Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-698-236/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-09
Bylos Nr.: e2A-698-236/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01307-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: Lietuvos kariuomenės ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“, akcinės bendrovės ,,Vernitas“, Lietuvos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“, akcinės bendrovės ,,Vernitas“

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2A-698-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01307-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“ bei akcinės bendrovės ,,Vernitas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Domus lanae“ ir akcinei bendrovei „Vernitas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 28 570,57 Eur nuostolius, susidariusius, dėl atsakovių vėlavimo pristatyti prekes, 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (69 048,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. ieškovė Lietuvos kariuomenė ir atsakovės ūkio subjektų grupė UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“, 2015 m. vasario 13 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-40 pagrindu, sudarė prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-313 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovės įsipareigojo parduoti kostiuminius samanų spalvos audinius (toliau – ir Prekės), atitinkančius nustatytus reikalavimus ir pagamintus pagal patvirtintą darbinį etaloną. Sutarties kaina – 109 400 Eur. Atsakovės įsipareigojo pristatyti Prekes ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos bei įsipareigojo ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 3.5 punkte nurodytus įsipareigojimus. Sutarties specialiosios dalies 4.2 punktas nustatė, kad pirkėjui nusprendus gali būti mokamas avansas iki 30 procentų sumos, nurodytos Sutarties specialiosios dalies 2 punkte. Sutartis galioja iki visiško visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sutartis įsigaliojo 2018 m. spalio 2 d., Prekės turėjo būti pristatytos vėliausiai 2019 m. kovo 4 d.

3. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad 2018 m. spalio 3 d. atsakovės išrašė ieškovei avansinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 181003 dėl 32 820 Eur lėšų sumos sumokėjimo. Iškovė nurodytą sumą kaip avansą sumokėjo.

4. Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-345 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 1 989 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 15 d. už 11 dienų skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovėms vėluojant pristatyti prekes Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. S-712 atsakovės buvo informuotos, kad: 1) Prekes vėluojama pristatyti 122 dienas, 2) Prekių pristatymo terminas yra esminė sąlyga, 3) nustatomas papildomas terminas Sutarčiai įvykdyti iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 4) Prekių nurodytu terminu nepristačius, Sutartis bus laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. S-714 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 20 071,73 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 4 d. už 111 dienų, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur. Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. S-831 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 6 509,75 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. už 36 dienas, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės kreipėsi su prašymu nenutraukti Sutarties ir leisti ją vykdyti, pateikė paaiškinimus, susijusius su Prekių gamyba.

6. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-874 informavo atsakovę, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. dėl esminio jos pažeidimo ir prašė gera valia sumokėti ieškovės patirtus minimalius nuostolius dėl Sutarties nevykdymo ir jos nutraukimo bei grąžinti Sutartimi sumokėtą avansą.

7. Ieškovės teigimu, Sutartis sudaryta ir turėjo būti vykdoma atsakovių, todėl vadovaujantis CK 6.975 straipsnio 3 dalimi bei atsakovių jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktu atsakovėms pagal Sutarties prievoles atsakant solidariai, ieškovė prašė iš atsakovių solidariai priteisti 69 048,57 Eur piniginių lėšų sumą (28 570,57 + 7 658 + 32 820). Atsakovės, prieš sudarydamos Sutartį, turėjo aiškiai įsivertinti savo galimybes pristatyti Sutartyje nurodytas Prekes joje nurodytu terminu dar pasiūlymo pateikimo metu, tačiau nepakankamai rūpestingai, būdami profesionalūs verslo subjektai, įvertinusios visus aspektus, kurie gali kilti vykdant viešojo pirkimo sutartį, turėjo ir galėjo žinoti galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką netinkamai vykdant Sutartį, t. y. laisva valia pasirašytoje Sutartyje nustatytų minimalių nuostolių mokėjimo riziką.

8. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad atsakovės iš esmės prašė netaikyti galiojančių Sutarties nuostatų dėl minimalių nuostolių ir pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties sąlygas. Tiek pirkimo sąlygos, tiek Sutarties projektas, kuriuose buvo numatyti Prekių pristatymo terminas bei sutartinė atsakomybė už Sutarties pažeidimą, buvo vieši dokumentai ir atsakovės turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su juose nustatytomis sąlygomis, įsivertinti ir apskaičiuoti savo galimybes laiku pristatyti Prekes, Prekių tiekėjo/gamintojo pajėgumus ir pan. atsakovės Sutarties sąlygų neginčijo, dėl jų nesikonsultavo, jų pakeisti neprašė, todėl su sutartinės atsakomybės sąlygomis sudarant Sutartį sutiko.

9. Ieškovė Lietuvos kariuomenė nurodė, kad atsakovėms laisva valia sutikus Sutartį sudaryti ir ją vykdant joje nustatytomis sąlygomis (atsakovės 2019 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku pripažino Sutartyje nurodytų minimalių nuostolių apmokėjimą 1 989,09 Eur dydžio, nurodydamos, kad minimalūs nuostoliai bus apmokėti iki 2019 m. gegužės 30 d.), atsakovės negalėjo vengti vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis arba vienašališkai sąlygas keisti savo nuožiūra tokiu būdu, kad ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų tiekėjo, su kuriuo sudaryta Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

10. Ieškovė pažymėjo, kad nuostolių apmokėjimą atsakovės pripažino Sutartimi nustatytą minimalių nuostolių dydį teisingu, nedideliu ir nereiškė pretenzijų, kad netesybos būtų mažinamos, nepriklausomai, ar dalis prievolės buvo įvykdyta ar pradėti pasiruošimai prievolę vykdyti. Ieškovė, vykdydama Sutartį jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiama Sutartis ar trukdoma atsakovėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus neatliko. Nuostoliai kilo išimtinai dėl atsakovių veiksmų ir neveikimo, kuriais jos vienašališkai savalaikiai neįvykdė Sutarties, todėl atsakovės negalėjo būti atleidžiamos nuo netesybų mokėjimo ir jos negali būti mažintinos.

11. Ieškovė nurodė, kad minimalių nuostolių suma susidarė dėl nepagrįstai ilgo laikotarpio, kuriuo buvo vėluojama pristatyti Prekes, todėl šiuo atveju ne minimalių nuostolių dydis, nustatytas Sutartimi galėtų būti laikomas neprotingai dideliu, tačiau vėlavimo laikotarpis pristatyti Prekes buvo nepagrįstai ilgas ir atsakovės turi prisiimti atitinkamas pasekmes.

12. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad atsakovės 2019 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku patikino sumokėsiančios minimalius nuostolius ieškovei.

13. Atsakovės UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sumažinti prašomas priteisti netesybas ir Sutarties nutraukimo minimalius nuostolius ir ieškovės ieškinį atsakovėms tenkinti ne didesnėje nei 35 640,89 Eur dalyje.

14. Atsakovės pripažino, kad Sutartį su ieškove dėl kostiuminių audinių tiekimo atsakovės vėluoja įvykdyti, praleido Sutartyje numatytą penkių mėnesių Prekių pristatymo terminą, tačiau ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę ir prašė pakeisti Sutarties sąlygą dėl pristatymo termino pakeitimo.

15. Atsakovės UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ pažymėjo, kad ieškovė vienašališkai nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutraukė Sutartį ir apie tai pranešė tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovės rugsėjo mėn. pradžioje pradėjo audinių pagal Sutartį gamybą, todėl nors ir pavėluotai, audiniai bus pagaminti, tačiau nepaisant to, atsakovės sutiko su avanso 32 820 Eur grąžinimu, tačiau nesutiko su minimalių nuostolių ir netesybų dydžiu.

Atsiliepimas

16. Atsakovių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ teigimu, toks Sutarties pažeidimas buvo formalus, nesukėlęs ieškovei realių neigiamų pasekmių, nes ieškovė nuo kovo mėn., kuomet turėjo būti pristatyti audiniai, iki liepos mėn., neatliko jokių aktyvių veiksmų, nepranešė atsakovėms, kad labai skubu ar svarbu pristatyti audinius, ir buvo pasyvi Sutarties įvykdymo atžvilgiu, o tik skaičiavo nuostolius. Dėl to ieškovei realiai nepatyrus neigiamų pasekmių dėl Sutarties įvykdymo termino praleidimo, ieškinys visa apimtimi negali būti tenkinamas.

17. Atsakovės pažymėjo, kad netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, kadangi prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (73 proc. per kalendorinius metus) yra per dideli. Tokio dydžio netesybų priteisimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams ir nuosekliai formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų neigiamų padarinių. Ieškovė ieškinyje tik bendromis frazėmis nurodė, kad dėl netinkamo Sutarties vykdymo ieškovė negalėjo naudoti medžiagos, planuoti jos panaudojimo bei kitų susijusių su šios medžiagos panaudojimų viešųjų pirkimų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos kariai nebuvo aprūpinti uniformomis. Atsakovių tiekiama medžiaga yra skirta ne lauko uniformoms, todėl nuo jos pateikimo vėlavimo esminės Lietuvos kariuomenės funkcijos įgyvendinimas – ginti Lietuvos Respubliką – nepriklauso.

18. Atsakovių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ teigimu, prašomi priteisti 7 proc. Sutarties kainos minimalūs nuostoliai dėl Sutarties nutraukimo, kuri buvo ieškovės vienašališkai nutraukta, yra kaip antra nuobauda taikoma atsakovėms. Atsakovės siekė įvykdyti Sutartį ir apie tai dar kartą 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu nenutraukti Sutarties. Tačiau ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir apie tai informavo tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-874. Kai tuo tarpu ieškovė 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. S-712 atsakovėms nurodė, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 9.2.1 punktą turėjo atsakoves informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Kaip jau buvo minėta, rugsėjo mėn. audiniai pradėti gaminti, todėl nors ir pavėluotai, būtų pateikti, todėl būtų išvengta Sutarties nutraukimo ir galimai papildomų išlaidų.

19. Atsakovės pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį ir Sutarties tikslus, tikruosius Sutarties šalių ketinimus – nupirkti tinkamos kokybės prekes už kuo mažesnę kainą, šalių statusą – ieškovė nėra pelno siekianti organizacija, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų (tame tarpe atsakovių) mokamų mokesčių, minimalų kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, akivaizdu, kad prašomos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės, dėl ko turėtų būti esmingai mažinamos.

20. Atsakovės UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ nurodė, kad neprašė ir nebandė keisti Sutarties sąlygų ir ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę dėl Sutarties termino atidėjimo, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovės vengė vykdyti Sutartį ir vienašališkai siekė keisti Sutarties sąlygas, tokiu būdu, kad ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, taip kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

21. Atsakovės pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 2 d. atsakovės pranešdamos, kad Sutarties įvykdymas vėluojamas, nurodė, kad apmokės 1 989,09 Eur minimalius nuostolius, nesuteikė ieškovei teisės pasinaudoti savo pranašumu ir nuo Sutarties sumos priskaičiuoti minimalius nuostolius 40,1 proc., kas įvertinus minimalius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo yra 80 proc. metinių palūkanų.

22. Atsakovės nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių bent tikėtinai jos nuostolius dėl audinių pristatymo termino pažeidimo pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl audinių pateikimo vėlavimo patyrė nuostolių, ar kokių nors kitų neigiamų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ 11 428,28 Eur netesybų, 7 658 Eur nuostolių, 32 820 Eur avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 51 906,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Lietuvos kariuomenės naudai, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ 946 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

24. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, jog nustatė, duomenų, kad atsakovės ieškovei būtų sumokėjusios ieškovės reikalautas sumokėti sumas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

25. Teismas dėl Sutarties pažeidimo fakto nustatė, kad Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš Sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties bendrosios dalies 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovės turi pristatyti Prekes ieškovei ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.

26. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovės padarė esminį Sutarties pažeidimą, ženkliai praleisdamos Sutarties įvykdymo terminą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepristačiusios visų Prekių pagal Sutartį. Atsakovės su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad praleido Sutartyje numatytą penkių mėnesių Prekių pristatymo terminą.

27. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad byloje nesant ginčo dėl Sutarties pažeidimo fakto, pripažintina, kad atsakovės iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepristačiusios visų Prekių pagal Sutartį, atliko Sutarties pažeidimą.

