- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- e2-4124-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01307-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- Lietuvos
- Atsakovas
- UAB „Domus lanae“, AB „Vernitas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovams UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 28 570,57 Eur nuostolius, susidariusius, dėl atsakovo vėlavimo pristatyti prekes, 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (69 048,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-10-01, 2015-02-13 preliminariosios prekių pirkimo pardavimo sutarties Nr. KPS-40 pagrindu, sudaryta prekių viešojo pirkimo pardavimo sutartis Nr. KPS-313 tarp ieškovės ir atsakovo, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti kostiuminius samanų spalvos audinius, atitinkančius nustatytus reikalavimus ir pagamintus pagal patvirtintą darbinį etaloną. Sutarties kaina – 109 400 Eur. Atsakovas įsipareigojo pristatyti prekes ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos bei įsipareigojo ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 3.5 punkte nurodytus įsipareigojimus. Sutarties SD 4.2 punktas nustato, kad pirkėjui nusprendus gali būti mokamas avansas iki 30 procentų sumos, nurodytos SD 2 punkte. Sutartis galioja iki visiško visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sutartis įsigaliojo 2018-10-02. Prekės turėjo būti pristatytos vėliausiai 2019-03-04.
3. 2018-10-03 Atsakovas išrašė ieškovei avansinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 181003 dėl 32 820 Eur lėšų sumos sumokėjimo. 2019-03-18 Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. S-345 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 1 989 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki 2019-03-15 už 11 dienų skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur.
4. 2019-07-05 Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. S-712 atsakovas informuotas, kad: (1) prekes vėluojama pristatyti 122 dienas, (2) prekių pristatymo terminas yra esminė sąlyga, (3) nustatomas papildomas terminas Sutarčiai įvykdyti iki 2019-08-08, (4) prekių nurodytu terminu nepristačius, sutartis bus laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2019-08-09. 2019-07-05 Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. S-714 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 20 071,73 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-04 už 111 dienų, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur. 2019-08-06 Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. S-831 kreiptasi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą dėl sąskaitos faktūros 6 509,75 Eur sumai išrašymo patirtiems nuostoliams padengti, susidariusiems laikotarpiu nuo 2019-07-04 iki 2019-09 už 36 dienas, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų lėšų sumos – 90 413,22 Eur. 2019-08-06 atsakovas kreipėsi su prašymu nenutraukti Sutarties ir leisti ją vykdyti, pateikė paaiškinimus, susijusius su prekių gamyba.
5. 2019-08-20 Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. S-874 informavo atsakovą, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019-08-09 dėl esminio jos pažeidimo ir prašė gera valia sumokėti ieškovės patirtus minimalius nuostolius dėl Sutarties nevykdymo ir jos nutraukimo bei grąžinti Sutartimi sumokėtą avansą.
6. Sutartis sudaryta ir turėjo būti vykdoma atsakovų, todėl vadovaujantis CK 6.975 straipsnio 3 dalimi bei Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktu atsakovams pagal Sutarties prievoles atsakant solidariai, ieškovė prašo tenkinti ieškinio reikalavimus iš atsakovų solidariai priteisiant 69 048,57 Eur piniginių lėšų sumą (28 570,57 + 7 658 + 32 820).
Atsiliepimas
7. Atsakovai UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovai pripažįsta, kad sutartį su ieškove dėl kostiuminių audinių tiekimo atsakovai vėluoja įvykdyti, praleido sutartyje numatytą penkių mėnesių prekių pristatymo terminą, tačiau ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę ir prašė pakeisti sutarties sąlygą dėl pristatymo termino pakeitimo. Ieškovė vienašališkai nuo 2019-08-09 nutraukė sutartį ir apie tai pranešė tik 2019-08-20. Atsakovai rugsėjo mėn. pradžioje pradėjo audinių pagal sutartį gamybą, todėl nors ir pavėluotai, audiniai bus pagaminti, tačiau nepaisant to, atsakovai sutinka su avanso 32 820 Eur grąžinimu, tačiau nesutinka su minimalių nuostolių ir netesybų dydžiu. Toks sutarties pažeidimas buvo formalus, nesukėlęs ieškovei realių neigiamų pasekmių, nes ieškovė nuo kovo mėn., kuomet turėjo būti pristatyti audiniai, iki liepos mėn., neatliko jokių aktyvių veiksmų, nerašė atsakovams, kad labai skubu ar svarbu pristatyti audinius, ir buvo pasyvi sutarties įvykdymo atžvilgiu, o tik skaičiavo nuostolius. Todėl ieškovei realiai nepatyrus neigiamų pasekmių dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, ieškinys visa apimtimi negali būti tenkinamas.
