo ir nematė, kas toliau buvo, o kai atėjo, visi buvo sukritę ant žemės ir buvo neaišku, kuris kurį muša. R. jau buvo pargriautas ant žemės. Prie R. buvo trys žmonės. Vienas pasišalino, liko kaltinamasis, „diedukas“ ir vyras, apsirengęs šortais, bet greitai visi pasišalino. „Diedukas“ norėjo padėti R. Iš pradžių buvo jaunesni, tie jaunesni išsiskirstė. Liko R.. Tada atėjo su žvejybiniais įrankiais tas „diedukas“ ir dar kažkoks žmogus. Nematė su kuo atėjo kaltinamasis A. P.. Iš kaltinamojo A. P. aprangos įsidėmėjo tik tai, kad buvo skarelę ant galvos užsirišęs, drabužiai buvo tamsūs. Matė, kad buvo suduodami ranka smūgiai į galvą. Kas konkrečiai sudavė smūgius negali pasakyti, nes jie buvo krūvoje ir pasilenkę, todėl negali pasakyti kas konkrečiai sudavė smūgius. „Diedukas“ bandė išskirti juos, bet kai visi parkrito ant žemės buvo neaišku, kas ten ką darė. Ką konkrečiai darė kaltinamasis A. P. nematė. Vyriškis, apsirengęs šortais, užstojo vaizdą.

Dėl įvykio jų kasdienis pasivaikščiojimas buvo sutrikdytas, buvo šokas, nes atrodė, kad užmušė žmogų. Taip atrodė, nes jis nebejudėjo, buvo be sąmonės. Priėję matė, kad nukentėjusysis buvo kraujo klane. Su vandeniu pradėjo plauti kraują, nukentėjusysis pradėjo reaguoti, tačiau nesiorientavo aplinkoje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad gali būti, kad ji matė kaip kaltinamasis buvo užsisėdęs ant nukentėjusiojo ir jį daužė. Nelabai dabar pamena. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Patvirtina aplinkybes, kurias minėjo ikiteisminio tyrimo metu.

???2021-10-08 L. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 106-107) parodė, kad trys metai kai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl per šį laiką kai ką iš tos gatvės gyventojų pažįsta, kai ką žino iš matymo. 2021-09-25, vakarop, kaip ir beveik kiekvieną vakarą, išėjo su sese ir drauge pasivaikščioti. Jos, kaip visuomet, vaikščiojo aplink namą, ir einant pro parduotuvę „G“ išgirdo, kad ant suoliuko buvę asmenys bei prie jo stovėję konfliktuoja dėl butelio. Matė, kad vyrai turėjo degtinės butelį. Girdėjo, kaip R. (stambaus sudėjimo, gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų nežino) pasakė: „Gersiu, nes mano butelis“, o kitas vyras plikai skustas, aukštas, su šortais, jo jokių duomenų nežino, butelio R. nedavė, perdavė kitam vyrui, kuris stovėjo šalia. Jos praėjo pro juos, užėjo už namo, kurį laiką nematė kas vyksta, tačiau jau grįždamos nuo (duomenys neskelbtini) namo kampo pamatė, kaip vienas nukrito per suoliuką nuo pakilimo, kaip suprato, jis atėjo nuo parduotuvės pastato pusės ar nuo taromato, ten yra toks paaukštinimas. Tada prasidėjo riksmai, keiksmai, kaip ir konfliktas, kiek pavyko suprasti iš to ką jie ten rėkavo, tai konfliktavo dėl to, kad kažkas kažkam kažkokių pinigų neatidavė ar skolingas. Jos ėjo ir kol praėjo takiuku, pamatė, kad stumdosi tarpusavyje. Atsisukusi žiūrėjo ir pamatė, kad R. susistumdė su tuo plika galva kuris buvo su šortais, R. jį išstūmė į gatvės važiuojamą dalį, ten kažkas dar juos, ar skyrė, ar norėjo mušti. Paskui pamatė, kad R. jau ant žemės ir tas tamsiai apsirengęs, su ant galvos tokia kaip skarele, pradėjo užsėdęs daužyti R. į galvą. Daužė kumščiu, kiek matė ir suprato, prieš tai dar iki R. nugriuvimo, jis spyrė jam kojomis. Kiek kartų spyrė nežino, o daužė nemažai kartų į galvą. Ji išsigando, kad užmuš ir skambino 112. Matė, kad prie jų buvusį vieną tokį jaunesnį vaikinuką nusitempė link namų atėjusi moteris. Kai ji paskambino 112 viskas kaip ir liovėsi, tas, kuris mušė R., buvo prisėdęs prie parduotuvės parūkyti ir paskui nuėjo už „G“ namo. Prie R. kurį laiką buvo vyras su dryžuotu megztiniu ir šviesia striuke, jis atėjo kartu su tuo vyru, kuris ir mušė R. Nei vieno iš tų asmenų vardų, pavardžių nežino. Kad kažkas kitas, apart to su skarele ant galvos, tamsia striuke vyro, būtų mušęs R., nematė. R., kaip suprato, po to nukritimo nuo suoliuko pasidarė agresyvus, iki tol nesimatė, kad jis kabinėtųsi, tiesiog sėdėjo, gėrė, matėsi, kad visi neblaivūs. Nekvietė policijos anksčiau, nes galvojo, kad atsigers ir išsiskirstys, kad viskas taip baigsis nesitikėjo. Dėl ko buvo sumuštas R., nežino, bet kaip suprato, iškart tai konfliktas buvo dėl butelio, o vėliau jau dėl pinigų ir kiek teko girdėti jau atvykus pareigūnams, tai R. jiems sakė, kad dingo pinigai, o ar jie dingo ar ne, ji nežino, nepastebėjo, kad kas būtų turėjęs pinigų, nematė kad kas būtų ėmęs pinigus ar lindęs į R. kišenes.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdyje parodė, kad jai yra nustatyta epilepsija, todėl jai sunku prisiminti, atmintis greitai dingsta. Apie įvykį, kuris vyko 2021-09-25, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu įvykio aplinkybes sunkiai atsimena. Kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. jos kaimynai. Kas tą vakarą vyko, kokie žmonės buvo, nematė, buvo išsigandusi. Kaltinamasis, kiek jį matydavo, visada vaikščiojo su juoda skarele, užrišta ant galvos. Ir tą vakarą buvo žmogus su juoda skarele, užrišta ant galvos. Daugiau tokių žmonių, kurie vaikščiotų su skarele ant galvos, (duomenys neskelbtini) nematė. Kaip prasidėjo muštynės nematė, nes su vaikais iš karto nuėjo.

