Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. prašymą dėl 2019 m. lapkričio 25 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-806-393/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 188,25 eurų bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d. ir pateiktas vykdyti (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-806-393/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-07835-2019-8).

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą, nuteistasis pareiškimo dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelni­nantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusi­kalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asme­nims. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. savo prašyme nenurodė jokio konkre­taus nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo, jo nuomone, turėtų būti peržiūrėta jam paskirta bausmė, iš prašymo turinio galima tik numanyti, kad nuteistasis prašo taikyti 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, kurie lengvina dalies nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį.

Pažymėtina, kad minėtas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti anali­zuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atve­ju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžia­masis įstatymas.

Kaip matyti iš minėto 2019 m. lapkričio 25 d. teismo nuosprendžio, R. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, o šie straipsniai per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keisti nebuvo, atsakomybė už nusikalstamas veikas, numatytas šiuose BK straipsniuose, nešvelnėjo.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.), pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakei­timų, susijusių su bausmėmis nebuvo priimta). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos R. B. bausmės švelninimui, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-223-654/2020), kas nagri­nėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus R. B. realią laisvės atėmimo bausmę, nes jis padarė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus, yra recidyvistas, praeityje buvo teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, buvo paskir­tos realios laisvės atėmimo bausmės, jas atlikęs, baustas administracine tvarka.

Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidė­jas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos taikyti naujai įsigalio­jusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatų tuo atveju, kai jau yra pasibaigęs baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios ar apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nepaisant to, kad nusikalstama veika padaryta iki naujos redakcijos BK 75 straipsnio įsigaliojimo (Kauno apygar­dos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis teikime Nr. T-103-485/2020, 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis byloje Nr. T-105-245/2020, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis byloje Nr. T-91-290/2020, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis teikime Nr. T-117-485/2020, 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-630-238/2020).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nuteistojo prašymo turinio galima spręsti, kad prašydamas peržiūrėti bausmę R. B. iš esmės prašo iš naujo įvertinti bausmės skyri­mui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau, kaip jau minėta, bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių nustatymas ir teisinis įvertinimas bei BK nuostatų dėl bausmės skyrimo taikymas yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančių teismų kompetencija, iš naujo vertinti byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kvestio­nuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus teismas neturi teisinio pagrindo. Teismo nuosprendyje buvo įvertintos visos R. B. galutinei subendrintai bausmei reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad nuteistajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Todėl dar kartą svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir (ar) dydžio klausimą pagal nuteistojo prašymą teismas neturi jokio pagrindo, nes nebuvo priimtas joks įstatymas, panai­kinantis nuteistojo R. B. veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas laikytinas nepag­rįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.