8. Atsakovų manymu, netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės, todėl turėtų būti esmingai mažinamos. O būtent, prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (73 proc. per kalendorinius metus) yra aiškiai per dideli. Tokio dydžio netesybų priteisimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams ir nuosekliai formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovė nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų neigiamų padarinių. Ieškovė ieškinyje tik bendromis frazėmis nurodė, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovė negalėjo naudoti medžiagos, planuoti jos panaudojimo bei kitų susijusių su šios medžiagos panaudojimų viešųjų pirkimų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, byloje nėra duomenų, kad Lietuvos kariai nebuvo aprūpinti uniformomis. Atsakovų tiekiama medžiaga yra skirta ne lauko uniformoms, tad nuo jos pateikimo vėlavimo esminės Lietuvos Kariuomenės funkcijos įgyvendinimas – ginti Lietuvos Respubliką – nepriklauso.
9. Prašomi priteisti 7 proc. sutarties kainos minimalūs nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, kuri buvo ieškovės vienašališkai nutraukta, yra kaip antra nuobauda taikoma atsakovams. Atsakovai siekė įvykdyti sutartį ir apie tai dar kartą 2019-08-29 kreipėsi į ieškovę su prašymu nenutraukti sutarties. Tačiau ieškovė 2019-08-09 vienašališkai nutraukė sutartį ir apie tai informavo tik 2019-08-20 Nr. S-874, kai tuo tarpu ieškovė 2019-07-05 Nr. S-712 rašte atsakovui nurodė, kad pagal sutarties bendrosios dalies 9.2.1 p. turėjo atsakovą informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Kaip jau buvo minėta, rugsėjo mėn. audiniai pradėti gaminti, todėl nors ir pavėluotai, būtų pateikti, todėl būtų išvengta sutarties nutraukimo ir galimai papildomų išlaidų.
10. Atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus – nupirkti tinkamos kokybės prekes už kuo mažesnę kainą, šalių statusą – ieškovė nėra pelno siekianti organizacija, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų (tame tarpe atsakovų) mokamų mokesčių, minimalų kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, akivaizdu, kad prašomos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės, dėl ko turėtų būti esmingai mažinamos.
Šalies argumentai
11. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovai, prieš sudarydami Sutartį, turėjo aiškiai įsivertinti savo galimybes pristatyti Sutartyje nurodytas prekes joje nurodytu terminu dar pasiūlymo pateikimo metu, tačiau nepakankamai rūpestingai, būdami profesionalūs verslo subjektai, įvertinę visus aspektus, kurie gali kilti vykdant viešojo pirkimo pardavimo sutartį, turėjo ir galėjo žinoti galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką netinkamai vykdant Sutartį, o būtent, laisva valia pasirašytoje Sutartyje nustatytų minimalių nuostolių mokėjimo riziką.
12. Atsakovai iš esmės prašo netaikyti galiojančių Sutarties nuostatų dėl minimalių nuostolių ir pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties sąlygas. Tiek pirkimo sąlygos, tiek Sutarties projektas, kuriuose buvo numatyti prekių pristatymo terminas bei sutartinė atsakomybė už Sutarties pažeidimą, buvo vieši dokumentai, ir atsakovai turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti su juose nustatytomis sąlygomis, įsivertinti ir apskaičiuoti savo galimybes laiku pristatyti prekes, prekių tiekėjo/gamintojo pajėgumus ir pan. atsakovai Sutarties sąlygų neginčijo, dėl jų nesikonsultavo, jų pakeisti neprašė, taigi su sutartinės atsakomybės sąlygomis sudarant Sutartį sutiko.