Ją šis įvykis labai paveikė, buvo pasidarę blogai, pasivaikščiojimas nutrūko.

2022-01-17 D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 127-130) parodė, kad nuo pat ankstyvos vaikystės jai yra nustatyta įgimtos epilepsijos negalia. Dėl šios ligos turi rašymo ir skaitymo sunkumų, bei atminties sutrikimų (sunku prisiminti ar smulkiai atpasakoti senesnius įvykius, datas). Atmintyje yra likę prisiminimai kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „G“ buvo sumuštas vyriškis. Pamena tai, kad buvo 2021 metų ruduo, lauke buvo šilta, vakaro metu ji su savo mažametėmis dukromis (tuo metu joms buvo 6 ir 8 metai) ir drauge L. J., kaip įprasta, išėjo į lauką pasivaikščioti. Iš pradžių apėjo ratą aplink savo namą, matė, kaip prie suoliuko, esančio prie parduotuvės „G“, sėdėjo keli vyriškiai (jų atpažinti, apibūdinti negali, nes jų veidų neįsidėmėjo, į juos nežiūrėjo). Vieną kartą praėjus pro vyriškius, šie sėdėjo ramiai, šnekučiavosi tarpusavyje. Po to, prie jų prisijungė pasivaikščioti į lauką išėjusi L. sesuo N. Joms visoms einant dar vieną ratą aplink namą link (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pamatė, kaip prie suoliuko stoviniavę vyriškiai pradėjo stumdytis. Kiek pamena, tai tarpusavyje stumdėsi du vyriškiai, tačiau jų apibūdinti negali. Ji prisimena, kad prieš susimušdami vyriškiai gėrė alkoholį, ir, berods, nepasidalino buteliu. Tuo momentu, kai jie pradėjo stumdytis, jos buvo šių vyriškių kompaniją ką tik praėjusios ir stovėjo prie suoliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Suoliukas yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, šalia yra pasodintos tujos, o kitoje gatvės pusėje matyti dalis (duomenys neskelbtini) progimnazijos pastato. Pamačiusi, kad muštynės nesiliauja, draugė L. iš karto paskambino policijai. Ji tuo metu su vaikais sėdėjo ant suoliuko, nėjo arčiau parduotuvės „G“ žiūrėti kas vyksta. Kai L. paskambino policijai, tai su dukromis nuėjo į vidinį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Atvykus policijai, pro namo kampą pasižiūrėdavo kas vyksta. Su pareigūnais bendravo draugė L. Prie nukentėjusiojo vyriškio nebuvo nuėjusi pasižiūrėti kas jam nutiko, iš L. sužinojo, kad jis labai kruvinas. Daugiau nieko neprisimena, momento, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis vyriškis, nematė.

Nukentėjusysis R. T. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta, su jais iki įvykio nebendravo.

2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, buvo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, o po to, išėjo į balkoną parūkyti. Išėjęs į balkoną matė, kad trys vyrai stovi gatvėje, šalia parduotuvės, prie suoliuko ir vartoja alkoholį, bet nekreipė į tai dėmesio ir grįžo į kambarį. Po kiek laiko vėl išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad tarp tų vyrų yra kilęs konfliktas, kurio pradžios nematė. Vyrai tarpusavyje stumdėsi, mušėsi, vienas vyras gulėjo ant žemės, o kitas jį buvo prispaudęs ir, galimai su kumščiu, trenkė į veidą, negali pasakyti kiek smūgių buvo suduota. Vyras, kuris smūgiavo, gulinčiajam į galvą, atsistojo ir iš įvykio vietos pasišalino, o kitas vyras liko gulėti ant žemės, todėl jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.??

Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad tiek kaltinamąjį A. P., tiek nukentėjusįjį R. Z. pažįsta nuo vaikystės, nei su vienu iš jų nekonfliktavo.

Įvykio dieną, nuo ryto, kartu su kaltinamuoju buvo žvejyboje ir žvejojo visą dieną. Alkoholio nevartojo nei jis, nei kaltinamasis A. P.. Vakare kartu su kaltinamuoju grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra parduotuvė „G“. Kaltinamasis A. P., pamatęs ant suoliuko sėdintį A. G., paprašė A. G. cigaretės, o jis norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Tuo metu nuo bankomato pusės pamatė ateinantį nukentėjusįjį R. Z., kuris iš išvaizdos atrodė neblaivus, kažką šūkavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato ką nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliuką, tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Jis nukentėjusiajam sakė: „Čia aš. Kas tau yra, ko čia puoli“. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iš karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti. Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs. Nukentėjusysis R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo, ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. R. Z. kaltinamajam sakė: „Aš tau duosiu į snukį“. Kai atsikėlė nuo žemės, muštynės jau buvo pasibaigusios. Nukentėjusysis R. Z. kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas jam bėgo iš nosies, tačiau kas prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą, jis nematė. Pakišo nukentėjusiajam striukę po galva, sakė aplinkiniams, kad kviestų greitąją, nes nukentėjusysis nieko nekalbėjo, duso. Kad kaltinamasis A. P. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, matė iš vaizdo įrašo.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad tiek su kaltinamuoju A. P., tiek su nukentėjusiuoju R. Z. gyvena vienoje gyvenvietėje, artimų santykių nepalaiko, nekonfliktuoja.

Įvykio dieną, vakare, buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „G“, vartojo alkoholį, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Žino, kad kaltinamajam A. P. davė cigaretę, daugiau nieko nepamena, visi jo duoti parodymai yra duoti peržiūrėjus vaizdo įrašą.

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta.