28. Teismas dėl netesybų nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovės, praleidusios Sutarties įvykdymo terminą, vadovaujantis Sutartimi, turi sumokėti ieškovei 28 570,57 Eur nuostolių sumą, 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą. Atsakovės sutiko dėl avanso grąžinimo, tačiau atsisakė sumokėti netesybas, motyvuodamos tuo, kad dėl atsakovių atlikto pažeidimo ieškovė nepatyrė netesybų dydžio nuostolių.

29. Teismas nustatė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktu šalys susitarė, kad pavėlavę pristatyti Prekes per Sutartyje nurodytą terminą, atsakovės moka ieškovei 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų Prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia atsakovių nuo pareigos atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus atsakovėms nevykdant arba netinkamai vykdant Sutartį.

30. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 28 570,57 Eur netesybų sumą, paskaičiuotą pagal Sutarties 11.1 punktą už praleistą Prekių pristatymo terminą. Iš Gynybos resursų agentūros kartu su 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštais siųstų nuostolių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 28 570,57 Eur nuostolių suma yra: 1) 1 989,09 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 11 dienų (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 15 d.); 2) 6 509,75 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 36 dienų (nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.); 3) 20 071,73 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 111 dienų (nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 4 d.).

31. Teismas nurodė, kad atsakovių teigimu, aukščiau nurodytos sumos ieškovė reikalauja nepagrįstai, kadangi nepagrindė, jog dėl atsakovių atlikto pažeidimo ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolių.

32. Teismas pažymėjo, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

33. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovės ginčija netesybų dydį, dėl ko pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė turėjo įrodyti prašomo priteisti netesybų dydžio atitikimą protingumo kriterijui, jo proporcingumą ieškovės patirtų nuostolių dydžiui. Ieškovė netesybų dydžio tinkamumą įrodinėjo tuo, kad toks dydis buvo įtvirtintas Sutartyje, su tokiu dydžiu atsakovės sutiko ją pasirašydami, todėl nebegali jo ginčyti.

34. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prievolių įvykdymo užtikrinimą netesybų forma viešojo pirkimo sutartyje nustatė vykdydama imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Tačiau teismas pažymėjo, kad teismas turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimą įstatymų, įskaitant CK, reikalavimams.

35. Teismas nesutiko su ieškove, kad tuo atveju, kuomet šalys Sutartyje susitarė, jog netesybos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, teismas neturi teisės spręsti dėl netesybų dydžio pagrįstumo ir jas mažinti.

36. Teismas nurodė, kad tokią savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia anglosaksų teisės institutu dėl iš anksto sutartų nuostolių („liquidated damages“) ir negalimumo juos mažinti. Ši ieškovės pozicija neatitinka Lietuvos teisinio reglamentavimo ir Lietuvos teismų praktikos.

37. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-516/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

38. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl atsakovių atlikto Sutarties pažeidimo praleidžiant Sutarties įvykdymo terminą, realiai patyrė prašomus priteisti netesybų dydžio nuostolius (28 570,57 Eur), toks netesybų dydis yra proporcingas Sutarties pažeidimui.

39. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, kad dėl Prekių vėlavimo ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus ieškovės numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Vien ieškovės deklaratyvus teiginys dėl prašomo priteisti netesybų dydžio tinkamumo, nėra pagrindas tokį netesybų dydį pripažinti tinkamu. Dėl to teismas sprendė, kad nurodyto dydžio netesybų taikymas atsakovių atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų netesybų paskirties (kompensuoti nukentėjusios šalies dėl Sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius), sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita.

40. Teismas konstatavo, kad atsakovėms už Sutarties pažeidimą taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma, kadangi dėl tokios civilinės atsakomybės formos buvo susitarta Sutartimi, kurios sąlygos šalims buvo iš anksto žinomos.

41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei neįrodžius, kad dėl atsakovių atlikto Sutarties pažeidimo realiai patyrė prašomus priteisti netesybų dydžio nuostolius, neįrodžius jų atitikimo protingumo kriterijui, sprendė, kad reikalavimas dėl netesybų tenkintinas iš dalies ir netesybos mažintinos iki 11 428,28 Eur dydžio (t. y. 40 proc. nuo prašytos priteisti netesybų sumos), kuris, teismo vertinimu, atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų, nesudaro pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių atžvilgiu.

42. Teismas dėl nuostolių nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovių 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, kuriuos paskaičiavo remiantis Sutarties 11.4 punktu. Pagal nurodytą Sutarties punktą, nutraukus Sutartį dėl Sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.5, 9.2.6, 9.2.7 punktuose nurodytų priežasčių, atsakovės per 14 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos turi sumokėti ieškovei ne mažiau kaip 7 proc. Sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

43. Teismas nesutiko su atsakovėmis, kad nurodyta nuostolių suma neturėtų būti iš atsakovių priteista, kadangi suma paskaičiuota taikant Sutarties 11.4 punktą, kuris numato atsakovių dvigubą atsakomybę už tą patį Sutarties pažeidimą, kuris minimas Sutarties 11.1 punkte.

44. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė laikytina dviguba tokiu atveju, kai už tos pačios prievolės neįvykdymą pažeidimą padariusiai šaliai taikomos kelios sankcijos (pvz. bauda ir delspinigiai). Atsakomybė nelaikytina dviguba, kai tam tikros sankcijos pažeidimus padariusiai šaliai taikomos už skirtingų prievolių neįvykdymą.

45. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, civilinė atsakomybė netesybų forma atsakovėms taikyta pažeidus prievolę pristatyti Prekes Sutartyje nustatytu terminu, t. y. dėl termino praleidimo, tuo tarpu, priteisti iš atsakovių 7 658 Eur nuostolius ieškovė prašė dėl to, jog atsakovės atliko Sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovė nutraukė Sutartį, t. y. dėl to, kad ieškovė negavo viso Prekių kiekio, kurį atsakovės buvo įsipareigojusios pristatyti ieškovei.

46. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neginčija ieškovės atlikto Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to teismas sprendė, kad Sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta pagrįstai.

47. Teismas nurodė, kad Sutarties 11.4 punktu atsakovės įsipareigojo, esant Sutarties nutraukimo faktui dėl atsakovių kaltės, sumokėti ieškovei 7 proc. Sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

48. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos dydis atitinka Sutarties 11.4 punkte įtvirtintus reikalavimus.

49. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad dėl nutrauktos Sutarties ieškovė bus priversta organizuoti naują konkursą dėl atsakovių neperduotų Prekių kiekio pirkimo, dėl naujo pirkimo, kuriuo bus perkamas iš atsakovių negautų Prekių kiekis, organizavimo bus reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, perkant iš atsakovių neįsigytų Prekių kiekį, šių Prekių kaina rinkoje gali būti padidėjusi, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 658 Eur nuostolių priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

50. Teismas dėl avanso nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą, kuri buvo sumokėta atsakovėms iš anksto už Sutarties vykdymą. Atsakovės su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, pripažino, kad ieškovei turi būti grąžinta sumokėta avanso suma.

51. Teismas pažymėjo, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

52. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie avanso grąžinimą ieškovei, į tai, kad atsakovės sutiko, kad 32 820 Eur dydžio avansas turi būti grąžintas ieškovei, sprendė, kad ginčo dėl šios sumos grąžinimo, nėra ir šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

53. Teismas dėl prievolių solidarumo nustatė, kad atsakovės pirkimo sutartį su ieškove sudarė kaip ūkio subjektų grupė. Dėl to teismas sprendė, kad kaip vienas ieškovei pagal Sutartį atsakingas vienetas.

54. Teismas nurodė, kad tarp atsakovių sudarytos jungtinės veiklos Sutarties 4.1 punktu atsakovės susitarė, kad pagal su pirkimu susijusias prievoles ir prievoles, susijusias su pirkimo sutarties vykdymu, atsakovės perkančiajai organizacijai atsako solidariai. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovės laikytinos solidariai atsakingos ieškovei pagal šiame sprendime nurodytas neįvykdytas sutartines prievoles.

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame sprendime konstatuota, kad atsakovės pažeidė sutartines prievoles, ieškovės reikalautos sumos, priteistos atitinkama sprendime nurodyta apimti, priteistinos solidariai iš atsakovių ieškovės naudai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

56. Teismas dėl procesinių palūkanų sprendė, kad ieškinį tenkinus 75 proc. apimtyje, ieškovės prašymas priteisti solidariai iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 51 906,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

57. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, kad šalys nenurodė byloje patyrusios bylinėjimosi išlaidų. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti tarpusavio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

58. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas 75 proc. apimtyje, ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), konstatavo, kad proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, lygiomis dalimis iš atsakovių valstybės naudai priteistinas 946 Eur žyminis mokestis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

59. Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvos kariuomenė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

60. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

60.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo sąlygas dėl netesybų dydžio paskaičiavimo, todėl ieškovės atžvilgiu buvo priimtas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dalyje tik dėl prašomų priteisti netesybų dydžio.

60.2. Atsakovės veikė savo rizika ir laisva valia su ieškove sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo, be kita ko, neįvykdžius savo prievolės laiku pristatyti Prekes, sumokėti šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovės, būdamos profesionalūs verslo subjektai, žinojo, kad Lietuvos kariuomenė yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis krašto apsaugos sistemoje ir atliekantis ypatingo svarbumo uždavinius bei turintis specifinius poreikius, todėl reikšminga, kad Sutartis būtų vykdoma laiku. Dėl šių priežasčių atsakovės, būdamos sąžiningais civilinių santykių subjektais, privalo atlyginti visus ieškovės patirtus šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, tačiau to nepadarė. Atsakovės laisva valia prisiėmė galimą Sutarties neįvykdymo joje nustatytais terminais riziką, siūlydamos Prekes ir užtikrindami jų savalaikį pristatymą.

Žemesnės instancijos teismas

60.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį. Mažinant netesybų dydį būtų nepagrįstai keičiama Sutarties šalių interesų pusiausvyra tokiu būdu, kad atsakovės dėl savo netinkamo prievolių vykdymo įgytų ekonominį pranašumą, kuris nebuvo aptartas Sutartimi bei iš esmės nepadengtų minimalių ieškovės nuostolių, patirtų dėl negalėjimo laiku naudotis visu kiekiu užsakytų Prekių, bei neskatintų atsakovių laiku vykdyti sutartinių prievolių. Atsakovės siekė netiesiogiai pakeisti Sutarties nuostatas, taip išvengiant netesybų kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos. Ieškovė neturi duomenų ir atsakovės taip pat tokių duomenų į bylą nepateikė, kad atsakovių turtinė padėtis būtų sunki ir šiuo metu netesybos turėtų būti mažintinos, atsižvelgiant į atsakovų ekonomines galimybes apmokėti minimalius nuostolius Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Šalies argumentai

61. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Domus lanae“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis dėl Sutartis pažeidimo fakto, dėl netesybų, dėl nuostolių, dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą.

62. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

62.1. Pirmosios instancijos teismas sumažino nuostolius iki 11 428,28 Eur, tačiau nemotyvavo, kaip juos paskaičiavo, kodėl tokia suma atitiko netesybų paskirtį. Iš atsakovių ieškovei priteistinas netesybų dydis yra mažintinas ir neturėtų būti didesnis nei 5 460,96 Eur.

62.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7 658 Eur nuostolių. Teismas neįvirtino aplinkybės, kad Sutartis buvo pasibaigusi 2019 m. kovo 1 d., o ieškovė ją nutraukė 2019 m. rugpjūčio 9 d.

62.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 946 Eur žyminio mokesčio, kadangi žyminis mokestis mažintinas, mažinant ieškinio sumai.

Šalies argumentai

63. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Vernitas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

64. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

64.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Sutarties turinio ieškinio reikalavimų kontekste, todėl teisiškai neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius šalių santykius, nenustatė ieškinio pagrindu esančių sutarčių absoliutaus negaliojimo pagrindų (1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), neįžvelgė UAB „Domus lanae“ neteisėtų veiksmų ir Lietuvos kariuomenės aplaidumo. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, dėl ko byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

64.2. Jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“, buvo sudaryta dėl dalyvavimo konkrečiame atvirajame konkurse „Audinių pirkimas“ Nr. 194736 (sutarties 1.1. punktas). Atsakovė AB „Vernitas“ nežinojo, kad tos pačios sutarties pagrindu, atstovaujama UAB „Domus lanae“, dalyvavo ir laimėjo kitą Lietuvos kariuomenės atvirąjį konkursą, kurio Nr. 154107. Nėra suprantama, nei kaip UAB „Domus lanae“, veikdama sutarties pagrindu su AB „Vernitas“, galėjo laimėti viešąjį pirkimą, nei kokiu pagrindu UAB „Domus lanae“, atstovaudama AB „Vernitas“, su Lietuvos kariuomene sudarė 2015 m. vasario 13 d. preliminariąją prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-40, 2018 m. spalio 1 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-313, kada atsakovių sutartis atvirojo konkurso Nr. 154107 atžvilgiu yra negaliojanti.

