Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. M. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. A. M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė L. G. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui A. A. M. M. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą 2014 m. gruodžio 15 d. tarp L. G. ir A. A. M. M. Kaire, Egipte ir įregistruotą 2015 m. sausio 13 d. Raseinių rajono Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti pavardę „G.“, o atsakovui A. A. M. M. palikti pavardę „A.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. G.; 4) priteisti iš atsakovo A. A. M. M. nepilnamečio vaiko J. A. išlaikymui po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į asmeninę L. G. sąskaitą banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai L. G.; 6) nustatyti atsakovo A. A. M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. A. tvarką; 7) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 8) priteisti atsakovui 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teikdama ieškinį ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės; 3) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, kuri geriausiai atitiktų vaiko ir ieškovės interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 15 d. sudarė santuoką Kaire, Egipte. Santuoka įregistruota 2015 m. sausio 13 d. Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Teigiama, jog atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už smurtą artimoje aplinkoje, nukentėjusioji yra ieškovė. Atsakovas 2023 m. birželio 25 d. sukėlė ieškovei fizinį skausmą, tačiau Plungės apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už smurtą artimoje aplinkoje, nukentėjusioji yra ieškovė (baudžiamoji byla Nr. el-2334- 992/2024). Ieškovės teigimu, minėti faktai patvirtina tai, kad santuokoje atsakovas smurtavo artimoje aplinkoje, ieškovė nukentėjo dėl atsakovo smurtinių veiksmų, todėl prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečiui sūnui J. A. nustatytas vaikystės autizmas, vaikas turi stiprų emocinį ryšį su mama (ieškove), todėl prašė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtu nustatyta su ieškove ir tai geriausiai atitiks vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Ieškinyje taip pat prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo registruotiną turtą – transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurią po santuokos nutraukimo prašė priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taip pat teismo prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 30 d. gautas atsakovo A. A. M. M. atsiliepimas (DOK-8802) į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir tikisi, kad teismas pasiūlys sprendimą kaip išsaugoti šeimą.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-153442), kurioje nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, 2021 m. spalio 13 d., 2023 m. birželio 25 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio atžvilgiu, 2021 m. spalio 13 d. nustatytas galimas smurtas nepilnamečio atžvilgiu. Šeimai nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 3 d. ir nuo 2023 m. liepos 18 d. iki dabar yra taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriaus vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė su sūnumi gyvena 1 kambario bute, apie 30 kv. /m. Pasak ieškovės, būstas yra nuomojamas (nuomos kaina yra apie 250 Eur / mėn. ir paslaugos). Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Namuose sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Moteris nurodė, jog nuo 2024 m. rugsėjo mėn. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro apie 800 Eur / mėn. išmoka iš Užimtumo tarnybos, padidinti „vaiko pinigai“, apie 140 Eur / mėn., vaiko neįgalumo pensija apie 300 Eur / mėn. ir išmoka dėl specialios nuolatinės slaugos apie 300 Eur / mėn. Bendravimo su specialiste metu ieškovė nurodė, jog atsakovas nežino apie pradėtą skyrybų procesą. Moteris nurodė, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) esančiame Spa centre ir ten pat gyvena. Teigė, jog vyras pagal galimybes grįžta namo maždaug kas 2-3 savaites. Ieškovė pasakojo, jog atsakovas finansiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, užsiėmimų, prie būsto išlaikymo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo. Moteris teigė, jog atvykęs nuperka vaikui maisto ir rūbelių. Ieškovė pasakojo, jog ji rūpinasi vaiko raida, ugdymu, užsiėmimais, auklėjimu, nes atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Pasak moters, dėl finansinių sunkumų teko nutraukti vaiko lankymą VšĮ „Abos centras“, kuris specializuojasi ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Skyriaus vyriausioji specialistė telefonu susisiekė su atsakovu. Vyrui buvo paaiškinta priežastis, kodėl Skyriaus atstovė turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, t. y. ištirti buities sąlygas. Pokalbio metu atsakovas nurodė, jog gyvena kartu su ieškove ir šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), sanatorijoje (duomenys neskelbtini), spa specialistu, pajamos apie 800 – 900 Eur / mėn. Vyras teigė, jog darbas pagal slenkantį grafiką ir, esant laisvoms dienoms, grįžta į Vilnių. Atsakovas teigė, jog šalys gyvena kaip šeima, vaiku rūpinasi, prisideda finansiškai, nuveda vaiką į darželį, vaiku užsiima ir kt. Atsakovas nurodė, jog yra gavęs ieškinį, tačiau tikisi su ieškove susitaikyti. Nurodyta, kad J. A. lanko Vilniaus specialųjį lopšelį-darželį „Čiauškutis“ (mokestis apie 40-50 Eur / mėn.). Papildomai lanko Lietuvos įtraukties švietimo centre vykstančiu užsiėmimus (nemokamai 10 užsiėmimų / 1 metus) – ergoterapiją, dėmesio sutelkimo grupę, socialinių įgūdžių grupę; Sostinės vaikų ir jaunimo centre sporto komplekse „Hobiverse“ baseiną (nemokamai). Vaikui nustatytas sunkus neįgalumas (vaikystės autizmas). Apsilankymo metu, vaikas buvo namuose, buvo tvarkingai ir švariai aprengtas. Berniukas su specialiste nesisveikino, nesidomėjo, nepalaikė akių kontakto, išeinant neatsisveikino, tačiau susirūpino, kad mama iš namų neišeitų – sekė paskui mamą ir ją apkabino. Pokalbio metu su ieškove vaikas žiūrėjo filmukus, darė užduotėles, skirtas smulkiosios motorikos lavinimui, aktyviai judėjo kambaryje ir negalėjo susikoncentruoti dėmesio į vieną veiklą. Vaiko nuomonės nepavyko išklausyti dėl sunkaus vaiko neįgalumo. Išvadoje nurodyta, kad Skyrius neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl J. gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina. Skyrius pažymėjo, kad ieškovė nurodė plačią, aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką, kuri galimai atitiks nepilnamečio J. geriausius interesus. Skyrius atkreipė dėmesį, kad berniukas turi specialių poreikių, taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sūnumi daugiausia rūpinasi ieškovė, nes atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi berniuko interesai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė santuoką, sudarytą 2014 m. gruodžio 15 d. Kaire, Egipte, tarp L. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą 2015 m. sausio 13 d. Raseinių rajono Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, nutraukti dėl sutuoktinio A. A. M. M. kaltės. Teismas nutarė po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti pavardę „G.“, o atsakovui A. A. M. M. palikti pavardę „A.“; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. G.; priteisti iš atsakovo A. A. M. M. nepilnamečio vaiko J. A. išlaikymą po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į asmeninę L. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai L. G.; teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Teismas nutarė nustatyti atsakovo A. A. M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. A. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko - iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 vai. iki 17.00 vai. ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 2) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko - iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 3) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynių pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikas tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko - iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 4) jeigu atsakovo bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai / vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kiti vaiko užsiėmimai, atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose; 5) jeigu nurodytos atsakovo bendravimo savaitgaliais ir šiokiadieniais dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai atsakovo bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką; 6) per didžiąsias šventes atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais metais: per Šv. Kalėdas gruodžio 25-ąją ir 26-ąją, taip pat pirmąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką gruodžio 25- ąją, taip pat pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas vaiką gruodžio 26-ąją dieną ir atitinkamai pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama; 7) atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais metais: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 vai. iki 11 val. ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kūčių atveju tėvas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama; 8) atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais metais per vaiko gimtadienį (vaiko gimtadienio dieną) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jeigu vaiko gimtadienio diena tenka darbo dienai – tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Lyginiais metais per vaiko gimtadienį (vaiko gimtadienio dieną) vaikas praleidžia su mama; 9) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. atgal į vaiko gyvenamąją vietą; 10) ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tą savaitgalį vaikas praleidžia su mama; 11) kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku su nakvynėmis per vaiko vasaros atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką ir trukmę suderina ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios; 12) atsakovas bendrauja su vaiku su nakvynėmis pusę vaiko ugdymo įstaigoje mokslo metų metu nustatytų rudens, pagrindinių žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiko. Tuo atveju, jeigu dėl atostogų trukmės vienais metais atsakovas atitinkamų atostogų metu bendrauja su vaiku mažiau nei 1/2 jų trukmės dalį, kitais metais jam priskiriama ilgesnės trukmės šių atostogų dalis; 13) visais atvejais per atostogas atsakovas privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės bendravimui priskirtos atostogų dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovo (vaiko tėvo) pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovės (vaiko motinos) pageidavimui dėl grafiko; 14) vaiko ligos atveju atsakovas rotacijos principu (t. y. paeiliui) privalo slaugyti vaiką savo gyvenamojoje vietoje, taip pat slaugyti vaiką ligoninių stacionaro skyriuose, jeigu vaikas yra gydomas stacionare. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui pirmosios vaiko ligos (po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) metu vaikas yra slaugomas vieno iš tėvų, kitos vaiko ligos atveju vaiko slaugymas yra kito tėvo pareiga; 15) kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną, atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus;16) jeigu atsakovas negali bendrauti su vaiku sutartu konkrečiu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (dėl medicinos pažyma patvirtintos atsakovo ligos, artimo mirties ir pan.), jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki vaiko pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu ieškovę; 17) tuo atveju, jei atsakovo bendravimas su vaiku negalimas dėl kokių nors išimtinių objektyvių priežasčių, atsakovas turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba el. paštu ieškovę. Tokiu atveju numatytas atsakovo susitikimas su vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal nustatytą tvarką. Teismas nutarė priteisti ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės L. G. atsakovui A. A. M. M. 500 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovo A. A. M. M. valstybės naudai 126 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo A. A. M. M. ieškovei L. G. 146,80 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus, 80 ct) žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo A. A. M. M. valstybės naudai 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Teismas sprendė, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija nepaneigta, atsakovas ir dabar neneigia galimo pasireikšti iš jo pusės smurto L. G. atžvilgiu, todėl konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. A. M. M. kaltės.