2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė ant žemės gulintį žmogų ir daug kraujo aplink jį. Žmogus buvo sąmoningas, neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, gan agresyvus, nenorėjo, kad jį nuvestų į greitosios pagalbos automobilį, priešinosi, norėjo, kad jį nuvestų namo. Nukentėjusiajam buvo praskelta galva ir trūkusi nosis. Nukentėjusysis beveik visą laiką pragulėjo, pats sėdėjo tik ant suoliuko, o pastovėti nelabai galėjo. Pašaliniai žmonės nukentėjusiajam teikė pagalbą. Nupirko vandens, veidą nuplovė, greitąją pagalbą iškvietė. Paties konflikto nematė. Su nukentėjusiuoju bendrauti buvo galima, atsakinėjo į klausimus, nerišliai kalbėjo, bet atsakinėjo. Nukentėjusysis nenorėjo pasakoti, kas jam nutiko. Iš pradžių sakė „kritau“, paskui sakė: „Susipykome susimušėme“, bet jis tiksliai nesuprato kas vyko.

Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. P. pažįstami daugiau negu 40 metų, konfliktų tarp jų nebuvo. Su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo vaikystės.

2021-09-25 įvykio vietoje nebuvo, buvo namuose. Dienos metu kaltinamojo sutikęs nebuvo. Nukentėjusįjį buvo sutikęs ryte, apie 10 valandą. Su nukentėjusiuoju R. Z. vartojo alkoholį įvairiose vietose, gėrė alų, degtinę. Su nukentėjusiuoju R. Z. išsiskyrė apie 14-15 valandą.

Liudytoja E. I. K. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. Z. yra jos sūnus, kaltinamąjį A. P. pažįsta nuo jo vaikystės. Nukentėjusysis ir kaltinamasis augo (duomenys neskelbtini), tarp jų konfliktų nebuvo, jie bendraudavo, kalbėdavosi.

Įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį, apie 21 valandą ar 21.30 valandą, sužinojo iš kaimynės S., kuri matė kaip jos kruviną sūnų nuvedė į greitosios pagalbos automobilį. Įvykio dieną buvo namuose. Kai sūnus išėjo su kaimynu E. S. buvo vidurdienis, sakė, kad eina pasivaikščioti. Jie namuose buvo išgėrę 1 litrą alaus. Prieš tai sūnus traumuotas nebuvo. Kai sūnų parvežė iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, jis labai žiauriai atrodė, veidas sutinęs, akių nesimatė, visas veidas vieni šašai, nosis buvo prakirsta. Leido vaistus nuo skausmo du kartus per dieną, ryte ir vakare, nes sūnus negalėjo iškęsti skausmo. Sūnus sakė, kad nežino kas jį sumušė.

Po traumos labai pasikeitė sūnaus sveikata, tapo labai nervingas, labai pablogėjo regėjimas, ėmė dvejintis akyse, negalėjo pats valgyti, valgė tik skystą maistą. Keletą kartų teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, konsultacijoms, todėl samdė automobilius, mokėjo jiems už kelionę, vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pirko vaistus. Sūnaus išvaizda jau atsistačiusi, sutinimas laikėsi apie mėnesį laiko.

2021-12-16 kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 76-79) užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateikto 2021-09-25 20.31 valandą skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu garso įrašas apžiūrėtas jį stenografuojant. Nustatyta, kad BPC 20.31.36 valanda fiksuotas skambinančio vyro, kuris prisistato R. T., pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo ką tik buvo sumuštas vyras, kuris guli ir nesikelia.

2022-01-26 kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 83-86) užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateikto 2021-09-25 20.34 valandą skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu garso įrašas apžiūrėtas jį stenografuojant. Nustatyta, kad BPC 20.34.41 valandą fiksuotas skambinančios moters, kuri prisistato L. J., pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, prie parduotuvės „G“ ką tik buvo sumuštas vyras, kuris guli ir nesikelia. Nurodo, kad gulintis vyras yra kraujuojantis, jam daužė per galvą, tad kraujuoja galva.

2021-09-25 apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 31-35) užfiksuota įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio penkių aukštų daugiabučio namo. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, konstatuota, kad ant šaligatvio betoninių plytelių yra matyti kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta.

2021-10-06 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 17-20) užfiksuotas vaizdo įrašo iš (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų teritorijoje esančių stebėjimo kamerų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas trunka 1 val. 01 sek., įrašas prasideda 18.42.03 val. ir tęsiasi iki 19.40.31 val., vaizdo įrašą apžiūrintis asmuo (vyr. tyrėjas S. D.) paaiškina, kad vaizdo įraše fiksuojamas laikas nesutampa su realiu laiku, tai yra rodomas laikas yra 1 valandą anksčiau, todėl laikytina, kad realiai įrašas pradedamas 19.42.03 valandą ir tęsiasi iki 20.40.31 valandos. Apžiūros metu konstatuota, kad 20.31.11 valandą (rodomas laikas 19.31.11 val.) juodai apsirengęs vyriškis prieina iš nugaros apkūniam vyriškiui ir sugriebęs jį už kaklo jį pargriauna bei muša jį suduodamas 11 smūgių dešinės rankos kumščiu į veido sritį.

2021-11-15 objektų apžiūros protokole (2 tomas, b. l. 23-26) užfiksuota papildoma vaizdo įrašo apžiūra, šios apžiūros metu apžiūroje dalyvaujantis nukentėjusysis R. Z. pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save ir liudytoją A. G..

2022-03-07 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 27-30) užfiksuota papildoma vaizdo įrašo apžiūra, šios apžiūros metu apžiūroje dalyvaujantis liudytojas A. T. pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save, A. P., A. G., R. Z. ir paaiškina veiksmus, kuriuos šie asmenys atlieka.

2022-03-07 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 31-34) užfiksuota papildoma vaizdo įrašo apžiūra, šios apžiūros metu apžiūroje dalyvaujantis liudytojas A. G. pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save, A. T., R. Z., G. D. ir paaiškina veiksmus, kuriuos šie asmenys atlieka.