Atsiliepimas
13. Atsakovai savo atsiliepime apskritai siekia paneigti aiškiai įtvirtintų Sutarties sąlygų taikymą šalių tarpusavio santykiuose. Šalių sudaryta Sutartis, Sutarties šalims turi įstatymo galią, todėl atsakovams laisva valia sutikus Sutartį sudaryti ir ją vykdant joje nustatytomis sąlygomis (pats atsakovas 2019-05-02 elektroniniu laišku pripažino Sutartyje nurodytų minimalių nuostolių apmokėjimą 1 989,09 Eur dydžio, nurodydamas, kad minimalūs nuostoliai bus apmokėti iki 2019-05-30), atsakovai negali vengti vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis arba vienašališkai sąlygas keisti savo nuožiūra tokiu būdu, kad ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų tiekėjo, su kuriuo sudaryta Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.
14. Nuostolių apmokėjimą atsakovai pripažino Sutartimi nustatytą minimalių nuostolių dydį teisingu, nedideliu ir nereiškė pretenzijų, kad netesybos būtų mažinamos, nepriklausomai ar dalis prievolės buvo įvykdyta ar pradėti pasiruošimai prievolę vykdyti. Ieškovė, vykdydama Sutartį jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiama Sutartis ar trukdoma atsakovams vykdyti sutartinius įsipareigojimus neatliko. Nuostoliai kilo išimtinai dėl atsakovų veiksmų ir neveikimo, kuriais jie vienašališkai savalaikiai neįvykdė Sutarties, todėl atsakovai negali būti atleidžiami nuo netesybų mokėjimo ir jos negali būti mažintinos.
15. Minimalių nuostolių suma susidarė dėl nepagrįstai ilgo laikotarpio, kuriuo buvo vėluojama pristatyti prekes, todėl ieškovė mano, kad šiuo atveju ne minimalių nuostolių dydis, nustatytas Sutartimi galėtų būti laikomas neprotingai dideliu, tačiau vėlavimo laikotarpis pristatyti prekes buvo nepagrįstai ilgas ir atsakovai turi prisiimti atitinkamas pasekmes. Ieškovė taip pat pastebi, kad nėra tinkama pateikti aplinkybę, kad atsakovai rengėsi prekes pristatyti jau rugpjūčio/rugsėjo mėnesį, o vėliau paaiškėjo, kad atsakovai tik pateikė užsakymą rugsėjo mėnesį gamintojai prekes pagaminti, tokiu atveju patys atsakovai vėluodami pateikti ieškovei prekes ilgiau kaip 5 mėnesius, vykdė Sutartį tokiu būdu, kai neišnyko pagrindas taikyti Sutartimi nustatytas netesybas, t. y. skaičiuoti jas nuo visų nepristatytų prekių kiekio taip didinant minimalių nuostolių sumą, mokėtiną Ieškovui.
Atsiliepimas
16. Atsakovai 2019-05-02 elektroniniu laišku patikino sumokėsiantys minimalius nuostolius ieškovei. Ieškovei nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovai, patikinę ieškovę, kad apmokės minimalius nuostolius, savo atsiliepime, pateiktame teismui, teigia visiškai priešingai ir pateikia naują savo poziciją, priešingą buvusiai Sutarties vykdymo ir Susitarimo pasirašymo metu, t. y. kad atsisako mokėti tokius minimalius nuostolius kokio dydžio jie nurodomi Sutartimi.
17. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo prašė sumažinti prašomas priteisti netesybas ir sutarties nutraukimo minimalius nuostolius ir ieškovės ieškinį atsakovams tenkinti ne didesnėje nei 35 640,89 Eur dalyje.
18. Nurodė, kad atsakovas neprašė teismo keisti sutarties sąlygų ir ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę dėl sutarties termino atidėjimo, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartį ir vienašališkai siekia keisti sutarties sąlygas, tokiu būdu, kad ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, taip kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, nepagrįsti ir neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vien tai, kad 2019-05-02 atsakovas pranešdamas, kad sutarties įvykdymas vėluojamas, nurodė, kad apmokės 1 989,09 Eur minimalius nuostolius, nesuteikia ieškovei teisės pasinaudoti savo pranašumu ir nuo sutarties sumos priskaičiuoti minimalius nuostolius 40,1 proc., kas įvertinus minimalius nuostolius dėl sutarties nutraukimo sudaro 80 proc. metinių palūkanų.