64.3. Ieškovė galėjo ir privalėjo dar atvirojo konkurso metu pastebėti, kad UAB „Domus lanae“ pasiūlymas, vykdant jungtinę veiklą su AB „Vernitas“, yra neteisėtas. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu Lietuvos kariuomenė neturėjo teisės su UAB „Domus lanae“ sudaryti nei 2015 m. vasario 13 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-40, nei 2018 m. spalio 1 d. prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-313.

64.4. 2015 m. vasario 13 d. preliminarioji prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KPS-40 ir 2018 m. spalio 1 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KPS-313 buvo sudarytos AB „Vernitas“ vardu visai kito viešojo konkurso tikslu, nei nurodyta jungtinės veiklos sutartyje tarp AB „Vernitas“ ir UAB „Domus lanae“, t. y. AB „Vernitas“ vardu tam teisės neturinčio subjekto, todėl šios sutartys yra prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms ir absoliučiai negaliojančios (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

64.5. Nagrinėjamu atveju UAB „Domus lanae“ veiksmai, savavališkai AB „Vernitas“ vardu dalyvaujant atvirajame konkurse jungtinės veiklos sutarties, sudarytos kito pirkimo atžvilgiu, pagrindu, suponuoja išvadą, kad UAB „Domus lanae“ veiksmuose yra galimai nusikalstamos veikos požymiai – sukčiavimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 300 straipsniu.

64.6. Atsakovei AB „Vernitas“ įteikus skundžiamą sprendimą tapo žinoma ne tik apie neteisėtai jos vardu sudarytas Sutartis, tačiau ir apie patį įvykusį teisminį procesą bei tai, kad jos vardu proceso metu veikė tam teisės neturintis atstovas, kuris taip pat AB „Vernitas“ vardu sutiko 32 820 Eur dalyje ieškinio reikalavimų. AB „Vernitas“ buvo netinkamai informuota apie įvykusį teisminį procesą. Atsakovės vardu teisminiame procese veikė tam teisės neturintis atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

64.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturėdamas teisinio pagrindo priteisė iš atsakovės AB „Vernitas“ 11 428,28 Eur netesybų.

64.8. Ieškovė neįrodinėjo jos patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neturėdamas tam įrodymų, sprendė apie galimas ieškovės papildomas išlaidas (nuostolius) ateityje, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat pažeidė CK 6.258 straipsnio 2 d., priteisdamas iš atsakovių ir nuostolius, ir netesybas už tą patį pažeidimą.

64.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad abi atsakovės sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 32 820 Eur avanso ieškovei iš atsakovių priteisimo ir tenkino šią ieškinio dalį. Atsakovė UAB „Domus lanae“ neteisėtai veikė atsakovės AB „Vernitas“ vardu nagrinėjamoje byloje, todėl teismas nepagrįstai laikė UAB „Domus lanae“ prašymą dėl ieškinio dalies tenkinimo abiejų atsakovių išreikšta pozicija.

Atsiliepimas

65. Atsiliepime į ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės UAB „Domus lanae“ apeliacinius skundus atsakovė AB „Vernitas“ prašo ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės UAB „Domus lanae“ apeliacinį skundą tenkinti, išskyrus dalyje dėl jos pačios nustatytos 5 460,96 Eur nuostolių sumos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

66. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Šalies argumentai

66.1. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų vertinti prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, t. y. įvertinti skirtumą tarp nuostolių ir prašomų priteisti netesybų, bei neįrodinėjo Sutarties pažeidimo fakto. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei 11 428,28 Eur netesybų sumos. Sutinkant su atsakovės UAB „Domus lanae“ pozicija, sprendimo dalis priteisti ieškovei 11 428,28 Eur sumos dydžio netesybas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

66.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolius, kadangi ieškovė neįrodė jų dydžio.

66.3. Byloje nėra ginčo dėl UAB „Domus lanae“ gautos 32 820 Eur avanso sumos grąžinimo, todėl atsakovė AB „Vernitas“ sutiktų sudaryti taikos sutartį dalyje dėl 32 820 Eur avanso grąžinimo ieškovei, jei šią prievolę vienasmeniškai prisiimtų UAB „Domus lanae“.

Atsiliepimas

67. Atsiliepime į atsakovės AB „Vernitas“ ir atsakovės UAB „Domus lanae“ apeliacinius skundus ieškovė Lietuvos kariuomenė prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

68. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Žemesnės instancijos teismas

68.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Sutartis pažeidimo faktą.

68.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė netesybas, tačiau nepagrįstai jas sumažino.

68.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuostolius dėl ieškovei kilsiančių pasekmių nutraukus Sutartį su atsakovėmis šioms neįvykdžius įsipareigojimų pagal Sutartį.

68.4. Atsakovė AB „Vernitas“, vengdama susidariusių netesybų, nuostolių ir avanso grąžinimo pagal Sutartį nesąžiningai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, teigdama, kad Sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviems įstatymo nustatytiems pagrindams, pats tokių pagrindų nenurodydama ir nereikšdama savarankiško reikalavimo. Atsakovės pareiga yra įrodyti, kad Sutartis prieštarauja konkrečiai įstatymų nustatytai imperatyviai teisės normai, tačiau ji to neįrodė.

Atsiliepimas

68.5. Atsakovės AB „Vernitas“ nurodomi galimos nusikalstamos veikos - sukčiavimo padarymo argumentai yra deklaratyvūs.

69. Atsiliepime į ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės AB „Vernitas“ apeliacinius skundus atsakovė UAB „Domus lanae“ prašo ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti, išreikalauti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės pateikti paaiškinimą ir dokumentus dėl AB „Vernitas“ skundo dalies dėl jungtinės veiklos sutarties, atsakovės AB „Vernitas“ skundą tenkinti, išskyrus dalyse dėl jungtinės veiklos sutarties ir dėl procesinių pažeidimų byloje.

70. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Šalies argumentai

70.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad netesybų mažinimas pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovės įgijo ekonominį pranašumą. Atsakovė sutinka su 5 460,96 Eur nuostolių dydžiu, kuriuos pati paskaičiavo ir pateikė pažymą

70.2. Nepagrįsti atsakovės AB „Vernitas“ teiginiai, kad ji tik įteikus skundžiamąjį sprendimą sužinojo apie jos vardu pasirašytas Sutartis ir kad teisminiame procese veikė tam teisės neturintis atstovas. 2014 m. rugsėjo 3 d. jungtinės veiklos sutartyje tarp partnerių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ sutarta, kad atsakingas partneris yra UAB „Domus lanae“, kurią atstovauja direktorius Aurimas Palevičius. Jungtinės veiklos sutarties 3.1. p. nurodyta, kad visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal pasirašytą su perkančiąja organizacija Sutartį visų partnerių vardu atlieka atsakingas partneris.

70.3. Atsakovė UAB „Domus lanae“ avanso sumą gavo asmeniškai ir atsakovė AB „Vernitas“ nėra susijusi su šios sumos panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės gautos 32 820 Eur avanso sumos grąžinimo, atsakovė sutiktų sudaryti taikos sutartį dalyje dėl 32 820 Eur avanso grąžinimo ieškovei, šią prievolę vienasmeniškai prisiimant sau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

71. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

72. Atsakovė AB „Vernitas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė www.rekvizitai.lt išrašo kopiją.

73. Atsakovė UAB „Domus lanae“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. sausio 2 d. pažymos dėl ieškinio sumos ir paskaičiuotų delspinigių kopiją.

74. Atsakovė UAB „Domus lanae“ kartu su atsiliepimu į ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės AB „Vernitas“ apeliacinius skundus pateikė 2015 m. sausio 23 d. ieškovės pranešimo kopiją, ištraukos iš pirkimo sąlygų kopiją, ieškovės 2014 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 2014-VP33-IS-44 kopiją, atsakovės UAB „Domus lanae“ 2014 m. gruodžio 6 d. atsakymo į ieškovės paklausimą Nr. 2014-VP33-IS-44 kopiją.

75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą šios nutarties 72-74 punktuose nurodytus naujus įrodymus ir juos vertina.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

76. Atsakovė UAB „Domus lanae“ atsiliepime į ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės AB „Vernitas“ apeliacinius skundus prašo išreikalauti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės pateikti paaiškinimą ir dokumentus dėl AB „Vernitas“ skundo dalies dėl jungtinės veiklos sutarties.

77. Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Domus lanae“ prašoma išreikalauti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės pateikti paaiškinimą ir dokumentus dėl AB „Vernitas“ skundo dalies dėl jungtinės veiklos sutarties iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių. Dėl to nenustačius atsakovės UAB „Domus lanae“ prašomo išreikalauti įrodymo sąsajumo su nagrinėjama byla, teisėjų kolegija atsakovės UAB „Domus lanae“ prašymo dėl įrodymo išreikalavimo netenkina (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

79. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 1 d. ieškovė Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, sudarė su atsakovėmis – ūkio subjektų grupe UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ prekių viešojo pirkimo sutartį Nr. KPS-313 (tekste – ir Sutartis), kuria atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pristatyti ieškovei kostiuminį audinį, skirtą karių uniformų kostiumų siuvimui, o ieškovė įsipareigojo už Prekes sumokėti 109 400 Eur kainą.

80. Atsakovė UAB „Domus lanae“ 2018 m. spalio 3 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui ieškovei avansinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 181003 32 820 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo.

81. Gynybos resursų agentūra 2019 m. kovo 18 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pavėlavo pristatyti Prekes, išrašyti atsakovėms sąskaitą faktūrą dėl 1 989,09 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo. Ieškovė 2019 m. liepos 11 d. išrašė atsakovėms sąskaitą faktūrą Nr. FTT 19035 1 989,09 Eur sumai. Gynybos resursų agentūra 2019 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pavėlavo pristatyti Prekes, išrašyti atsakovėms sąskaitą faktūrą dėl 20 071,73 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo. Gynybos resursų agentūra 2019 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į atsakoves, nustatė papildomą terminą (iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.) Sutarčiai įvykdyti, pareikalavo kompensuoti ieškovės nuostolius (22 060,82 Eur), nurodė, kad Prekių nurodytu terminu nepristačius, Sutartis bus laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovė 2019 m. liepos 11 d. išrašė atsakovėms sąskaitą faktūrą Nr. FTT 19078 20 071,73 Eur sumai.

82. Gynybos resursų agentūra 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pavėlavo pristatyti Prekes, išrašyti atsakovėms sąskaitą faktūrą dėl 6 509,75 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo. Atsakovė UAB „Domus lanae“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į Gynybos resursų agentūrą ir nurodė, kad pristatys Prekes į ieškovės sandėlius iki 2019 m. lapkričio 30 d. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. išrašė atsakovėms sąskaitą faktūrą Nr. FTT 19095 6 509,75 Eur sumai.

83. Gynybos resursų agentūra 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į atsakoves ir nurodė, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., pareikalavo kompensuoti 28 570,57 Eur nuostolių, grąžinti 32 820 Eur avansą, sumokėti 7 658 Eur iš anksto sutartus minimalius nuostolius.

Dėl ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinio skundo

Dėl netesybų

84. Apeliantė Lietuvos kariuomenė, nesutikdama su sprendimo dalimi dėl netesybų dydžio paskaičiavimo, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo sąlygas dėl netesybų dydžio paskaičiavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, mažinant netesybų dydį būtų nepagrįstai keičiama Sutarties šalių interesų pusiausvyra tokiu būdu, kad atsakovės dėl savo netinkamo prievolių vykdymo įgytų ekonominį pranašumą, kuris nebuvo aptartas Sutartimi bei iš esmės nepadengtų minimalių ieškovės nuostolių, patirtų dėl negalėjimo laiku naudotis visu kiekiu užsakytų Prekių, bei neskatintų atsakovių laiku vykdyti sutartinių prievolių, kad atsakovės siekė netiesiogiai pakeisti Sutarties nuostatas, taip išvengiant netesybų kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos.

