- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e1-2334-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17522-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. A. M. M. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.10Išplėstinis turto konfiskavimas (BK 723 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. M. M. A. (A. A. M. M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. M. M. A. smurtaudamas sužalojo savo šeimos narį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. A. M. M. A. 2024 m. gegužės 8 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu į savo sutuoktinę L. G. tyčia metė vištienos kaulą ir pataikė jai į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. G. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. A. M. M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. M. M. A. kaltę pripažino ir parodė, kad jo santykiai su sutuoktine yra geri, kartais įvyksta žodiniai konfliktai, tačiau nėra vienos konfliktų priežasties, nei jis, nei sutuoktinė alkoholio nevartoja. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą, viskas buvo taip, kaip nurodyta įtarime, pas sutuoktinę atvyko 2024 m. gegužės 8 d., su ja įvyko žodinis konfliktas, priežasties nurodyti negali, į sutuoktinę metė kaulą, pataikė jai į akį, metė tyčia, iš pykčio. Visų konflikto detalių neprisimena. Gailisi, kad sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo, supranta, kad padarė nusikaltimą ir yra pasiruošęs už tai atsakyti atlikdamas jam paskirtą bausmę (el. b. 1 t., 105 – 111 b. l.; 2 t., 31 – 37 b. l.).
Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. A. M. M. A. yra jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) metų. Paskutinius penkerius metus iš sutuoktinio nuolat patiria psichologinį ir fizinį smurtą: sutuoktinis ją įžeidinėja, grasina ją nužudyti, jeigu ji bandys skirtis; nuolat į ją mėto įvairius daiktus, jai suduoda smūgius be priežasties, taip jis elgiasi blaivus, alkoholio nevartoja. 2024 m. gegužės 8 d. sutuoktinis po pietų atvyko į namus, jokio žodinio konflikto nebuvo. Vakare, kai vaikas jau miegojo, virtuvėje buvo su sutuoktiniu. Iš vyro pusės apie 23.00 val. prasidėjo žodinis konfliktas, tai buvo monologas. Sutuoktinis vėl jai kartojo, kad ji sugadino jo gyvenimą jam iškvietusi policiją. Vyras kalbėjo įvairius dalykus, kuo ilgiau kalbėjo, tuo labiau darėsi piktas, o ji tylėjo (ji visada tyli nenorėdama jo labiau išprovokuoti). Kalbant sutuoktiniui, jis tiesiog pasiėmė ant stalo gulėjusį vištienos kaulą ir metė į ją pataikydamas į kairę akį. Ji pajautė fizinį skausmą, prie akies atsirado kraujosruva. Ji susiėmė už akies. Atrodo, kad vyras pasakė: „eik nusiplauk, čia nieko tokio“. Ji norėjo kviesti policiją, tačiau sutuoktinis atsistojo priešais ją, sustabdė, neleido jai praeiti į miegamąjį, kur buvo jos telefonas. Tą vakarą negalėjo išeiti pas kaimynus kviestis pagalbos. Kitą dieną (2024 m. gegužės 9 d.) ji nuvežė vaiką į darželį ir paskambino socialinei darbuotojai, jų šeimą lankančiai kelis mėnesius dėl įvykio, kai sutuoktinis jos atžvilgiu smurtavo 2023 m. birželio 25 d. Socialinei darbuotojai pasakė, kad sutuoktinis jos atžvilgiu smurtauja ir paprašė jos pagalbos vyrą išprašyti iš namų. 2024 m. gegužės 9 d., apie 12.00 val., atvyko socialinė darbuotoja kartu su policija. Vyras buvo sulaikytas. Nuo tos dienos sutuoktinis pas ją nesilanko. Su sutuoktiniu planuoja skirtis. 2024 m. gegužės 9 d. policija iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie ją apžiūrėjo, į ligoninę nevežė, buvo nuvykusi pasidaryti kūno tyrimo. Sutuoktinis visada jai grasina, kad nužudys, jeigu sužinos, kad ji pradėjo skyrybų procesą. Ar šie grasinimai realūs, nežino (el. b. 1 t., 165 – 171 b. l.).
Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2024 m. vasario mėn. teikia socialinės priežiūros paslaugas L. G. šeimai dėl šeimoje įvykusio smurto. L. G. 2024 m. gegužės 9 d. jai paskambino ir pasakė, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis ir sužeidė jai akį, ji verkdama paprašė pagalbos sutuoktinį išprašyti iš namų. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policijos pareigūnus ir pati nuvyko pas L. G.. Užėjo su policija į jos namus, pastebėjo, kad L. G. buvo išsigandusi, susijaudinusi, jos akies srityje matėsi kraujosruva. Sutuoktinis buvo kambaryje, jo nematė. L. G. jai yra pasakojusi, kad sutuoktinis jos atžvilgiu psichologiškai ir fiziškai smurtaudavo nuolat, bet labiau pabrėždavo psichologinį smurtą. Sakė, kad sutuoktinis grasina, kad ją nužudys. Kiekvienoje konsultacijoje L. G. pasakoja apie smurtą. L. G. pasakojo, kad 2024 m. gegužės 8 d. valgio metu, supykęs sutuoktinis jai į akį metė vištienos ketvirtį, dėl to jai atsirado kraujosruva akies srityje (el. b. 1 t., 180 – 186 b. l.).