20. Lietuvos kariuomenė, nors ir žinodama apie atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytą būtinybę mažinti netesybas, kaip akivaizdžiai per dideles, nei kartu su ieškiniu, nei dublike nepateikė absoliučiai jokių bent tikėtinai jos nuostolius dėl audinių pristatymo termino pažeidimo pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog dėl audinių pateikimo vėlavimo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų neigiamų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. ieškovė Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, sudarė su atsakovais – ūkio subjektų grupe UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ Prekių viešojo pirkimo sutartį Nr. KPS-313, kuria atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos pristatyti ieškovei kostiuminį audinį, skirtą karių uniformų kostiumų siuvimui, o ieškovė įsipareigojo už prekes sumokėti 109 400 Eur kainą.
22. 2018 m. spalio 3 d. atsakovas UAB „Domus lanae“ išrašė ir pateikė apmokėjimui ieškovei avansinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 181003 32 820 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo.
23. 2019 m. kovo 18 d. raštu Gynybos resursų agentūra kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pavėlavo pristatyti prekes, išrašyti atsakovams sąskaitą-faktūrą dėl 1 989,09 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo.
24. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė išrašė atsakovams sąskaitą-faktūrą Nr. FTT 19035 1 989,09 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
25. 2019 m. liepos 5 d. raštu Gynybos resursų agentūra kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pavėlavo pristatyti prekes, išrašyti atsakovams sąskaitą-faktūrą dėl 20 071,73 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo.
26. 2019 m. liepos 5 d. raštu Gynybos resursų agentūra kreipėsi į atsakovus, nustatė papildomą terminą (iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.) sutarčiai įvykdyti, pareikalavo kompensuoti ieškovės nuostolius (22 060,82 Eur); nurodė, kad prekių nurodytu terminu nepristačius, sutartis bus laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.
27. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė išrašė atsakovams sąskaitą-faktūrą Nr. FTT 19078 20 071,73 Eur sumai.
28. 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Gynybos resursų agentūra kreipėsi į ieškovę ir paprašė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pavėlavo pristatyti prekes, išrašyti atsakovams sąskaitą-faktūrą dėl 6 509,75 Eur ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo.
Žemesnės instancijos teismas
29. 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu atsakovas UAB „Domus lanae“ kreipėsi į Gynybos resursų agentūrą ir nurodė, kad pristatytas prekes į ieškovės sandėlius iki 2019 m. lapkričio 30 d.
30. 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė išrašė atsakovams sąskaitą-faktūrą Nr. FTT 19095 6 509,75 Eur sumai.
31. 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Gynybos resursų agentūra kreipėsi į atsakovus ir nurodė, kad sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.; pareikalavo kompensuoti 28 570,57 Eur nuostolių, grąžinti 32 820 Eur avansą, sumokėti 7 658 Eur iš anksto sutartus minimalius nuostolius.
32. Duomenų, kad atsakovai ieškovei būtų sumokėję ieškovės reikalautas sumokėti sumas, byloje nėra (CPK 178 str.).
33. Vadovaujantis CK 6.205 straipsnio nuostatomis sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
34. Sutarties bendrosios dalies 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovai turi pristatyti prekes ieškovei ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
35. Ieškovė nurodė, kad atsakovai padarė esminį sutarties pažeidimą, ženkliai praleisdami sutarties įvykdymo terminą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepristatę visų prekių pagal sutartį. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad praleido sutartyje numatytą penkių mėnesių prekių pristatymo terminą. Remiantis išdėstytu, byloje nesant ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, pripažintina, kad atsakovai iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. nepristatę visų prekių pagal sutartį, atliko sutarties pažeidimą.
2. Dėl atsakovų atsakomybės atlikus sutarties pažeidimą
2.1. Dėl netesybų
36. Ieškovės manymu, atsakovai, praleidę sutarties įvykdymo terminą, vadovaujantis sutartimi, turi sumokėti ieškovei 28 570,57 Eur nuostolių sumą, 7 658 Eur nuostolius dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą.
37. Atsakovai sutiko dėl avanso grąžinimo, tačiau atsisakė sumokėti netesybas, motyvuodami tuo, kad dėl atsakovų atlikto sutarties pažeidimo ieškovė nepatyrė netesybų dydžio nuostolių.
38. Nustatyta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktu šalys susitarė, kad pavėlavę pristatyti prekes per sutartyje nurodytą terminą, atsakovai moka ieškovei 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos atlyginti visus ieškovės nuostolius, patirtus atsakovams nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį.