2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) aprašytos vaizdo įrašo tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir konflikte dalyvavusių subjektų veiksmų eiliškumas. (Tirta šių subjektų veiksmai: subjektas Nr. l - užduotyje įvardijamas A. P.; subjektas Nr. 2 - įvardijamas kaip R. Z.; subjektas Nr. 3 - įvardijamas kaip A. T.; subjektas Nr. 4 - subjektas; subjektas Nr. 5 - įvardijamas kaip A. G.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R. Z.) lipdamas per parapetą ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) dešine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklą; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A. T.) kaire ranka nustumia subjektą Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektą Nr. 3 už kairės rankos, dešine ranka stumdamas subjektą Nr. 3 parbloškia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektą Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 dešine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krūtinę; 1030-1055 kadruose subjektas Nr. 2 gulėdamas ant grindinio dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 1; 1330-1590 kadruose subjektas Nr. 2 atsistoja ir susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, gestikuliuoja rankomis; 1635-1790 kadruose subjektas Nr. 2 susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, subjektas Nr. 1 dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 3; 1791-2030 kadruose subjektas Nr. 3, susikibęs su subjektu Nr. 2, besisukdamas sukniumba ir griauna subjektą Nr. 2 ant grindinio; 2250-2620 kadruose subjektas Nr. 4 (užduotyje įvardijamas kaip nenustatytas asmuo) atsistoja nuo suoliuko ir padeda atsistoti ant grindinio esančiam subjektui Nr. 3, po to subjektas Nr. 4 nueina nuo suoliuko link atėjusios moters; 2700-2850 kadruose subjektas Nr. 2 ir subjektas Nr. 3 stumdosi tarpusavyje; 3080-3200 kadruose subjektas Nr. 4 prieina prie ant suoliuko sėdinčio subjekto Nr. 5 (užduotyje įvardijamas kaip A. G.) ir paspaudžia jam ranka; 3145-3190 kadruose subjektas Nr. 2 dešine ranka atstumia atsistojusį subjektą Nr. 5, subjektas Nr. 5 dešine ranka suduoda subjektui Nr. 2 į veido sritį; 3315-3580 kadruose subjektas Nr. 2 stumdosi su subjektu Nr. 5, dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 5, kuris praradęs pusiausvyrą parkrenta ant grindinio, parkritusiam subjektui Nr. 5 subjektas Nr. 2 dešine koja bando įspirti; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloškia subjektą Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektą Nr. 2 už kaklo ir parbloškia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektą Nr. 2, dešine ranka suduoda 11 smūgių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr. 2.

2021-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1316//2021(04) (1 t., b. l. 75-76) konstatuoti R. Z. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės viršutinės sienelės (kaukolės pamato dešinės priekinės duobės) lūžis, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021-09-25. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. R. Z. dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos veide tiek visumoje, tiek kiekviena iš jų atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje R. Z. padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nurodyti kuo konkrečiai nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavę žalojantį (-čius) daiktą (-us) ar įrankį (-ius) identifikuojantys požymiai. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Teismo posėdyje (peržiūrint vaizdo įrašo (kompaktinis diskas NR 01-1-33421-21) dalis iš parduotuvės „G“) ekspertas Henrikas Daujotas parodė, kad iš vaizdo įrašo dalies, kurioje matosi kaip nukentėjusysis R. Z., užkliuvęs už suoliuko krenta ant šaligatvio, negali pasakyti, kad nukentėjusysis trenkėsi veidu į šaligatvį, nes to akivaizdžiai nesimato, o medicinos įstaigoje nebuvo nustatyta nei nubrozdinimų, nei žaizdų. Paprastai, trenkiantis į tokį pagrindą, kaip šaligatvis, būtų arba žaizdos, arba bent nubrozdinimai. Yra nustatytos tik poodinės kraujosruvos. Jų yra ne viena. Lūžiai yra abiejose veido pusėse. Tai kontaktas yra ne vien momentinis. Jeigu išoriškai, kontaktuojant, krentant su pagreičiu ir atsitrenkiant į šaligatvį, tikrai būna žaizdos. Pagal medicininius dokumentus, galvos smegenų trauma nėra užfiksuota, kad būtų praradęs sąmonę ar panašiai. Tai iš principo atsistoti, judėti jis galėjo. Iš vaizdo įrašo neįžvelgia, kad būtų sužalojimai veide, bent jau akivaizdūs. Turėjo būti kraujavimas iš nosies, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nosis lūžusi iš abiejų pusių ir pertvara, tai kraujavimas turėjo būti iš karto, o ne po kažkiek laiko. Kraujosruvos gali išoriškai išryškėti po kurio laiko, bet sulaužytos nosies kraujavimas turėtų būti iš karto. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nukentėjusysis yra sąmoningas, dezorientuotas, vartojęs alkoholio. Tik nežinia kiek to alkoholio vartojęs, kokią tai įtaką turi bendrai judėjimui, nes atsisakė tikrintis alkotesteriu. Bet jeigu tokią traumą patyrus, tai turi būti poveikis dėl traumos dezorientacijai. Ypač, kai yra daugybiniai kaulų lūžiai, po kurių tikrai neatsistosi. Kadangi yra lūžę abiejose pusėse ir yra poodinės kraujosruvos, krentant ant tokio pagrindo, jeigu lūžtų skruostikaulis ir akiduobės dalis, turėjo būti išoriškai žaizdos arba nubrozdinimai, o jų nėra. Mažai tikėtina, kad po tokių kaulų lūžių nukentėjusysis šitaip (kaip užfiksuota vaizdo įraše) judėtų. Lūžiai padaryti abiejose veido pusėse. Po pasistumdymų nukentėjusysis negriuvinėja, nesimato, kad būtų kraujavimas, o po lūžio kraujavimas turėtų būti pakankamai gausus. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai padaryti delnu. Turėtų būti smūgiuojama kumščiu. Pagal vaizdą negali konkrečiai pasakyti, nes nelabai ir matosi su kuo kaltinamasis smūgiuoja, gali pasakyti tik pagal sužalojimus. Kadangi yra kaulų lūžiai, tai gal nebent apatine delno dalimi, bet iš vaizdo įrašo matosi, kad čia ne šiaip pliaukštelėjimai. Suduodant rankomis, sužalojimai galėjo būti padaryti. Kad nukentėjusysis nesikelia, tai gali būti sužalojimų pasekmė. Daugybiniai abiejų pusių kaulų lūžiai turėjo įtaką aktyvumui ir sąmonei, nors ir nėra užfiksuota akivaizdžių galvos sužalojimų, ar sąmonės netekimo.