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant netesybas. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

86. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas - reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

87. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktu šalys susitarė, kad pavėlavusios pristatyti Prekes per Sutartyje nurodytą terminą, atsakovės moka ieškovei 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų Prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia atsakovių nuo pareigos atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus atsakovėms nevykdant arba netinkamai vykdant Sutartį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 28 570,57 Eur netesybų sumą, paskaičiuotą pagal Sutarties 11.1 punktą už praleistą Prekių pristatymo terminą. Iš Gynybos resursų agentūros kartu su 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštais siųstų nuostolių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 28 570,57 Eur nuostolių suma yra: 1) 1 989,09 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 11 dienų (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 15 d.); 2) 6 509,75 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 36 dienų (nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.); 3) 20 071,73 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta Prekių vertė) už praleistas 111 dienų (nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 4 d.). Atsakovių teigimu, aukščiau nurodytos sumos ieškovė reikalauja nepagrįstai, kadangi nepagrindė, jog dėl atsakovių atlikto pažeidimo ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolių.

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė (ieškovė), sutartinių netesybų dydis, ypatingai jeigu nepagrįstai neprotingo dydžio, gali būti mažinamas. Teismų praktikoje, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų - netesybų santyki su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomu netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

89. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, atsakovės ginčijo netesybų dydį, todėl pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė turėjo įrodyti prašomo priteisti netesybų dydžio atitikimą protingumo kriterijui, jo proporcingumą ieškovės patirtų nuostolių dydžiui. Ieškovės teigimu, netesybų dydis buvo įtvirtintas Sutartyje, su tokiu dydžiu atsakovės sutiko ją pasirašydami, todėl nebegali jo ginčyti.

90. Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prievolių įvykdymo užtikrinimą netesybų forma pirkimo sutartyje nustatė vykdydama imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad teismas turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimą įstatymų, įskaitant CK, reikalavimams.

91. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad dėl atsakovių atlikto Sutarties pažeidimo praleidžiant Sutarties įvykdymo terminą, realiai patyrė prašomo priteisti netesybų dydžio nuostolių (28 570,57 Eur), toks netesybų dydis yra proporcingas Sutarties pažeidimui.

92. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl Prekių vėlavimo ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus ieškovės numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Be to, atsakovės Sutartimi įsipareigojo parduoti kostiuminius samanų spalvos audinius, iš kurios siūnami kostiumai, kelnės, švarkai, bet ne lauko karinė uniforma. Dėl to šios Prekės nėra laikomos pirmo būtinumo prekėmis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės nurodyto dydžio netesybų taikymas atsakovių atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų netesybų paskirties (kompensuoti nukentėjusios šalies dėl Sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius), sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita.

93. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovių atlikto Sutarties pažeidimo realiai patyrė prašomo priteisti netesybų dydžio nuostolių, taip pat neįrodė jų atitikimo protingumo kriterijui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl netesybų tenkintinas iš dalies ir netesybos mažintinos iki 11 428,28 Eur dydžio (t. y. 40 proc. nuo prašytos priteisti netesybų sumos), kuris atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų, nesudaro pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių atžvilgiu.

Dėl atsakovės UAB „Domus lanae“ apeliacinio skundo

Dėl 11 428,28 Eur nuostolių

94. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sumažino nuostolius iki 11 428,28 Eur, tačiau nemotyvavo, kaip juos paskaičiavo, kodėl tokia suma atitinka netesybų paskirtį, iš atsakovių ieškovei priteistinas netesybų dydis yra mažintinas ir neturėtų būti didesnis nei 5 460,96 Eur.

95. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl 11 428,28 Eur netesybų sumažinimo pasisakyta šios nutarties 85-93 punktuose, todėl nebesikartoja.

Dėl 7 658 Eur nuostolių

96. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7 658 Eur nuostolių, kad teismas neįvirtino aplinkybės, kad Sutartis buvo pasibaigusi 2019 m. kovo 1 d., o ieškovė ją nutraukė 2019 m. rugpjūčio 9 d.

97. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, kuriuos paskaičiavo remiantis Sutarties 11.4 punktu. Pagal nurodytą Sutarties punktą, nutraukus Sutartį dėl Sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.5, 9.2.6, 9.2.7 punktuose nurodytų priežasčių, atsakovės per 14 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos turi sumokėti ieškovei ne mažiau kaip 7 proc. Sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

98. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė netesybų forma atsakovėms taikyta pažeidus prievolę pristatyti Prekes Sutartyje nustatytu terminu, t. y. dėl termino praleidimo, tuo tarpu, priteisti iš atsakovių 7 658 Eur nuostolius ieškovė prašė dėl to, jog atsakovės atliko Sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovė nutraukė Sutartį, t. y. dėl to, kad ieškovė negavo viso Prekių kiekio, kurį atsakovės buvo įsipareigojusios pristatyti ieškovei. Atsakovės įstatymo nustatyta tvarka neginčija ieškovės atlikto Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis pagrįstai sprendė, kad Sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta pagrįstai.

99. Sutarties 11.4 punktu atsakovės įsipareigojo, esant Sutarties nutraukimo faktui dėl atsakovių kaltės, sumokėti ieškovei 7 proc. Sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės prašomos priteisti sumos dydis atitiko Sutarties 11.4 punkte įtvirtintus reikalavimus.

100. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl nutrauktos sutarties ieškovė bus priversta organizuoti naują konkursą dėl atsakovių neperduotų Prekių kiekio pirkimo, dėl naujo pirkimo, kuriuo bus perkamas iš atsakovių negautų Prekių kiekis, organizavimo bus reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, perkant iš atsakovių neįsigytų Prekių kiekį, šių Prekių kaina rinkoje gali būti padidėjusi. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados ieškovės reikalavimas dėl 7 658 Eur nuostolių priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

101. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakomybė laikytina dviguba tokiu atveju, kai už tos pačios prievolės neįvykdymą pažeidimą padariusiai šaliai taikomos kelios sankcijos (pvz. bauda ir delspinigiai). Atsakomybė nelaikytina dviguba, kai tam tikros sankcijos pažeidimus padariusiai šaliai taikomos už skirtingų prievolių neįvykdymą.

102. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė atsakovėms solidariąją atsakomybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

103. Apeliantės UAB „Domus lanae“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 946 Eur žyminio mokesčio, kadangi žyminis mokestis mažintinas, mažinant ieškinio sumai.

104. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškinį patenkinus 75 proc. apimtyje ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, lygiomis dalimis iš atsakovių valstybės naudai priteistinas 946 Eur žyminis mokestis.

Dėl atsakovės AB „Vernitas“ apeliacinio skundo

Dėl informavimo

106. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovei AB „Vernitas“ įteikus skundžiamą sprendimą tapo žinoma ne tik apie neteisėtai jos vardu sudarytas sutartis, tačiau ir apie patį įvykusį teisminį procesą bei tai, kad jos vardu proceso metu veikė tam teisės neturintis atstovas, kuris taip pat AB „Vernitas“ vardu sutiko 32 820 Eur dalyje ieškinio reikalavimų. AB „Vernitas“ buvo netinkamai informuota apie įvykusį teisminį procesą.

107. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo Nr. e2-4124-779/2019 buvo siųstas abiem atsakovėms, taip pat ir atsakovės AB „Vernitas“ atstovui elektroniniu paštu. Atsakovės AB „Vernitas“ teismo pranešimo gavimo data EPP sistemoje nurodoma 2019 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis buvo įteikta atsakovei AB „Vernitas“ per EPP. Teismo 2019 m. spalio 17 d. pranešimas dėl tripliko pateikimo Nr. e2-4124-779/2019 atsakovei AB „Vernitas“ buvo įteiktas elektroniniu paštu. Teismo pranešimo per EPP gavimo data – 2019 m. spalio 18 d. Teismo sprendimas atsakovei AB „Vernitas“ buvo siųstas buveinės adresu Stoties g. 16, Marijampolė.

108. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovė AB „Vernitas“ teikia ir gauna teismo procesinius dokumentus elektroniniu būdu per EPP dalyvaudama kaip šalis teisminiuose ginčuose. Atsakovė AB „Vernitas“ taip pat nepagrindė, kad elektroniniu paštu ir per EPP, gavusi prisijungimą prie elektroninės bylos kortelės, negalėjo žinoti apie teisminį bylos nagrinėjimą.

Dėl atstovavimo

109. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad jos vardu proceso metu veikė tam teisės neturintis atstovas.

110. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakoves 2017 m. liepos 4 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas P. S.. Minėtą sutartį sudarė atsakovė UAB „Domus lanae“, veikdama pagal jungtinės veiklos sutartį.

111. Atstovavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta.

Dėl Sutarties

112. Vertinant atsakovės AB „Vernitas“ apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad UAB „Domus lanae“ pasiūlymas, vykdant jungtinę veiklą su AB „Vernitas“, yra neteisėtas, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu Lietuvos kariuomenė neturėjo teisės su UAB „Domus lanae“ sudaryti nei 2015 m. vasario 13 d. preliminariosios prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-40, nei 2018 m. spalio 1 d. prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. KPS-313, kad atsakovė AB „Vernitas“ nežinojo, kad tos pačios jungtinės veiklos utarties pagrindu, atstovaujama UAB „Domus lanae“, dalyvavo ir laimėjo kitą Lietuvos kariuomenės atvirąjį konkursą, kurio Nr. 154107, konstatuotina, kad apeliantė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo 2018 m. spalio 1 d. prekių viešojo pirkimo sutarties Nr. KPS-313, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovių, kurios pagrindu atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pristatyti ieškovei kostiuminį audinį, skirtą karių uniformų kostiumų siuvimui, o ieškovė įsipareigojo už Prekes sumokėti 109 400 Eur kainą, taip pat neginčijo Sutarties nutraukimo.

113. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę atsakoves pagrįstai laikė solidariai atsakingomis ieškovei pagal ginčijame sprendime nurodytas neįvykdytas sutartines prievoles.

Dėl 11 428,28 Eur netesybų

114. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturėdamas teisinio pagrindo priteisė iš atsakovės AB „Vernitas“ 11 428,28 Eur netesybų.

115. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl 11 428,28 Eur netesybų sumažinimo pasisakyta šios nutarties 85-93 punktuose pasisakyta, todėl nebesikartoja.

Dėl 7 658 Eur nuostolių

116. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovė neįrodinėjo jos patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neturėdamas tam įrodymų, sprendė apie galimas ieškovės papildomas išlaidas (nuostolius) ateityje, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalį, kad teismas taip pat pažeidė CK 6.258 straipsnio 2 dalį, priteisdamas iš atsakovių ir nuostolius, ir netesybas už tą patį pažeidimą.

117. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl 7 658 Eur nuostolių pasisakyta šios nutarties 97-100 punktuose, todėl nebesikartoja.

Dėl avanso

118. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad abi atsakovės sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 32 820 Eur avanso ieškovei iš atsakovių priteisimo ir tenkino šią ieškinio dalį, atsakovė UAB „Domus lanae“ neteisėtai veikė atsakovės AB „Vernitas“ vardu nagrinėjamoje byloje, todėl teismas nepagrįstai laikė UAB „Domus lanae“ prašymą dėl ieškinio dalies tenkinimo abiejų atsakovių išreikšta pozicija.

119. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Domus lanae“ 32 820 Eur avanso sumą gavo asmeniškai.

120. Kaip minėta, atsakovė AB „Vernitas“ įstatymo nustatyta tvarka neginčijo Sutarties ir Sutarties nutraukimo. Akivaizdžių duomenų dėl sąlygų, kad Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia/niekine dėl prieštaravimo imperatyviems įstatymo nustatytiems pagrindams, byloje nėra.

121. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės Sutartį su ieškove sudarė kaip ūkio subjektų grupė, todėl kaip vienas ieškovei pagal Sutartį atsakingas vienetas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės laikytinos solidariai atsakingos ieškovei pagal ginčijame sprendime nurodytas neįvykdytas sutartines prievoles.

122. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pažeidė sutartines prievoles, ieškovės reikalautos sumos, priteistos atitinkama sprendime nurodyta apimti, priteistinos solidariai iš atsakovių ieškovės naudai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

123. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

124. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

125. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

126. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

127. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantėms Lietuvos kariuomenei, UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Agnė Tikniūtė Jūratė Varanauskaitė