39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 28 570,57 Eur netesybų sumą, paskaičiuotą pagal sutarties 11.1 punktą už praleistą prekių pristatymo terminą. Iš Gynybos resursų agentūros kartu su 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštais siųstų nuostolių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 28 570,57 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) 1 989,09 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta prekių vertė) už praleistas 11 dienų (nuo 2019-03-04 iki 2019-03-15); 2) 6 509,75 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta prekių vertė) už praleistas 36 dienų (nuo 2019-07-04 iki 2019-08-09); 3) 20 071,73 Eur nuostolių suma, paskaičiuota nuo 90 413,22 Eur (nepristatyta prekių vertė) už praleistas 111 dienų (nuo 2019-03-15 iki 2019-07-04).
40. Atsakovų manymu, aukščiau nurodytos sumos ieškovė reikalauja nepagrįstai, kadangi nepagrindė, jog dėl atsakovų atlikto pažeidimo ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolių.
41. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
43. Sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
44. Nagrinėjamu atveju, atsakovai ginčijo netesybų dydį, dėl ko pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė turėjo įrodyti prašomo priteisti netesybų dydžio atitikimą protingumo kriterijui, jo proporcingumą ieškovės patirtų nuostolių dydžiui. Ieškovė netesybų dydžio tinkamumą įrodinėjo tuo, kad toks dydis buvo įtvirtintas sutartyje, su tokiu dydžiu atsakovai sutiko ją pasirašydami, dėl ko nebegali jo ginčyti.
45. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas, taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė prievolių įvykdymo užtikrinimą netesybų forma pirkimo sutartyje nustatė vykdydama imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Vis dėl to, kaip minėta, teismas turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimą įstatymų, įskaitant CK, reikalavimams.
46. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad tuo atveju, kuomet šalys sutartyje susitarė, jog netesybos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, teismas neturi teisės spręsti dėl netesybų dydžio pagrįstumo ir jas mažinti. Tokią savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia anglosaksų teisės institutu dėl iš anksto sutartų nuostolių („liquidated damages“) ir negalimumo juos mažinti. Ši ieškovės pozicija neatitinka Lietuvos teisinio reglamentavimo ir Lietuvos teismų praktikos. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-516/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
47. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl atsakovų atlikto pirkimo sutarties pažeidimo praleidžiant sutarties įvykdymo terminą, realiai patyrė prašomo priteisti netesybų dydžio nuostolių (28 570,57 Eur), toks netesybų dydis yra proporcingas sutarties pažeidimui. Nėra duomenų, kad dėl prekių vėlavimo ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kitų turtinių praradimų, prarado galimybę įvykdyti laiku tam tikrus reikšmingus ieškovės numatytus planus, patyrė esmingą veiklos sutrikdymą, kitokių reikšmingų nepatogumų, kurie gali būti įvertinti pinigine išraiška. Vien ieškovės deklaratyvus teiginys dėl prašomo priteisti netesybų dydžio tinkamumo, nėra pagrindas tokį netesybų dydį pripažinti tinkamu, dėl ko, teismo vertinimu, nurodyto dydžio netesybų taikymas atsakovų atžvilgiu visa apimtimi neatitiktų netesybų paskirties (kompensuoti nukentėjusios šalies dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius), sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.
48. Teismas sprendžia, kad atsakovams už sutarties pažeidimą taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma, kadangi dėl tokios civilinės atsakomybės formos buvo susitarta pirkimo sutartimi, kurios sąlygos šalims buvo iš anksto žinomos, tačiau ieškovei neįrodžius, kad dėl atsakovų atlikto sutarties pažeidimo realiai patyrė prašomo priteisti netesybų dydžio nuostolių, neįrodžius jų atitikimo protingumo kriterijui, reikalavimas dėl netesybų tenkintinas iš dalies, netesybos mažintinos iki 11 428,28 Eur dydžio (t. y. 40 proc. nuo prašytos priteisti netesybų sumos), kuris, teismo vertinimu, atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų, nesudaro pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų atžvilgiu.
2.2. Dėl nuostolių
49. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 7 658 Eur nuostolius dėl sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, kuriuos paskaičiavo remiantis sutarties 11.4 punktu. Pagal nurodytą sutarties punktą, nutraukus sutartį dėl sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.5, 9.2.6, 9.2.7 punktuose nurodytų priežasčių, atsakovai per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos turi sumokėti ieškovei ne mažiau kaip 7 proc. sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.