Galinėje galvos dalyje sužalojimai nėra padaryti. Visi sužalojimai yra fiksuoti veide, galvos priekinėje dalyje.

Nukentėjusįjį apžiūrint (duomenys neskelbtini) klinikose buvo nustatytos kraujosruvos veide, jų skaičius nenurodytas. Jeigu yra daugiskaitoje, tai mažiausiai dvi ar daugiau. Lūžiams padaryti, galėjo būti suduoti keli smūgiai į tą pačią vietą. Į vieną ir į kitą veido pusę, kad padaryti lūžius reikėjo mažiausiai dviejų smūgių, bet galėjo būti suduota ir 11 (vienuolika) smūgių. Nuo vieno smūgio gali lūžti ne vienas kaulas. Dešinėje pusėje yra nosikaulis, lankas, išorinė sienelė. Kairėje pusėje nosikaulis, akiduobė. Nuo vieno smūgio, panašu tai turėtų būti kumščiu, o tai apima pakankamai didelį plotą, kad padarytų sužalojimus ir vienoje pusėje ir kitoje. Vertinant, kad sužalojimai padaryti ne atskirai, jie yra išoriniai, nesant žaizdų nei nubrozdinimų, tai sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Išoriškai, sužalojimų, kurie yra būdingi griuvimui, nėra užfiksuota. Praktiškai, griūnant ant tokio pagrindo gali būti žaizdos, nubrozdinimai ir lūžiai. Bet kadangi yra sužalojimai abiejose veido pusėse, tai vienu metu griūnant toks sužalojimas negalėjo būti padarytas.

Pirmą kartą nukentėjusiajam žandikaulio lūžis buvo gydomas 2014-07-28. 2014-07-29 buvo operuotas. Po įvykio nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2021-09-25 (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame ir iš karto buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. (duomenys neskelbtini) klinikose, kai buvo apžiūrėtas, veido žandikaulio chirurgas rašo, kad skubi chirurginė intervencija nėra intibuotina ir buvo padaryta galvos rentgenograma, kurioje yra įrašas, kad atliktoje tiesinėje apatinio žandikaulio ir dešinėje šoninėje galvos rentgenogramoje stebima būklė po kairės apatinio žandikaulio šakos sintezės. Tai, kaip patvirtinimas, kad buvo atlikta kažkada operacija. Kas atitinka 2014 metų įrašą. Sužalojimai 2014 metais ir 2021 metais visiškai nesusiję, nes apatinio žandikaulio lūžis 2021 metais iš viso nekonstatuotas. Atlikus rentgenogramą tiesiog konstatuotas faktas, kad yra tokia būklė po buvusios traumos.

Savo išvadą patvirtina, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, būtent, dėl pamato lūžio, o visi kiti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Diplopija yra regėjimo sutrikimas. Neturint medicininių dokumentų negaliu pasakyti, kad būtent dėl padarytų sužalojimų diplopija atsirado, bet tokia versija neatmetama.

Dėl BK 284 straipsnio nuostatų taikymo

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020).

Veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir panašiai. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-54-222/2017, 2K-3(duomenys neskelbtini)-1073/2017).