4.2. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus bei specialiuosius poreikius (vaikui nustatytas vaikystės autizmas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi motinos valdžia, ar kad netinkamai rūpinosi vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje.

4.3. Teismo vertinimu, 350 Eur išlaikymo suma per mėnesį, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius (tarp to poreikius, susijusius autizmo problemos sprendimu), vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai.

4.4. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsižvelgė į Tarnybos išvadoje pateiktą poziciją, kad ieškovė nurodė plačią, aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką, kuri galimai atitiks nepilnamečio J. geriausius interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, kuris, manytina yra musulmonų tikėjimo, krikščioniškos šventės bendravime su vaiku, tikėtina, yra neaktualios. Todėl, kiek pakoregavęs, bendravimo su vaiku tvarka nustatė tokią, kokią pateikė ieškovė.

4.5. Teismas, spręsdamas dėl santuokoje įsigyto turto padalijimo, atsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog būtent ieškovė naudojasi transporto priemone, automobilis reikalingas ir nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Atsakovas prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimą tenkino ir po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę Opel Astra.

4.6. Teismas, vadovaudamasis prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš ieškovės atsakovui už ieškovei tenkantį automobilį priteisė 500 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo; tuo atveju, jeigu teismas šio prašymo netenkintų, atidėti santuokos nutraukimą 6 ir daugiau mėnesių („pavyzdžiui, dviem metams“). Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai visą kaltę dėl santuokos nutraukimo perkėlė atsakovui.

5.2. Apeliantas mano, kad su žmona ieškant sprendimo būdų galima išsaugoti santuoką.

5.3. Apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimas jam sukels teisines ir finansines pasekmes, apsunkins rūpinimąsi sūnumi.

5.4. Apeliantas tikina, kad teismas neišnaudojo susitaikymo galimybės. Teismas neatsižvelgė į sūnaus interesus.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

9. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, jog nori asmeniškai išreikšti savo poziciją, tiesioginis bendravimas leistų labiau išreikšti jo siekius. Apelianto nuomone, atviras dialogas padės su žmona rasti sprendimą, įvertinant sūnaus interesus.

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013)

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Apeliantas tikisi išsaugoti santuoką.

13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sudarė apeliantui visas galimybes pagrįsti savo poziciją, išsakyti visas savo abejones dėl santuokos nutraukimo, pareikšti, kokius veiksmus ruošiasi atlikti, bandydamas išsaugoti santuoką. Apeliantas pirmosios instancijos teismui teikė prašymus, dalyvavo teismo posėdyje. Akcentuotina, kad jokių kitų dokumentų ir (ar) duomenų apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui. Taigi, siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

14. Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

1.1. Ieškovė L. G. ir atsakovas A. A. M. M. 2014 m. gruodžio 15 d. susituokė Kaire, Egipte.

1.2. Santuoka 2015 m. sausio 13 d. įregistruota Raseinių rajono Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3.

1.3. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į šalių pozicijas, pateiktus duomenis, išsprendė ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, teismas nepagrįstai santuokos nutraukimo pasekmes perkėlė atsakovui. Apelianto nuomone, jis dės visas pastangas, kad išsaugoti santuoką ir pagerinti vaiko sveikatos situaciją.

Dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pagrindų

4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

5. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnyje nustatyta, kad santuoka pasibaigia vienam iš sutuoktinių mirus arba ją nutraukus įstatymų nustatyta tvarka.

6. Priklausomai nuo sutuoktinių valios, susiklosčiusių aplinkybių ir įstatyme numatytų santuokos nutraukimo sąlygų, santuoka gali būti nutraukiama trimis skirtingais pagrindais: 1) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) vieno sutuoktinio prašymu; 3) dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame kodekse įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką. Dėl to, kad santykiai, atsirandantys santuokoje, yra pagrįsti laisva valia, tik patys sutuoktiniai (ar vienas iš sutuoktinių) turi teisę spręsti, tęsti jiems santuoką, ar ne. Tai reiškia, kad į teismą besikreipiantis sutuoktinis dėl tam tikrų priežasčių nebenori tęsti santuokinių ryšių.

8. Atitinkamai, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, turinti teisę reikalauti nutraukti santuoką, realizavo savo teisę ir teismo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.60 – 3.61 straipsniai). Ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė (apie tai detaliau argumentuojama žemiau), kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra neteisėtas.

11. Atskirai pažymėtina, kad net ir neįrodžius atsakovo kaltės, ieškovei negalėjo būti užkirsta galimybė santuoką nutraukti.

Dėl atsakovo kaltės

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus sprendė, jog šalių santykiai pasikeitė išimtinai dėl atsakovo netinkamo ir neprognozuojamo elgesio – dėl sutuoktinės atžvilgiu ne kartą vartoto fizinio ir psichologinio smurto, grasinimų nužudyti. Teismo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

13. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013 ). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016 ).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino abipusio ir ieškovės, ir atsakovo indėlio į konfliktą, kad santuokos iširimas yra abipusio bendravimo rezultatas, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo ieškovė galėjo iš esmės prisidėti prie santuokos iširimo. Apeliantas taip pat nepateikė apeliaciniame skunde konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovė nebuvo jam lojali ir (ar) kėlė psichologinę įtampą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negali būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, nes byloje tokių duomenų nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, ar teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, atkreipia dėmesį į teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. A. A. M. M. A. atžvilgiu priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-3050-893/2021. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog A. A. M. M. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2021 m. spalio 13 d., apie 05.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. G., t. y., L. G. sėdint miegamajame kambaryje ant lovos, ne mažiau nei dešimt kartų dešine ranka sudavė jai į dešinį šoną bei dešinę ranką, taip sukeldamas L. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. A. M. M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. M. M. A. savo kaltę pripažino visiškai. Teismas A. A. M. M. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. A. A. M. M. A. atžvilgiu priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-2334-992/2024. Baudžiamoje byloje buvo nustatyta, kad A. A. M. M. A., smurtaudamas sužalojo savo šeimos narį, t. y. A. A. M. M. A. 2024 m. gegužės 8 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu į savo sutuoktinę L. G. tyčia metė vištienos kaulą ir pataikė jai į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. G. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas kaltę pripažino ir parodė, kad jo santykiai su sutuoktine yra geri, kartais įvyksta žodiniai konfliktai, tačiau nėra vienos konfliktų priežasties, nei jis, nei sutuoktinė alkoholio nevartoja. A. A. M. M. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, t. y. taip, kaip nurodyta, pas sutuoktinę atvyko 2024 m. gegužės 8 d., žodinio konflikto priežasties atsakovas nenurodė. Teismas A. A. M. M. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskyrė jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo A. A. M. M. A. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti darbą, o darbo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas A. A. M. M. A. taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo posėdžio metu ieškovė santuokos nutraukimo priežastimi nurodė jos atžvilgiu atsakovo naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė nurodė, kad paskutiniu metu tiesiog bijo būti su atsakovu namuose, t. y. toje pačioje patalpoje, todėl šiuo metu ieškovė su vaiku laikinai gyvena pas savo tėvus. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra išsakęs ieškovei grasinimą ją nužudyti, jeigu šalių santuoka bus nutraukta. Teikdama paaiškinimą teismo posėdžiu metu ieškovė patvirtino, kad ji nuolatos bijo bet kada galinčio pasireikšti sutuoktinio smurto jos atžvilgiu, dėl ko ji negali daugiau gyventi santuokoje.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kurių teismas nusprendė, kad ir apeliantas (atsakovas) kaltas dėl santuokos iširimo, nepaneigė savo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nepateikė pagrįstų objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų paaiškinimų, eliminuodama savo kaltę. Priešingai, nustatyti faktai patvirtina, kad atsakovas naudoja fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Darytina išvada, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigė savo kaltės dėl santuokos nutraukimo. Nors apeliantas nurodo, kad deda pastangas išsaugoti santuoką, palaiko kontaktą su sutuoktine, tačiau byloje tokių duomenų nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių apelianto kaltę dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas apeliantas, teisinga.

18. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie šalių santuokos nutraukimo pagrindą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų byloje nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėjimu. Vien tai, kad atsakovas, siekdamas asmeninės naudos dėl to, kad jam santuokos nutraukimas sukels finansinę ir teisinę naštą, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

19. Apibendrinant tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies, 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką (šios nutarties 27 punktas). Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei.

Dėl sutuoktinių taikinimo

20. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo išnaudotos taikinimo galimybės, jų taikymo apeliantas prašo ir apeliacinės instancijos teisme.

21. CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę (ne pareigą) paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Taigi, nors nurodytos teisės normos ir įpareigoja teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau neįtvirtina imperatyvo nustatyti terminą sutuoktiniams sutaikyti. Kitaip tariant, teismas neturi pareigos visais atvejais skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti ir klausimą dėl termino šalims susitaikyti skyrimo sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, sutuoktinių susitaikymo galimybes bei į santuokos nutraukimo priežastis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo neskyrimas sutuoktiniams termino susitaikyti negali būti laikomas procesinės teisės normos pažeidimu lemiančiu sprendimo neteisėtumą.

22. Kitas aspektas tas, kad terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.64 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalių santykiai yra konfliktiški eilę metų, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, neskyrė taikinimo, nes toks atsakovo elgesys pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio vaiko interesus. Tokiu atveju, atvirkščiai, būtina kuo greičiau nutraukti santuoką, kad tokių teisei priešingų veiksmų tikimybė būtų mažesnė ir būtų eliminuota.

23. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde prašydamas skirti terminą susitaikyti taip pat nepateikė įrodymų (t. y. prašymas buvo grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas neskyrė termino susitaikyti), kurie paneigtų ieškovės ieškinyje aiškiai suformuotą nuostatą, kad šeima jau ieškinio pateikimo metu buvo iširusi, nebuvo pateikta ir ieškovės nuomonė apie termino susitaikyti skyrimą. Taigi įrodymų, pagrindžiančių realų sutuoktinių norą siekti išsaugoti bei atkurti jau faktiškai iširusią santuoką ir susitaikyti, apeliantas nepateikė. Be to, taikinimo procedūra yra netikslinga / negalima dėl atsakovo smurto šeimoje.

24. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei apeliantui neįrodžius rimtų ketinimų susitaikyti su ieškove, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas šalims termino susitaikyti, pažeidė procesinės teisės normas. Priešingai, nurodytos aplinkybės bei ieškovės nuosekli pozicija nesitaikyti su apeliantu, leidžia daryti išvadą, kad tokio termino nustatymas galėtų pakenkti ieškovės bei šalių vaikų interesams (CK 3.64 straipsnio 3 dalis).

25. Byloje nesant objektyvių duomenų apie šalių susitaikymo galimybę bei įvertinus atsakovo procesinį elgesį pirmosios instancijos teismo proceso metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai nesiėmė sutuoktinių taikinimo priemonių ir nenustatė termino šalims susitaikyti, todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų

26. Apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, priteistu nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu, bendravimo tvarka, tik lakoniškai nurodo, kad santuokos nutraukimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko interesus.

27. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į atsakovo elgesį.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti 350 Eur išlaikymą ginčo šalių nepilnamečiam vaikui, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos tokiose pobūdžio bylose.

29. Spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra ir skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų teisių užtikrinimas, kadangi net tėvams ir negyvenant kartu, jie abu lygiomis teisėmis turi prisidėti prie vaiko auklėjimo, užtikrino, kad būtų siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turto padalijimo, kompensacijos priteisimo klausimus, kt., jokių pažeidimų nenustatė, todėl argumentų neatkartoja.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias sutuoktinių santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės ir dėl to kilusių teisinių pasekmių, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas taip pat teisingai nustatė santuokoje įgytą turtą (jo balansą) bei išsprendė kompensacijos priteisimo klausimą.

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei šalių pateiktus argumentus nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukino teisinius santykius. Nurodytų materialiųjų teisės normų tinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37. Ieškovė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.