- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- T-105-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29738-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnį, 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi M. V. apeliacinis skundas atmestas.
2020 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo M. V. prašymas sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prašyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nuostatomis, prašoma peržiūrėti baudžiamąją bylą ir taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2236, įsigaliojusio nuo 2020 m. liepos 1 d., nuostatas bei sušvelninti – pakeisti bausmę, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip tai numato BK 3 straipsnio 2 dalis ir BPK 362¹ straipsnio 2 dalies, 4 dalies nuostatos. Taip pat prašyme nurodė, kad yra atlikęs 11 mėnesių paskirtos bausmės, dirba, yra skatintas, išėjęs į laisvę būtų įdarbintas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. prašymas atmestinas.
BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. prašo taikyti jo atžvilgiu 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeisti BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsniai, nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad šis įstatymas švelnina jo teisinę padėtį. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą. Dėl to, remiantis konstitucine jurisprudencija, įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo.
Be to, šio vertinimo nepaneigia ir nuteistojo prašyme nurodomos materialaus pobūdžio aplinkybės, jog jis pataisos įstaigoje dirba, yra skatintas ir laisvėje būtų įdarbintas.
Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos teisės taikyti naujai įsigaliojusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatų tuo atveju, kai jau yra pasibaigęs baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios ar apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nepaisant to, kad nusikalstama veika padaryta iki naujos redakcijos BK 75 straipsnio įsigaliojimo. Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos M. V. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (2K-7-386-746/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pagrindo taikyti M. V. 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, ir sušvelninti nuteistajam Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę teisinio pagrindo nėra, todėl jo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. V. prašymą atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.