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja. Įvykio dieną, apie 19 - 20 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A. G., kurio paprašė cigaretės. Po to šnekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iš kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R. Z. šoko per suoliuką, bešokdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant šono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A. T. pasakė: „Nelysk, ar ne matai, kad jis pablūdęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į šoną ir numetė A. T. ant šaligatvio. Po to, nukentėjusysis puolė A. G., koja jį pastūmė nuo šaligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvą nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iš įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iš nukentėjusiojo žodžių ir iš judesio, kai pastarasis sukosi. Kada nukentėjusysis, būdamas apie du metrus nuo jo, pasisuko šonu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir abu šonu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Smūgius sudavė delnu, nes jo dešinė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smūgių. Nuo jo suduotų smūgių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R. Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Atsikėlęs iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo strese, stengėsi išvengti tolesnio konflikto tęsinio. Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje parodė, kad 2021-09-25, vakare, apie 20 valandą, ji su draugės vaikais ir sese N. ėjo pasivaikščioti. Ėjo ratus aplink namą, kaip ir kiekvieną vakarą. Kai užeidavo už namo, nesimatė kas vyksta, todėl viso įvykio nematė. Matė, kaip R. nukrito ar nuvirto nuo suoliuko, o kai atsikėlė matėsi jo agresyvumas, tačiau negali pasakyti ar nuo pavartoto alkoholio, ar nuo ko kito agresija buvo. R. nukrito dėl girtumo, užkliuvęs už bordiūro, jo niekas nestūmė, pats atsistojo. Įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau ji jų nepažįsta. Matė, kad tarp tų asmenų prasidėjo apsistumdymas. Buvo aukštas vyras, apsirengęs šortais. Jie aiškinosi, ar dėl pinigų, ar dėl butelio. Vienas pasiūlė kitam butelį, o R. pasakė: „Butelis yra mano aš ir gersiu“. R. vyrą apsirengusį šortais stūmė į kelią, o jos užėjo už namo ir nematė, kas toliau buvo, o kai atėjo, visi buvo sukritę ant žemės ir buvo neaišku, kuris kurį muša. R. jau buvo pergriautas ant žemės. Matė, kad buvo suduodami ranka smūgiai į galvą. Kas konkrečiai sudavė smūgius negali pasakyti. Dėl įvykio jų kasdienis pasivaikščiojimas buvo sutrikdytas, buvo šokas, nes atrodė, kad užmušė žmogų. Taip atrodė, nes jis nebejudėjo, buvo be sąmonės. Priėję matė, kad nukentėjusysis buvo kraujo klane. Su vandeniu pradėjo plauti kraują, nukentėjusysis pardėjo reaguoti, tačiau nesiorientavo aplinkoje. Nukentėjusioji D. V. teismo posėdyje parodė, kad apie įvykį, kuris vyko 2021-09-25, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu įvykio aplinkybes sunkiai atsimena. Kai prasidėjo muštynės nematė, nes su vaikais iš karto nuėjo. Ją šis įvykis labai paveikė, buvo pasidarę blogai, pasivaikščiojimas nutrūko. 2022-01-17 D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 127-130) parodė, kad atmintyje yra likę prisiminimai kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „G“ buvo sumuštas vyriškis. Pamena tai, kad buvo 2021 metų ruduo, lauke buvo šilta, vakaro metu ji su savo mažametėmis dukromis (tuo metu joms buvo 6 ir 8 metai) ir drauge L. J., kaip įprasta, išėjo į lauką pasivaikščioti. Iš pradžių apėjo ratą aplink savo namą, matė, kaip prie suoliuko, esančio prie parduotuvės „G“, sėdėjo keli vyriškiai (jų atpažinti, apibūdinti negali, nes jų veidų neįsidėmėjo, į juos nežiūrėjo). Vieną kartą praėjus pro vyriškius, šie sėdėjo ramiai, šnekučiavosi tarpusavyje. Po to, prie jų prisijungė pasivaikščioti į lauką išėjusi L. sesuo N. Joms visoms einant dar vieną ratą aplink namą link (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pamatė, kaip prie suoliuko stoviniavę vyriškiai pradėjo stumdytis. Kiek pamena, tai tarpusavyje stumdėsi du vyriškiai, tačiau jų apibūdinti negali. Ji prisimena, kad prieš susimušdami vyriškiai gėrė alkoholį, ir, berods, nepasidalino buteliu. Pamačiusi, kad muštynės nesiliauja, draugė L. iš karto paskambino policijai. Ji tuo metu su vaikais sėdėjo ant suoliuko, nėjo arčiau parduotuvės „G“ žiūrėti kas vyksta. Kai L. paskambino policijai, tai su dukromis nuėjo į vidinį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nukentėjusysis R. T. teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, buvo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, o po to, išėjo į balkoną parūkyti. Išėjęs į balkoną matė, kad trys vyrai stovi gatvėje, šalia parduotuvės, prie suoliuko ir vartoja alkoholį, bet nekreipė į tai dėmesio ir grįžo į kambarį. Po kiek laiko vėl išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad tarp tų vyrų yra kilęs konfliktas, kurio pradžios nematė. Vyrai tarpusavyje stumdėsi, mušėsi, vienas vyras gulėjo ant žemės, o kitas jį buvo prispaudęs ir, galimai su kumščiu, trenkė į veidą, negali pasakyti kiek smūgių buvo suduota. Vyras, kuris smūgiavo, gulinčiajam į galvą, atsistojo ir iš įvykio vietos pasišalino, o kitas vyras liko gulėti ant žemės, todėl jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, nuo ryto, kartu su kaltinamuoju buvo žvejyboje ir žvejojo visą dieną. Vakare kartu su kaltinamuoju grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra parduotuvės „G“ kaltinamasis A. P., pamatęs ant suoliuko sėdintį A. G., paprašė A. G. cigaretės, o jis norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Tuo metu nuo bankomato pusės pamatė ateinantį nukentėjusįjį R. Z., kuris iš išvaizdos atrodė neblaivus, kažką šūkavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato ką nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliuką, tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iš karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti. Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs. Nukentėjusysis R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. Kai atsikėlė nuo žemės, muštynės jau buvo pasibaigusios. Nukentėjusysis R. Z. kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas jam bėgo iš nosies, tačiau kas prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą, jis nematė. Pakišo nukentėjusiajam striukę po galva, sakė aplinkiniams, kad kviestų greitąją, nes nukentėjusysis nieko nekalbėjo, duso. Kad kaltinamasis A. P. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, matė iš vaizdo įrašo. 2021-10-06 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 17-20) konstatuota, kad 20.31.11 valandą juodai apsirengęs vyriškis prieina iš nugaros apkūniam vyriškiui ir sugriebęs jį už kaklo jį pargriauna bei muša jį suduodamas 11 smūgių dešinės rankos kumščiu į veido sritį. 2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R. Z.) lipdamas per parapetą ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) dešine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklą; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A. T.) kaire ranka nustumia subjektą Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektą Nr. 3 už kairės rankos, dešine ranka stumdamas subjektą Nr. 3 parbloškia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektą Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 dešine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krūtinę; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloškia subjektą Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektą Nr. 2 už kaklo ir parbloškia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektą Nr. 2, dešine ranka suduoda 11 smūgių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr. 2. 2021-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1316//2021(04) (1 t., b. l. 75-76) konstatuoti R. Z. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės viršutinės sienelės (kaukolės pamato dešinės priekinės duobės) lūžis, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021-09-25.

Teismas vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, juos lygindamas tarpusavyje ir jų visetą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Z., būdamas neblaivus, įvykio vietoje elgiasi provokuojamai, stumdosi su A. G., kuris stengiasi išvengti konflikto, bando nukentėjusįjį nuraminti. Tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos pažeidimu, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, nes kaip parodė nukentėjusieji, jie nebuvo šokiruoti dėl tokio elgesio, nebuvo nutrauktas jų poilsis, galvojo, kad asmenys baigs gerti degtinę, pasiginčys ir išsiskirstys, nes tokie atvejai pasitaiko gana dažnai ir aplinkiniai į tai nekreipia didelio dėmesio. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Z. būtų prieš kaltinamąjį A. P. naudojęs, ar bandęs panaudoti fizinį smurtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. P. įvykio vietoje prie nukentėjusiojo priėjo iš už nugaros, jį parvertė ant grindinio, laikydamas kaire ranka, dešine ranka suduoda 11 smūgių nukentėjusiajam į veidą. Po to, atsistoja ir nueina. Kaltinamojo A. P. fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį R. Z. viešoje vietoje, suduodant jam vienuolika smūgių į veidą, pripažintinas įžūliu elgesiu ir kad būtent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo būdas, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, nes asmenys, buvę viešoje vietoje, matydami kaip kaltinamasis naudoją fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį buvo šokiruoti, nutrauktas jų poilsis, o pamatę sumuštą nukentėjusįjį, kuris gulėjo kraujo klane, negalėjo atsikelti, buvo išsigandę, galvodami, kad nukentėjusysis gali būti negyvas, kvietė policiją, grietąją medicinos pagalbą. Kaltinamojo A. P. nurodoma versija dėl tokio elgesio motyvų – nukentėjusysis R. Z. konfliktavo su kitais viešoje vietoje esančiais asmenimis ir, kaip jam atrodė, kad nukentėjusysis fizinį smurtą panaudos prieš jį, – atmestina, nes byloje nepateikta nei vieno įrodymo, kad nukentėjusysis būtų panaudojęs, ar ruošęsis panaudoti fizinį smurtą prieš kaltinamąjį, todėl kaltinamojo nurodyta versija yra menkavertė neteisėto kaltinamojo elgesio priežastis.