50. Atsakovų manymu, nurodyta nuostolių suma neturėtų būti iš atsakovų priteista, kadangi suma paskaičiuota taikant sutarties 11.4 punktą, kuris numato atsakovų dvigubą atsakomybę už tą patį sutarties pažeidimą, kuris minimas sutarties 11.1 punkte. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
51. Teismas pažymi, kad atsakomybė laikytina dviguba tokiu atveju, kai už tos pačios prievolės neįvykdymą pažeidimą padariusiai šaliai taikomos kelios sankcijos (pvz. bauda ir delspinigiai). Atsakomybė nelaikytina dviguba, kai tam tikros sankcijos pažeidimus padariusiai šaliai taikomos už skirtingų prievolių neįvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
52. Nagrinėjamu atveju, civilinė atsakomybė netesybų forma atsakovams taikyta pažeidus prievolę pristatyti prekes sutartyje nustatytu terminu, t. y. dėl termino praleidimo, tuo tarpu priteisti iš atsakovų 7 658 Eur nuostolius ieškovė prašo dėl to, jog atsakovai atliko sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovė nutraukė sutartį, taigi, dėl to, kad ieškovė negavo viso prekių kiekio, kurį atsakovai buvo įsipareigoję pristatyti ieškovei.
53. Atsakovai neginčijo ieškovės atlikto sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, dėl ko pripažintina, kad sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta pagrįstai. Vertintinas ieškovės prašomos taikyti atsakomybės atsakovams pagrįstumas.
54. Kaip minėta, sutarties 11.4 punktu atsakovai įsipareigojo, esant sutarties nutraukimo faktui dėl atsakovų kaltės, sumokėti ieškovei 7 proc. sutarties kainos šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visą pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti sumos dydis atitinka sutarties 11.4 punkte įtvirtintus reikalavimus.
55. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad dėl nutrauktos pirkimo sutarties ieškovė bus priversta organizuoti naują konkursą dėl atsakovų neperduotų prekių kiekio pirkimo įsigijimo, dėl naujo pirkimo, kuriuo bus perkamas iš atsakovų negautų prekių kiekis, organizavimo bus reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, perkant iš atsakovų neįsigytų prekių kiekį, šių prekių kaina rinkoje gali būti padidėjusi, ieškovės reikalavimas dėl 7 658 Eur nuostolių priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
56. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 32 820 Eur avansinio mokėjimo sumą, kuri buvo sumokėta atsakovams iš anksto už sutarties vykdymą. Atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, pripažino, kad ieškovei turi būti grąžinta sumokėta avanso suma.
57. Vadovaujantis teismų praktika, avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt., 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
58. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie avanso grąžinimą ieškovei, į tai, kad atsakovai sutinka, kad 32 820 Eur dydžio avansas turi būti grąžintas ieškovei, taigi ginčo dėl šios sumos grąžinimo, nėra, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
59. Nustatyta, kad atsakovai pirkimo sutartį su ieškove sudarė kaip ūkio subjektų grupė, taigi, kaip vienas ieškovei pagal sutartį atsakingas vienetas. Tarp atsakovų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktu atsakovai susitarė, kad pagal su pirkimu susijusias prievoles ir prievoles, susijusias su pirkimo sutarties vykdymu, atsakovai perkančiajai organizacijai atsako solidariai. Remiantis išdėstytu, atsakovai laikytini solidariai atsakingais ieškovei pagal šiame sprendime nurodytas neįvykdytas sutartines prievoles.
60. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kadangi šiame sprendime konstatuota, kad atsakovai pažeidė sutartines prievoles, ieškovės reikalautos sumos, priteistos atitinkama sprendime nurodyta apimti, priteistinos solidariai iš atsakovų ieškovės naudai.
61. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus 75 proc. apimtyje, ieškovės prašymas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 51 906,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
62. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
63. Ieškovė ir atsakovai nenurodė byloje patyrę bylinėjimosi išlaidų, dėl ko nėra pagrindo spręsti tarpusavio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 75 proc. apimtyje, ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 946 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁹ straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Domus lanae“, į. k. 133717124, ir AB „Vernitas“, į. k. 151223650, 11 428,28 Eur netesybų, 7 658 Eur nuostolių, 32 820 Eur avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 51 906,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Lietuvos kariuomenės, j. a. k. 188732677, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Domus lanae“, į. k. 133717124, ir AB „Vernitas“, į. k. 151223650, 946 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.