Liudytoja O. G. (O. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d., apie 11.00 val., gavo nurodymą iš Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno vykti nurodytu adresu, kur pranešėja socialinė darbuotoja pranešė apie smurtą šeimoje. Atvyko į įvykio vietą, lauke prie daugiabučio namo jų laukusi pranešėja (socialinė darbuotoja) pasakė, kad lankosi šeimoje, kurioje moterį skriaudžia jos sutuoktinis. Jie visi užėjo į butą, bute buvo L. G., jos sutuoktinis buvo kitame kambaryje. Moteris atrodė įbauginta ir išsigandusi, sakė, kad nori su vyru skirtis, minėjo, kad jis nuolat smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. L. G. pasakojo, kad jos sutuoktinis jos atžvilgiu smurtauja, pasakojo apie prieš tai buvusios dienos smurtą (2024 m. gegužės 8 d.). Ant moters kūno matė sužalojimus, matė kraujosruvą po moters, galimai, kaire akimi. Moteris dėl kraujosruvos pasakė, kad ji atsirado po 2024 m. gegužės 8 d. konflikto su sutuoktiniu, kuris jai į akį metė vištos kaulą (el. b. 2 t., 6 – 9 b. l.).
BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad pranešėja – socialinė darbuotoja vyksta į įvykio vietą, kur vakar šeimoje vyras smurtavo prieš L. G.: sudavė į akį. Policija iš vakaro kviesta nebuvo. Šiandien pranešėja sulaukė skambučio iš L. G., kuri verkdama nurodė, kad vyras agresyvus, moteriai gresia pavojus, vyras vėl gali smurtauti. Šeimoje auga nepilnametis vaikas (el. b. 1 t., 82 b. l.).
Iš tarnybiniuose pranešimuose pateiktų duomenų matyti, kad A. A. M. M. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas mobiliuoju telefonu užfiksavo nukentėjusiosios L. G. sužalojimą veido srityje (el. b. 1 t., 88 – 89, 95 – 96 b. l.).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad iš pareiškėjos L. G. priimtas pareiškimas. Ji parodė, kad 2024 m. gegužės 8 d., apie 23.00 val., jos sutuoktinis A. A. M. M. A., žodinio konflikto metu, pasidarė labai agresyvus, pasiėmė nuo virtuvės stalo vištienos kaulą ir metė jai į veidą, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą, o vėliau atsirado mėlynė po kaire akimi. Pareiškėja norėjo paskambinti į policiją ir paprašyti pagalbos, tačiau jos sutuoktinis nedavė prieiti prie telefono, grasindamas, kad ją nužudys. Ryte ji nuvežė jų bendrą vaiką į darželį, grįžo mašina prie namų ir paskambinusi socialinei darbuotojai paprašė jos atvažiuoti (el. b. 1 t., 5 – 11 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad vištienos kaulą, kuris buvo mestas pranešėjai į veidą, pranešėja išmetė (el. b. 1 t., 73 – 77 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1399/2024 (01) nurodytų duomenų matyti, kad L. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kietu buku daiktu, 1 – 3 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. G. sužalojimų padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. gegužės 8 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos gali būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. L. G. sužalojimų jai padarymo metu, galėjo būti įvairiose padėtyse (el. b. 2 t., 14 – 15 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu apžiūrėtas vištienos kaulas, paimtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas kaulas, kuris supakuotas į polietileninį maišelį, ant kaulo matosi mėsos likučiai (el. b. 2 t., 83 – 86 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu perklausytas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip socialinė darbuotojai kviečia pagalba L. G., kadangi prieš šią smurtauja sutuoktinis (el. b. 2 t., 10 – 13 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti ir girdėti, kaip L. G. pasakoja, jog prieš ją smurtauja sutuoktinis (el. b. 2 t., 16 – 18 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. A. M. M. A. pripažino smurtavęs prieš savo sutuoktinę, gailėjosi dėl savo elgesio. A. A. M. M. A. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. G. išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų I. P. ir O. G. nurodytos aplinkybės, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nustatyti L. G. padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. A. M. M. A. bylai aktualiu laiku žodinio konflikto metu į savo sutuoktinę L. G. tyčia metė vištienos kaulą ir pataikė jai į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai L. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus tai, kad A. A. M. M. A. nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės L. G., su kuria kartu gyvena, veda bendrą ūkį ir turi bendrą vaiką, sveikatą, teismas pripažįsta, kad A. A. M. M. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (el. b. 2 t., 62 – 66 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusioji L. G. buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 78 – 79 b. l.). Prieštaravimų dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta nebuvo.
Skirdamas bausmę A. A. M. M. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką A. A. M. M. A. padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Praeityje A. A. M. M. A. vieną kartą buvo teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, taip vieną kartą jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo. A. A. M. M. A. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Byloje nėra duomenų apie A. A. M. M. A. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. M. M. A. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.
Kadangi A. A. M. M. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.
Siekiant keisti kaltinamojo elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, A. A. M. M. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoja A. A. M. M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
A. A. M. M. A. 2024 m. gegužės 9 d., 12.50 val., buvo laikinai sulaikytas (el. b. 1 t., 37 – 45 b. l.), o 2024 m. gegužės 10 d., 12.14 val., paleistas (el. b. 1 t., 138 – 143 b. l.). Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 126 – 129 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Civilinio ieškinio byloje nukentėjusioji neteikė.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. M. M. A. (A. A. M. M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. M. M. A. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu įpareigoti A. A. M. M. A. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti darbą, o darbo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. A. M. M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. A. M.M. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;
3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.