Dėl BK 28 straipsnio ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymo

BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, tai yra, nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/2022).??

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus, ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties, ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-84-458/2020).

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo. Įvykio dieną, vakarop, apie 19 - 20 valandą, grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A. G., kurio paprašė cigaretės. Po to šnekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iš kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R. Z. šoko per suoliuką, bešokdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant šono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A. T. pasakė: „Nelysk, ar ne matai, kad jis pablūdęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į šoną ir numetė A. T. ant šaligatvio. Po to nukentėjusysis puolė A. G., koja jį pastūmė nuo šaligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvą nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iš įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iš nukentėjusiojo žodžių ir iš judesio, kai pastarasis sukosi. Kada nukentėjusysis, būdamas apie du metrus nuo jo, pasisuko šonu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir abu šonu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Smūgius sudavė delnu, nes jo dešinė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smūgių. Nuo jo suduotų smūgių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R. Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Tik kai nukentėjusysis virto, jam iš nosies bėgo kraujo. Atsikėlęs iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo strese, stengėsi išvengti tolesnio konflikto tęsinio. Mano, kad jeigu jis nebūtų nukentėjusiojo apraminęs, nukentėjusysis būtų jį užpuolęs, o kadangi nukentėjusysis yra žymiai stambesnio kūno sudėjimo, jam būtų grėsęs pavojus, todėl prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo besigindamas. Nežino ar kiti asmenys buvo nukentėję, ar traumuoti nuo R. Z. veiksmų. Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad pamatė nuo bankomato pusės ateinantį nukentėjusįjį R. Z., kuris iš išvaizdos atrodė neblaivus, kažką šūkavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato ką nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliuką, tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Jis nukentėjusiajam sakė: „Čia aš. Kas tau yra, ko čia puoli“ Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iš karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti. Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs. Nukentėjusysis R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. R. Z. kaltinamajam sakė: „Aš tau duosiu į snukį“. 2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R. Z.) lipdamas per parapetą ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) dešine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklą; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A. T.) kaire ranka nustumia subjektą Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektą Nr. 3 už kairės rankos, dešine ranka stumdamas subjektą Nr. 3 parbloškia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektą Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 dešine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krūtinę; 1030-1055 kadruose subjektas Nr. 2 gulėdamas ant grindinio dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 1; 1330-1590 kadruose subjektas Nr. 2 atsistoja ir susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, gestikuliuoja rankomis; 1635-1790 kadruose subjektas Nr. 2 susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, subjektas Nr. 1 dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 3; 1791-2030 kadruose subjektas Nr. 3, susikibęs su subjektu Nr. 2, besisukdamas sukniumba ir griauna subjektą Nr. 2 ant grindinio; 2250-2620 kadruose subjektas Nr. 4 (užduotyje įvardijamas kaip nenustatytas asmuo) atsistoja nuo suoliuko ir padeda atsistoti ant grindinio esančiam subjektui Nr. 3, po to subjektas Nr. 4 nueina nuo suoliuko link atėjusios moters; 2700-2850 kadruose subjektas Nr. 2 ir subjektas Nr. 3 stumdosi tarpusavyje; 3080-3200 kadruose subjektas Nr. 4 prieina prie ant suoliuko sėdinčio subjekto Nr. 5 (užduotyje įvardijamas kaip A. G.) ir paspaudžia jam ranka; 3145-3190 kadruose subjektas Nr. 2 dešine ranka atstumia atsistojusį subjektą Nr. 5, subjektas Nr. 5 dešine ranka suduoda subjektui Nr. 2 į veido sritį; 3315-3580 kadruose subjektas Nr. 2 stumdosi su subjektu Nr. 5, dešine koja bando įspirti subjektui Nr. 5, kuris praradęs pusiausvyrą parkrenta ant grindinio, parkritusiam subjektui Nr. 5 subjektas Nr. 2 dešine koja bando įspirti; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloškia subjektą Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektą Nr. 2 už kaklo ir parbloškia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektą Nr. 2, dešine ranka suduoda 11 smūgių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr. 2.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje nukentėjusysis R. Z. stumdėsi su ten esančiais asmenimis, tačiau to negalima laikyti, kad nukentėjusysis prieš kitus tuos asmenis naudojo fizinį smurtą, nes nebuvo suduoti smūgiai, kuriais būtų keliamas pavojus tų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusysis įvykio vietoje nenaudojo fizinio smurto prieš kaltinamąjį A. P. ir negrasino jo panaudoti, tai yra, jis kaltinamojo neužpuolė, nesukėlė realaus pavojaus jo gyvybei ir sveikatai. Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. įvykio vietoje iš už nugaros, puola nukentėjusįjį R. Z., parverčia jį ant žemės ir gulinčiam nukentėjusiajam, kuris praktiškai nesipriešina, ranka suduoda vienuolika smūgių į veidą, todėl nenustatyta, kad kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismas konstatuoja, kad nesusiklostė būtinosios ginties situacija, todėl teismas neturi pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

Kadangi kaltinamasis A. P. viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, galvodamas, kad nukentėjusysis gali prieš jį panaudoti fizinį smurtą, fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį R. Z., parversdamas ant žemės ir suduodamas jam į veidą vienuolika smūgių, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis A. P. tiesiogine tyčia nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020).

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad būtų kilęs konfliktas tarp kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo R. Z.. Konfliktas įvykio vietoje buvo kilęs tarp nukentėjusiojo ir kitų ten buvusių asmenų, kuriuos nukentėjusysis stumdė, tačiau tai sunku laikyti fizinio smurto naudojimu prieš juos, nes asmens stumdymas, nesukėlus jiems jokių sužalojimų, negali būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu baudžiamosios teisės prasme ir būtų kėlęs pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Kaltinamasis P., galvodamas, kad gali būti užpultas nukentėjusiojo, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Z. savo tyčiniais veiksmais būtų provokavęs kaltinamąjį A. P. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, negali būti laikomas provokuojančiu elgesiu, todėl teismas nepripažįsta nukentėjusiojo elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamą teismų praktiką, tačiau į tokį nukentėjusiojo elgesį bus atsižvelgiama skiriant bausmę.

Taikant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-167-648/2017). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

Kadangi kaltinamasis A. P. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui už padarytas nusikalstamas veikas, todėl teismas pripažįsta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis); BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuriuo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, neteko darbingumo (3 t., b. l. 60-63). Kaltinamojo asmenybė – teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 121), dirba, psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 132-133), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas, taip pat atsižvelgia, kad konfliktas kilo dėl nerūpestingo, provokuojamo nukentėjusiojo elgesio, kuris, būdamas neblaivus (nukentėjusysis neneigia, kad prieš įvykį vartojo alkoholį), viešoje prieš asmenis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis, elgėsi agresyviai, juos stumdė (prieš kaltinamąjį tiesiogiai smurto nenaudojo), kas aiškiai matosi iš vaizdo įrašo, liudytojų parodymų, po ko kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą ne siekdamas nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet nutraukti agresyvius veiksmus, o tai rodo, kad nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys A. P. dėl 746,31 eurų (1 t., b. l. 91-95; 101-102) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis A. P. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo A. P. veika.

Su kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 746,31 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. Z. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo A. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. Z. gydymo išlaidos.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Z. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 28-47), dėl 548,47 eurų turtinės žalos (kelionės į gydymo įstaigas išlaidos, vaistų pirkimo išlaidos, maisto pirkimo išlaidos); 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo privalėjo vykti į gydymo įstaigas, o vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) klinikas reikėjo samdyti pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, nes ligotam asmeniui vykti viešuoju transportu yra praktiškai neįmanoma, reikėtų daryti daug persėdimų, užimtų labai daug laiko, (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo vykstama viešuoju transportu, reikėjo pirkti vaistus ir maisto produktus, nes esant sulaužytam žandikauliui ne bet kurį maistą buvo galima valgyti, todėl 548,47 eurų turtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo R. Z. naudai, nes A. P. padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirta turtine žala, kuri nėra aiškiai per didelė ir pagrįsta pateiktais dokumentais.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Z. pateikė civilinį ieškinį 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį grindžia tuo, kad po padaryto sveikatos sutrikdymo buvo praradęs sąmonę, sušlubavo atmintis, sunkiai prisimena įvykius, ne kartą teko vykti į ligoninę, kur buvo operuojama nosis. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo, kartais kamuodavo nugaros skausmai. Po įvykio pablogėjo regėjimas, vaizdai liejasi, dvejinasi akyse, negali ilgai stovėti, nes pradeda jį purtyti. Po įvykio patyrė skausmą, ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, nes buvo žandikaulio trauma. Maitinamas buvo vien tik skystu maistu. Kurį laiką pats savimi pasirūpinti negalėjo. Visą laiką juo rūpinosi mama. Niekur negalėjo išeiti, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, todėl patyrė išgyvenimus. Nedarbingumas nustatytas metams.

Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad kaltinamasis A. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, tuo R. Z. sukeldamas didelius dvasinius išgyvenimus, nes dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo išeiti iš namų, bendrauti su kitais asmenimis, negalėjo savimi pasirūpinti, o tai kaip suaugusiam žmogui kelia didelius nepatogumus, dvasinį diskomfortą. Kaltinamasis darbingas, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (tačiau tai nėra svarbiausia aplinkybė), nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarymą lėmė ir nerūpestingas nukentėjusiojo elgesys, išprovokavęs kaltinamojo agresiją. Teismo vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Z. priteistina 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką (kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-699/2018, 2K-64-303/2018, 2K-24-689/2oi8, 2K-334-699/2017 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 7 000 eurų iki 40 000 eurų).

Duomenys apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą: laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais (iš viso 4 vienetai), perduotos Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33421-21 medžiaga (vokai prisegti prie 2 tomo viršelio), paliekamos prie baudžiamosios bylos. Tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11K-441(21) optinėse duomenų laikmenose (2 vienetai) (paketas prisegtas prie 2 tomo viršelio), paliekami prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį R. Z. ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatė Irina Petkienė. Advokatė teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą, ruošė civilinį ieškinį, rinko reikalingus dokumentus, atstovavo ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. (12.35 Mr.) PT-6873, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. P. 620,37 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių advokatei Irinai Petkienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. Z..

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, į kaltinamojo A. P. turtinę padėtį, į tai, kad priteistas ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei gydymo išlaidos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. Z., turi būti apmokamos iš valstybės lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš A. P. 548,47 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 47 euro centus) turtinei žalai ir 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti R. Z. naudai.

Priteisti iš A. P. 746,31 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 31 euro centą) R. Z. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą netenkinti.

Kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais (iš viso 4 vienetai), perduotas Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33421-21 medžiaga (vokai prisegti prie 2 tomo viršelio), palikti prie baudžiamosios bylos. Tyrimo objektus prie specialisto išvados Nr. 11K-441(21) optinėse duomenų laikmenose (2 vienetai) (paketas prisegtas prie 2 tomo viršelio), palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.